Civilinė byla Nr. e3K-3-163-684/2020
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00105-2016-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.13; 3.2.4.11
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Birutės Janavičiūtės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Armedika“ ir Ko kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 11 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės sveikatos centro „Energetikas“ ieškinį atsakovėms Palangos miesto savivaldybės administracijai ir uždarajai akcinei bendrovei „Armedika“ ir Ko dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos rašytinio pritarimo statinio projektui Nr. RPP-33-160119-00009 panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Batrima“, uždaroji akcinė bendrovė „Palangos vandenys“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, išvadą teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl teisės normų, reglamentuojančių statinio (inžinerinių tinklų) projektui keliamus reikalavimus, statytojo teisę pasirinkti naudotis esamais komunaliniais inžineriniais tinklais ar tiesti vietinius inžinerinius tinklus, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė ieškiniu teismo prašė: 1) panaikinti atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. sausio 19 d. rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-33-160119-00009; 2) įpareigoti atsakovę UAB „Armedika“ ir Ko pašalinti pagal 2016 m. sausio 19 d. rašytinį pritarimą pastatytą nuotekų rezervuarą, esantį žemės sklype Palangoje, Kuršių take 1.
3. Ieškovė nurodė, kad ginčijamas rašytinis pritarimas neatitinka UAB „Palangos vandenys“ 2015 m. lapkričio 24 d. prisijungimo (techninių) sąlygų Nr. 280/15 (su 2015 m. gruodžio 30 d. pakeitimu), pažeidžia Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalį. Be to, skundžiamu rašytiniu pritarimu bei pastačius nuotekų rezervuarą pažeidžiamos ieškovės, kaip žemės sklypo, esančio Palangoje, Kuršių take 1, kuriame yra nuotekų rezervuaras, nuomininkės (naudotojos), teisės ir teisėti interesai. Nuotekų rezervuaras stovi greta ieškovės giluminio geriamojo vandens gręžinio ir pažeidžia teisės aktais nustatytą 50 metrų spinduliu nuo gręžinio esančią griežtojo režimo sanitarinės apsaugos juostą. Nurodytame sklype trečiasis asmuo UAB „Batrima“, iš kurios atsakovė UAB „Armedika“ ir Ko perėmė statytojo teises ir pareigas, jau anksčiau buvo savavališkai ir neteisėtai įrengusi nuotekų surinkimo rezervuarą, tačiau, kreipusis į Palangos miesto apylinkės teismą, buvo priversta jį pašalinti. Iš ankstesnio pastatyto nuotekų rezervuaro sklido nemalonūs kvapai, kurie buvo jaučiami ir greta esančiame paplūdimyje, tai trikdė ieškovės sveikatingumo komplekse besilankančių asmenų poilsį ir blogino ieškovės teikiamų sanatorinio ir reabilitacinio gydymo paslaugų kokybę. Neabejotina, kad ir iš naujo prisijungimo sąlygų neatitinkančio nuotekų rezervuaro sklis nemalonus kvapas, plis tarša, bus trikdoma ieškovės vykdoma veikla, pažeidžiamos bei apribojamos sveikatos centro klientų ir pacientų galimybės tinkamai ilsėtis.
4. Neteisėtai pastatytas nuotekų rezervuaras yra saugomoje teritorijoje (statiniams, esantiems šalia jūros, taikomi pajūrio juostos reikalavimai), todėl rašytinis pritarimas statinio projektui turi būti vertinamas atsižvelgiant į viešojo intereso apsaugos užtikrinimą. Be to, trečiasis asmuo UAB „Batrima“ galimai neturėjo teisės derinti leidimų ir gauti pritarimo statybai, nes pastatas, kuriam aptarnauti pastatytas nuotekų rezervuaras, nuo 2015 m. priklauso atsakovei UAB „Armedika“ ir Ko. Neteisėto rašytinio pritarimo pagrindu atsiradę statybos padariniai – nuotekų rezervuaras taip pat yra neteisėti, todėl turi būti pašalinti (Statybos įstatymo 281 straipsnio 1 dalies 1 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.3 straipsnio 4, 5 dalys, 1.138 straipsnio 2, 7 dalys).
5. Palangos miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 24 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: panaikino atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. sausio 19 d. rašytinio pritarimo statinio projektui Nr. RPP-33-160119-00009 dalį dėl leidimo statyti nuotekų šalinimo, surinkimo tinklus ir įpareigojo atsakovę UAB „Armedika“ ir Ko pašalinti pagal 2016 m. sausio 19 d. rašytinį pritarimą pastatytą nuotekų rezervuarą, esantį žemės sklype Palangoje, Kuršių take 1.
6. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės UAB „Armedika“ ir Ko apeliacinį skundą, 2017 m. gruodžio 6 d. nutartimi Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. sprendimą paliko nepakeistą.
7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės UAB „Armedika“ ir Ko kasacinį skundą, 2018 m. liepos 5 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.
8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodytoje nutartyje nurodė, kad teismai pagal specialiojo plano nustatytą kriterijų – techninį sudėtingumą prisijungti prie esamų vandentvarkos tinklų – nevertino įrengto rezervuaro statybos teisėtumo; apeliacinės instancijos teismo išvada dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir atsakovės UAB „Armedika“ ir Ko įpareigojimo vien jos sąskaita pašalinti rezervuarą teisiškai nepagrįsta, padaryta nenustačius ir neįvertinus bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių. Kasacinis teismas konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai:
8.1. Neištyrė ir neįvertino bylos įrodymų, kurių duomenų pagrindu būtų galima spręsti apie techninio sudėtingumo lygį įrengiant rezervuarą. Neištyrė ir neįvertino įrengto rezervuaro statybos teisėtumo pagal Palangos miesto savivaldybės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T2-22 „Dėl Palangos miesto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano patvirtinimo“ (toliau – ir Specialusis planas), 2.5.1 punkto 7 dalyje nustatytą kriterijų – techninį sudėtingumą prisijungti prie esamų vandentvarkos tinklų. Šią aplinkybę dėl techninio sudėtingumo prisijungti prie bendrųjų nuotekų tinklų teismai turėjo nustatyti ir ją įvertinti, nes nuo to priklauso, ar turi būti taikoma Specialiojo plano 2.5.1 punkto 6 dalis, nustatanti nuotekų išleidimo įrenginio prisijungimą prie bendrųjų tinklų, ar būtent to paties punkto 7 dalis, nustatanti galimybę įsirengti vietinį nuotekų rezervuarą.
8.2. Netyrė ir nevertino įrodymų, kartu ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2015 m. spalio 16 d. ir 2016 m. kovo 7 d. patikrinimo aktų bei nenustatė aplinkybių dėl įrengto nuotekų rezervuaro aplinkos apsaugos lygio, galimo žalingo poveikio gamtinei aplinkai ir žmonėms naudojantis rezervuaru, nors ši aplinkybė turi reikšmės sprendžiant dėl nuotekų rezervuaro statybos teisėtumo.
8.3. Nesiaiškino, dėl kokių priežasčių buvo keičiamos prisijungimo sąlygos, panaikinus galimybę įsirengti rezervuarą, nors būtent pagal pradines sąlygas trečiasis asmuo UAB „Palangos vandenys“ leido, o atsakovė įgijo teisėtą lūkestį įgyvendinti vietinio rezervuaro statybos projektą. Taip pat teismai nenustatė, ar atsakovė dėl prisijungimo prie ieškovės tinklų leidimo nesikreipė į UAB „Palangos vandenys“.
8.4. Neanalizavo asmenų kaltės dėl panaikinto statybą leidžiančio dokumento (Palangos miesto savivaldybės administracijos, kuri pripažino klaidą išduodama rašytinį sutikimą rezervuarui įrengti, UAB „Palangos vandenys“, kuri pradinėse prisijungimo sąlygose leido rezervuarą įrengti, ir kitų asmenų).
8.5. Nenustatė, ar atsakovė kreipėsi dėl rašytinio pritarimo į savivaldybę pagal 2015 m. birželio 2 d. ar pagal 2015 m. rugsėjo 17 d. prisijungimo sąlygas, kuriose jau nebuvo įtvirtinta galimybė įsirengti vietinę nuotekų surinkimo sistemą. Atsakovė, turėdama parengtą projektą, prisijungimo sąlygas ir gavusi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2015 m. gruodžio 14 d. raštą, kuriuo pritarta statybą leidžiančio dokumento gavimui, turėjo teisinį pagrindą kreiptis dėl savivaldybės rašytinio pritarimo (statybą leidžiančio dokumento) išdavimo. Teismai neįvertino šių aplinkybių reikšmės, nors jos turi įtakos sprendžiant dėl atsakovės kaltės įsirengiant vietinį nuotekų rezervuarą.
9. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, pakartotinai išnagrinėjusi atsakovės UAB „Armedika“ ir Ko apeliacinį skundą, 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi panaikino Plungės apylinkės teismo (Palangos miesto apylinkės teismo) 2017 m. liepos 24 d. sprendimą ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
10. Plungės apylinkės teismas 2019 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
11. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 5 d. nutarties išaiškinimu, kad ieškovė turėjo teisinį suinteresuotumą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnio 1 dalį ir CK 4.103 straipsnio 2 dalį kreiptis į teismą su ieškiniu, atsakovės UAB „Armedika“ ir Ko argumentų, kuriais buvo ginčijama ieškovės teisė kreiptis į teismą su tokio pobūdžio reikalavimu, teismas nusprendė plačiau neanalizuoti.
12. Teismas nustatė, kad atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija 2016 m. sausio 19 d. rašytiniu pritarimu pritarė statinio projektui „Vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų Kuršių t. 1, Palangoje, statybos projektas, Nr. 15/05/27-TP-VN, parengtas 2015 m.“, kuriuo trečiajam asmeniui UAB „Batrima“ suteikė teisę statyti vandentiekio ir nuotekų šalinimo (surinkimo) tinklus (nuotekų rezervuarą). Projekto rengėja – UAB „Palangos vandenys“, statytoja – UAB „Batrima“. Atsakovė UAB „Armedika“ ir Ko iš trečiojo asmens UAB „Batrima“ pagal 2015 m. spalio 28 d. susitarimą perėmė statytojo teises ir pareigas. Atsakovės UAB „Armedika“ ir Ko nuomojamame valstybinės žemės sklype Palangoje, Kuršių take 1, nuotekų rezervuaro statybos darbai baigti 2016 m. vasario 25 d. Nuotekų rezervuaras priklauso atsakovei UAB „Armedika“ ir Ko.
13. Pagal trečiojo asmens UAB „Palangos vandenys“ 2015 m. birželio 2 d. išduotas prisijungimo sąlygas nustatyti du nuotekų išleidimo sprendiniai: pirma, pakloti nuotekų tinklus, juos prijungiant prie kitam asmeniui priklausančių nuotekų tinklų, gavus jo sutikimą; arba, antra, įsirengti vietinę nuotekų surinkimo sistemą. Tačiau šias prisijungimo sąlygas UAB „Palangos vandenys“, vadovaudamasi Specialiojo plano 2.5.1 punkto 6 dalimi, 2015 m. rugsėjo 17 d. raštu Nr. (12.41)IS 1344, panaikino.
14. UAB „Palangos vandenys“ 2015 m. lapkričio 24 d. išdavė naujas prisijungimo sąlygas Nr. 280/15, pagal kurias nuotekų išleidimui buvo nustatyti du variantai: pirma, suprojektuoti ir pakloti reikiamo skersmens buitinių nuotekų tinklus, prijungiant prie patogiausių nuotekų tinklų (šiuo atveju artimiausi nuotekų tinklai būtų ieškovės UAB sveikatos centro „Energetikas“), gavus savininko sutikimą; arba, antra, suprojektuoti ir pastatyti buitinių nuotekų siurblinę, kurios slėginę liniją jungti prie esamų buitinių nuotekų tinklų Kopų gatvėje. Tačiau UAB „Palangos vandenys“ 2015 m. gruodžio 30 d. raštu Nr. (12.4)IS-1808 panaikino 2015 m. birželio 2 d. išduotas prisijungimo sąlygas Nr. 107/15 ir 2015 m. lapkričio 24 d. sąlygų Nr. 280/15 dalį „suprojektuoti ir pakloti reikiamo skersmens buitinių nuotekų tinklus, pajungiant į patogiausius nuotekų tinklus, gavus savininko sutikimą“.
15. Remdamasis nurodytais bylos duomenimis teismas sprendė, kad, rengiant statinio projektą, turėjo būti vadovaujamasi 2015 m. lapkričio 24 d. prisijungimo sąlygomis Nr. 280/15 (su 2015 m. gruodžio 30 d. pakeitimu), kuriose nuotekų išleidimui nustatytas vienintelis variantas – suprojektuoti ir pastatyti buitinių nuotekų siurblinę, kurios slėginę liniją jungti prie esamų buitinių nuotekų tinklų Kopų gatvėje. Tačiau ginčijamu rašytiniu pritarimu pritarta statinio projektui, kuriame nurodyta vietinė nuotekų surinkimo sistema, t. y. buitinės nuotekos bus nuvedamos į projektuojamą buitinių nuotekų rezervuarą.
16. Teismas pažymėjo, kad pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 5 dalį, galiojusią ginčijamo rašytinio pritarimo priėmimo metu, rengiant statinio projektą, statytojas (užsakovas) turi teisę pasirinkti, ar jis naudosis komunaliniais inžineriniais tinklais, ar ties vietinius, jeigu pasirinkti galima pagal teritorijų planavimo dokumentus arba jeigu teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, kuriuose nurodomas komunalinių tinklų tiesimas, dar nėra įgyvendinti. Įstatymas suteikia teisę, esant kitoms sąlygoms, statytojui pasirinkti, ar jis naudosis jau esamais komunaliniais inžineriniais tinklais, ar įsirengs individualius, vietinius.
17. Atsižvelgdamas į statinio projektą parengusios D. L.-S. parodymus, teismas nustatė, kad projektavimo užduotis buvo suformuota atsižvelgiant į 2015 m. lapkričio 24 d. prisijungimo (technines) sąlygas Nr. 280/15, tačiau joje per klaidą buvo įrašyta neteisinga užduoties rengimo data. Remdamasis liudytojo UAB „Palangos vandenys“ direktoriaus V. B. parodymais, taip pat statinio projektą parengusios D. L.-S. parodymais, teismas iš esmės sutiko su atsakove UAB „Armedika“ ir Ko, kad nuotekų šalinimo prijungimas pagal išduotas technines sąlygas prie Kopų gatvėje esančių tinklų kitoje Šventosios upės pusėje yra techniškai sudėtingas ir brangus. Todėl, atsakovei UAB „Armedika“ ir Ko atsisakius techniškai sudėtingos galimybės jungtis prie UAB „Palangos vandenys“ priklausančių inžinerinių tinklų, statinio projektas buvo pakeistas ir suprojektuota bei pastatyta ne buitinių nuotekų siurblinė, prijungta prie esamų buitinių nuotekų tinklų, kaip nustatyta galiojančiose prisijungimo sąlygose, o pasirinkta Statybos įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta alternatyva, t. y. įrengta vietinė nuotekų surinkimo sistema – nuotekų rezervuaras. Taigi, statinys suprojektuotas ir pastatytas nesivadovaujant prisijungimo sąlygomis ir suformuota projektavimo užduotimi.
18. Teismo vertinimu, išduotos prisijungimo sąlygos atsakovei tapo neaktualios, ji jų neprivalėjo laikytis, nes statinio projekto pakeitimas 2015 m. gruodžio 30 d. buvo suderintas su viešąja vandens tiekėja UAB „Palangos vandenys“. Teismas atkreipė dėmesį, kad tokios pozicijos laikėsi ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kuri teismui pateiktoje išvadoje nurodė, jog pagal statinio projektą nauji buitinių nuotekų tinklai ir buitinių nuotekų šulinys nebuvo numatyti prijungti prie kitų inžinerinių tinklų savininkų ar naudotojų tinklų, todėl gauti prisijungimo sąlygų šių tinklų statybai nereikėjo.
19. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2015 m. gruodžio 14 d. rašte Nr. 2D-19604(16.2), teikdama išvadą dėl UAB „Palangos vandenys“ išduotų techninių prisijungimo sąlygų, nurodė, kad UAB „Palangos vandenys“ pažeidė Statybos įstatymo 20 straipsnio 5 ir 8 dalių nuostatas, nes techninėse sąlygose negali būti nurodyta galimybė įsirengti vietinę nuotekų sistemą, kadangi tai nėra prisijungimo sąlyga. Dėl to teismas padarė išvadą, kad 2015 m. birželio 2 d. prisijungimo (techninių) sąlygų Nr. 107/15, įtvirtinančių galimybę statytojui įsirengti vietinę nuotekų surinkimo sistemą, panaikinimas neeliminavo šios statytojo teisės, nes ši sąlyga buvo panaikinta dėl jos perteklinio ir įstatymo nuostatoms neatitinkančio pobūdžio, o ne dėl to, kad statytojas tokios teisės neturėtų.
20. Nustatęs, kad ieškovė sutikimo jungtis prie jai priklausančio nuotekų tinklo atsakovei UAB „Armedika“ ir Ko nedavė, o UAB „Palangos vandenys“ direktorius patvirtino, jog perimti ieškovės valdomus nuotekų tinklus nėra tikslinga, nes jie aptarnauja tik vieną vartotoją ir visuomenės poreikiams tenkinti nėra būtini, teismas sprendė, kad atsakovė UAB „Armedika“ ir Ko neturėjo jokios kitos adekvačios alternatyvos, kaip tik įsirengti vietinę nuotekų surinkimo sistemą – nuotekų rezervuarą.
21. Pagal Specialiojo plano 2.5.1 punkto 7 dalį tais atvejais, kai naujai statomam ar esamam objektui prisijungti prie esamų vandentvarkos tinklų techniškai sudėtinga, gali būti projektuojamas individualus vandens tiekimas ir individualūs nuotekų valymo įrenginiai arba nuotekų kaupimo rezervuarai, laikantis Nuotekų tvarkymo reglamente nustatytų reikalavimų, suderinus su viešuoju vandens tiekėju. Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 „Dėl Nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“, 27 punkte buvo nustatyta galimybė įsirengti atskirąsias nuotekų tvarkymo sistemas su reikalavimus atitinkančiais nuotekų kaupimo rezervuarais.
22. Teismo vertinimu, nėra pagrindo daryti išvados, kad individualus nuotekų kaupimo rezervuaro įrengimas neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes: 1) Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros 2015 m. spalio 16 d. patikrinimo aktu ir šio departamento Palangos miesto agentūros 2016 m. kovo 7 d. patikrinimo aktu nenustatyta aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų, todėl ieškovės argumentai, jog nuotekų rezervuaras kenkia aplinkai, skleidžia smarvę, neprižiūrimas, nepagrįsti; 2) trečiasis asmuo UAB „Palangos vandenys“ ir atsakovė UAB „Armedika“ ir Ko 2016 m. lapkričio 17 d. sudarė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį SR Nr. 02313, todėl nuotekos yra tvarkomos laikantis teisės aktais nustatyto reglamentavimo; 3) atsižvelgiant į trečiųjų asmenų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pozicijas atsiliepimuose, individualus nuotekų kaupimo rezervuaro įrengimas buvo galimas; 4) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2015 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. 2D-19604(16.2) konstatavo UAB „Palangos vandenys“ išduotų techninių prisijungimo sąlygų Nr. 107/15 neatitiktį teisės aktų reikalavimams, skatino statytoją teikti parengtą projektą derinti ir prašyti statybą leidžiančio dokumento išdavimo, todėl nuotekų rezervuaro statyba teritorijų planavimo dokumentais nustatytų reikalavimų nepažeidė.
23. Taip pat teismas nustatė, kad atsakovė, pastatydama nuotekų rezervuarą, nepažeidė 50 metrų sanitarinės apsaugos zonos, nes pagal topografinės nuotraukos dalį nuotekų rezervuaro atstumas nuo ieškovės giluminio geriamojo vandens gręžinio sudaro 116,81 metro.
24. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas sprendė, kad ginčijamas atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. sausio 19 d. rašytinis pritarimas statinio projektui įsirengiant nuotekų sistemą išduotas pagrįstai, todėl nėra pagrindo jo panaikinti.
25. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2019 m. spalio 11 d. sprendimu panaikino Plungės apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – panaikino atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. sausio 19 d. rašytinio pritarimo statinio projektui Nr. RPP-33-160119-00009 dalį dėl leidimo statyti nuotekų šalinimo, surinkimo tinklus, o bylos dalį dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
26. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nevertino prisijungimo sąlygų keitimo aplinkybių. Remdamasi bylos duomenimis, teisėjų kolegija nustatė, jog trečiasis asmuo viešojo vandens tiekėja UAB „Palangos vandenys“ 2015 m. rugsėjo 17 d. raštu panaikino 2015 m. birželio 2 d. prisijungimo sąlygas, vadovaudamasi tuo, jog sutikimas leisti įsirengti vietinį nuotekų rezervuarą prieštarauja Specialiojo plano 2.5.1 punkto 6 daliai, UAB „Palangos vandenys“ siekė paskatinti atsakovę jungtis prie centralizuotos tinklų sistemos arba gauti jos sutikimą. Atsižvelgdama į Valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2015 m. gruodžio 14 d. raštą UAB „Palangos vandenys“ 2015 m. gruodžio 30 d. raštu panaikino 2015 m. lapkričio 24 d. išduotose prisijungimo sąlygose Nr. 280/15 esančią sąlygą – suprojektuoti ir pakloti reikiamo skersmens buitinių nuotekų tinklus, prijungiant prie patogiausių nuotekų tinklų, gavus savininko sutikimą. Taigi, atsakovei UAB „Armedika“ ir Ko liko vienintelė galimybė – prisijungti prie centrinių tinklų. Nors pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 26 d. sprendimą, kuriuo patvirtintas Specialusis planas, rezervuaro įrengimas galimas tik esant UAB „Palangos vandenys“ sutikimui, tvirtinant rašytinį pritarimą, UAB „Palangos vandenys“ sutikimas statyti rezervuarą nebuvo gautas. Trečiasis asmuo UAB „Palangos vandenys“ prisijungimo sąlygose nenurodė galimybės statyti nuotekų rezervuarą ir jo statymui sutikimo nedavė.
27. Teisėjų kolegija, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, padarė išvadą, kad atsakovė UAB „Armedika“ ir Ko dėl nuotekų surinkimo rezervuaro statybos turėjo vadovautis prisijungimo sąlygomis, gauti viešojo vandens tiekėjo sutikimą. Kolegija rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-403/2019 38 punktu ir, atsižvelgdama į ginčo metu galiojusio Statybos įstatymo 20 straipsnio 5 dalį, pažymėjo, jog statytojas gali pasirinkti, ar naudosis komunaliniais inžineriniais tinklais, ar ties vietinius tinklus, tik tuo atveju, jei toks pasirinkimas yra galimas pagal teritorijų planavimo dokumentus arba teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Specialiojo plano, kuris yra Palangos miesto detaliojo plano dalis, 2.5.1 punkto 7 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai prie esamų tinklų prisijungti yra techniškai sudėtinga, gali būti projektuojami vietiniai tinklai, laikantis Nuotekų tvarkymo reglamente nustatytų reikalavimų ir suderinus su viešuoju vandens tiekėju.
28. Teisėjų kolegija konstatavo, kad nuotekų rezervuaras buvo pastatytas prieštaraujant tiek specialiajam teritorijų planavimo dokumentui (Specialiojo planui), tiek Statybos įstatymo 20 straipsnio 5 daliai. Atsakovė UAB „Armedika“ ir Ko 2016 m. vasario 10 d. sudarė rangos sutartį dėl nuotekų rezervuaro statybos, žinodama apie 2015 m. lapkričio 24 d. galiojančias prisijungimo sąlygas, nesant viešosios vandens tiekėjos sutikimo statyti nuotekų rezervuarą, ir ignoruodama specialųjį teritorijų planavimo dokumentą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, nevertino specialiojo teritorijų planavimo dokumente nurodytų reikalavimų dėl nuotekų rezervuaro statybos aplinkybių.
29. Bylos duomenimis, teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovė UAB „Armedika“ ir Ko, siekdama prisijungti prie centralizuotų tinklų, turi nutiesti apie 200 metrų vamzdį kertant Šventosios upę ir pastatyti nuotekų siurblinę. Įvertinusi tai, kad bylą nagrinėjant iš naujo atsakovė UAB „Armedika“ ir Ko nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog vamzdžių nutiesimas prijungiant prie centralizuotos nuotekų sistemos yra techniškai sudėtingas, reikalaujantis didelių finansinių išteklių, teisėjų kolegija konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas techninio sudėtingumo aplinkybes dėl nuotekų įrengimo sistemos, byloje esančius rašytinius įrodymus vertino netinkamai, išvadą dėl techninio sudėtingumo padarė iš esmės remdamasis tik liudytojų parodymais ir Vandentiekio nuotekų tinklų techniniu projektu. Remdamasi viešai skelbiamais duomenimis, teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovės UAB „Armedika“ ir Ko 2018 m. pardavimo pajamos sudarė 500 000 Eur – 1 000 000 Eur, todėl jos turtinė padėtis yra pakankamai gera tam, kad atsakovė galėtų prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų. Be to, atsakovė UAB „Armedika“ ir Ko 2015 m. rugsėjo 21 d. kreipėsi į ieškovę prašydama leisti tiesti nuotekų vamzdyną, todėl teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovė, tuo metu siekdama gauti ieškovės leidimą, įvertino vamzdžio tiesimo techninį sudėtingumą.
30. Remdamasi tuo, teisėjų kolegija sprendė, kad 2016 m. sausio 19 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos rašytinio pritarimo statinio projektui Nr. RPP-33-160119-00009 dalis dėl leidimo statyti nuotekų šalinimo, surinkimo tinklus naikintina, todėl turi būti sprendžiama dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Kadangi pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo savavališkos statybos padarinių pašalinimo aplinkybių, atsakovės reikalavimo įteisinti nuotekų rezervuarą, nenustatė asmenų, kurie kalti dėl neteisėtų statybų, teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismui grąžintinas iš naujo nagrinėti ieškinio reikalavimas dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
31. Kasaciniu skundu atsakovė UAB „Armedika“ ir Ko prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 11 d. sprendimą ir palikti galioti Plungės apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
31.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė Statybos įstatymo 2 straipsnio 32 dalies, 20 straipsnio 5, 8 dalių ir Specialiojo plano 2.5.1 punkto 7 dalies normas ir padarė nepagrįstą išvadą, kad nuotekų rezervuaro įrengimas nebuvo suderintas su viešąja vandens tiekėja UAB „Palangos vandenys“. Teismas sutapatino Statybos įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje nurodytas prisijungimo sąlygas su Specialiojo plano 2.5.1 punkto 7 dalyje nurodytu projektuojamo nuotekų rezervuaro suderinimu su viešuoju vandens tiekėju, t. y. Specialiajame plane nurodytą projekto suderinimą prilygino sutikimui, kuris, teismo vertinimu, turėtų būti nurodytas prisijungimo sąlygose. Šį argumentą pagrindžia tai, kad:
31.1.1. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 32 dalį, 20 straipsnio 8 dalį prisijungimo sąlygomis kitam asmeniui (statytojui) inžinerinių tinklų savininkas (šiuo atveju UAB „Palangos vandenys“) leidžia prisijungti prie jam nuosavybės teise priklausančių inžinerinių tinklų. Įrengiant vietinę nuotekų surinkimo sistemą (nuotekų rezervuarą) neišduodamos prisijungimo sąlygos, kaip jos suprantamos Statybos įstatymo 2 straipsnio 32 dalies prasme, nes įrengiant vietinę nuotekų sistemą nesijungiama prie viešojo nuotekų tvarkytojo (šiuo atveju UAB „Palangos vandenys“) tinklo.
31.1.2. Apeliacinės instancijos teismas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovės įrengtas nuotekų rezervuaras atitinka Nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimus.
31.1.3. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK 331 straipsnio 4 dalies 3 punktą, nevertino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2015 m. gruodžio 14 d. raštu pateiktų išvadų, 2015 m. gruodžio 15 d. privalomojo nurodymo UAB „Palangos vandenys“ surašymo pagrindų, UAB „Palangos vandenys“ 2015 m. gruodžio 30 d. rašto dėl 2015 m. birželio 2 d. prisijungimo sąlygų atšaukimo ir teisinių to padarinių bei inspekcijos, kaip išvadą teikiančios institucijos, byloje pateiktos išvados, kurios pagrindžia, jog 2015 m. birželio 2 d. prisijungimo sąlygos, įtvirtinančios nuotekų rezervuaro įrengimo galimybę, panaikinimas neeliminavo atsakovės teisės įsirengti nuotekų rezervuarą, nes ši prisijungimo sąlyga buvo panaikinta dėl jos perteklinio ir įstatymo nuostatų neatitinkančio pobūdžio, bet ne dėl to, jog statytojas tokios teisės neturėtų.
31.1.4. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad nuotekų rezervuaro įrengimas buvo suderintas su UAB „Palangos vandenys“, nes UAB „Palangos vandenys“ parengė nuotekų rezervuaro statinio projektą ir perdavė jį Palangos miesto savivaldybės administracijai rašytiniam pritarimui gauti, UAB „Palangos vandenys“ direktorius liudytojas V. B. 2019 m. vasario 4 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad statinio projektą suderino, atsakovė UAB „Armedika“ ir Ko su UAB „Palangos vandenys“ sudarė nuotekų išvežimo sutartį.
31.2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalies 3 punktą, nes išvadą, kad prisijungti atsakovei prie viešųjų nuotekų tinklų nėra techniškai sudėtinga, padarė įvertinęs tik aplinkybę, jog tokiam prisijungimui reikalinga nutiesti apie 200 metrų ilgio vamzdį ir pastatyti nuotekų siurblinę, o atsakovės turtinė padėtis yra gera tokius darbus atlikti. Teismas neatsižvelgė, kad liudytojų UAB „Palangos vandenys“ direktoriaus V. B. ir projektuotojos D. L.-S. parodymus patvirtina rašytiniai įrodymai – kadastro žemėlapio ištraukos iš UAB „Palangos vandenys“ tinklų žemėlapio, ištraukos iš pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo plano, kurie pagrindžia, jog prisijungti prie viešųjų nuotekų tinklų yra techniškai sudėtinga, nes tinklus reikėtų kloti po Šventosios upe, per pajūrio juostą, per kitų savininkų žemės sklypus, gaunant jų sutikimus, ir tinklų klojimą nurodyti jų žemės sklypų detaliuosiuose planuose.
31.3. Apeliacinės instancijos teismas nevertino statybos darbų suderinamumo su upės apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos režimu, nustatytu Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540; neatsižvelgė, kad tokia statyba negalima pagal Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 3 punktą, 7 straipsnio 1 dalį ir Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialųjį planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. D1-601. Be to, teismas neatsižvelgė, kad pats 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartyje buvo konstatavęs, jog teritorija, kurioje reikėtų nutiesti apie 195 m nuotekų tinklų, patenka į kurortų apsaugos zoną ir sutampa su pajūrio juostos riba, o šioje teritorijoje draudžiami statybos, kasybos ir kitokie teritorijos tvarkymo darbai.
32. Ieškovė UAB sveikatos centras „Energetikas“ atsiliepimu į atsakovės UAB „Armedika“ ir Ko kasacinį skundą prašo jį atmesti, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Atsakovė UAB „Armedika“ ir Ko, teigdama, kad turėjo teisę savo nuožiūra pasirinkti nuotekų šalinimo būdą, klaidingai aiškina Statybos įstatymo 20 straipsnio 5 dalį. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktą savivaldybė turi išimtinę teisę spręsti dėl nuotekų šalinimo būdo, statytojas neturi teisės rinktis savarankiškai. Palangos miesto savivaldybės administracijai nustačius, kad rezervuaro įrengimas turi būti suderintas su viešąja vandens tiekėja UAB „Palangos vandenys“, atsakovė, neturėdama UAB „Palangos vandenys“ sutikimo, nuotekų rezervuarą įrengė savo rizika. Atsakovė galėjo, tačiau nepasinaudojo teise ginčyti UAB „Palangos vandenys“ sprendimą, kuriuo panaikinta prisijungimo sąlyga įsirengti vietinę nuotekų šalinimo sistemą.
33. Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į atsakovės UAB „Armedika“ ir Ko kasacinį skundą prašo jį atmesti, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Teritorijų planavimo dokumentuose neįtvirtinta galimybė ginčo teritorijoje įrengti vietinius nuotekų surinkimo rezervuarus. Pagal galiojančias 2015 m. lapkričio 24 d. prisijungimo sąlygas Nr. 280/15 atsakovė UAB „Armedika“ ir Ko turi teisę slėginę liniją jungti prie esamų buitinių nuotekų tinklų Kopų gatvėje. Todėl statinio projektas neatitinka prisijungimo (techninių) sąlygų. Be to, nuotekų surinkimo rezervuarą neteisėtai buvo leista statyti šalia pastato, kuriame teikiamos gydymo ir reabilitacijos paslaugos.
34. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į atsakovės UAB „Armedika“ ir Ko kasacinį skundą prašo jį atmesti, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pritaria Palangos miesto savivaldybės administracijos atsiliepimo į kasacinį skundą pozicijai, taip pat pažymėjo, kad 2015 m. kovo 19 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 16SŽN-34-(14.16.55) (su vėlesniais pakeitimais) 4.1 papunktyje nustatyta, jog žemės sklype statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus galima, jeigu tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentu nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl statytojo teisės pasirinkti naudotis esamais komunaliniais tinklais ar tiesti vietinius inžinerinius tinklus įgyvendinimo
35. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl statinio – inžinerinių tinklų (nuotekų rezervuaro) statybą leidžiančio dokumento – rašytinio pritarimo, kurio pagrindu įrengtas nuotekų rezervuaras, teisėtumo.
36. Bylą nagrinėjusių teismų nustatyta, kad ginčijamu atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. sausio 19 d. rašytiniu pritarimu pritarta statinio projektui „Vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų Kuršių t. 1, Palangoje, statybos projektas, Nr. 15/05/27-TP-VN, parengtas 2015 m.“, kurį parengė UAB „Palangos vandenys“. Šiuo sutikimu statytojui (atsakovė UAB „Armedika“ ir Ko iš trečiojo asmens UAB „Batrima“ pagal 2015 m. spalio 28 d. susitarimą perėmė statytojo teises ir pareigas) suteikta teisė statyti vandentiekio ir nuotekų tinklus pagal parengtą statinio projektą. Pagal nurodytą statinio projektą atsakovės UAB „Armedika“ ir Ko nuomojamame valstybinės žemės sklype, esančiame Palangoje, Kuršių take 1, nuotekų rezervuaro statybos darbai baigti 2016 m. vasario 25 d. Nuotekų rezervuaras priklauso atsakovei UAB „Armedika“ ir Ko.
37. Ieškovė UAB sveikatos centras „Energetikas“ ieškinio reikalavimus panaikinti rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-33-160119-00009 ir pašalinti statybos padarinius grindė esminiu argumentu, kad statinio projektas neatitinka jam išduotų prisijungimo sąlygų, todėl rašytinis pritarimas (statybą leidžiantis dokumentas) tokiam statinio projektui negalėjo būti išduotas. Ieškovė teigė, kad įrengtas nuotekų rezervuaras neatitinka aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, pažeidžia ieškovės teises, nes skleis nemalonius kvapus, terš aplinką, todėl bus trikdoma ieškovės veikla.
38. Kasaciniame skunde atsakovė UAB „Armedika“ ir Ko, nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo skundžiamu sprendimu, nurodo, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė Statybos įstatymo 2 straipsnio 32 dalies, 20 straipsnio 5, 8 dalių ir Specialiojo plano 2.5.1 punkto 7 dalies nuostatas bei nepagrįstai konstatavo, kad nuotekų rezervuaro įrengimas nebuvo suderintas su viešąja vandens tiekėja UAB „Palangos vandenys“, taip pat kad prisijungimas prie viešųjų nuotekų tinklų atsakovei nėra techniškai sudėtingas.
39. Statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūros reglamentuotos Statybos įstatymo (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1834 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d.) 23 straipsnyje, statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 (toliau – STR 1.07.01:2010) (iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusi redakcija), nuostatose. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 10 dalį inžineriniai tinklai – tai statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos, dujų, naftos ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos bei elektroninių ryšių tinklai su jų maitinimo šaltiniais ir įrenginiais. Komunaliniai inžineriniai tinklai – tai inžineriniai tinklai, skirti miesto, miestelio, kaimo (ar atskirų jų dalių, zonų) vartotojų poreikiams tenkinti, su bendrais tinklų maitinimo šaltiniais (Statybos įstatymo 2 straipsnio 65 dalis); vietiniai inžineriniai tinklai – inžineriniai tinklai (su jų maitinimo šaltiniais), skirti vieno vartotojo ar grupės vartotojų poreikiams tenkinti (Statybos įstatymo 2 straipsnio 66 dalis). Remiantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 2, 6, 9 dalyse apibrėžtomis (statinio, inžinerinio statinio, nesudėtingo statinio) sąvokomis, statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.), priedo 2 lentelės 2 punktu, inžineriniai tinklai priskiriami nesudėtingiems statiniams, kurie priklausomai nuo paprastų konstrukcijų požymių ir techninių parametrų skirstomi į I arba II grupės nesudėtingus statinius. Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyti statinio projekto rengimo atvejai.
40. Remiantis STR 1.07.01:2010 28 punktu, siekiant gauti rašytinį pritarimą Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4–13 punktuose nurodytiems statinio projektams savivaldybės administracijai su prašymu pateikiami Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalyje nurodyti dokumentai, be kita ko, ir statinio projektas. Statinio projektas, be kita ko, rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, žemės sklypo (teritorijos) ir statinio statybinių tyrinėjimų (jeigu juos atlikti privaloma) dokumentais, kultūros paveldo vertybės tyrimų medžiaga, galiojančiais teisės aktais, prisijungimo sąlygomis (Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalis). Prisijungimo sąlygomis yra laikomos statinio, žemės sklype esančių inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų prijungimo prie kitiems savininkams priklausančių inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų sąlygos, jeigu jos nenustatytos teritorijų planavimo dokumentuose (Statybos įstatymo 2 straipsnio 32 dalis). Inžinerinių tinklų savininkas ar naudotojas išduoda prisijungimo sąlygas ar specialiuosius reikalavimus per 15 darbo dienų nuo statytojo (užsakovo) prašymo išduoti šias sąlygas ar specialiuosius reikalavimus gavimo dienos (Statybos įstatymo 20 straipsnio 8 dalis).
41. Statybos įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad statytojas (užsakovas) turi teisę pasirinkti, ar jis naudosis komunaliniais inžineriniais tinklais, ar ties vietinius, jeigu pasirinkti galima pagal teritorijų planavimo dokumentus arba jeigu teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, kuriuose nustatomas komunalinių tinklų tiesimas, dar nėra įgyvendinti.
42. Taigi, įstatyme nustatyta, kad statytojas gali pasirinkti jungtis prie esamų komunalinių inžinerinių tinklų ar tiesti vietinius. Tačiau įstatyme taip pat įtvirtintos ir tokios pasirinkimo teisės įgyvendinimo ribos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Statybos įstatyme nustatytą statytojo teisę pasirinkti naudotis esamais inžineriniais tinklais ar tiesti vietinius, yra išaiškinęs, kad ši statytojo teisė nėra absoliuti, ši teisė pagal įstatymą yra saistoma teritorijų planavimo dokumentų sprendinių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTAzNC0xNDYvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1034-146/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1034-146/2015">eA-1034-146/2015</a>). Atitinkamai pagal nutarties 39–41 punktuose nurodytą teisinį reglamentavimą statytojas, ketindamas naudotis esamais komunaliniais inžineriniais tinklais, turi kreiptis į inžinerinių tinklų savininką ar naudotoją dėl prisijungimo sąlygų, pagal kurias rengiamas statinio projektas, išdavimo (Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, jei teritorijų planavimo dokumentuose yra nustatyta, statytojas turi pasirinkimo teisę įsirengti vietinius inžinerinius tinklus, kurių įsirengimui, jei nenumatyta jungtis prie kitiems savininkams priklausančių inžinerinių tinklų, prisijungimo sąlygos neišduodamos. Teisės aktuose nėra įtvirtina, kad statytojas, gavęs prisijungimo sąlygas, nebeturi teisės pasirinkti vietinių inžinerinių tinklų įsirengimo galimybės, jei tokia egzistuoja pagal teritorijų planavimo dokumentus.
43. Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjusių teismų nustatyta, kad UAB „Batrima“ (statytojo teisų perėmėja – atsakovė UAB „Armedika“ ir Ko), kaip statytojai (užsakovei), viešoji vandens tiekėja UAB „Palangos vandenys“ 2015 m. birželio 2 d. išdavė vandentiekio ir nuotekų tinklų prisijungimo (technines) sąlygas, kuriose nuotekų išleidimui nustatyti sprendiniai: pirma, pakloti nuotekų tinklus, juos prijungiant prie kitam asmeniui priklausančių nuotekų tinklų, gavus jo sutikimą; arba, antra, įsirengti vietinę nuotekų surinkimo sistemą. UAB „Palangos vandenys“, remdamasi Specialiojo plano 2.5.1 punkto 6 dalimi, 2015 m. rugsėjo 17 d. raštu jas panaikino. 2015 m. lapkričio 24 d. UAB „Palangos vandenys“ išdavė naujas prisijungimo sąlygas, kuriose nuotekų išleidimui nustatyti sprendiniai: pirma, suprojektuoti ir pakloti reikiamo skersmens buitinių nuotekų tinklus, prijungiant prie patogiausių nuotekų tinklų, gavus savininko sutikimą; arba, antra, suprojektuoti ir pastatyti buitinių nuotekų siurblinę, kurios slėginę liniją jungti prie esamų buitinių nuotekų tinklų Kopų gatvėje. Atsižvelgdama į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2015 m. gruodžio 14 d. raštą UAB „Palangos vandenys“ 2015 m. gruodžio 30 d. raštu panaikino 2015 m. lapkričio 24 d. prisijungimo sąlygų dalį dėl buitinių nuotekų tinklų įrengimo, prijungiant juos prie patogiausių nuotekų tinklų, gavus savininko sutikimą.
44. Teismų nustatyta (dėl to taip pat byloje nėra ginčo), kad: ginčo statinio projekto parengimo metu buvo galiojanti tik viena viešosios vandens tiekėjos išduota prisijungimo sąlyga, pagal kurią nustatytas buitinių nuotekų siurblinės įrengimas, jos slėginę liniją jungiant prie esamų buitinių nuotekų tinklų Kopų gatvėje; ginčo statinio projektas dėl nuotekų sistemos įrengimo parengtas nesivadovaujant nurodyta galiojančia prisijungimo sąlyga (žr. nutarties 17, 26 punktus).
45. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, įvertinusi 2015 m. lapkričio 24 d. prisijungimo sąlygas, 2015 m. gruodžio 14 d. rašte nurodė, jog šių sąlygų dalis, leidžianti vietinės nuotekų sistemos įsirengimą, neatitinka Statybos įstatymo 20 straipsnio 5 ir 8 dalių reikalavimų, nes vietinės nuotekų sistemos įsirengimas nėra prisijungimo sąlyga. Darydamas išvadą, kad nuotekų rezervuaro, kaip vietinės nuotekų sistemos, įsirengimui prisijungimo sąlygos nėra reikalingos, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į byloje išvadą teikiančios institucijos – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pateiktą išvadą. Inspekcija išvadoje nurodė, kad atsakovės UAB „Armedika“ ir Ko pastatyti nauji buitinių nuotekų tinklai ir buitinių nuotekų šulinys pagal UAB „Palangos vandenys“ 2015 m. parengtą projektą prie kitų inžinerinių tinklų savininkų ar naudotojų tinklų nebuvo numatyti prijungti, todėl gauti prisijungimo sąlygas šių tinklų statybai nereikėjo. Todėl, priešingai nei skundžiamame sprendime nurodė apeliacinės instancijos teismas, pirmosios instancijos teismas vertino ir analizavo prisijungimo sąlygų keitimo aplinkybes ir jų pagrindu padarė pagrįstas ir nutarties 40–42 punktuose aptartą teisinį reguliavimą atitinkančias išvadas, kad vietiniam nuotekų sistemos įsirengimui, kai nenumatyta jungtis prie kitiems savininkams priklausančių inžinerinių tinklų, prisijungimo sąlygos nėra reikalingos.
46. Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T2-22 „Dėl Palangos miesto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano patvirtinimo“ patvirtintas Palangos miesto savivaldybės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialusis planas, kuris laikytinas specialiojo teritorijų planavimo dokumentu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTAzNC0xNDYvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1034-146/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1034-146/2015">eA-1034-146/2015</a>). Šio Specialiojo plano 2.5.1 punkto 7 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jei prisijungti prie esamų vandentvarkos tinklų techniškai sudėtinga, gali būti projektuojamas individualus vandens tiekimas ir individualūs nuotekų valymo įrenginiai arba nuotekų kaupimo rezervuarai, laikantis Nuotekų tvarkymo reglamente nustatytų reikalavimų, suderinus su viešuoju vandens tiekėju.
47. Atsižvelgiant į Specialiajame plane – teritorijų planavimo dokumente įtvirtintą nuostatą dėl galimybės įsirengti nuotekų kaupimo rezervuarą ir Statybos įstatymo 20 straipsnio 5 dalį, nustatančią statytojo teisę pasirinkti jungtis prie komunalinių inžinerinių tinklų ar tiesti vietinius, tam, kad statytojas galėtų įgyvendinti teisę įsirengti vietinę nuotekų susirinkimo sistemą, turi būti nustatyta, kad: 1) jungimasis prie esamų inžinerinių tinklų yra techniškai sudėtingas; 2) gautas viešojo vandens tiekėjo sutikimas; 3) bus užtikrintas Nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimų laikymasis. Pažymėtina, kad techninio sudėtingumo aplinkybės nustatymo svarbą akcentavo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. liepos 5 d. nutartyje, kuria grąžino bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.
48. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog prisijungimas prie esamų nuotekų tinklų nėra techniškai sudėtingas, akcentavo atsakovės UAB „Armedika“ ir Ko turtinę padėtį. Taip pat pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos rašytinius įrodymus, nes rėmėsi tik liudytojų parodymais, statinio projektu. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada.
49. Kasacinio teismo išaiškinta, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMjM4LTM3OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-238-378/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-238-378/2018">e3K-7-238-378/2018</a> 72 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
50. Kasacinio skundo argumentą, kad statytojo turtinės padėties aspektas nėra reikšmingas vertinant techninį prisijungimo prie viešųjų nuotekų tinklų sudėtingumą, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į projektuotojos ir UAB „Palangos vandenys“ direktoriaus parodymus, atsakovės UAB „Armedika“ ir Ko argumentus procesiniuose dokumentuose, statinio projektą, nustatė, kad prisijungimas prie esamų nuotekų tinklų Kopų gatvėje kitoje Šventosios upės pusėje, kaip nustatyta galiojančioje prisijungimo sąlygoje, yra techniškai sudėtingas. Taigi, pirmosios instancijos teismas vertino tiek teismo posėdžių metu pateiktus liudytojų parodymus, tiek rašytinius byloje esančius įrodymus, kurių neobjektyvumas byloje nenustatytas, todėl nėra pagrindo sutikti su skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo argumentu dėl pirmosios instancijos teismo padarytų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo.
51. Remdamasis tuo, kad pagal UAB „Palangos vandenys“ išduotą galiojančią prisijungimo sąlygą nustatyta tik viena galimybė – prisijungti prie centrinių nuotekų tinklų, apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, sprendė, kad nuotekų rezervuaro įsirengimas nebuvo suderintas su viešąja vandens tiekėja UAB „Palangos vandenys“. Tačiau, atsižvelgiant į Statybos įstatyme nustatytą prisijungimo sąlygų sąvoką, byloje nustatytas aplinkybes dėl UAB „Palangos vandenys“ išduotų prisijungimo sąlygų panaikinimo (žr. nutarties 40, 43, 45 punktus), nesutiktina su apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kad vietinės nuotekų sistemos įrengimo sprendinio nenurodymas prisijungimo sąlygose savaime leidžia konstatuoti viešosios vandens tiekėjos UAB „Palangos vandenys“ nesutikimą su tokiu sprendiniu, t. y. nuotekų rezervuaro įrengimu. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad statinio projekto, kuriam išduotas ginčijamas rašytinis pritarimas, rengėja yra UAB „Palangos vandenys“, taip pat kad atsakovė UAB „Armedika“ ir Ko bei UAB „Palangos vandenys“ 2016 m. lapkričio 17 d. sudarė vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį, 2016 m. lapkričio 18 d. nuotekų išvežimo sutartį, teisėjų kolegijos vertinimu, padarė teisingą išvadą, kad statinio – nuotekų rezervuaro projektas buvo suderintas su viešąja vandens tiekėja UAB „Palangos vandenys“.
52. Pagrindiniai aplinkosaugos reikalavimai nuotekų surinkimui, valymui ir išleidimui siekiant apsaugoti aplinką nuo taršos, kuriuos privalo atitikti ir įrengtas nuotekų rezervuaras pagal ginčijamą rašytinį pritarimą statinio projektui, nustatyti Nuotekų tvarkymo reglamente. Nurodyto reglamento 25 punkte įtvirtinta, kad išimtiniais atvejais, kai centralizuotosios nuotekų surinkimo sistemos įrengimas arba išplėtimas tiek, kad būtų sudarytos sąlygos surinkti visų aglomeracijos teritorijoje esančių objektų nuotekas, nėra pateisinamas ekonominiu požiūriu ir nuotekų surinkimo sistemos įrengimo poveikis taršos mažinimo ir prevencijos prasme nereikšmingas, aglomeracijų teritorijoje gali būti taikomos atskirosios arba grupinės buitinių nuotekų tvarkymo sistemos, kurios užtikrintų lygiavertį centralizuotajai nuotekų surinkimo sistemai aplinkos apsaugos lygį (nuotekos kaupiamos ir periodiškai vežamos į aglomeracijos valymo įrenginius, išvalomos iki aglomeracijai nustatytų LK (laikinai leistinų koncentracijų) ir išleidžiamos į paviršinius vandens telkinius arba laikantis galiojančių normatyvų infiltruojamos į gruntą). Nuotekų tvarkymo reglamento 27 punkte įtvirtinta galimybė įsirengti atskirąsias nuotekų tvarkymo sistemas su reikalavimus atitinkančiais nuotekų kaupimo rezervuarais.
53. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros 2015 m. spalio 16 d. patikrinimo akte Nr. (10)-LT1-177 aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų neužfiksuota, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūros 2016 m. kovo 7 d. patikrinimo akte pažymėta, jog nuotekų kaupimo rezervuaras sertifikuotas ir atitinka Nuotekų kaupimo rezervuarų ir septikų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-18 „Dėl Nuotekų kaupimo rezervuarų ir septikų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“, 4, 6, 7 punktų reikalavimus. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad UAB „Palangos vandenys“ ir UAB „Armedika“ ir Ko 2016 m. lapkričio 17 d. sudarė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį. Nurodytų įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad atsakovės įrengtas nuotekų rezervuaras atitinka aplinkos apsaugos teisės aktų, be kita ko, ir Nuotekų tvarkymo reglamento, reikalavimus, nuotekos yra tvarkomos laikantis teisės aktais nustatyto reglamentavimo.
54. Pažymėtina, kad tai, jog Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūros 2016 m. kovo 7 d. patikrinimo aktas patvirtina vandentiekio ir nuotekų inžinerinių tinklų įrengimą nepažeidžiant aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, nustatė ir apeliacinės instancijos teismas.
55. Be to, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog nuotekų rezervuaro įrengimas nepažeidė nei teritorijų planavimo, nei paveldosaugos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, įvertinęs tai, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2015 m. gruodžio 14 d. rašte Nr. 2D-19604(16.2) nurodė statytojui teikti parengtą statinio (nuotekų rezervuaro) projektą derinti ir prašyti statybą leidžiančio dokumento išdavimo, o trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime patvirtino, kad pritarė statinio projektui.
56. Taigi, pirmosios instancijos teismas ieškovės argumentus dėl jos teisių pažeidimo įrengiant nuotekų rezervuarą, jo neatitikties teisės aktuose nustatytiems aplinkos apsaugos, teritorijų planavimo reikalavimams išnagrinėjo, įvertino byloje esančius įrodymus ir jais remdamasis turėjo pagrindą juos vertinti kaip nepagrįstus (CPK 176, 178, 185 straipsniai).
57. Be kita ko, pažymėtina teismų nustatyta aplinkybė, jog UAB „Armedika“ ir Ko kreipėsi į ieškovę dėl sutikimo jungtis prie jai priklausančio nuotekų tinklo. Tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė tokio sutikimo atsakovei nedavė, tai paneigiančių aplinkybių nekonstatuota ir apeliacinės instancijos teismo sprendime. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ir dėl šios priežasties pagal susiklosčiusią situaciją atsakovė turėjo pagrindą teisės aktuose nustatyta tvarka pasinaudoti alternatyva, įsirengdama vietinę nuotekų surinkimo sistemą – nuotekų rezervuarą.
58. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad atsakovei priklausantis nuotekų rezervuaras įrengtas neprieštaraujant teisės aktų reikalavimams, todėl šio statinio projektui išduoto Palangos miesto savivaldybės administracijos rašytinio pritarimo nėra teisinio pagrindo panaikinti. Apeliacinės instancijos teismo padaryta priešinga išvada neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, Specialiajame plane, Statybos įstatyme nustatyto inžinerinių tinklų (nuotekų surinkimo) įrengimo teisinio reglamentavimo (nutarties 39–42, 50–51, 53 punktai) (CPK 176, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas, o pirmosios instancijos – paliktinas galioti (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 362 straipsnio 1 dalis).
59. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kurie neturi reikšmės bylos galutiniam teisiniam rezultatui, teisėjų kolegija nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
60. Nagrinėjamoje byloje patenkinus kasacinį skundą ir panaikinus apeliacinės instancijos teismo sprendimą, paskirstomos šalių apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Taip pat paskirstytinos ir tos bylinėjimosi išlaidos, kurios susidarė kasaciniame teisme.
61. Atsakovė UAB „Armedika“ ir Ko į bylą pateikė įrodymus, pagrindžiančius, kad apeliacinės instancijos teisme turėjo 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai surašant atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą (2019 m. rugpjūčio 26 d. sąskaita, 2019 m. rugpjūčio 26 d. mokėjimo nurodymas); taip pat kad kasaciniame teisme patyrė 875 Eur bylinėjimosi išlaidų (800 Eur už advokato pagalbą surašant kasacinį skundą, 75 Eur žyminio mokesčio) (2019 m. gruodžio 18 d. sąskaita, 2019 m. gruodžio 17, 18 d. mokėjimo nurodymai). Nurodytos atsakovės apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.11 ir 8.13 papunkčiuose nustatytų dydžių.
62. Atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, iš ieškovės atsakovei priteistinas 2375 Eur (1500 Eur + 875 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).
63. Kasacinis teismas patyrė 13,22 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 18 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Tenkinus atsakovės kasacinį skundą, šių išlaidų atlyginimas į valstybės biudžetą priteistinas iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 11 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Plungės apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendimą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Armedika“ ir Ko (j. a. k. 135908651) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės sveikatos centro „Energetikas“ (j. a. k. 152513731) 2375 (du tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt penkis) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės sveikatos centro „Energetikas“ (j. a. k. 152513731) 13,22 Eur (trylika Eur 22 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Virgilijus Grabinskas
Birutė Janavičiūtė
