Dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 20 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymais sustabdyti skundžiamų procesinių sprendimų vykdymą, taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą

Nr. DOK-1560

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00617-2020-4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. balandžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas) ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2023 m. kovo 20 d. paduotu ieškovės L. K. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 20 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymais sustabdyti skundžiamų procesinių sprendimų vykdymą, taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą,

n u s t a t ė :

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2023 m. kovo 15 d. nutartimi Nr. DOK-1153 atsisakė priimti ieškovės kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 20 d. nutarties peržiūrėjimo, nustačiusi, kad jis neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų.

Pagal CPK 350 straipsnio 5 dalį asmuo, kurio skundą atsisakoma priimti dėl to, kad jis neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, ištaisęs trūkumus, turi teisę iš naujo paduoti kasacinį skundą, nepažeisdamas CPK 345 straipsnyje nustatyto termino.

Ieškovės 2023 m. kovo 20 d. pateiktame kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl nesusituokusių asmenų susitarimo dėl jungtinės veiklos bendrajai dalinei nuosavybei sukurti ir teigiama, kad teismas netinkamai aiškino teisės normas, nepripažino bendrosios jungtinės veiklos bei ginčo turto įsigijimo (sukūrimo), nors visuma aplinkybių buvo pakankamos tokiems faktams patvirtinti. Apeliacinės instancijos teismas pripažino ieškovės dalyvavimą statant namą, gyvenimą pakankamai ilgą laiką draugę su A. K. iki santuokos, bendro ūkio vedimą, bendro vaiko susilaukimą, tačiau nepagrįstai nepripažino jų susitarimu sukurti bendrą dalinę nuosavybę. Reikalavimas, kad kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų.

Kasaciniame skunde įvardijamas CPK 320, 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto, CK 6.969 straipsnio pažeidimas, nukrypimas nuo teismų praktikos, ir nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas sukūrė naują precedentą ir nustatė papildomą sąlygą nesusituokusių asmenų susitarimui dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu dėl santuokos nutraukimo buvo konstatuoja, kad A. K. ankstesnė santuoka buvo faktiškai iširus, jie nevedė bendro ūkio, negyveno ilgiau nei metus kartu. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 1.87 straipsnį, nukrypo nuo teismų praktikos, nes atmetė reikalavimą dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu kaip išvestinį iš reikalavimo pripažinti susitarimą sukurti bendrą dalinę nuosavybę. Iš esmės liko nepaneigtos pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovė J. K. neįrodė siekusi įgyti turtą. Skundžiamu teismo sprendimu buvo leista praturtėti su turto sukūrimu ir įsigijimu nieko bendra neturėjusiam asmeniui, be to, atimama A. K. dukters teisė paveldėti tėvo turto dalį, ją nesąžiningai perleidus dukrai iš pirmosios santuokos.

Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 176 straipsnio, 177 straipsnio 2 dalies, 185 straipsnio ir 331 straipsnio 4 dalies 3 punktą, nes nustatęs, kad ieškovė ir A. K. vedė bendrą ūkį ir gyveno name, jį statė, tvarkė ir rūpinosi, turėjo motyvuoti, koks buvo šalių susitarimas dėl šio turto sukūrimo; neatskleidęs šalių teisinių santykių esmės, teismas negalėjo daryti išvados nebuvus susitarimo sukurti bendrąją dalinę nuosavybę. Liko neįvertinti objektyvūs byloje pateikti įrodymai (kasatorės, jos sesers, tėvo ir motinos patirtos išlaidos namo statybai). Apeliacinės instancijos teismas suabsoliutino liudytojų, kurie stebėjo išorinius santykius, parodymus ir ignoravo liudytojų, kurie stebėjo kasatorės ir A. K. vidinius santykius, parodymus.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su 2023 m. kovo 20 d. paduotu ieškovės kasaciniu skundu, pažymi, kad jame keliami iš esmės tie patys klausimai dėl CK 6.969, 3.96, 3.97, 1.87 straipsnių, CPK 320 straipsnio, 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 176, 177, 185 straipsnių, 331 straipsnio 4 dalies 3 punkto, normų aiškinimo, nukrypimo nuo teismų praktikos jų taikymo klausimais, kaip ir skunde, kurį atsisakyta priimti pirmiau nurodyta teismo nutartimi. Nors kasacinis skundas yra pakeistas, kitaip įvardijami ir formuluojami skunde keliami klausimai, nurodomi šiek tiek kitokie argumentai, tačiau iš esmės naujai nenurodoma tokių teisinių argumentų, kuriais būtų pagrindžiamas įvardijamų teisės normų pažeidimas, nukrypimas nuo teismų praktikos dėl šių normų aiškinimo ir taikymo ar suformuluojama teisės aiškinimo ir taikymo problema, kuri turėtų esminės reikšmės teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su 2023 m. kovo 20 d. paduotu ieškovės kasaciniu skundu, konstatuoja, kad naujai pateiktame kasaciniame skunde nenurodoma tokių teisinių argumentų, kurie pagrįstų CPK 346 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kasacijos pagrindų buvimą, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog šis skundas atitinka CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus. Dėl to teisėjų kolegija ieškovės paduotą kasacinį skundą atsisako priimti kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymai sustabdyti skundžiamų procesinių sprendimų vykdymą bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taip pat atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą nespręstini. Sumokėtos žyminio mokesčio dalies grąžinimo klausimas yra išspręstas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos 2023 m. kovo 15 d. nutartimi Nr. DOK-1153.

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas

Donatas Šernas

Jūratė Varanauskaitė