Dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 13 d. nutarties peržiūrėjimo

Nr. DOK-1432

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30132-2021-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. balandžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas) ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2023 m. kovo 13 d. paduotu atsakovės K. K. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 13 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2022 m. gruodžio 13 d. nutartimi iš esmės paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimą. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nusprendė ieškinį tenkinti ir pripažinti ieškovams V. B. ir A. B. teisę įregistruoti jų lėšomis pertvarkytų sujungimo būdu žemės sklypų po jų pertvarkymo pasikeitusius žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „NT Kadastro biuras“ matininko R. S. parengtą elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą Nr. 1877214, kurio bendras plotas 3129 kv. m, įregistruojant ieškovų V. B. ir A. B. padidėjusią dalį, esančią bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe – 1000/3129, atsakovės K. K. dalį – 1629/3129, atsakovės G. L. dalį – 500/3129, be bendraturčių K. K. ir G. L. sutikimų.

Kasaciniu skundu atsakovė K. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 13 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimą, ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti.

Atsakovės kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Tenkinus ieškinį atsakovės turima nuosavybės teisė į sklypą išnyko, nes teismų sprendimais pertvarkius sklypus, išnyko pradinis atsakovės turimas sklypas. Patikrinus viešus VĮ Registrų centro duomenis dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) atsakovė nebeteko į šį žemės sklypą nuosavybės teisių, taip pat neteko teisėtų lūkesčių teisinės apsaugos, kuri buvo susijusi su tuo, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) išraše buvo nurodyta, kad šis žemės sklypas turi būti sujungtas su kitu žemės sklypu Nr. 457.

2. Atsakovės teisę garantuoja Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalies nuostata, kad nuosavybė yra neliečiama. CK 4.93 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad niekas neturi teisės reikalauti, kad savininkas prieš savo valią sujungtų savo nuosavybę su kito savininko nuosavybe. Teismai pažeidė šią nuostatą. CK 4.93 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata turi būti taikoma įgyvendinant Žemės įstatymo 30 straipsnio 3 dalį, nes joje nustatyta, kad žemės sklypai sujungiami, padalijami, atidalijami ar atliekamas jų perdalijimas sudarant notariškai tvirtinamą sutartį, išskyrus atvejus, kai pertvarkomas vienam asmeniui priklausantis žemės sklypas (sklypai), laikantis Civilinio kodekso. Apeliacinės instancijos teismas klaidingai rėmėsi tik CK 4.75 straipsnio taikymu, nes CK 4.75 straipsnis reglamentuoja tik bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą, t. y. šio straipsnio taikymo sritis apima bendro sklypo Nr. 71 valdymą ir naudojimą, tačiau bendro sklypo sujungimui su kitu, atsakovei svetimu sklypu, yra taikytina CK 4.93 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje CK 4.75 straipsnio nuostata aiškinama kaip bendraturčių pareiga, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2010 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-336/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-336/2010">3K-3-336/2010</a>; kt.). Tinkamas CK 4.75 straipsnio 1 dalies įgyvendinimas būtų buvęs tuo atveju, jei ieškovai būtų bendradarbiavę su atsakove ir bendrais veiksmais būtų parengę visų trijų sklypų sujungimo į vieną sklypą notarinę sutartį, nes atsakovė ir tada, ir dabar su tuo sutinka. Vietoje to, ieškovai iškėlė tik savo interesus, nepaisydami atsakovų interesų, dėl to tik jų vienų projektas buvo patvirtintas, o žemės sklypas Nr. 71 tokiais jų veiksmais buvo panaikintas ir dėl to buvo pažeistos atsakovės teisės ir teisėti lūkesčiai prie žemės sklypo Nr. 71 prijungti atsakovės žemės sklypą Nr. 457.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti K. K. už K. K. sumokėtą 85 (aštuoniasdešimt penkis) Eur žyminį mokestį 2023 m. kovo 13 d. AB SEB banke mokėjimo nurodymu Nr. 883.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas

Donatas Šernas

Jūratė Varanauskaitė