Dėl nuostolių atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K–3–339/2006

Procesinio sprendimo kategorija 44.5.1

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio Norkūno ir Broniaus Pupkovo,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės,,Ekolinija“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 28 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 19 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės,,Ekolinija“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei,,Lietuvos geležinkeliai“ dėl nuostolių atlyginimo. Byloje trečiaisiais asmenimis dalyvauja Kauno teritorinė muitinė, J. N. ir uždaroji akcinė bendrovė draudimo kompanija,,PZU Lietuva“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas, vadovaudamasis Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37, 6.38, 6.245, 6.249, 6.251 straipsniais, prašė priteisti jam iš atsakovo 194 190,88 Lt nuostoliams atlyginti ir šešių procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo.

Ieškovas nurodė, kad 2004 m. kovo 31 d. su Červonoje miesto maisto prekių gamykla (Ukraina) sudarė sutartį dėl medžio impregnanto,,Morilka“ gamybos. 2004 m. balandžio 5 d. ieškovas su J. J. individualia įmone,,Atlantas“ sudarė sutartį, kuria įsipareigojo parduoti įmonei 20 tonų šios medžiagos. Atsiskaityti su impregnanto gamintoju ieškovas 2004 m. balandžio 15 d. iš M. Š. pasiskolino 22 000 JAV dolerių. Ieškovas už pagamintas prekes Červonoje maisto prekių gamyklai sumokėjo 14 700,50 JAV dolerio (42 468,27 Lt), o už prekių atvežimą Vokietijos kompanijai,,STERN TRANS GmbH“ – 2450 JAV dolerių (7077,80 Lt).

Pagal ieškovo ir atsakovo 2004 m. gegužės 24 d. sudarytą sutartį atsakovas įsipareigojo įstatymų nustatyta tvarka parengti ieškovo prekėms deklaruoti reikalingus dokumentus ir deklaruoti prekes. 2004 m. gegužės 25 d. ieškovas sumokėjo 8562 Lt pridėtinės vertės mokestį už atvežtas prekes ir pateikė atsakovui prekes muitiniam patikrinimui ir prekėms deklaruoti reikiamus dokumentus. Atsakovo atstovė J. N. muitinėje deklaravo atvežtą krovinį – 22 370 kg impregnanto.

2004 m. gegužės 26 d. krovinys buvo sulaikytas. Atlikus prekės tyrimą, buvo nustatyta, kad produkte yra daugiau kaip 94 procentai etilo alkoholio. 2004 m. birželio 17 d. J. N. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad ji muitiniam patikrinimui ir įforminimui pateiktame importo bendrojo administracinio dokumento (toliau – BAD) rinkinyje Nr. 4KR27403650 neteisingai nurodė duomenis apie deklaruojamą prekę, t. y. nenurodė, kad prekė yra akcizo objektas. 2004 m. liepos 8 d. J. N. buvo skirta 5000 Lt bauda, konfiskuojant prekes – 1211 vienetų po 20 litrų talpos plastikinių butelių medžio impregnanto,,Morilka“ už 47 566 Lt. Kauno apygardos administracinio teismo 2004 m. rugsėjo 10 d. nutartimi bauda buvo sumažinta iki 600 Lt.

Ieškovo teigimu, dėl J. N. kaltų veiksmų jis negalėjo laiku atsiskaityti su M. Š., todėl turėjo jai sumokėti 43 816,42 Lt delspinigių ir 3063 Lt palūkanų. Dėl sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo ieškovas IĮ,,Atlantas“ turėjo sumokėti 47 850 Lt delspinigių. Ieškovo teigimu, visus reikalingus dokumentus tinkamam prekių deklaravimui jis buvo pateikęs. J. N. kaltė yra konstatuota tiek Kauno teritorinės muitinės nutarimu, tiek Kauno apygardos administracinio teismo nutartimi. Ieškovo teigimu, atsakovas privalo atlyginti neteisėtais veiksmais padarytus nuostolius, kuriuos sudaro: už prekes Červonoje maisto prekių gamyklai sumokėti 42 468,27 Lt, už prekių atvežimą Vokietijos kompanijai,,STERN TRANS GmbH“ – 7077,80 Lt, už atvežtas prekes sumokėtas pridėtinės vertės mokestis – 8562 Lt, M. Š. sumokėti 43 816,42 Lt delspinigių ir papildomai – 44 416,39 Lt delspinigių, J. J. IĮ,,Atlantas“ sumokėti 47 850 Lt delspinigių.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2005 m. gegužės 19 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas konstatavo, kad Kauno apygardos teismo administracinio teismo 2004 m. rugsėjo 10 d. nutartis, kurioje buvo nustatyti atsakovo atstovės neteisėti veiksmai, deklaruojant ieškovo prekes, šioje byloje neturi res judicata galios, nes minėtoje administracinėje byloje dalyvavo tik J. N. ir muitinės atstovai, o nagrinėjamoje civilinėje byloje dalyvaujantys asmenys yra kiti. Sutarties su atsakovu 1.1 punktu būtent ieškovas įsipareigojo pateikti reikiamus dokumentus, todėl jis turėtų įrodyti, kad ieškovas pateikė visus reikalingus dokumentus bei visą reikšmingą teisės aktų reikalavimus atitinkančią informaciją teisingam muitinės procedūrų atlikimui. Ieškovas, teismo teigimu, šių aplinkybių neįrodė. Teismas padarė išvadą, kad papildomos informacijos ieškovas neteikė, nors žinojo, kad prekėje yra etilo alkoholio. Žinodamas apie kokybės pažymoje nurodytus duomenis apie etilo alkoholio koncentracijos laipsnį, ieškovas turėjo akivaizdžiai suprasti, kad prekė pagal Akcizų įstatymo 2 straipsnį, 3 straipsnio 10 dalį yra akcizo objektas. Teismas konstatavo, kad nėra nustatyta, jog J. N. pažeidė ieškovo ir atsakovo sudarytos sutarties nuostatas ar atliko kokius nors kitus neteisėtus veiksmus, kurie būtų pagrindas deliktinei ar sutartinei atsakomybei atsirasti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2005 m. lapkričio 28 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

1.Teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.193, 6.189, 6.246-249, 6.256 straipsnių normas.

Teismai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas, sudarydamas su ieškovu sutartį, veikė kaip muitinės tarpininkas. Atsakovas, vykdydamas sutartinę prievolę, veikė kaip įmonė (verslininkas), kuriai taikytinos specialios sutartinę atsakomybę reglamentuojančios CK nuostatos. Pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalį, kai prievolės neįvykdo ar netinkamai įvykdo įmonė (verslininkas), ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymas ar sutartis nenumato ko kita. Taigi įmonės civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės.

Pagal sutarties 2 straipsnį ieškovas perdavė atsakovui visas teises ir pareigas, reikalingas muitinės deklaravimo veiklai vykdyti. Pagal Vyriausybės 2002 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 1110,,Dėl muitinės tarpininkų veiklos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklių) nuostatas muitinės tarpininkas atsako už atstovaujamojo asmens (atstovaujant) arba savo (tarpininkaujant) pateiktoje deklaracijoje nurodytų duomenų teisingumą, kituose jo surašytuose dokumentuose nurodytų duomenų teisingumą, privalo vykdyti deklaranto pareigas (6.1, 6.2, 8.2 punktai). Pareiga patikrinti, ar visi deklaravimui būtini dokumentai buvo pateikti, tenka atsakovui. Jeigu atsakovui visi reikalingi dokumentai nebuvo pateikti, jis privalėjo šių dokumentų pareikalauti iš atsakovo, o to nepadarydamas, prisiėmė neigiamų pasekmių atsiradimo riziką. Nesant pakankamai duomenų apie prekę, atsakovas, veikdamas kaip muitinės tarpininkas, prieš pateikdamas deklaraciją, muitinės prižiūrimas galėjo apžiūrėti muitiniam tikrinimui ir įforminimui pateikiamas prekes, imti jų pavyzdžius.

2. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad atsakovas buvo apdraustas profesinės civilinės atsakomybės draudimu, kuris galiojo kartu su draudimo sutartimi Nr. Prof. – CA Nr. 000621, ir spręsti trečiojo asmens UAB DK,,PZU Lietuva “ procesinės padėties keitimo klausimą (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 45 straipsnis).

3. Kilus ginčui dėl to, ar ieškovas pateikė atsakovui kokybės pažymą iki BAD įforminimo, teismai nepagrįstai įrodinėjimo pareigą perkėlė tik ieškovui, nors nei atsakovas, nei trečiasis asmuo J. N. nenurodė, kad ieškovo prašė minėtos kokybės pažymos, o ieškovas būtų atsisakęs ją pateikti. Be to, atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad, pateikdamas deklaraciją muitinei, kokybės pažymos jis neteikė, nes tariamai neturėjo. Taip atsakovas patvirtino, kad šios pažymos apskritai nereikėjo, todėl ne ieškovas turėjo įrodyti, jog pateikė šią pažymą atsakovui, o atsakovas turėjo įrodyti, kad ne dėl jo netinkamo prekės deklaravimo atsirado žala.

4. Teismai nesilaikė įrodymų sąsajumo ir pakankamumo principų, nes rėmėsi tik atsakovo ir trečiojo asmens J. N. paaiškinimais, nors šie asmenys yra suinteresuoti bylos baigtimi. Teismai atmetė liudytojo J. J. parodymus, nors byloje yra rašytinių įrodymų, patvirtinančių liudytojo J. J. parodymus, kad prekės kokybės pažyma buvo pateikta atsakovui. Teismai neatsižvelgė į tai, kad atsakovo ir trečiojo asmens J. N. paaiškinimai yra prieštaringi. Jeigu kokybės pažyma atsakovui nebuvo pateikta iki prekių deklaravimo, neaišku, kodėl atsakovas nepasinaudojo Europos Tarybos 1992 m. spalio 12 d. reglamento (EEB) Nr. 2913/92 42 straipsnio, finansų ministro 2000 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 3 patvirtintų Prekių deklaravimo ir muitinio tikrinimo nuostatų 16 punkto, Taisyklių 7.3 punkto nuostatomis dėl teisės imti prekių mėginius, apžiūrėti tikrinimui ir įforminimui pateikiamas prekes. Ši aplinkybė buvo nurodyta kaip vienas apeliacinio skundo argumentų, tačiau apeliacinės instancijos teismas dėl šio argumento nutartyje iš viso nepasisakė.

Aplinkybę, kad kokybės pažyma nebuvo pateikta atsakovui iki BAD įforminimo, patvirtina tik suinteresuotų asmenų paaiškinimai, kuriuos paneigia oficialūs rašytiniai įrodymai, turintys didesnę įrodomąją galią: 2004 m. gegužės 26 d. prekių sulaikymo protokolas Nr. 002520; 2004 m. gegužės 25 d. siuntimas mėginiui klasifikuoti; Kauno teritorinės muitinės 2004 m. birželio 18 d. tarnybinis pranešimas; Kauno teritorinės muitinės 2004 m. liepos 8 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2004-06-113; Kauno apygardos administracinio teismo 2004 m. rugsėjo 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. II8-809/2004. Be to, BAD įforminimo metu, vadovaujantis Lietuvos muitinės integruoto tarifo LITAR sistema, peržiūrint tarifą pagal prekės nomenklatūros kodą 3212909000, be kokių nors papildomų dokumentų buvo galima nustatyti, kad prekė yra akcizo objektas.

IV. Atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašė palikti nepakeistą kasatoriaus skundžiamą teismo nutartį. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

1. Ieškovui neįrodžius pagrindinio civilinės teisės pažeidimo sudėties elemento – neteisėtų veiksmų, teismas pagrįstai netaikė CK 6.256 straipsnio 4 dalies normos, nustatančios griežtą civilinę atsakomybę. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovui žala atsirado ne dėl atsakovo, o dėl paties ieškovo kaltės, ir tinkamai taikė CK 6.253 straipsnio 5 dalies normą. Šioje normoje numatyta galimybė atsižvelgti į nukentėjusiojo elgesį, sprendžiant dėl žalos atlyginimo. Teismas nustatė, kad žala atsirado dėl paties nukentėjusiojo veiksmų.

Aplinkybių, kad ieškovas perdavė ieškovui visas teises ir pareigas, reikalingas muitinės tarpininko veiklai vykdyti, ir kad atsakovas atstovavo ieškovui muitinėje, neginčijo nė vienas proceso dalyvis, todėl teismams nebuvo pagrindo pagal sutarčių aiškinimo taisykles nustatinėti tai, kas akivaizdu.

Atsakovo atstovė savo veiksmais nepažeidė Taisyklių reikalavimų. Be to, šiose Taisyklėse yra reglamentuota muitinės tarpininko atsakomybė prieš muitinę, o ne prieš klientą jam atstovaujant. Deklaruojant etilo alkoholio neturinčią prekę, kokybės pažymėjimas nėra būtinas dokumentas. Jeigu ieškovas bent žodžiu būtų informavęs atsakovo atstovę apie etilo alkoholio koncentraciją prekėje, ji būtų pareikalavusi papildomų dokumentų ir priskaičiusi 866 441 Lt dydžio akcizo mokestį, ko ieškovas ir siekė išvengti.

2. Iki kasacinės instancijos nė viena bylos šalis nepareiškė motyvuoto prašymo pakeisti pradinį atsakovą tinkamu, todėl teismai šio klausimo ir nesprendė.

3. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiga atlyginti ieškovui atsiradusią žalą galėtų atsirasti tik tada, jeigu ieškovas tinkamais ir pakankamais įrodymais įrodytų, jog atsakovas sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai arba visai nevykdė ir kad žala ieškovui atsirado būtent dėl tokių atsakovo veiksmų. Taigi ieškovas privalėjo įrodyti, kad atsakovas pažeidė sutarties nuostatas ir deklaravo prekes ne pagal ieškovo pateiktus dokumentus ir duomenis.

4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nė vienas byloje esantis įrodymas, išskyrus liudytojo J. J. parodymus, nepatvirtina, jog kokybės pažymėjimas buvo pateiktas iki BAD įforminimo. Atsakovas tuo metu kaip nesutikimo su ieškiniu faktinį pagrindą, be kitų įrodymų, įrodinėjo ir rašytiniais įrodymais – CMR važtaraščiu, kuriame nėra nurodyto kokybės pažymėjimo krovinį lydėjusių dokumentų sąraše, bendruoju administraciniu dokumentu (BAD) Nr. 4KR27403650, muitinės pareigūno R. Š. raštu Kauno teritorinės muitinės viršininkui.

Nepagrįsti yra kasatoriaus argumentai, kad atsakovo ir J. N. paaiškinimai yra prieštaringi, ir kad vadovaujantis Lietuvos muitinės integruoto tarifo LITAR sistema, pagal prekės nomenklatūrą buvo galima nustatyti, jog prekė yra akcizo objektas.

Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo UAB DK,,PZU Lietuva“ prašė palikti nepakeistą kasatoriaus skundžiamą teismo nutartį ir priteisti jam iš ieškovo atstovavimo kasaciniame teisme išlaidas. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

1. Kasatorius neteisingai aiškina CK 6.256 straipsnio 4 dalies normą. Ši teisės norma yra dispozityvi, leidžianti šalims susitarti kitaip, nei nustatyta šiame straipsnyje. Dėl to teismai visiškai pagrįstai taikė ieškovo ir atsakovo sudarytos sutarties nuostatas. Teismai nustatė, kad ieškovas nepateikė atsakovui kokybės pažymos, taip pat kad informacijos apie etilo alkoholio buvimą prekės sudėtyje nepateikė žodžiu. Taigi ieškovas pažeidė ne tik sutartinę pareigą pateikti atsakovui krovinio deklaravimui būtinus dokumentus, bet ir bendro pobūdžio pareigą sutartiniuose santykiuose elgtis sąžiningai. Teismai pagrįstai taikė CK 6.248 straipsnio 2 dalies normą, nustatę, kad dėl žalos atsiradimo kaltas pats ieškovas ir kad tai yra pagrindas atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės.

2. Ieškovas, atstovaujamas profesionalaus advokato, nereikalavo kitų su draudimo teisiniais santykiais susijusių dokumentų pateikimo, nerodė jokio noro atsakovu ar bendraatsakoviu patraukti atsakovo civilinės atsakomybės draudiką. Draudiko civilinė atsakomybė yra išvestinė, dėl to nukentėjęs asmuo gali pasirinkti, kam reikšti ieškinį – asmeniui, padariusiam žalą, draudikui ar abiem šiems asmenims.

3. Būtent ieškovas turi įrodyti, kad pareigą pateikti atsakovui visą prievolei įvykdyti būtiną informaciją ir dokumentus bei užtikrinti, jog informacija yra teisinga, įvykdė tinkamai. Tai, kad teisės aktai muitinės tarpininkui nustatė teisę (o ne pareigą) imti prekės mėginius, nepanaikina paties ieškovo pareigos pateikti deklaravimui reikalingą informaciją ir dokumentus. Neteisingas yra kasatoriaus teiginys, kad deklaruojant prekę, kokybės pažymos iš viso nereikėjo. Nors pažyma ir nebuvo privalomas dokumentas deklaruojant prekę, tačiau joje nurodyta informacija iš esmės keitė mokėtinus mokesčius ir akcizus.

4. Aplinkybę, kad kokybės pažyma nebuvo pateikta kartu su BAD, be kitų įrodymų, patvirtina šie rašytiniai įrodymai: muitinei patekta deklaracija C IMO Nr. 819919, Kauno teritorinės muitinės vyr. inspektoriaus R. Š. raštas. Kasatoriaus nurodyti rašytiniai įrodymai niekaip nepatvirtina, kad kokybės pažyma buvo pateikta kartu su BAD. Visuose kasatoriaus kaip įrodymai nurodytuose Kauno teritorinės muitinės dokumentuose nurodytos aplinkybės nėra pagrįstos objektyviais duomenimis. Kauno apygardos teismo administracinio teismo nutartis taip pat negali būti laikoma oficialiu rašytiniu įrodymu, nes priešingu atveju tai prieštarautų CPK 21 straipsnio, 182 straipsnio 2 punkto nuostatoms.

Teismai pagrįstai nustatė, kad ieškovas nepateikė atsakovo atstovei kokybės pažymos ir kad ši pažyma atsirado jau po BAD įforminimo ir dokumentų pateikimo muitinės pareigūnui.

k o n s t a t u o j a :

Alkoholio kontrolės įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad importuoti šio straipsnio 1 dalyje nenurodytus kitus alkoholio produktus leidžiama tik įmonėms, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka informavusioms apie tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotą instituciją.

Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalį alkoholio produktai - nedenatūruotas ir denatūruotas (įskaitant dehidratuotą ir denatūruotą) žemės ūkio kilmės ir ne žemės ūkio kilmės etilo alkoholis (toliau - etilo alkoholis), alkoholiniai gėrimai, maistiniai ir nemaistiniai alkoholiniai tirpalai su kvapiųjų medžiagų priedais (toliau – alkoholiniai tirpalai) ir etilo alkoholio turinčios žaliavos (toliau - žaliavos). Ieškovas importavo kitus, bet ne 13 straipsnio 1 dalyje išvardytus alkoholio produktus. Taigi alkoholio produktą – medžio impregnantą,,Morilka“ – ieškovas galėjo importuoti laikydamasis minėto įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų.

Ieškovas 2004 m. kovo 31 d sutartyje su Ukrainos Červonoje maisto prekių gamykla (antspaude nurodyta, kad ji yra degtinės-likerių gamykla – (T. 1, b. l. 18, 20) sudarė sutartį dėl 2000 (dviejų tūkstančių) tonų medžio impregnanto,,Morilka“ patiekimo. Toks užsakymo kiekis rodo, kad ieškovas turėjo būti susipažinęs su reikalavimais, taikomiems tokiems (pagal Lietuvos įstatymus alkoholio produktams) įvežti į bet kurią valstybę, tarp jų ir Lietuvą. Šioje byloje nustatyta, kad ieškovas importavo 20 tonų impregnanto, t. y. tik vieną šimtąją dalį užsakyto alkoholio produkto. Byloje neginčijama, kad ieškovo importuojama prekė yra akcizo objektas. Skirtumas tarp išvengiamo importuojamos prekės akcizo mokesčio (866 441 Lt), deklaruotos 20 tonų statistinės 47 566 Lt importuojamos prekės vertės bei sumokėto 8 562 Lt pridėtinės vertės mokesčio yra aiškiai akivaizdus. Taigi ieškovas, būdamas įmonė (verslininkas), suvokė arba turėjo suvokti importuojamos prekės akcizo mokesčio dydį ir turėjo pasirūpinti būtinais dokumentais, aiškiai ir teisingai atspindinčiais importuojamos prekės turinį tam, kad nebūtų neaiškumų juos deklaruojant. Teismai teisingai išaiškino šalių 2004 m. gegužės 24 d. sudarytą sutartį dėl muitinės tarpininko paslaugų teikimo, nes pagal šią sutartį ieškovas privalėjo pateikti reikiamus dokumentus prekei deklaruoti. Teismai nustatė, kad tokio dokumento, kuris rodytų prekę kaip akcizo objektą, ieškovas nepateikė. Kasacinio skundo argumentai, kad jis buvo pateiktas, yra fakto klausimai. Minėta, kad kasacinis teismas fakto klausimų nesvarsto. Juolab neįtikinami ieškovo argumentai, kad jis neturėjo pakankamai žinių apie muitinių procedūras, nes ieškovas savo įstatuose nurodė, kad jos ūkinės veiklos rūšis yra muitinės tarpininkų veikla (Įstatų 63.40.10 punktas). Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 4 straipsnio 1 dalį bendrovės įstatai yra dokumentas, kuriuo bendrovė vadovaujasi savo veikloje. Taigi minėta įstatų nuostata įrodo, kad ieškovas nesielgė taip, kad muitinėje būtų teisingai deklaruota importuojama prekė.

Esant tokioms bylos aplinkybėms darytina išvada, kad teismai teisingai išaiškino ir taikė CK 6.256 straipsnio 4 dalį, Vyriausybės 2002 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 1110,,Dėl muitinės tarpininkų veiklos taisyklių patvirtinimo“ 6.1, 6.2, 8.2 punktų bei šalių sudarytos sutarties dėl muitinio tarpininkavimo nuostatas, todėl paliktini galioti šių teismų sprendimai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 28 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistus.

Priteisti iš ieškovo UAB,,Ekolinija“, įmonės kodas 134003837, 1180 (vieną tūkstantį šimtą aštuoniasdešimt) Lt išlaidų už advokato pagalbą trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai,,PZU Lietuva“, įmonės kodas 110057869.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Zigmas Levickis

Algis Norkūnas

Bronius Pupkovas