Civilinė byla Nr. e3K-3-208-701/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36908-2017-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.2.2.3.1.10; 2.4.2.13
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vinco Versecko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės sodininkų bendrijos „Paežerys-1“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės sodininkų bendrijos „Paežerys-1“ ieškinį atsakovams E. K. Č., K. V., Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui dėl žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, teisinės registracijos panaikinimo ir servituto kelio atkūrimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. G., A. A. S., valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas, Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių žemės sklypo sodininkų bendrijoje kadastrinius matavimus, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė:
2.1. panaikinti žemės sklypo ribų 2015 m. balandžio 2 d. paženklinimo-parodymo aktą dėl sklypo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo sklypas);
2.2. panaikinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų registravimą VĮ Registrų centre;
2.3. panaikinti 2015 m. balandžio 2 d. parengtą žemės sklypo planą dėl sklypo (duomenys neskelbtini);
2.4. panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – ir NŽT) Vilniaus skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 9 d. sprendimą Nr. 49SK-1216-(14.49.109.);
2.5. įpareigoti atsakovus E. K. Č. ir K. V. (toliau abu kartu – atsakovai), žemės sklypo savininkus, per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti tvoras nuo kelio, esančio K. g., A. g., atkuriant pravažiavimą iš K. g. į A. g.
3. Ieškovė nurodė, kad 2014 m. gegužės 14 d. gavo oficialų pranešimą apie kelio užtvėrimą: žemės sklypo su statiniais (duomenys neskelbtini) savininkai apie 2014 m. savavališkai užtvėrė K. ir A. gatves ties savo sklypo riba pastatydami tvorą, tokiu būdu pasididindami savo žemės sklypo plotą 72 kv. m. Ieškovė ragino atsakovus pašalinti pažeidimus ir atlaisvinti užtvertą kelią, jos valdyba (toliau – Valdyba) buvo nustačiusi terminą pažeidimams pašalinti. 2015 m. balandžio 2 d. atsakovų užsakymu buvo parengtas ginčo sklypo paženklinimo aktas, jo pagrindu buvo suformuotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir 2015 m. rugpjūčio 5 d. įregistruotas VĮ Registrų centre.
4. Ieškovė teigė, kad atsakovų žemės sklypo plotas be teisinio pagrindo padidėjo nuo 6 a iki 12 a. Ieškovė 2015 m. kovo 20 d. Valdybos nutarimu, kurį matavimų atlikimo dieną įteikė matininkui L. Ž., buvo nurodžiusi, kad ginčo sklypas yra formuojamas nesilaikant generalinio plano, jis (ginčo sklypas) turi būti suformuotas taip, kad liktų ne mažiau kaip 4,5 m pločio kelias, nurodytas generaliniame plane, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Įregistravus taip atsakovų suformuotą ginčo sklypą buvo pakeistas generalinis planas, perkirsta tranzitinė gatvė, išimant 6 a dalį ir padalijant į dvi dalis, pažeistas visuomeninis interesas, ribojant gyventojų patekimą į A. gatvę, ežerą, autobusų stotelę, taip pat pakeistas kraštovaizdis, kelio buvimo vietoje savavališkai iškasant tvenkinį ir pastatant statinį be leidimo.
5. Ieškovės teigimu, matininkas L. Ž. VĮ Registrų centrui pateikė tikrovės neatitinkantį ginčo sklypo planą (ne tą, kurį buvo pridėjęs prie sklypo ribų nustatymo akto ir kurį buvo pasirašę kaimynai A. A. S. ir R. G.). VĮ Registrų centras jį užregistravo, o NŽT Vilniaus skyriaus patvirtintus A. A. S. ir R. G. sklypų planus atsisakė registruoti, motyvuodamas tuo, kad ginčo sklypo ribos įsiterpia į minimų asmenų sklypus.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimu paliko nenagrinėtą ieškinio reikalavimą, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovus E. K. Č. ir K. V. per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti tvoras nuo kelio, esančio K. g., A. g., atkuriant pravažiavimą iš K. g. į A. g., o kitą ieškinio dalį atmetė.
7. Teismas nustatė, kad: atsakovams E. K. Č. ir K. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalį 0,1216 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir po 1/2 dalį šiame sklype esančio 104,15 kv. m sodo namo; šį sklypą jie paveldėjo pagal 2014 m. liepos 18 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą; ginčo žemės sklypas galutinai suformuotas kaip turintis 0,1216 ha plotą po to, kai matininkas L. Ž. atliko kadastrinius matavimus (žemės sklypo kadastro duomenys nustatyti 2015 m. gegužės 18 d.); žemės sklypo kadastrinius matavimus matininkas atliko 2015 m. balandžio 2 d. ir tą pačią dieną buvo surašytas Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, jį pasirašė gretimų žemės sklypų savininkai; sodininkų bendrijos „Paežerys-1“ pirmininko pareigas einantis A. A. S. dalyvavo ginčo žemės sklypo matavimuose ieškovės vardu, bet nepasirašė ženklinimo-parodymo akte; 2015 m. gegužės 18 d. matininkas L. Ž. parengė galutinį žemės sklypo planą, jis 2015 m. liepos 3 d. buvo suderintas su Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriumi; NŽT 2015 m. liepos 9 d. sprendimu patvirtinti pakeisti žemės sklypo kadastro duomenys; VĮ Registrų centras nuo 2015 m. rugpjūčio 5 d. Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre įregistravo pakeistus ginčo žemės sklypo kadastro duomenis.
8. Teismas taip pat nustatė, kad: detaliajame SB „Paežerys-1“ plane atsakovams dabartiniu metu nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini); tuometis sodininkų bendrijos pirmininkas patvirtino sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) schemą, kur nurodytas sklypo plotas sudarė 1200 kv. m, o pagal detalųjį planą jo plotas sudarė 600 kv. m; ginčo žemės sklypo, nurodyto schemoje, ribos aiškiai išeina iš detaliajame plane nurodyto žemės sklypo ribų ir papildomai apima plane nurodytą kelią, einantį per SB „Paežerys-1“ teritoriją, ir galimai išeina už SB „Paežerys-1“ teritorijos ribų, papildomai prijungiant dar 600 kv. m žemės plotą; pagal 1992 m. patvirtintą schemą, kurioje nebuvo įbraižytas detaliajame plane nurodytas ir faktiškai egzistuojantis kelias, 1993 m. liepos 23 d. buvo sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis su O. V.; 2014 m. liepos 15 d. atsakovams įteiktas raginimas pašalinti pažeidimus ir atlaisvinti užtvertą kelią; Valdyba 2015 m. birželio 13 d. svarstė susijusius klausimus ir visus pažeidėjus buvo įpareigojusi pažeidimus pašalinti iki 2015 m. gruodžio 31 d., ieškovė 2017 m. spalio 5 d. kreipėsi į teismą dėl atsakovų padarytų pažeidimų pašalinimo.
9. Teismas nurodė, kad byloje neginčijama 1993 m. liepos 23 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, šio žemės sklypo paveldėjimas pagal testamentą.
10. Teismas sprendė, kad matininkas L. Ž. vadovavosi 1993 m. sudaryta žemės sklypo schema, kurioje nebuvo nurodyta, kad pravažiavimas eina per atsakovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Teismas nurodė, kad atsakovams nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas 0,12 ha buvo parduotas įskaitant ir pravažiavimo per žemės sklypą užimamą plotą, taigi tapo atsakovų nuosavybe, kuri nėra nuginčyta ar ginčijama.
11. Teismas nustatė, kad matininkas L. Ž., atlikdamas ginčo sklypo kadastrinius matavimus, nustatęs, jog faktiškai naudojamos sklypo ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuotų ribų, o sodininkų bendrijos suplanavimo projektas (generalinis planas) nesutampa su privatizavimo schema, kreipėsi į NŽT Vilniaus skyrių, šis matininkui pateikė 2015 m. kovo 9 d. išvadą ir šia pasiūlė ginčo sklypo kadastrinius matavimus atlikti pagal situacijos brėžinyje pateiktas ribas, pietinėje ir vakarinėje pusėje žemės sklypo kadastrinius matavimus atlikti taip, kad nebūtų pažeistos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir pravažiavimo ribos. Matininkas, 2015 m. gegužės 18 d. atlikdamas ginčo sklypo kadastrinius matavimus, jo ribas paženklino ir riboženklių įtvirtinimo vietas pažymėjo vadovaudamasis NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. kovo 9 d. išvada ir faktine padėtimi. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2015 m. liepos 9 d. sprendimu patvirtino ginčo sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal matininko L. Ž. 2015 m. gegužės 18 d. parengtą sklypo kadastro duomenų bylą, kuri yra neatskiriamoji šio sprendimo dalis.
12. Pažymėjęs, kad ieškovė ginčija ne visą ginčo sklypo kadastrinių matavimų bylą, o tik vieną jos dokumentų – 2015 m. balandžio 2 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir neginčija 1993 m. liepos 23 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, 2009 m. liepos 27 d. nuosavybės teisės liudijimo, 2009 m. liepos 27 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, 2014 m. liepos 18 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, kuriuose ginčo sklypo plotas nurodytas 0,12 ha, teismas sprendė, jog šiuo atveju ieškovė turi teisę prašyti nustatyti servitutą (pravažiavimą per atsakovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą). Teismas nurodė, kad nors kelias ir jo plotis buvo nustatyti bendrame dokumente, t. y. generaliniame plane, tačiau, esant nenuginčytai pirkimo–pardavimo sutarčiai, 2015 m. balandžio 2 d. žemės sklypo planui, NŽT 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimui, žemės sklypo registravimui VĮ Registrų centre, laikoma, kad kelio, suteikiančio teisę važiuoti transporto priemonėmis per atsakovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, neliko.
13. Nustatęs, kad apie ginčijamą NŽT sprendimą ieškovė galėjo žinoti nuo jo priėmimo momento, nes dalyvavo ginčo sklypo kadastro duomenų nustatymo procedūrose, teismas teikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) įtvirtintą administracinių aktų apskundimo terminą.
14. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2019 m. spalio 18 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimą paliko nepakeistą.
15. Kolegija nustatė, kad 2014 m. spalio 22 d. NŽT Vilniaus miesto skyriuje buvo gautas matininko L. Ž. 2014 m. spalio 20 d. raštas, kuriame nurodyta, jog atliekant ginčo sklypo kadastrinius matavimus nustatyta faktiškai naudojamos ginčo sklypo ribos ir teritorijų planavimo dokumente suprojektuotų ginčo sklypo ribų neatitiktis bei sodininkų bendrijos suplanavimo projekto (generalinio plano) nesutapimas su privatizavimo schema. Kartu su šiuo prašymu pateikta ištrauka iš sodininkų bendrijos „Paežerys-1“ suplanavimo projekto, 1992 m. ginčo sklypo sodo schemos M1:500 kopija ir kiti dokumentai.
16. NŽT Vilniaus miesto skyrius, išnagrinėjęs pateiktą situacijos brėžinį, išvadoje nustatė, jog žemės sklypo situacijos brėžinyje žemės sklypo faktiškai naudojamų ribų linijų ilgiai ir plotas skiriasi nuo Vilniaus rajono valdybos 1992 m. rugpjūčio 20 d. potvarkiu Nr. 883p suformuotų ribų ir ploto, bei pasiūlė ginčo sklypo kadastrinius matavimus atlikti pagal minėtame situacijos brėžinyje pateiktas ribas, o pietinėje ir vakarinėje pusėje ginčo sklypo kadastrinius matavimus atlikti taip, kad nebūtų pažeistos žemės sklypo ir pravažiavimo ribos. Matininkas L. Ž. 2015 m. gegužės 18 d. atliko ginčo sklypo kadastrinius matavimus, paženklino ginčo sklypo ribas vietovėje ir surašė ribų paženklinimo aktą vadovaudamasis NŽT Vilniaus miesto skyriaus išvada ir faktine padėtimi. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas sprendimu patvirtino ginčo sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal matininko 2015 m. gegužės 18 d. parengtą ginčo sklypo kadastro duomenų bylą, kuri yra neatskiriamoji šio sprendimo dalis.
17. Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis, kolegija sprendė, kad ginčo sklypo kadastriniai matavimai atlikti ir kadastrinių matavimų byla sukomplektuota nepažeidžiant Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (toliau – ir Taisyklės), 6, 8, 12 ir 19 punktų, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – Kadastro nuostatai) 64 punkto reikalavimų. Atkreiptas dėmesys į tai, kad kadastriniai matavimai atlikti vadovaujantis ne tik generaliniu sodininkų bendrijos „Paežerys-1“ planu, bet ginčo sklypo kadastrinių matavimų byloje esančių dokumentų visuma, NŽT Vilniaus miesto skyriaus rekomendacijomis, konstitucinio nuosavybės neliečiamumo principu, ginčo šalių interesų pusiausvyros reikalavimais.
18. Kolegija, vadovaudamasi 1993 m. liepos 23 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi ir 1992 m. Vilniaus sodininkų bendrijos „Paežerys-1“ Riešės apyl., Krakiškių k. narės O. V. sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) privatizavimo schema, nustatė, kad buvo suformuotas ir įsigytas 1200 kv. m sklypas. Kadangi nenuginčyta valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, tai kolegija sprendė, kad ginčo sklypo plotas nustatytas teisėtai (su leistina 0,02 ha paklaida). Vadovaudamasi VĮ Registrų centro paaiškinimais bei pateiktais įrodymais byloje, kolegija padarė išvadą, kad ties ginčo sklypu K. gatvėje ašinė linija nesiriboja su ginčo sklypu, o baigiasi šalia trečiojo asmens R. G. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų. Byloje nėra duomenų, kad ginčo sklype būtų buvęs suformuotas kelio servitutas. Dėl to nėra pagrindo atkurti galimai buvusį pravažiavimą, o būtinybė nustatyti kelio servitutą nenagrinėtina dėl apeliaciniame skunde nustatytų ribų.
19. Kolegija nurodė, kad NŽT vadovo ar jo įgalioto žemėtvarkos skyriaus vadovo sprendimas pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis, įrašant taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ar jas panaikinant, skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka. Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Tai yra procesinis teisės kreiptis į teismą terminas, jis gali būti atnaujinamas, jei teismas nustato svarbias jo praleidimą lėmusias priežastis. Ieškovės prašomo panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 9 d. sprendimo nuginčijimui taikomas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas. Kiti ieškovės reikalavimai laikytini išvestiniais iš šio reikalavimo, todėl apskundimo terminai atskirai nenustatytini. Pirmosios instancijos teismas taikė vieno mėnesio apskundimo terminą. Kolegijos vertinimu, byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad yra pagrindas praleistą terminą atnaujinti.
20. Nustačiusi, kad ieškovės teisės nebuvo pažeistos dėl atliktų ginčo sklypo kadastrinių matavimų ir jų rezultatų įregistravimo, kolegija pripažino kitus ieškovės reikalavimus išvestiniais, tiesiogiai susijusiais su pirmuoju reikalavimu, ir juos taip pat atmetė kaip nepagrįstus. Kolegija nurodė, kad, ieškovei neįrodžius dokumentų, kurių pagrindu priimtas ginčijamas sprendimas, neteisėtumo, nėra pagrindo naikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 9 d. sprendimą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
21. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 18 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Teismai netinkamai išaiškino esmines bylos aplinkybes dėl žemės sklypų formavimo. Pagal Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir SBĮ) 15 straipsnio 1 dalies 15 punktą sodininkų bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę spręsti mėgėjiško sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendro turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus, o ne pirmininkas, kaip nurodė bylą nagrinėję teismai.
21.2. Teismai netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias servitutą, kelio užėmimą. Teismai, vadovaudamiesi VĮ Registrų centro paaiškinimais bei pateiktais įrodymais, darė išvadą, kad ties ginčo sklypu K. gatvėje ašinė linija nesiriboja su ginčo sklypu, o baigiasi šalia trečiojo asmens R. G. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribų; be to, byloje nėra duomenų apie buvusį suformuotą kelio servitutą. Toks teisės aiškinimas prieštarauja materialiosios teisės normoms, susijusiomis su bendrijų generaliniais planais. Žemės sklypų arba jų grupių formavimą, jų vietos, ploto ar ribų keitimą reglamentuoja 1995 m. gruodžio 12 d. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnyje pateikiama detaliojo planavimo sąvoka – savivaldybės teritorijos dalių planavimas žemės sklypo naudojimo ir veiklos jame plėtojimo sąlygoms, teisėms ir prievolėms nustatyti, pakeisti arba panaikinti. Atkreiptas dėmesys į tai, kad Nekilnojamojo turto registre bendra sodininkų teritorija neregistruojama kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, nes ją sudaro privatūs arba naudojami valstybinės žemės sklypai, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, ir sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo teritorija. Bendrijos ribos ir teritorijos plotas yra nustatyti sodo suplanavimo projekte (generaliniame plane ar kitame teritorijų planavimo dokumente), kuriuo privaloma vadovautis rengiant atskirų žemės sklypų kadastrų duomenų bylas. Dėl to teismai nepagrįstai nurodė, kad kelio ašiniai taškai neįregistruoti registre, nes Bendrijos detaliajame plane nuo 1992 m. ginčo kelias buvo nurodytas kaip plano sudedamoji dalis ir jis nėra nuginčytas ar pakeistas.
21.3. Mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų tinkamas eksploatavimas bei išsaugojimas yra ne tik privatus savininkų, bet ir viešasis interesas, todėl, siekiant suderinti mėgėjų sodų teritorijoje esančių atskirų individualių sodo sklypų savininkų privačius, jų grupių ir viešuosius interesus, šie santykiai reguliuojami nustatant bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą – per sodininkų bendrijas (SBĮ 3 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnio 3 dalis). Teismai, atmesdami ieškinį, pažeidė ir viešąjį interesą, nes faktiškai įteisino kelio, kuriuo naudojasi ne tik sodo bendrijos nariai, bet ir vilniečiai, užtvėrimą.
22. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti ieškovės kasacinį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
22.1. Žemės sklypo savininkai inicijavo sklypo kadastrinių matavimų, žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatėms valstybinėje koordinačių sistemoje nustatyti atlikimą. Matininkas L. Ž. nustatė, kad faktiškai atsakovų naudojamos sklypo ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuotų ribų, o sodininkų bendrijos suplanavimo projektas (generalinis planas) nesutampa su privatizavimo schema, todėl prašė NŽT Vilniaus miesto skyriaus išnagrinėti pateiktą situacijos brėžinį ir surašyti išvadą dėl sklypo ribų formavimo, nurodyti, kokiais dokumentais turėtų būti remiamasi jas formuojant. Vilniaus miesto skyrius, išnagrinėjęs pateiktą situacijos brėžinį, 2015 m. kovo 9 d. išvadoje Nr. 49SFN-260-(14.49.104.) nustatė, kad pateiktame žemės sklypo situacijos brėžinyje sklypo faktiškai naudojamų ribų linijų ilgiai ir plotas skiriasi nuo Vilniaus rajono valdybos 1992 m. rugpjūčio 20 d. potvarkiu Nr. 883p suformuotų ribų ir ploto, todėl pasiūlė kadastrinius matavimus atlikti pagal minėtame situacijos brėžinyje pateiktas ribas, o pietinėje ir vakarinėje pusėje žemės sklypo kadastrinius matavimus atlikti taip, kad nebūtų pažeistos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir pravažiavimo ribos. Matininkas 2015 m. gegužės 18 d. atliko kadastrinius matavimus, paženklino sklypo ribas vietovėje ir surašė aktą laikydamasis Kadastro nuostatų. Parengta žemės sklypo kadastro byla buvo pateikta derinti Vilniaus miesto skyriui, jo vedėjas 2015 m. liepos 9 d. sprendimu patvirtino žemės sklypo (duomenys neskelbtini) SB „Paežerys-1“, kadastrinius duomenis, nustatytus pagal matininko L. Ž. parengtą kadastro duomenų bylą.
22.2. Ieškovė ginčija ne visą kadastrinių duomenų bylą, o tik žemės sklypo ribų paženklinimo aktą, tačiau toks reikalavimas nesukels teisinių padarinių, nes sklypo ribos ir duomenys Nekilnojamojo turto kadastre pakeisti visų duomenų pagrindu. Ieškovė neginčija 1993 m. liepos 23 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, paveldėjimo teisės liudijimų, pagal kuriuos įsigytas 0,12 ha žemės sklypas. Dėl to nepagrįstas ieškovės teiginys, jog neaiškus teisinis pagrindas, kuriuo atsakovų sklypas padidėjo nuo 6 a iki 12 a. Pažymėta, kad žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) suplanuotas bendrijos generaliniame plane. Nacionalinė žemės tarnyba 2017 m. birželio 28 d. rašte yra nurodžiusi, kad skirtingose bendrijos suplanavimo projekto kopijose žemės sklypo ribos (konfigūracija) skiriasi. Dėl to teigtina, kad šie neišsamūs, vieni kitiems prieštaraujantys duomenys nesudaro savarankiško pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimus. Kitų aplinkybių, pagrindžiančių bendrijos ar jos narių teisių pažeidimą, išskyrus žemės sklypo konfigūracijos galimą neatitiktį bendrijos suplanavimo projektui, ieškovė nenurodo.
22.3. Be kitų reikalavimų, ieškovė prašo panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 9 d. sprendimą. Tokiam reikalavimui taikytinas administracinių aktų apskundimo terminas, t. y. skundas paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, jeigu atitinkamas administracinis aktas neturėjo būti įteiktas pareiškėjui, skundo padavimo teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kai pareiškėjas turėjo ir galėjo sužinoti apie atitinkamus aktus, jų turinį. Nagrinėjamu atveju ieškovės atstovas bendrijos pirmininkas dalyvavo žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo procedūrose, be to, duomenys apie patikslintus sklypo kadastro duomenis viešai įregistruoti nuo 2015 m. rugpjūčio 5 d. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė apie pakeistus kadastro duomenis galėjo žinoti nuo VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo Nr. ZN-1136 gavimo dienos. Taigi bendrijos pirmininkas (kartu ir trečiasis asmuo A. A. S.) neabejotinai galėjo žinoti apie žemės sklypo kadastrinių matavimų neatitiktį. Ieškovė nepateikė objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, dėl kurių buvo praleistas terminas NŽT 2015 m. liepos 9 d. sprendimui ginčyti. Be to, ginčyti šių kadastrinių matavimų duomenų neatitiktį turi besiribojančių sklypų savininkai (tretieji asmenys R. G. bei A. A. S.), sodininkų bendrijoms nesuteikta teisė atstovauti atskiriems asmenims ginčuose dėl nuosavybės teisių tarp gretimų žemės sklypų savininkų.
22.4. Pažymėta, kad pagal ieškovės ieškinyje pateiktą informaciją (žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkai apie 2014 m. savavališkai užtvėrė K. g., A. g., ties savo sklypo riba pastatydami tvorą, taip pasididino savo žemės sklypo plotą 72 kv. m) NŽT Vilniaus miesto skyrius 2018 m gegužės 8 d. bei 2018 m. rugpjūčio 14 d. atliko žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimą vietoje ir nustatęs, kad yra užimta valstybinė žemė, pradėjo administracinio nusižengimo tyrimo procedūrą, kuria siekė nustatyti valstybinę žemę užėmusius asmenis bei priimti procesinį sprendimą. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko nenagrinėtą reikalavimą, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovus nugriauti tvoras nuo kelio.
22.5. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad teismai, atmesdami ieškinį, pažeidė viešąjį interesą. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, bendrijos teritorijoje esantys žemės sklypai turi privažiavimus prie nuosavybės teise valdomų žemės sklypų, kuriais naudojasi tiek jos nariai, tiek vilniečiai, per K. ir K. gatves. Žemės sklypo schemoje nurodytas „privažiavimas“ prie atsakovams E. K. Č. bei K. V. nuosavybės teise priklausančio statinio, o ne kelias, kurį vis akcentuoja ieškovė. Be to, žemės sklypuose, kurių ribos yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre ir kurie yra išsidėstę žemės sklypo rytinėje pusėje, remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, taip pat nėra kelio, kurį nurodo ieškovė.
23. Atsakovai E. K. Č. ir K. V. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
23.1. Sodininkų bendrijos „Paežerys-1“ teritorijos suplanavimo projektuose (generaliniuose planuose) nurodoma skirtinga žemės sklypo konfigūracija. Tačiau 1992 metais sudarytoje ir tuomečio sodininkų bendrijos „Paežerys-1“ pirmininko S. B. patvirtintoje žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) schemoje, kuri yra sudėtinė Žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos dalis, nurodytas sklypo plotas yra 0,12 ha. Tiek nustatydamas žemės sklypo ribas, tiek parengdamas kadastrinių matavimų bylą matininkas nepažeidė procedūrų. Prieš atlikdamas kadastrinius matavimus, matininkas kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių dėl išvados apie žemės sklypo ribų patikslinimą vietovėje ir (arba) dėl Žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente pateikimo. NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. kovo 9 d. parengtoje išvadoje pasiūlyta matininkui tęsti žemės sklypo matavimus pagal situacijos brėžinyje preliminariai nustatytas ribas; jos vėliau ir buvo patvirtintos NŽT sprendimu, nepažeidžiant gretimo žemės sklypo ribų. Ieškovė nurodytos NŽT Vilniaus miesto skyriaus išvados neginčijo.
23.2. Nuosavybės teisę į žemės sklypą patvirtina valstybinė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis ir paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, o ne sodininkų bendrijos generaliniai planai. Būtent valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nustatytas 0,12 ha žemės sklypo plotas. Aplinkybė, kad 1992 m. sudarytą žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) schemą patvirtino tuometis sodininkų bendrijos pirmininkas, o ne sodininkų bendrijos narių susirinkimas, neturi teisinės reikšmės ginčui dėl sklypo ploto.
23.3. Ieškovės nurodomas kelio servitutas nėra nustatytas nė vienu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.124 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu. Bendrijos generaliniame plane pažymėtas pravažiavimas iš K. g. į A. g. gali būti vertinamas tik kaip suplanuotas kelias, kuriam teisiškai įtvirtinti reikia nustatyti servitutą tarnaujančiajam daiktui. Tačiau tai nepadaryta nei iki žemės sklypo pardavimo, nei vėliau. Aplinkybė, kad bendrijos nariai šį kelią naudojo kaip pravažiavimo ar pėsčiųjų taką, nesudaro pagrindo apriboti atsakovų galimybę naudotis šia sklypo dalimi. Taigi ieškovė neturi teisės priimti kokių nors sprendimų dėl atsakovų žemės sklypo naudojimo.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl žemės sklypo sodininkų bendrijoje kadastrinių duomenų teisingumo ir jų atitikties generaliniam sodo bendrijos planui
24. Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį mėgėjų sodo teritorija – tai savivaldybės ar jos dalies bendrojo plano sprendiniuose pažymėta, išskyrus atvejus, kol savivaldybės ar jos dalies bendrasis planas nėra parengtas, teisės aktu mėgėjų sodininkystei skirta teritorija, suformuota pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą ir suskirstyta į sodininkų ir kitų asmenų nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomus sodo sklypus ir bendrojo naudojimo žemę (rekreacijai ir kitoms reikmėms). Mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypai formuojami ir pertvarkomi pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ar Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka (Sodininkų bendrijos įstatymo 6 straipsnio 3 dalis).
25. Teritorijų planavimo įstatyme nustatyta, kad privaloma rengti bendrajame plane nurodytų detaliojo planavimo objektų (žemės sklypų ir miškų valdų ar jų grupių; miestų, miestelių teritorijų ar jų dalių; kaimų teritorijų) detaliuosius planus (šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalis). Žemės sklypų ir miško valdų arba jų grupių savininkai, valdytojai ir naudotojai, taip pat savivaldybės (pagal sklypų funkcinę paskirtį) detaliuosius planus privalo rengti tada, kai, be kita ko, numatytas žemės sklypų arba jų grupių formavimas, jų vietos, ploto ar ribų keitimas (Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
26. Pagal Žemės įstatymo 40 straipsnio 2 dalį žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybių administracijos arba Nacionalinė žemės tarnyba. Pagal šio straipsnio 3 dalį teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi valstybinės žemės patikėtiniai, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka arba juos valdyti patikėjimo teise.
27. Bendra sodininkų teritorija Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras nekilnojamasis daiktas neregistruojama, nes ją sudaro privatūs arba naudojami valstybinės žemės sklypai, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, ir sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo teritorija. Bendrijos ribos ir teritorijos plotas yra nustatyti sodo suplanavimo projekte (generaliniame plane ar kitame teritorijų planavimo dokumente), kuriuo privaloma vadovautis rengiant atskirų žemės sklypų kadastrų duomenų bylas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499-706/2016, 32 punktas).
28. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo detalią tvarką ir reikalavimus, nekilnojamojo daikto planų bei kadastro duomenų formų turinį ir parengimo bei nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos suformavimo tvarką nustato Kadastro nuostatai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 6 dalis).
29. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Taisyklių 11 punkte nustatyta, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą.
30. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Kadastro nuostatų 19 punkte nustatyta, kad nekilnojamieji daiktai formuojami Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnyje nustatytais būdais. Žemės sklypų formavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas.
31. Kadastro nuostatų 21 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas šių Nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau – žemėtvarkos skyrius). Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis (1 dalis). Žemėtvarkos skyrius, nustatęs teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose pažeidimų, dėl kurių susidarė žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumai, inicijuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, kurių organizatorius iki 2010 m. birželio 30 d. – apskrities viršininkas ar nuo 2010 m. liepos 1 d. – Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vadovas, patikslinimą, o kitu atveju apie nustatytus pažeidimus (neatitikimus) informuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų organizatorių (2 dalis).
32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų sanklotų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybės teisę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant ginčus tarp gretimų žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo–pardavimo sutartį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTktNDE1LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-219-415/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-219-415/2016">3K-3-219-415/2016</a> 22 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
33. Bylos duomenimis, O. V. 1993 m. liepos 23 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įgijo sodininkų bendrijos „Paežerys-1“ 12 a valstybinės žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 1992 m. tuomečio SB „Paežerys-1“ bendrijos pirmininko patvirtintą schemą. Šis įsigytas ginčo sklypas yra vientisas, jame nepažymėtas joks kelias. Atsakovai E. K. Č. ir K. V. paveldėjo šį žemės sklypą 2014 m. liepos 18 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu. Atsakovai E. K. Č. ir K. V. inicijavo jiems nuosavybės teise priklausančio sodininkų bendrijoje žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų atlikimą, kartu nustatant žemės sklypo ribų posūkių taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje.
34. Matininkas L. Ž., 2014 m. rugsėjo 11 d. atlikdamas ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatė, kad faktiškai naudojamos ginčo sklypo ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuotų žemės sklypo ribų, sodininkų bendrijos generalinis planas nesutampa su privatizavimo schema. Dėl to jis 2014 m. spalio 20 d. raštu kreipėsi į NŽT Vilniaus skyrių, prašydamas išnagrinėti pateiktą situacijos brėžinį ir surašyti išvadą dėl žemės sklypo ribų formavimo bei kokiais dokumentais reikėtų remtis jas formuojant. Kartu su šiuo prašymu matininkas pateikė ištrauką iš sodininkų bendrijos „Paežerys-1“ suplanavimo projekto, 1992 m. ginčo sklypo sodo schemos M1:500 kopiją ir kitus dokumentus.
35. NŽT Vilniaus skyrius, išnagrinėjęs matininko prašymą ir šio pateiktus dokumentus bei skyriaus archyve esančius ginčo žemės sklypo teritorijų planavimo dokumentus, surašė 2015 m. kovo 9 d. išvadą ir ją pateikė matininkui. Šioje išvadoje nurodė, kad nustatė, jog pateiktame žemės sklypo situacijos brėžinyje žemės sklypo faktiškai naudojamų ribų linijų ilgiai ir plotas skiriasi nuo Vilniaus rajono valdybos 1992 m. rugpjūčio 20 d. potvarkiu Nr. 883p suformuotų ribų ir ploto. Atsižvelgdamas į tai, NŽT Vilniaus miesto skyrius šioje išvadoje pasiūlė ginčo sklypo kadastrinius matavimus atlikti pagal matininko pateiktame situacijos brėžinyje pateiktas ribas, pietinėje ir vakarinėje pusėje ginčo sklypo kadastrinius matavimus atlikti taip, kad nebūtų pažeistos žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0118:0168) ir pravažiavimo ribos.
36. Matininkas L. Ž. 2015 m. gegužės 18 d. atliko ginčo sklypo kadastrinius matavimus, paženklino ginčo sklypo ribas vietovėje ir surašė ribų paženklinimo aktą vadovaudamasis nurodyta NŽT Vilniaus miesto skyriaus išvada ir faktine padėtimi. Taigi matininkas, rengdamas atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastrinių duomenų bylą ir nustatęs, kad atsakovų žemės sklypo privatizavimo schema skiriasi nuo sodininkų bendrijos suplanavimo projekto, duomenys vieni kitiems prieštarauja, atliko veiksmus, laikydamasis šios nutarties 31 punkte nurodyto teisinio reglamentavimo.
37. Ieškovė ginčijo atsakovų žemės sklypo kadastrinių duomenų teisingumą ieškinyje teigdama, kad atsakovų žemės sklypo plotas neaiškiu pagrindu yra padidėjęs nuo 6 a iki 12 a. Pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad O. V. privatizavo ir atsakovai paveldėjo 12 a žemės sklypą, sklypas privatizuotas be pravažiavimo kelio per sklypą, ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad neginčija sklypo dydžio, tačiau įgyjant sklypą neteisingai nubraižyta schema – realiai sklypas buvo įgytas su keliu, kuris nustatytas bendrijos generaliniame plane. Iš esmės ir kasaciniame skunde ieškovė, įvardydama netinkamą faktinių aplinkybių vertinimą, teisės normų pažeidimą, teigia, kad atsakovų sklypas suformuotas nesilaikant generalinio plano.
38. Teismų nustatyta, kad prie privatizavimo sutarties pridėtoje žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) schemoje nėra nurodyto per šį sklypą einančio kelio (yra tik privažiavimas iki šio sklypo), o generaliniame bendrijos plane per O. V. privatizuotą žemės sklypą suformuotas bendro naudojimo kelias. Tokią neatitiktį matė (nustatė) tiek kadastrinius matavimus atlikęs matininkas, tiek ir situaciją vertinęs ir išvadą davęs NŽT Vilniaus skyrius. Pažymėtina, kad ieškovė neginčija pačios 1993 m. liepos 23 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, kuria O. V. privatizavo būtent tokį 0,12 ha žemės sklypą, kaip jis pažymėtas schemoje (nenurodžius jokio kelio ar per sklypą einančio kelio servituto), taip pat vėlesnių paveldėjimo teisės liudijimų, t. y. neginčija nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypą įgijimo pagrindų. Esant tokiai situacijai (dokumentų, susijusių su ginčo sklypo ribomis, neatitiktims ir prieštaringumui) matininkas žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko laikydamasis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir sąlygų. Taigi ieškovei neginčijant atsakovų nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypą įsigijimo pagrindų, o matininkui kadastrinius matavimus atlikus laikantis NŽT Vilniaus miesto skyriaus rekomendacijų, bylą nagrinėję teismai neturėjo pagrindo pripažinti, kad buvo pažeistos žemės sklypų formavimą, jų ploto ar ribų keitimą reglamentuojančios materialiosios teisės normos. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė nereiškė reikalavimo nustatyti atsakovų žemės sklype kelio servitutą, todėl teismai tokio klausimo pagrįstai nesprendė.
39. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju materialiosios teisės normos, reglamentuojančios sodininkų bendrijos narių susirinkimo išimtinę teisę spręsti dėl sodo teritorijos ir bendro turto naudojimo, pardavimo, neturi teisinės reikšmės sprendžiant ginčą, nes byloje nėra ginčijami 1992 m. Vilniaus sodininkų bendrijos „Paežerys-1“ Riešės apyl., Krakiškių k. narės O. V. sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) privatizavimo schema ir 1993 m. liepos 23 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis.
Dėl kadastrinių matavimų (ribų paženklinimo akto) teisėtumo
40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas yra privalomas žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo dokumentas. Tik esant tinkamai surašytam žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktui, gali būti rengiamas žemės sklypo geodezinių matavimų planas ir tik tada žemėtvarkos skyrius gali derinti žemės sklypo planą bei gali būti tikslinami žemės sklypo kadastriniai matavimai viešame registre (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-226/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-226/2009">3K-3-226/2009</a>; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-35/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-35/2011">3K-3-35/2011</a>).
41. Kadastro įstatymas reglamentuoja nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenų nustatymą, jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą, nekilnojamojo turto kadastro statusą, šio kadastro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą, matininkų ir matininkų ekspertų veiklos sąlygas, jų teises, pareigas ir atsakomybę (šio įstatymo 1 straipsnis).
42. Kadastro įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyti veiksmai, kurie atliekami nustatant nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, tarp jų – nustatomos ir riboženkliais paženklinamos žemės sklypo ribos, kurių standartus ir ženklinimo taisykles nustato Vyriausybės įgaliota institucija; paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuris yra neatsiejama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis (3 dalies 1 punktas); kadastriniais matavimais nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių bei statinių kontūrų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje (3 dalies 2 punktas); parengiamas žemės sklypo planas (5 punktas); kt.
43. Kadastro įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šiame kadastre įrašytų duomenų pakeitimo tvarką ir reikalavimus bei leistinus kadastro duomenų neatitikimų dydžius dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų nustato kadastro nuostatai.
44. Kadastro nuostatų 32 punkte nurodyti veiksmai, kurie atliekami nustatant nekilnojamojo daikto kadastro duomenis: nustatomos ir riboženkliais paženklinamos žemės sklypo ribos; žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims, gretimos valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniui, taip pat sodininkų bendrijos pirmininkui, jeigu matuojamas žemės sklypas ribojasi su sodininkų bendrijos žeme, išskyrus šių Nuostatų 32.1.1.1 punkte nurodytus atvejus (32.1.1 punktas); kviestiniams asmenims kvietimai įteikiami asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki ribų ženklinimo išsiunčiami registruotu laišku (32.1.1.2 punktas); jeigu kviestiniai asmenys kvietime nurodytu laiku neatvyksta, darbai tęsiami be jų. Kviestiniams asmenims, kurie neatvyko ir (arba) kurie atvyko, tačiau nepateikė pastabų raštu ir (arba) atsisakė pasirašyti paženklinimo-parodymo akte, vykdytojas registruotu laišku išsiunčia žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopiją ir žemės sklypo plano fragmentą (ištrauką), kur nurodomi paženklinimo metu nustatyti paženklintojo ir besiribojančio žemės sklypo ribų posūkio taškai, jų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje ir šių žemės sklypų kadastro numeriai. Be to, kviestiniams asmenims pranešama, kad pastabas dėl kadastrinių matavimų ir jų metu surašyto žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto jie gali pateikti vykdytojo nurodytu adresu raštu ne vėliau kaip per 30 dienų nuo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopijos ir žemės sklypo plano fragmento (ištraukos) gavimo. Parengtoje nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje turi būti dokumentai, kuriais patvirtinama žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopijos ir žemės sklypo plano fragmento (ištraukos) įteikimas kviestiniam asmeniui (32.1.1.3 punktas); paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas. Aktą pasirašo dalyvavusieji paženklinant žemės sklypo ribas kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo. Patikslinami Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo kadastro duomenys, t. y. pokyčiai žemės sklypo viduje (žemės naudmenų pasikeitimai ar pasikeitimai dėl pastatytų naujų ar rekonstruotų statinių ir panašiai) (32.1.1.4 punktas); kviestiniams asmenims pateikus pastabų raštu, vykdytojas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų (ženklinamo ir besiribojančių) suformavimo dokumentus (žemės sklypo planus, lauko matavimų abrisus, žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktus ir kitą kartografinę medžiagą) išnagrinėja pastabas ir per 5 darbo dienas nuo pastabų pateikimo priima sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypų ribas vietovėje. Dėl pateiktų pastabų kadastriniai matavimai nestabdomi. Apie priimtą sprendimą vykdytojas raštu informuoja pastabas raštu pateikusius kviestinius asmenis ir nurodo tokio sprendimo priėmimo motyvus (32.1.1.5 punktas); parengiamas žemės sklypo planas. Žemės sklypo planas turi būti suderintas su žemėtvarkos skyriumi (32.1.8 punktas); parengiama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ar papildoma jau sudaryta byla (32.1.10 punktas).
45. Nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad kadastro duomenų nustatymo procedūra nebuvo pažeista: matininkas L. Ž., remdamasis NŽT Vilniaus skyriaus 2015 m. kovo 9 d. išvada, 2015 m. balandžio 2 d. atliko žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus (žemės sklypas galutinai buvo suformuotas kaip turintis 0,1216 ha), paženklino šio žemės sklypo ribas vietovėje ir surašė sklypo ribų paženklinimo-parodymą aktą; kvietimai besiribojančių sklypų savininkams, sodininkų bendrijos pirmininkui ir Nacionalinei žemės tarnybai įteikti tinkamai; paženklinimo akto surašymo metu dalyvavo ir jį pasirašė besiribojančių sklypų savininkai (R. G. ir A. A. S.), tuo tarpu A. A. S., kaip SB „Paežerys-1“ pirmininkas, akto nepasirašė; matininkas registruotu laišku išsiuntė paženklinime dalyvavusiems ir nedalyvavusiems asmenims sklypų ribų paženklinimo aktų kopijas ir sklypų planų fragmentus; asmenys informuoti apie galimybę teikti pastabas. 2015 m. gegužės 18 d. matininkas parengė galutinį žemės sklypo planą, šis 2015 m. liepos 3 d. buvo suderintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriuje; pastarasis patikrino duomenis ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2015 m. liepos 9 d. sprendimu patvirtino nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis.
46. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, jog atsakovams priklausančio sklypo kadastriniai matavimai atlikti ir kadastrinių matavimų byla sukomplektuota nepažeidžiant Taisyklių ir Kadastro nuostatų reglamentavimo.
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų
47. Ieškovė kasaciniame skunde nurodė, kad, teismams įteisinus tokius sklypo kadastrinius duomenis, buvo pažeistas viešasis interesas, nes iš esmės užkirsta galimybė naudotis sodo bendrijos keliu ne tik bendrijos, bet ir miesto gyventojams.
48. Bendrąja prasme viešasis interesas suprantamas kaip teisiniai gėriai, reikšmingi valstybei, visuomenei ar jos daliai, kurių apsauga būtina Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintoms pamatinėms visuomenės vertybėms užtikrinti. Viešojo intereso požymis yra jo bendrumas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2006; 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2019, 47 punktą).
49. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 ir 49 straipsnių nuostatas teisę ginti viešąjį interesą turi prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys. Nurodomos nuostatos reiškia, kad aptariama galimybe gali pasinaudoti tik tie subjektai, kuriems teisė ginti viešąjį interesą yra nustatyta jų veiklą ir įgaliojimus reguliuojančiuose įstatymuose. Nors asmuo priklauso kuriai nors iš paminėtų asmenų kategorijų, savaime nereiškia, jog jis gali kreiptis į teismą ginti viešąjį interesą.
50. Sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sodininkų bendrija yra atitinkamo administracinio vieneto bendruomenės dalis, visapusiškai plėtojanti mėgėjišką sodininkystę, puoselėjanti ir tausojanti gamtą ir kraštovaizdį; ji yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjiško sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Sodininkų bendrijos įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mėgėjiško sodo teritorijoje esančius bendro naudojimo objektus bendrija valdo Civilinio kodekso, Sodininkų bendrijos įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
51. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokios aptartos įstatymo nuostatos neleidžia pripažinti, kad ieškovė yra pagal įstatymą įgaliota ginti viešąjį interesą. Dėl to ieškovės kasacinio skundo argumentai, kuriais teigiama apie viešojo intereso pažeidimą, atmestini kaip nesudarantys pagrindo panaikinti apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo.
52. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias kadastrinių matavimų atlikimą ir kadastrinių duomenų nustatymą, proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Teisės taikymo aspektu patikrinus skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį konstatuotina, kad pagrindo ją naikinti ar pakeisti kasacinio skundo argumentais nenustatyta (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
53. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos ieškovei neatlygintinos.
54. Atsakovai neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo už atsiliepimų į kasacinį skundą parengimą, todėl šis klausimas nespręstinas.
55. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme patirta 21,73 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 14 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus ieškovės kasacinio skundo, šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš kasacinį skundą padavusio asmens.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybės naudai iš ieškovės sodininkų bendrijos „Paežerys-1“ (j. a. k. 191543284) 21,73 Eur (dvidešimt vieną Eur 73 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Antanas Simniškis
Vincas Verseckas
