Civilinė byla Nr. e3K-3-108-248/2020
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17611-2018-7
Procesinio sprendimo kategorija 2.4.4.1
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rodena“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rodena“ ieškinį atsakovui S. P. dėl servituto apimties pakeitimo ir atlyginimo už pakeistą servitutą nustatymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių servituto pakeitimą, servituto pabaigą jo atsisakius, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė: 1) pakeisti neterminuotą servitutą tarnaujančiajam daiktui žemės sklypui (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viešpataujančiojo daikto pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu iš 0,1104 ha į 0,0415 ha pagal matininko M. G. 2018 m. rugsėjo 12 d. parengtą žemės sklypo planą; 2) pakeisti neterminuotą servitutą tarnaujančiajam daiktui žemės sklypui (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viešpataujančiojo daikto pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu iš 0,1123 ha į 0,0385 ha pagal matininko M. G. 2018 m. rugsėjo 12 d. parengtą žemės sklypo planą; 3) nustatyti 10 Eur dydžio mėnesinį atlyginimą už 1 arą tarnaujantiesiems daiktams, t. y. 0,0415 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daliai ir 0,0385 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyto servituto.
3. Ieškovė nurodė, kad jai ir atsakovui kartu su A. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė po 1/2 dalį 20,2261 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Ieškovė, atsakovas ir A. P. 2003 m. gegužės 2 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią susitarė bendrai sklype statyti individualius gyvenamuosius namus ir juos parduoti. Ieškovė, atsakovas ir A. P. 2004 m. liepos 17 d. sudarė žemės nuomos sutartį, kuria ieškovei išnuomotas 20,2261 ha žemės sklypas su galimybe jame statyti individualius gyvenamuosius namus ir įrengti visus tam reikalingus inžinerinius tinklus, aplinkos infrastruktūrą. Ieškovė minėtus namus pastatė. Tačiau tarp šalių kilus nesutarimų, jungtinės veiklos sutartis buvo nutraukta, o žemės sklypai (duomenys neskelbtini), teismo sprendimu nuosavybės teise atiteko atsakovui.
4. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl servituto nustatymo visiems žemės sklypams. Teismas šį prašymą tenkino ir nustatė 21,57 Eur už 1 arą per mėnesį mokestį. Nustačius servitutus visiems žemės sklypams paaiškėjo, kad gyvenamieji namai be jokių apribojimų gali būti pagal paskirtį eksploatuojami ir dalyje žemės sklypų, todėl yra pagrindas servitutą nustatyti ne visam žemės sklypų plotui, o tik daliai. Ieškovės teigimu, viešpataujančiojo daikto savininkas negali būti įpareigotas naudotis visu tarnaujančiuoju daiktu, kai objektyviai viešpataujančiojo daikto poreikiams tenkinti ir daiktui tinkamai naudoti pagal paskirtį yra visiškai pakankamas dalies žemės sklypo naudojimas. Ieškovės vertinimu, tai atitiktų ir žemės sklypų savininko interesus, nes būtų mažiau ribojamos jo teisės, sudaryta galimybė naudotis žemės sklypų dalimi. Sumažinus servituto apimtį turėtų būti nustatytas ir naujas atlygis už servitutą, kuris galėtų būti 10 Eur už 1 arą per mėnesį. Ieškovė pažymėjo, kad pats atsakovas anksčiau vykusių teisminių ginčų metu siekė, kad servitutas būtų nustatomas kuo mažesniam jam nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų plotui, todėl, patenkinus ieškovės prašymą, atsakovo teisės nebus pažeistos.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Teismas nesutiko su ieškovės pozicija, kad šiuo atveju turėtų būti taikomos teisės normos, reglamentuojančios ne servituto pakeitimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.112 straipsnio 5 dalis), o servituto dalies atsisakymą (CK 4.130, 4.131, 4.135 straipsniai). Teismas pažymėjo, kad servituto pasibaigimo pagrindai įtvirtinti CK 4.130 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad servitutas gali pasibaigti tik šiais pagrindais. Vienas iš servituto pasibaigimo pagrindų yra jo atsisakius, tačiau, teismo vertinimu, įstatymas nenustato teisės atsisakyti tik dalies servituto. Kadangi šis pagrindas nustatytas prie servituto pasibaigimo pagrindų, todėl, byloje keliant klausimą dėl servitutų ploto pakeitimo, teismo nuomone, taikytina norma dėl servituto pakeitimo.
7. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTIwMDktNjU4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-2009-658/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-2009-658/2016">e2A-2009-658/2016</a> ieškovės naudai nustatė neterminuotus servitutus ieškovei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų namų, pastatytų atsakovui nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, atžvilgiu. Tiek Kauno apygardos teismas minėtoje byloje, tiek kasacinį skundą išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTkwLTkxNi8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-190-916/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-190-916/2017">e3K-3-190-916/2017</a> nustatė esminę aplinkybę, kad pastatytiems gyvenamiesiems namams pagal teritorijų planavimo dokumentus, pastatų naudojimo būdą ir tikslinę paskirtį būtina nustatyti servitutus ne daliai, o visiems žemės sklypams. Todėl, teismo vertinimu, siekdama paneigti šią aplinkybę ir pakeisti servituto turinį, ieškovė privalo įrodyti, jog, išnagrinėjus ankstesnę bylą dėl servituto nustatymo, pasikeitė aplinkybės ar atsirado nenumatytų aplinkybių, dėl kurių servituto suteikiamų teisių įgyvendinti tampa neįmanoma ar labai sudėtinga (CK 4.112 straipsnio 5 dalis).
8. Teismas, įvertinęs bylos įrodymus ir nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog gyvenamieji namai negali būti parduoti dėl servitutų nustatymo visam žemės sklypui. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė, dar sudarydama jungtinės veiklos sutartį, nuomos sutartį ir formuodama žemės sklypus prie gyvenamųjų namų pagal teritorijų planavimo dokumentus, o vėliau – reikšdama teisme reikalavimą dėl servitutų nustatymo, kaip pelno siekiantis juridinis asmuo, kurio veikla yra susijusi su nekilnojamuoju turtu, turėjo įvertinti savo galimybes ateityje realizuoti tokius nekilnojamojo turto objektus.
9. Teismas, atmesdamas ieškinį, taip pat vadovavosi ir teisinio tikrumo bei stabilumo principais, t. y. kad įsiteisėjęs teismo sprendimas užtikrina atsakovui teisę pagrįstai tikėtis, jog asmens pagal galiojančius teisės aktus ir įsiteisėjusius teismo sprendimus įgytos teisės bus realiai įgyvendinamos, todėl ieškovė, siekdama apginti savo interesus ir reikšdama ieškinius, turi griežtai laikytis įstatyme nustatytų sąlygų, kad būtų užtikrinta visų proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyra.
10. Atmetęs reikalavimą dėl servituto apimties pakeitimo kaip išvestinį, teismas atmetė ir reikalavimą dėl atlyginimo už pakeistą servitutą nustatymo.
11. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi paliko Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendimą nepakeistą.
12. Kolegija pažymėjo, kad ieškovė neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl CK 4.112 straipsnio 5 dalies (teisė pakeisti servituto turinį ar panaikinti servitutą) taikymo (nenurodo, kad tam yra atsiradusios nenumatytos aplinkybės), tačiau teigia, kad teismas turėjo taikyti ne CK 4.112 straipsnio nuostatas, o servituto atsisakymo nuostatas (CK 4.130 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4.131, 4.135 straipsniai). Taigi bylos esmė, kolegijos vertinimu, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas nepripažino ieškovei galimybės atsisakyti dalies servituto.
13. Kolegija, įvertinusi Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTIwMDktNjU4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-2009-658/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-2009-658/2016">e2A-2009-658/2016</a> ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTkwLTkxNi8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-190-916/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-190-916/2017">e3K-3-190-916/2017</a> nustatytas aplinkybes ir pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus, nustatė, kad servitutai, dėl kurių vyksta ginčas, yra nustatyti teismo sprendimu, o jų apimtis (servitutas į visą žemės sklypą prie namo ar tik į dalį žemės sklypo) buvo ginčo dalykas. Nustatant esamus servitutus, buvo nuspręsta, kad pastatytiems gyvenamiesiems namams pagal teritorijų planavimo dokumentus, pastatų naudojimo būdą ir tikslinę paskirtį būtina nustatyti servitutus ne daliai, o visiems žemės sklypams (visam žemės sklypui).
14. Nagrinėjamu atveju, kolegijos vertinimu, ieškovė prašo sumažinti servituto apimtį (sumažinti servituto plotą), motyvuodama tuo, jog ji turi teisę atsisakyti dalies servituto. Kolegija, remdamasi CK 4.112, 4.130, 4.131 straipsniais, nesutiko su šia ieškovės nuomone.
15. Kolegija padarė išvadą, kad servitutas gali pasibaigti jo atsisakius, tačiau ši įstatymo nuostata (CK 4.130 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kaip ir kiti servituto pasibaigimo pagrindai, išimtinai reguliuoja servituto (kaip šios daiktinės teisės) pasibaigimo pagrindą ir nesuteikia servituto turėtojui teisės iš dalies atsisakyti servituto. Kolegija pažymėjo, kad servituto atsisakymas yra vienašalis viešpataujančiojo daikto savininko veiksmas ir tam nereikalingas teismo sprendimas (CK 4.131 straipsnis). Servituto atsisakymu viešpataujančiojo daikto savininkas atsisako savo daiktinės teisės į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kartu suteikdamas galimybę tarnaujančiojo daikto savininkui laisvai naudotis savo daiktu be apribojimų, t. y. tarp šių šalių šiuo atveju pasibaigia visi iš servituto kylantys teisiniai santykiai. Taigi, kolegijos nuomone, atsisakymo procedūra tik patvirtina, kad servituto atsisakymas panaikina šią daiktinę teisę. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė siekia ne atsisakyti servituto kaip daiktinės teisės, o sumažinti servituto apimtį ir susimažinti mokamą atlyginimą už šią teisę, kas neatitinka servituto atsisakymo instituto paskirties ir tikslo. Viešpataujančiojo daikto savininkui norint sumažinti servitutą (sumažinti servitutui priskirtą žemės plotą), būtina vadovautis CK 4.112 straipsnio nuostatomis, nes tai yra servituto turinio keitimas.
16. Kolegija sprendė, kad CK 4.131 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti teisę atsisakyti kai kurių to paties daikto naudojimo teisių, nagrinėjamu atveju netaikytina, nes ginčas kilęs dėl tarnaujančiojo daikto dydžio, bet ne dėl tam tikrų jo naudojimo teisių.
17. Kolegija pažymėjo, kad ieškovės bandymas pakeisti servituto turinį, apeinant CK 4.122 straipsnio nuostatas ir pasinaudojant servituto atsisakymo institutu, iš esmės reiškia ieškovės siekį nevykdyti įsiteisėjusių teismų sprendimų, kuriais buvo nustatytas šis neterminuotas servitutas ir nustatyta atsakovui kompensacija už tai. Atsižvelgdama į tai, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti vykdomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 18 straipsnis), kolegija pripažino nepagrįstu ir neteisėtu ieškovės siekį vienašališkai atsisakant dalies servituto pakeisti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyto servituto apimtį ir susimažinti mokėtiną kompensaciją.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
18. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Teismai nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neturi teisės atsisakyti servituto į dalį žemės sklypo ploto. Nustatant servitutą, visais atvejais dėl servituto nustatymo turi būti išreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia, kuri ir lemia viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį poreikius (CK 4.124 straipsnio 3 dalis). Viešpataujančiojo daikto savininkas negali būti įpareigotas naudotis servitutu, jeigu jis juo neketina naudotis (vertina kaip nereikalingą). Pripažįstant tokią viešpataujančiojo daikto savininko teisę CK yra įtvirtinta bendroji taisyklė, leidžianti viešpataujančiojo daikto savininkui servituto atsisakyti (CK 4.130 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Priešingas aiškinimas reiškia, kad naudotis servitutu toje žemės sklypo dalyje, kuri yra nereikalinga viešpataujančiojo daikto savininkui, yra jo prievolė. Teisės aktai nenustato teisės atsisakyti servituto ribojimų, todėl CK 4.130 straipsnio 1 dalies 1 punkto norma laikytina dispozityviąja. Dispozityviosios teisės normos nustato galimą elgesio variantą, tačiau pasirinkimo teisė, neperžengiant įstatymo nustatytų ribų, suteikiama teisės subjektams. Logiška, kad jeigu įstatymas leidžia atsisakyti viso servituto, atsisakyti galima ir tik jo dalies.
18.2. Nagrinėjamu atveju žemės sklypo plotas, kuriam taikomas servitutas, priklauso nuo viešpataujančiųjų daiktų – gyvenamųjų namų – naudojimo poreikių. Ieškovė, kaip gyvenamųjų namų savininkė, neturi tikslo ir valios naudoti svetimą daiktą daugiau, negu šiuo metu reikia jos gyvenamiesiems namams naudoti, todėl ieškovė, kaip viešpataujančiųjų daiktų savininkė, turi teisę atsisakyti servituto dalies. Gyvenamieji namai gali būti naudojami pagal tiesioginę paskirtį ir dalyje žemės sklypų šiems namams eksploatuoti pakanka 415 kv. m (4,15 aro) ir 385 kv. m (3,85 aro) žemės sklypų dalies, t. y. prie gyvenamųjų namų galima prieiti, privažiuoti ir gyvenamaisiais namais galima naudotis naudojant tik žemės sklypų dalis, esančias po jais.
18.3. Teismai, atsisakydami tenkinti ieškovės ieškinį dėl dalies servituto atsisakymo, be kita ko, nepagrįstai sprendė, kad servituto negalima keisti dėl to, jog jis nustatytas teismo sprendimu. Nepriklausomai nuo servituto nustatymo pagrindo (įstatymu, sutartimi ar teismo sprendimu), servitutas gali būti keičiamas. Įstatyme nenustatyta jokių su servituto nustatymo pagrindu siejamų servituto keitimo ribojimų (CK 4.124 straipsnio 1 dalis). Be to, nagrinėjamo ginčo ir jau priimtų teismų sprendimų, kuriais servitutas nustatytas, ginčo dalykas nesutampa, kadangi ankstesnėse byloje įrodinėjimo dalykas buvo servituto nustatymo sąlygos, o nagrinėjamo ginčo dalykas yra servituto dalies atsisakymo teisė, t. y. nesutampa išnagrinėtos ir nagrinėjamos bylos ieškinio dalykas. Dėl šios priežasties aplinkybė, kad servitutas nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nereiškia, kad ieškovė negali atsisakyti dalies servituto.
18.4. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai žemės sklypo ploto, kuriam nustatytas servitutas, mažinimą sutapatino su servituto apimties keitimu. Tais atvejais, kai yra sumažinamas žemės sklypo plotas, kuriam nustatytas servitutas, pati servituto apimtis (teisių ir pareigų visuma, kuri sudaro servituto turinį) gali likti nepasikeitusi – jeigu šiuo atveju buvo servitutas, nustatytas pastatui eksploatuoti, tai jis likusioje žemės sklypo dalyje toks ir lieka. Tuo tarpu dalies servituto atsisakymas reiškia, kad toje tarnaujančiojo daikto dalyje, kurioje atsisakoma servituto, nelieka jokio servituto, t. y. nelieka ir teisinės prasmės kalbėti apie jo turinį, nes servituto tiesiog toje žemės sklypo dalyje nėra.
19. Atsakovas atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą prašo palikti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus nepakeistus, o kasacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
19.1. Teismai tinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius ir pagrįstai byloje netaikė CK 4.130 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų. Įvertinus CK 4.130 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 4.131 straipsnį, darytina išvada, kad įstatymas nustato viešpataujančiojo daikto savininko teisę atsisakyti turimo servituto, tačiau nenustato dalies servituto atsisakymo, t. y. nustato tik arba viso servituto atsisakymo, arba tik kai kurių servitutu suteiktų daikto naudojimo teisių atsisakymo galimybę. Taigi šios teisės normos nustato tik absoliutų servituto ir juo suteikiamų teisių atsisakymą, t. y. viešpataujančiojo daikto savininkas gali arba visiškai atsisakyti viso servituto apskritai, arba visiškai atsisakyti tam tikros servitutu suteiktų teisių. Be to, CK 4.131 straipsnis aiškiai reglamentuoja servituto atsisakymo tvarką: 1) atsisakymas yra galimas tik tarnaujančiojo daikto savininko naudai; 2) jis turi būti įformintas raštu; 3) apie servituto arba tam tikros servituto suteiktos teisės atsisakymą tarnaujančiojo daikto savininkas turi būti įspėtas raštu prieš šešių mėnesių terminą. Šis atsisakymas yra vykdomas ne teismo keliu, o viešpataujančiojo daikto savininkui nurodyta tvarka pranešant tarnaujančiojo daikto savininkui apie savo valią atsisakyti servituto (arba konkrečių servitutu suteiktų teisių).
19.2. Teismai pagrįstai ieškovės reikalavimus dėl žemės sklypams nustatytų servitutų apimties sumažinimo kvalifikavo kaip reikalavimus pakeisti nustatytų servitutų turinį ir byloje taikė CK 4.112 straipsnio 5 dalį, taip pat pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTkwLTkxNi8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-190-916/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-190-916/2017">e3K-3-190-916/2017</a>, kurioje žemės sklypams nustatytas servitutas, pateiktais išaiškinimais dėl žemės sklypams nustatytino servituto turinio.
19.3. Teismai pagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė CK 4.112 straipsnio 5 dalies taikymo sąlygų. Ieškovė byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose nenurodė nė vienos iš esmės pasikeitusios aplinkybės, kuri nulemtų žemės sklypams nustatytų servitutų apimties (turinio) pakeitimą, taip pat nenurodė, kad po servitutų nustatymo atsirado tam tikros aplinkybės, kurių ieškovė servitutų nustatymo metu nenumatė ir negalėjo numatyti ir dėl kurių servitutų suteikiamų teisių įgyvendinti tapo neįmanoma arba labai sudėtinga. Tokių aplinkybių ieškovė nenurodė ir kasaciniame skunde. Be to, ieškovė apskritai neginčija, kad byloje nėra CK 4.112 straipsnio 5 dalies taikymo sąlygų.
19.4. Ieškovės kasacinio skundo pozicijos pripažinimas pagrįsta, t. y. pripažinimas, kad ieškovė CK 4.130 straipsnio 1 dalies 1 punkto įtvirtintu pagrindu, nepriklausomai nuo jokių aplinkybių bei priežasčių, gali susimažinti nustatytų servitutų apimtį, reikštų CPK 18 straipsnio, 182 straipsnio 2 dalies, 279 straipsnio 4 dalies įtvirtintų taisyklių pažeidimą, t. y. reikštų, kad kitu teismo procesiniu sprendimu yra paneigiama įsiteisėjusiame Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendime civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTIwMDktNjU4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-2009-658/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-2009-658/2016">e2A-2009-658/2016</a> nustatyta aplinkybė, kad gyvenamiesiems namams eksploatuoti yra reikalinga visa žemės sklypų teritorija.
19.5. Ieškovės pareikšto ieškinio tikslas – ne servituto dalies atsisakymas, o įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos kompensacijos dydžio už servitutus sumažinimas.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl dalies servituto (tarnaujančiojo daikto ploto prasme) pabaigos
20. Servitutas yra daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą. Servitutu suteikiama teisė naudotis svetimu nekilnojamuoju daiktu (tarnaujančiuoju daiktu) arba apribojama to daikto savininko teisė naudotis daiktu, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 straipsnio 1 dalis). Servituto turinį konkrečiu atveju lemia viešpataujančiojo daikto poreikiai (CK 4.112 straipsnio 3 dalis). Kilus abejonių dėl servituto turinio ir nesant galimybių jį tiksliai nustatyti, laikoma, kad servitutas yra mažiausias (CK 4.112 straipsnio 2 dalis); servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.113 straipsnio 1 dalis).
21. Taigi servitutu tam tikra apimtimi yra ribojamos daikto, tampančio tarnaujančiuoju, savininko nuosavybės teisės. Nuosavybės teisė jokiais atvejais neturi būti varžoma nepagrįstai, tam būtinas objektyvus pagrindas. Dėl to ir daikto suvaržymas servitutu pateisinamas tik esant svarbioms priežastims (kai yra objektyviai būtinas). Kasacinio teismo išaiškinta, kad, nustatant servitutą, turi būti laikomasi minimalaus tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimo principo ir viešpataujančiojo daikto savininkui gali būti suteikiamos teisės naudotis tarnaujančiuoju daiktu tiek, kiek būtina objektyviai viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal paskirtį. Tai reiškia, kad turi būti paisoma daiktų savininkų nuosavybės teisių gynimo pusiausvyros, siekiant užtikrinti tinkamą naudojimąsi viešpataujančiuoju daiktu minimaliai apribojant tarnaujančiojo daikto savininko teises. Dėl to teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, pirmiausia turi įsitikinti, kad servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDktMjQ4LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-49-248/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-49-248/2019">e3K-3-49-248/2019</a>, 15 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
22. Servitutas lemia tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės varžymus, o tokie varžymai negali egzistuoti ilgiau, negu jų reikia tiems tikslams, kuriems užtikrinti buvo nustatytas servitutas, pasiekti. Servituto nustatymas sietinas su viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį užtikrinimu, todėl būtinybės užtikrinti tokį viešpataujančiojo daikto naudojimą per tarnaujantįjį daiktą išnykimas suponuoja galimybę panaikinti nustatytą servitutą. Tolesnis servituto egzistavimas be teisinio pagrindo (nebent būtų savininkų susitarimas) ribotų tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTgtNjk1LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-298-695/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-298-695/2019">3K-3-298-695/2019</a>, 31 punktas).
23. CK 4.112 straipsnio 5 dalyje nustatyta viešpataujančiojo ar tarnaujančiojo daikto savininko teisė kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti servituto turinį ar panaikinti servitutą, jeigu iš esmės pasikeičia aplinkybės ar atsiranda nenumatytų aplinkybių, dėl kurių servituto suteikiamų teisių įgyvendinti tampa neįmanoma ar labai sudėtinga.
24. CK 4.130 straipsnio 1 dalis reglamentuoja servituto pasibaigimo pagrindus. Šio straipsnio antrojoje dalyje nurodyta, jog servitutas gali pasibaigti tik pirmojoje dalyje įtvirtintais pagrindais, vadinasi, servituto pasibaigimo pagrindų sąrašas yra reglamentuotas numerus clausus (baigtinis sąrašas) principu.
25. Vienas tokių servituto pasibaigimo pagrindų yra jo (servituto) atsisakymas (CK 4.130 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi viešpataujančiojo daikto savininkas gali atsisakyti turimo servituto, tačiau tik tarnaujančiojo daikto savininko naudai (CK 4.131 straipsnio 1 dalis). Be to, kai servitutas suteikia keletą to paties daikto naudojimo teisių, galima atsisakyti ir tik kai kurių iš jų (CK 4.131 straipsnio 2 dalis).
26. Servituto atsisakymas turi būti įgyvendintas įstatymo nustatyta tvarka: turimo servituto atsisakymas turi būti įformintas raštu; apie servituto atsisakymą viešpataujančiojo daikto savininkas privalo įspėti tarnaujančiojo daikto savininką ne vėliau kaip prieš šešis mėnesius, taip pat viešpataujančiojo daikto savininkas privalo atlyginti tarnaujančiojo daikto savininkui dėl servituto nutraukimo atsiradusius nuostolius (CK 4.131 straipsnio 4, 5 dalys).
27. Kadangi servituto, kaip daiktinės teisės, varžančios tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisę, nustatymas pateisinamas objektyvaus būtinumo egzistavimu, tokio būtinumo išnykimas, pasikeitus aplinkybėms, taip pat sudaro pagrindą servitutui pasibaigti (CK 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
28. Plačiau servituto pabaigos dėl pasikeitusių aplinkybių pagrindas atskleistas CK 4.135 straipsnyje, nustatančiame, kad kai aplinkybės pasikeičia taip, kad viešpataujantysis daiktas gali būti tinkamai naudojamas nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu, tarnaujančiojo daikto savininko teisės naudotis tuo daiktu neribojamos, o servitutas baigiasi tarnaujančiojo daikto savininko ir viešpataujančiojo daikto savininko susitarimu (1 dalis); jeigu tarnaujančiojo daikto savininkas ir viešpataujančiojo daikto savininkas nesusitaria, sprendimą dėl servituto pabaigos priima teismas (2 dalis).
29. Aiškinant šią teisės normą kasacinio teismo pasisakyta, jog servituto panaikinimo galimybė, kai išnyksta servituto būtinumas, siejama su tuo, kad turi būti iš esmės pasikeitusios konkrečios šalių sutartos ar objektyviai egzistavusios aplinkybės, dėl kurių servitutas buvo nustatytas, t. y. tos aplinkybės turi taip pasikeisti, kad atsirastų galimybė viešpataujantįjį daiktą tinkamai naudoti nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDktMjQ4LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-49-248/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-49-248/2019">e3K-3-49-248/2019</a>, 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
30. Kasacinio teismo ne kartą pasisakyta, kad, atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-190-916/2017, 25 punktas; kt.). Ta pati taisyklė taikytina ir sprendžiant dėl servituto pabaigos ir (ar) pakeitimo.
31. Nagrinėjamu atveju ieškovė yra gyvenamųjų namų savininkė. Šie gyvenamieji namai yra pastatyti atsakovui nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose. Taigi gyvenamieji namai yra viešpataujantieji daiktai žemės sklypų, kaip tarnaujančiųjų daiktų, atžvilgiu. Šiems viešpataujantiesiems daiktams tinkamai pagal paskirtį naudoti yra nustatyti servitutai – Kauno apygardos teismas 2016 m. spalio 31 d. nutartimi, palikta nepakeista Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi, nustatė neterminuotus servitutus: tarnaujantiesiems daiktams – žemės sklypams (duomenys neskelbtini), viešpataujančiųjų daiktų, t. y. ieškovei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų namų, pastatytų atsakovui nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, atžvilgiu. Servitutai nustatyti visam atsakovui nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų plotui.
32. Šioje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą dėl šių teismo procesiniu sprendimu nustatytų servitutų pakeitimo. Pradinį reikalavimą ieškovė grindė CK 4.112 straipsnio 5 dalimi – iš esmės pasikeitusiomis aplinkybėmis, dėl kurių gyvenamiesiems namams tinkamai pagal paskirti naudoti pakaktų servitutų tik daliai atsakovo žemės sklypų ploto. Vėliau ieškovė savo reikalavimą grindė kitu teisiniu pagrindu – CK 4.130, 4.131, 4.135 straipsniais, t. y. servitutų dalies atsisakymu, nes gyvenamiesiems namams tinkamai pagal paskirtį naudoti užtenka mažesnio žemės sklypų ploto.
33. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nepriklausomai nuo teisinio ieškovės pareikšto reikalavimo kvalifikavimo, ieškovė nagrinėjamu atveju iš esmės siekia dalies servituto pabaigos. Dėl šios priežasties yra būtina svarstyti, ar šiuo konkrečiu atveju gali būti nustatytas (paliktas) mažesnės apimties (tarnaujančiųjų daiktų – žemės sklypų ploto prasme) servitutas. Sprendžiant šį klausimą turi būti įvertinta, kokios rūšies servitutas šiuo atveju yra nustatytas, kokia servituto paskirtis, kokie yra viešpataujančiojo daikto poreikiai, kurie, be kita ko, dėl objektyvių priežasčių gali ir keistis, servituto turiniui.
34. Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismas 2016 m. spalio 31 d. nutartimi nustatė žemės servitutus. Šie servitutai yra reikalingi ieškovei nuosavybės teise priklausantiems gyvenamiesiems namams naudoti pagal paskirtį, t. y. į gyvenamuosius namus patekti, juose gyventi, juos prižiūrėti, naudotis reikalinga infrastruktūra ir pan.
35. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrais atvejais servitutas gali būti nustatytas visam žemės sklypui, t. y. visam žemės sklypo plotui. Šiame kontekste svarbu paminėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NjgvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-468/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-468/2008">3K-3-468/2008</a> suformuluotą teisės aiškinimo taisyklę, kad jeigu viešpataujantysis daiktas – statiniai – užima tokią dalį žemės sklypo, kad likusioji jo dalis negali būti normaliai pagal savo paskirtį naudojama, į tai turi būti atsižvelgiama ir gali būti nustatomas servitutas visam daiktui. Šia taisykle vadovautasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-390/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-390/2013">3K-3-390/2013</a>.
36. Ankstesniais teismų procesiniais sprendimais, priimtais civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas šalių ginčas dėl servitutų nustatymo, jau konstatuota, kad ieškovei nuosavybės teise priklausantiems gyvenamiesiems namams tinkamai pagal jų tiesioginę paskirtį naudoti yra reikalingi visi žemės sklypai (visas žemės sklypų plotas). Tokia teismų išvada motyvuota tuo: 1) visų sklypų teritorija ieškovės statiniams yra reikalinga ir neskaidytina; 2) būtent dėl tokio teisės į servitutą įgyvendinimo būdo šalys pačios susitarė žemės nuomos sutartimi; 3) atsakovas dalyvavo rengiant teritorijų planavimo dokumentus, kuriais buvo planuojami žemės sklypai ir numatomas jų naudojimo būdas, leistinas maksimalus užstatymo tankis, užstatymo intensyvumas, todėl jam buvo žinoma statinių tikslinė paskirtis, lemianti faktinius daikto naudojimo poreikius, t. y. kokios apimties ar dydžio suvaržymai, būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą pagal paskirtį, kuriuos sąlygoja teritorijų planavimo dokumentai. Pažymėtina, kad civilinėje byloje dėl servitutų nustatymo pati ieškovė teigė, kad jai priklausantys gyvenamieji namai suprojektuoti ir infrastruktūra išdėstyta nustatant, kad kiekvienam gyvenamajam namui eksploatuoti yra reikalingas visas žemės sklypas. Dėl šios priežasties ieškovė, nagrinėjamoje byloje teigdama, kad visų žemės sklypų (visų jų plotų) gyvenamiesiems namams tinkamai naudoti ne(be)reikia, tam tikslui užtenka mažesnio žemės sklypų ploto, privalėjo tai pagrįsti ir įrodyti (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė šios savo pareigos neįvykdė.
37. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad tokiais atvejais, kai servitutas nustatomas visam žemės sklypui (jo plotui), nors ir nustatoma daiktinė teisė – servitutas, savo esme ši teisė (servitutas) atitinka kitą daiktinę teisę – užstatymo teisę (CK 4.160 straipsnis). Nagrinėjamu atveju iš esmės šalių valia taip pat buvo susitarti dėl užstatymo teisės, nes jos tarėsi dėl galimybės statyti statinius (gyvenamuosius namus) atsakovo žemės sklypuose (tam tikslui jos buvo sudariusios jungtinės veiklos sutartį, o vėliau – žemės sklypo nuomos sutartį), jos tarėsi dėl teisės į visą žemės sklypų, kuriuose bus statomi statiniai, plotą, o ne tik dėl tam tikrų jo dalių naudojimo, 20,2261 ha žemės sklypas buvo šalių valia skaidomas į tokio dydžio sklypelius, kad juose būtų pastatyta po namą, o namo savininkas galėtų visu sklypu naudotis.
38. Šios nutarties 21 punkte minėta, kad nustatant servitutus siekiama kuo mažesnio tarnaujančiojo daikto savininko teisių varžymo, visais atvejais ieškoma viešpataujančiojo daikto ir tarnaujančiojo daikto savininkų interesų pusiausvyros, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudotis tuo daiktu, kuo mažiau ribodamas tarnaujančiojo daikto savininko teises. Šie kriterijai taikytini ir tais atvejais, kai viešpataujančiojo daikto savininkas siekia servituto pakeitimo, pvz., kaip šiuo atveju servitutams naudojamų žemės sklypų ploto sumažinimo. Dėl šios priežasties tokiu atveju, kai sumažinamas servitutui naudojamo žemės sklypo plotas, tarnaujančiojo daikto savininko teisės neturi būti suvaržytos labiau negu prieš tai, t. y. toks servitutas (mažesniam žemės sklypo plotui) neturėtų būti jam nepalankesnis nei didesnės apimties servitutas. Tam tikrais atvejais gali susidaryti tokia situacija, kad tarnaujančiojo daikto savininkui naudingiau yra didesnis servitutas (didesniam žemės sklypo plotui), gaunant už tai atitinkamą kompensaciją, nei turėti laisvą nuo servituto daikto dalį, kuri negali būti naudojama pagal paskirtį ir už tai nekompensuojama. Tokiu atveju svarbu nustatyti, ar tarnaujančiojo daikto savininkas, atlaisvinus dalį daikto nuo servituto, galės juo naudotis pagal tiesioginę paskirtį, turėti iš jo naudos.
39. Nagrinėjamu atveju ieškovė, siekdama, kad būtų nustatytas servitutas tik daliai atsakovui priklausančių žemės sklypų ploto, byloje nepagrindė ir neįrodinėjo, kad žemės sklypus, ant kurių yra pastatyti jos gyvenamieji namai, galima skaidyti į mažesnius sklypus, taip pat kad juose būtų galima gyvenamosios paskirties statinių statyba ir pan. Nenustačius šių aplinkybių, negalima daryti išvados dėl to, kad servituto mažesniam atsakovo žemės sklypų plotui nustatymas nepažeis atsakovo teisių ir teisėtų interesų, nesuvaržys jo teisių labiau negu visų žemės sklypų (viso jų ploto) servituto, už kurį yra tinkamai kompensuojama, nustatymas.
40. Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad įstatymas neriboja viešpataujančiojo daikto savininko teisės atsisakyti tik dalies servituto (CK 4.130 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau ši viešpataujančiojo daikto savininko teisė priklauso nuo tarnaujančiojo daikto, kuriam nustatytas servitutas, rūšies, ar jį (jo plotą) galima skaidyti, nesukeliant neigiamų padarinių tarnaujančiojo daikto savininkui. Kadangi servitutas nustatomas viešpataujančiojo daikto savininko naudai, tai servituto pabaiga paprastai atitinka ir tarnaujančiojo daikto savininko interesus, tačiau tam tikrais atvejais (pvz., šios nutarties 38 punkte nurodytas atvejis) servituto atsisakymas gali būti jam nenaudingas. Šioje byloje teisėjų kolegijai konstatavus, kad ieškovė nepagrindė mažesnio žemės sklypo (žemės sklypų) ploto servituto galimybės labiau nesuvaržant atsakovo, kaip tarnaujančiojo daikto savininko, teisių, nėra teisinio pagrindo plačiau pasisakyti dėl minėtos viešpataujančiojo daikto savininko teisės.
41. Kiti kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, atsižvelgiant į pirmiau teisėjų kolegijos pateiktus išaiškinimus ir motyvus, neturi teisinės reikšmės bylos rezultatui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
42. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, spręsdami dėl servituto pakeitimo (servituto nustatymo mažesniam žemės sklypų plotui), nepažeidė servitutą reglamentuojančių materialiosios teisės normų. Kasacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo naikinti skundžiamų teismų procesinių sprendimų. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Netenkinus kasacinio skundo, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlygintinos, todėl jos prašymas dėl 991,41 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo priteisimo netenkintinas.
44. Atsakovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė atstovavimo išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų, todėl šios išlaidos jai neatlygintinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
45. Kasaciniame teisme nepatirta išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Palikti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 7 d. nutartį nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Birutė Janavičiūtė
Antanas Simniškis
Donatas Šernas
