Dėl baudžiamojoje byloje paskirtos piniginės baudos išduotą vykdomąjį dokumentą

Nr. DOK-749

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02788-2023-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. kovo 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno ir Egidijos Tamošiūnienės,

susipažinusi su 2024 m. vasario 21 d. paduotu pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos kasacinis skundas paduodamas dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl antstolio veiksmų. Byloje Panevėžio apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartimi atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolio, kuris priėmė išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-23-25-14302 ir 2023 m. birželio 13 d. patvarkymu užbaigė vykdomąją bylą bei grąžino vykdomąjį dokumentą šį dokumentą išdavusiai institucijai – Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams, veiksmų. Panevėžio apygardos teismas 2023 m. gruodžio 20 d. nutartimi paliko nepakeistą Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartį.

Kasaciniu skundu pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutartį ir Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti.

Pareiškėjos kasacinis skundas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Pareiškėjos kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neteisingai aiškino Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) įtvirtintas nuostatas, reglamentuojančias bendrąsias priverstinio išieškojimo taisykles, taip pat taisykles, taikytinas tuo atveju, kai yra vykdomas išieškojimas iš skolininko pagal dėl baudžiamojoje byloje paskirtos piniginės baudos išduotą vykdomąjį dokumentą.

2. Byloje reikšmę turi nuo 2018 m. liepos 1 d. įsigaliojęs teisinis reglamentavimas, kuriuo buvo pakeistos BPK normos, reguliuojančios nuosprendžio vykdymo kontrolę, bei į kurį neatsižvelgė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Iki 2018 m. liepos 1 d. galiojusiose BPK 342 straipsnio 2 dalies ir 346 straipsnio 3 dalies redakcijose buvo nurodyta, kad pagal BPK 342 straipsnio 2 dalį, patvarkymą vykdyti nuosprendį surašo teisėjas ir kartu su nuosprendžio nuorašu išsiunčia bausmės vykdymo institucijai ir nuosprendžio vykdymą kontroliuojančiam prokurorui. BPK 346 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosprendžio pateikimą vykdyti ir jo vykdymą kontroliuoja prokuroras. Taigi, pagal iki 2018 m. liepos 18 d. galiojusių teisės aktų nuostatas, nuosprendžio vykdymo proceso kontrolės funkcija baudžiamajame procese buvo priskirta būtent prokurorams. Pagal BPK 342 straipsnio 2 dalies ir 346 straipsnio 3 dalies pakeitimus, atliktus 2017 m. gruodžio 19 d., prokuratūra palikta atsakinga tik už nuosprendžio pateikimą vykdyti, bet ne už nuosprendžio vykdymo kontrolę.

3. Remiantis BPK 352 straipsnio, reglamentuojančio nuosprendžio, kuriuo yra paskiriama bauda, vykdymo tvarką, 2 dalimi, jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. Atitinkamai pagal 2017 m. gruodžio 19 d. pakeistą ir dabar galiojantį teisinį reglamentavimą —BPK 342 straipsnio 2 dalį — patvarkymą vykdyti nuosprendį surašo teisėjas ir kartu su nuosprendžio nuorašu išsiunčia bausmės vykdymo institucijai ir nuosprendžio pateikimą vykdyti kontroliuojančiam prokurorui. BPK 346 straipsnio 3 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad nuosprendžio pateikimą vykdyti kontroliuoja prokuroras. Taigi, prokuroras yra atsakingas išimtinai už apkaltinamojo nuosprendžio pateikimą vykdyti.

4. Įtvirtinus atitinkamų teisės aktų pakeitimus ir prokurorus palikus atsakingus tik už nuosprendžių pateikimą vykdyti, nebuvo numatyta, kad pati nuosprendžių vykdymo kontrolė pereina Valstybinei mokesčių inspekcijai. Pagal kasacinio teismo praktiką vien tai, kad priverstinio baudos išieškojimo tvarka yra nustatyta pagal CPK normas, nereiškia, jog Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų suteikta pačios bausmės vykdymo kontrolės funkcija.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismo nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Gediminas Sagatys

Donatas Šernas

Egidija Tamošiūnienė