Dėl antstolio veiksmų

Civilinė byla Nr. 3K-3-524-684/2015 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01205-2014-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1.7; 3.5.1.17

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus ir Algio Norkūno,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. T. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. T. skundą suinteresuotiems asmenims akcinei bendrovei SEB bankui, A. K., antstoliui Jonui Petrikui dėl antstolio veiksmų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiami klausimai dėl teisės normų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimą vykdymo procese bei vykdomosios bylos sustabdymą, aiškinimo ir taikymo.

Pareiškėjas 2013 m. rugpjūčio 2 d. pateikė antstoliui skundą, kuriuo prašė atnaujinti terminą pateikti skundą dėl antstolio veiksmų; pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais bei panaikinti kaip neteisėtus vykdomojoje byloje Nr. 0172/12/0138 priimtus procesinius sprendimus (2012 m. gruodžio 14 d. patvarkymą dėl ekspertizės nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti skyrimo, 2013 m. sausio 9 d. turto arešto aktą, 2013 m. sausio 28 d. patvarkymą dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių, 2013 m. kovo 14 d. patvarkymą dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo neįvykusiomis, 2013 m. kovo 25 d. patvarkymą dėl turto pardavimo iš antrųjų varžytynių, 2013 m. gegužės 20 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, 2013 m. gegužės 21 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą, 2013 m. gegužės 21 d. patvarkymą dėl išieškotinų lėšų paskirstymo, 2013 m. gegužės 30 d. patvarkymus dėl informacijos pateikimo, įpareigojimo raštu pateikti duomenis, areštuoti lėšas, išieškoti skolą). Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2012 m. spalio 31 d. iki 2013 m. sausio 15 d. buvo gydomas ligoninėje, patyrė klinikinę mirtį, po gaivinimo buvo komos būsenos, gydymo metu jo sveikatos būklė stabilizavosi. Nuo 2013 m. vasario 15 d. iki 2013 m. kovo 7 d. jis buvo gydomas Klaipėdos psichikos sveikatos centre, o nuo 2013 m. gegužės 13 d. iki 2013 m. liepos 5 d. – ligoninėje. Pareiškėjo sunkios ligos metu AB SEB banko prašymu antstolis Jonas Petrikas 2012 m. gruodžio 4 d. pradėjo priverstinį skolos išieškojimą pagal 2012 m. birželio 19 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį dėl turto pardavimo iš varžytynių. 2013 m. gegužės 17 d. iš varžytynių buvo parduotas pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas. Antstolis skundo netenkino.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMjM4Mi04OTcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-12382-897/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-12382-897/2013">2-12382-897/2013</a> atnaujino terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti ir įpareigojo antstolį per penkias dienas išnagrinėti pareiškėjo 2013 m. rugpjūčio 2 d. skundą dėl antstolio veiksmų. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. sausio 23 d. nutartimi pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartį: panaikino pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atnaujintas terminas skundui dėl antstolio patvarkymo dėl ekspertizės nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti skyrimo, turto arešto akto, turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių, jų paskelbimo neįvykusiomis, turto pardavimo iš antrųjų varžytynių, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – skundą atmetė. Teismas panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. nutarties dalį, kuria atnaujintas terminas skundui dėl 2013 m. gegužės 21 d. turto pardavimo iš varžytynių akto, ir dėl šios dalies skundą paliko nenagrinėtą. Kitą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. nutarties dalį paliko nepakeistą.

2014 m. sausio 31 d. patvarkymu antstolis išnagrinėjo ir atsisakė tenkinti pareiškėjo 2013 m. rugpjūčio 2 d. skundo dalį bei persiuntė jį teismui.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 7 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Teismas nustatė, kad 2013 m. gegužės 20 d. antstolis apskaičiavo vykdymo išlaidas ir priėmė patvarkymą dėl jų išieškojimo. Šis patvarkymas ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas 2013 m. gegužės 20 d. registruotąja pašto siunta buvo išsiųsti adresais: (duomenys neskelbtini), tačiau skolininkui (pareiškėjui) jie nebuvo įteikti (pašto žymoje ant voko pažymėta, kad adresatas jų „neatsiėmė“). Analogiškai skolininkui buvo siųstas 2013 m. gegužės 21 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas ir patvarkymas dėl išieškotų lėšų paskirstymo bei 2013 m. gegužės 30 d. patvarkymai areštuoti lėšas, išieškoti skolą, įpareigoti raštu pateikti duomenis apie turtinę padėtį bei nurodyti tikslią turto buvimo vietą, tačiau jie taip pat nebuvo įteikti.

Teismas nurodė, kad pagal CPK 604 straipsnio nuostatas procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams registruotąja pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus CPK 660 straipsnyje ir kituose straipsniuose nustatytus atvejus. CPK 644 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad skolininkas privalo antstoliui nedelsdamas pranešti apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą. Jeigu apie tokį pasikeitimą nepranešama ir naujoji skolininko gyvenamoji vieta ar buveinė nežinoma, pranešimai skolininkui siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir laikoma, kad jam tinkamai pranešta, išskyrus CPK 660 straipsnio l dalyje nurodytus atvejus. Nagrinėjamoje byloje antstolio procesiniai dokumentai buvo siunčiami visais žinomais skolininko galimos buvimo vietos adresais, kai skolininkas jų neatsiėmė, jie taip pat buvo siųsti skolininko motinos gyvenamosios vietos adresu, todėl laikytina, kad skolininkas buvo tinkamai informuotas apie antstolio atliekamus vykdymo veiksnius.

Teismo vertinimu, antstolis pagrįstai priėmė patvarkymus dėl informacijos pateikimo, dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, išieškotų lėšų paskirstymo, skolos išieškojimo ir registruotąja pašto siunta išsiuntė skolininkui, todėl pagrindų juos naikinti nėra.

Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo skundą, jo netenkino ir 2014 m. gruodžio 10 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartį paliko nepakeistą.

Klaipėdos apygardos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad apylinkės teismas, rezoliucija priimdamas advokatės S. B. pasirašytą pareiškėjo vardu paduodamą atskirąjį skundą, pažymėjo, kad pareiškėjas pripažintas neveiksniu, o įgaliojimas advokatei yra pasibaigęs. Į bylą buvo pateiktas pareiškėjo atstovės – globėjos Ž. M. – pareiškimas, kuriuo ji palaikė atskirajame skunde nurodytus reikalavimus.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmiausia pažymi, jog civilinio proceso santykiai reguliuojami kooperacijos (bendradarbiavimo), kaip vieno iš principų (CPK 8 straipsnis), pagrindu, todėl visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus, taip užkirsdami kelią jų pažeidimui, užtikrindami vykdymo procese dalyvaujančių asmenų interesų pusiausvyrą.

Teismas pažymėjo, kad antstoliui nebuvo pranešta apie pareiškėjo ligą, be to, CPK 627 straipsnio nuostatos įtvirtina antstolio teisę, o ne pareigą stabdyti vykdomąją bylą dėl skolininko ligos. Teismas atkreipė dėmesį, kad CPK 604 straipsnyje įtvirtinta registruotų laiškų, siunčiamų procesinių dokumentų įteikimo prezumpcija. Kadangi antstolis siuntė vykdomuosius dokumentus visais jam žinomais adresais, kuriais galėjo pasiekti pareiškėją, jo veiksmai laikytini teisėtais.

Pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį, jeigu procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje arba darbo vietoje, dokumentas įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, todėl, dokumentus įteikus pareiškėjo motinai, teisės normų reikalavimai nebuvo pažeisti.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu pareiškėjui atstovaujanti jo globėja prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – skundą patenkinti.

Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl CK 1.5 straipsnio 4 dalies nuostatų pažeidimo. Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. gegužės 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDYvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-346/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-346/2006">3K-3-346/2006</a>, nurodė, kad iš Konstitucijos kylanti teismo, kaip vienintelės vykdančios teisingumą institucijos, priedermė teisingai išspręsti kiekvieną bylą lemia tai, kad teismas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus taikytų spręsdamas ne tik materialaus, bet ir procesinio pobūdžio klausimus.

Bylą nagrinėję teismai atmetė pareiškėjo skundus vadovaudamiesi formaliais argumentais, kad jis nepateikė įrodymų, jog procesiniai dokumentai vykdymo procese buvo įteikti ne pagal įstatymų reikalavimus. Byloje nebuvo paneigta, kad vykdymo veiksmų metu pareiškėjas negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų padarinių.

Įstatymo leidėjas įtvirtino galimybę savo veiksmų negalėjusių suprasti asmenų sandorius pripažinti negaliojančiais (CK 1.89 straipsnis), tačiau, Klaipėdos apygardos teismo vertinimu, pareiškėjo negalėjimas suvokti savo veiksmų reikšmės dėl sveikatos būklės nepripažįstamas pagrindu ginti savo teises vykdymo procese. Procesiniai dokumentai vykdymo procese skolininkui nebuvo įteikti, tačiau antstolis toliau vykdė vykdymo veiksmus, taip iš esmės pažeisdamas skolininko teises.

Pareiškėjas Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu neveiksniu buvo pripažintas tik 2014 m. kovo 7 d., nors ši procedūra buvo pradėta dar 2013 m. kovo mėnesį. Pareiškėjo sesuo Ž. M. aktyviai ginti brolio interesus galėjo pradėti tik tada, kai buvo paskirta jo globėja. Teismai nagrinėjamu atveju netinkamai taikė materialiosios bei proceso teisės normas ir neatskleidė ginčo esmės – ar asmuo, nesuvokiantis savo veiksmų ir jų padarinių, buvo tinkamas vykdymo proceso dalyvis.

Suinteresuotas asmuo antstolis J. Petrikas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Apie skolininko gydymą ligoninėje antstolis sužinojo tik 2013 m. gegužės 29 d., kai į antstolio kontorą atvykusi skolininko sesuo Ž. M. pateikė ligoninės išrašus.

Ž. M. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jai buvo žinoma apie vykdomą priverstinį skolos išieškojimą parduodant iš varžytynių broliui priklausantį nekilnojamąjį turtą, taip pat patvirtino, jog buvo gaunami pašto pranešimai apie J. T. vardu gautą pašto korespondenciją, tačiau šios korespondencijos iš pašto neimdavo, nes neturėjo brolio įgaliojimo. Ji taip pat nurodė, kad 2012 metų gruodžio pabaigoje ar 2013 metų pradžioje buvo atvykusi pas antstolį dėl informacijos apie vykdomą priverstinį skolos išieškojimą, o vėliau dar keletą kartų, tačiau tik žodžiu informavusi apie brolio ligą.

Teismai nenustatė pareiškėjo teisių ir vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, jo skundų argumentus laikė deklaratyvaus pobūdžio, todėl nebuvo pagrindo naikinti skundžiamus antstolio patvarkymus.

Pažymėtina, kad skundai dėl antstolio veiksmų, 2013 m. rugsėjo 19 d. ieškinys bei 2014 m. vasario 5 d. pareiškimas dėl ieškinio pagrindo pakeitimo grindžiami analogiškomis aplinkybėmis, tais pačiais argumentais ir motyvais.

Nagrinėjama byla ir kasatoriaus nurodyta byla (Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDYvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-346/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-346/2006">3K-3-346/2006</a>) nėra analogiškos, todėl argumentas dėl teismų praktikos atmestinas.

Suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį procesą nutraukti arba kasacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

CPK 307 straipsnyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos. Kasacinis skundas pateiktas dėl skundo reikalavimų, kurie buvo išspręsti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartimi, tai yra praėjus daugiau kaip metams, todėl taikant teisės analogiją kasacinis procesas nutrauktinas.

Be to, kasacinis procesas nutrauktinas, nes dėl to paties dalyko (varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu) Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjama kita civilinė byla Nr. 2A-624-xx/2015 (CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kasaciniame skunde nurodomi tapatūs pagrindai (skolininko sveikatos būklė, dėl kurios jis negalėjo suprasti savo veiksmų), kokie ir ieškinyje dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu.

Turto perleidimas kitų asmenų nuosavybėn priverstine tvarka gali būti pripažintas negaliojančiu ieškinio teisena, jeigu bus nustatyti CPK 602 straipsnyje nurodyti pagrindai. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai turtas parduotas varžytynėse, o skolininkas skundžia antstolio veiksmus, kartu reikalaudamas pripažinti pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, jeigu skunde nurodomos CPK 602 straipsnyje nustatytos aplinkybės, teisėjas, gavęs skundą dėl antstolių veiksmų CPK XXXI skyriaus tvarka, turi taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 straipsnis) ir pasiūlyti pareiškėjui reikšti atitinkamą ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2005; teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNi8yMDA2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-16/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-16/2006">3K-3-16/2006</a>) Būtent toks ieškinys 2013 m. rugsėjo 19 d. ieškovo ir buvo pareikštas. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas dėl turto pardavimo iš varžytynių akto turi būti nagrinėjamas ieškinio teisena, bei į tai, kad dėl šio akto pripažinimo negaliojančiu yra nagrinėjama kita civilinė byla, kasacinis procesas nutrauktinas.

Kasacinio skundo dėl teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymo deklaratyvus, o nurodytos kasacinio teismo nutarties ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi nesutampa.

Pagal CPK 3 straipsnio 1 dalį, teismai privalo vadovautis įstatymais. Antstolio veiksmai, atlikti vadovaujantis CPK normomis, negali būti pripažįstami neteisėtais, todėl kasacinio skundo argumentai dėl formalaus įstatymo taikymo nepagrįsti.

Turto pardavimas iš varžytynių yra vykdomas specialaus subjekto – antstolio, kuriam suteikta teisė priverstinai vykdyti sprendimus ir realizuoti skolininko turtą, todėl CK 1.89 straipsnio nuostatos vykdymo procesui netaikytinos. Varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu pagrindai nurodyti CPK 602 straipsnyje.

Be to, CK 1.89 straipsnis kaip pagrindas nebuvo nurodytas nei skunde dėl antstolio veiksmų, nei atskirajame skunde, todėl darytina išvada, kad kasaciniame skunde keliami nauji reikalavimai.

Kasatoriaus atstovė (globėja) turėjo teisę išdėstyti savo poziciją, Klaipėdos apygardos teismui atnaujinus bylos nagrinėjimą, ir tai padarė, todėl kasacinio skundo argumentai dėl negalėjimo pasinaudoti gynyba yra nepagrįsti.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl tinkamo skolininko informavimo ir vykdomosios bylos sustabdymo

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0172/12/0138 teisėtumo. Nors nutarties aprašomojoje dalyje jau yra nurodyti visi kasatoriaus (pareiškėjo) ginčyti antstolio atlikti konkretūs veiksmai, dėl dalies iš jų jau yra išspręsta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu ir dėl to ne visi antstolio atlikti veiksmai bus kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau, siekdama tiksliau įvardyti kasacijos dalyką, kolegija sprendžia esant poreikiui pakartotinai pristatyti pareiškėjo ginčytus antstolio veiksmus. Taigi, pareiškėjas ginčija 2012 m. gruodžio 14 d. antstolio patvarkymą dėl ekspertizės nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti skyrimo, 2013 m. sausio 9 d. turto arešto aktą, 2013 m. sausio 28 d. patvarkymą dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių, 2013 m. kovo 14 d. patvarkymą dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo neįvykusiomis, 2013 m. kovo 25 d. patvarkymą dėl turto pardavimo iš antrųjų varžytynių, 2013 m. gegužės 20 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, 2013 m. gegužės 21 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą, 2013 m. gegužės 21 d. patvarkymą dėl išieškotinų lėšų paskirstymo, 2013 m. gegužės 30 d. patvarkymus dėl informacijos pateikimo, įpareigojimo raštu pateikti duomenis, areštuoti lėšas, išieškoti skolą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMjM4Mi04OTcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-12382-897/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-12382-897/2013">2-12382-897/2013</a> atnaujino terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti ir įpareigojo antstolį per penkias dienas išnagrinėti pareiškėjo 2013 m. rugpjūčio 2 d. skundą dėl antstolio veiksmų. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. sausio 23 d. nutartimi pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartį: panaikino pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atnaujintas terminas skundui dėl antstolio patvarkymo dėl ekspertizės nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti skyrimo, turto arešto akto, turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių, jų paskelbimo neįvykusiomis, turto pardavimo iš antrųjų varžytynių, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – skundą atmetė. Teismas panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. nutarties dalį, kuria atnaujintas terminas skundui dėl 2013 m. gegužės 21 d. turto pardavimo iš varžytynių akto paduoti, ir dėl šios dalies skundą paliko nenagrinėtą.

Dėl šios priežasties nagrinėjamoje byloje sprendžiama tik dėl tų antstolio veiksmų teisėtumo, dėl kurių apskundimo terminas pareiškėjui buvo atnaujintas: dėl 2013 m. gegužės 20 d. patvarkymo dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, dėl 2013 m. gegužės 21 d. patvarkymo dėl išieškotinų lėšų paskirstymo, dėl 2013 m. gegužės 30 d. patvarkymų dėl informacijos pateikimo, įpareigojimo raštu pateikti duomenis, areštuoti lėšas, išieškoti skolą.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0172/12/01382 medžiagos matyti ir šalys neginčija, kad antstolio J. Petriko kontoroje pagal 2012 m. birželio 19 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo įsiteisėjusios nutarties pagrindu išduotą vykdomąjį dokumentą 2012 m. gruodžio 4 d. užvesta vykdomoji byla Nr. 0172/12/01382, kurioje skolininkas – J. T., išieškotojas – AB SEB bankas. Antstolis Jonas Petrikas 2012 m. gruodžio 4 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą Nr. 0172/12/01382, kuriuo patvirtino, kad nėra kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus. Šis antstolio patvarkymas 2012 m. gruodžio 5 d. registruotąja pašto siunta išsiųstas skolininkui adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteiktas su žyma „neatsiėmė“. 2012 m. gruodžio 14 d. patvarkymas dėl ekspertizės nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti skyrimo buvo siųstas adresais: (duomenys neskelbtini), bet taip pat grįžo neįteiktas su žyma „neatsiėmė“. Analogiškai buvo siųsti ir grįžo neįteikti turto arešto aktas, patvarkymas dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių, patvarkymas dėl pirmųjų varžytynių pripažinimo neįvykusiomis, patvarkymas dėl turto pardavimo iš antrųjų varžytynių, patvarkymai dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir išieškotų lėšų paskirstymo, patvarkymas dėl įpareigojimo raštu pateikti duomenis (dokumentus) apie turtinę padėtį, patvarkymai areštuoti lėšas ir išieškoti skolą.

Bylą nagrinėję teismai vadovavosi CPK 604 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams CPK VI dalyje nustatytais atvejais registruotąja pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, ir laikė, kad dokumentai skolininkui buvo įteikti tinkamai, taip pat pažymėjo, jog procesinio dokumento įteikimas skolininko motinai, gyvenančiai (duomenys neskelbtini), laikytinas atitinkančiu CPK 123 straipsnio 3 dalyje nurodytas sąlygas.

Teisėjų kolegija su tokiu aiškinimu nesutinka. Visų pirma pažymėtina, kad byloje pareiškėjui neįteiktas nė vienas jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) antstolio siųstas dokumentas, visi jie grįžo su žyma „neatsiėmė“. Tai, kad procesiniai dokumentai buvo siunčiami skolininko motinos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) negali būti laikoma tinkamu informavimu, nes pagal CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatas procesinis dokumentas gali būti įteikiamas kuriam nors iš kartu gyvenančių pilnamečių šeimos narių, o nagrinėjamu atveju skolininkas negyveno kartu su savo motina, jų gyvenamųjų vietų adresai skyrėsi.

Nors CPK 604 straipsnyje įtvirtinta procesinių dokumentų įteikimo prezumpcija, ji negali būti aiškinama atsietai nuo kitų reikšmingų aplinkybių ir neatsižvelgiant į šios normos tikslą – užkirsti kelią skolininkų piktnaudžiavimui, sąmoningai neatsiimant antstolio jiems siunčiamų dokumentų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas (skolininkas) vykdymo veiksmų atlikimo metu nuo 2012 m. spalio 31 d. iki 2013 m. sausio 15 d. buvo gydomas ligoninėje, patyrė klinikinę mirtį, po gaivinimo buvo komos būsenos, gydymo metu jo sveikatos būklė stabilizavosi; nuo 2013 m. vasario 15 d. iki 2013 m. kovo 7 d. jis buvo gydomas Klaipėdos psichikos sveikatos centre, o nuo 2013 m. gegužės 13 d. iki 2013 m. liepos 5 d. – ligoninėje. 2013 m. balandžio mėnesį Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo pradėtas procesas, kuriame Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. sprendimu J. T. buvo pripažintas neveiksniu. Ši informacija antstoliui buvo prieinama ir jis, jei būtų buvęs aktyvesnis, ją galėjo pasitikrinti, juolab kad pradinę informaciją buvo gavęs iš skolininko sesers.

Šios nustatytos aplinkybės paneigia bet kokias abejones dėl skolininko galimo piktnaudžiavimo ir sudaro prielaidas vertinti egzistavus CPK 627 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą vykdomosios bylos sustabdymo pagrindą. Bylą nagrinėję teismai, pasisakydami dėl CPK 627 straipsnio nuostatų, sprendė, kad jos suteikia antstoliui teisę, bet ne pareigą stabdyti vykdomąją bylą dėl skolininko ligos, todėl, net pranešus apie pareiškėjo ligą, antstolis nebūtų turėjęs pareigos tai daryti. Teisėjų kolegija tokį aiškinimą laiko pernelyg formaliu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju reikšminga laikytina aplinkybė, kad antstoliui buvo žinoma apie skolininko ligą: pareiškėjo sesuo teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2012 m. gruodžio mėnesį ar 2013 m. pradžioje buvo atvykusi pas antstolį ir jį informavo apie pareiškėjo ligą. Šios aplinkybės antstolis neginčija, tačiau nurodo, jog buvo informuotas tik žodžiu, o dokumentai iš ligoninės jam buvo pateikti tik 2013 m. gegužės 29 d.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko teisių bei teisėtų interesų. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga imtis visų teisėtų priemonių, jog sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tačiau kartu šioje įstatymo normoje nustatytas įpareigojimas antstoliui aktyviai padėti ginti šalių teises bei įstatymų saugomus interesus. Dėl to vien tikslas kuo greičiau ir realiai įvykdyti sprendimą negali pateisinti įstatymų reikalavimų bei vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. M. skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDUvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-245/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-245/2006">3K-3-245/2006</a>). Šios CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos yra aktualios viso vykdymo proceso metu. Tam, kad būtų užtikrinti vykdymo proceso šalių teisės bei teisėti interesai, antstolis privalo skolininką ir kreditorių informuoti apie jiems įstatymo nustatytas teises. Tai nagrinėjamu atveju, be kita ko, reiškia, kad antstolis, iš skolininko sesers gavęs informacijos apie skolininko (pareiškėjo) ligą, privalėjo ją informuoti apie galimybę pateikti dokumentus iš ligoninės, kurie sudarytų pagrindą spręsti dėl vykdomosios bylos sustabdymo. Be to, teisėjų kolegija akcentuoja, kad CPK 627 straipsnyje įtvirtinta antstolio teisė spręsti dėl vykdomosios bylos sustabdymo skolininko ligos atveju jokiais būdais negali būti aiškinama kaip absoliuti antstolio laisvė rinktis dėl vykdomosios bylos stabdymo. Ši antstoliui suteikta teisė kartu suponuoja jo pareigą rūpestingai įvertinti, ar asmuo dėl ligos yra pajėgus ginti savo teises ir, atsižvelgiant būtent į tai, nuspręsti, ar vykdomąją bylą stabdyti ar ne. Kasacinis teismas 2006 m. balandžio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. M. skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDUvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-245/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-245/2006">3K-3-245/2006</a>, išaiškino, kad tuo atveju, kai antstolis gauna informacijos, jog skolininkas gydosi, jis turi imtis priemonių skolininko sveikatos būklei išsiaiškinti, o vykdomąją bylą sustabdyti CPK 627 straipsnio 2 punkto pagrindu. Teismas pirmiau nurodytoje byloje sprendė, kad faktinis skolininko neveiksnumas vykdymo veiksmų atlikimo metu suponuoja prielaidas sustabdyti vykdomąją bylą dėl skolininko ligos, ir toks bylos sustabdymas atitinka skolininko interesus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju antstolio gauta pirminė informacija apie skolininko ligą ir jos pobūdį (klinikinė mirtis, koma, gydymasis psichikos sveikatos centre) sudarė pakankamą pagrindą abejonėms, ar skolininkas faktiškai yra veiksnus, ir atitinkamai suponavo antstolio pareigą šią informaciją pasitikslinti. Nustačius, kad asmuo dėl savo ligos negali vykdymo procese rūpintis savo interesais, nes yra de facto neveiksnus, antstolis privalėjo priimti sprendimą vykdomąją bylą sustabdyti, nepaisydamas to, kad teismo sprendimas dėl asmens pripažinimo neveiksiu de jure dar nebuvo priimtas. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos, formuojančios tarptautinius žmogaus teisių apsaugos standartus, matyti, kad de facto neveiksnaus asmens teisių apsauga gali suponuoti didesnį valstybės valdžios įgaliojimus turinčių subjektų atidumo poreikį, taikant priemones, ribojančias tokių asmenų teises, susijusias su nuosavybės apsauga (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis) ar būsto neliečiamybės gerbimu (8 straipsnis) (žr. mutatis mutandis 2009 m. liepos 16 d. sprendimą byloje Zehentner prieš Austriją, peticijos Nr. 20082/02).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą vykdymo procese bei vykdomosios bylos sustabdymą, todėl jų sprendimai naikintini ir priimtinas naujas sprendimas – pareiškėjo J. T. skundą tenkinti. Antstolio Jono Petriko veiksmai pripažintini neteisėtais ir naikintini vykdomojoje byloje Nr. 0172/12/01382 jo priimti procesiniai dokumentai: 2013 m. gegužės 20 d. patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo; 2013 m. gegužės 21 d. patvarkymas dėl išieškotinų lėšų paskirstymo, 2013 m. gegužės 30 d. patvarkymas dėl informacijos pateikimo; 2013 m. gegužės 30 d. patvarkymas dėl įpareigojimo raštu pateikti duomenis; 2013 m. gegužės 30 d. patvarkymas areštuoti lėšas; 2013 m. gegužės 30 d. patvarkymas išieškoti skolą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasacinis teismas patyrė 4,06 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Patenkinus pareiškėjo kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš suinteresuoto asmens antstolio Jono Petriko (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo J. T. skundą tenkinti. Pripažinti antstolio Jono Petriko veiksmus neteisėtais ir panaikinti vykdomojoje byloje Nr. 0172/12/01382 priimtus procesinius dokumentus: 2013 m. gegužės 20 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo; 2013 m. gegužės 21 d. patvarkymą dėl išieškotinų lėšų paskirstymo, 2013 m. gegužės 30 d. patvarkymą dėl informacijos pateikimo; 2013 m. gegužės 30 d. patvarkymą dėl įpareigojimo raštu pateikti duomenis; 2013 m. gegužės 30 d. patvarkymą areštuoti lėšas; 2013 m. gegužės 30 d. patvarkymą išieškoti skolą.

Priteisti iš antstolio Jono Petriko 4,06 Eur (keturis Eur 6 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotoja – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. k. 188659752), įmokos kodas 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Gintaras Kryževičius

Algis Norkūnas