A. Z. pagal BK 138 str., 140 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-207-628/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20841-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6;

1.2.4.4.1; 1.2.4.6.1; 2.8.9.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei,

nukentėjusiesiems D. B. ir G. B. bei jų atstovui advokatui Olegui Šibkovui,

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. Z. ir jo gynėjui advokatui Aidui Mažeikai,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų D. B. ir G. B. atstovo advokato Olego Šibkovo kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio.

Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu A. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir A. Z. paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant A. Z. per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam G. B. nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per devynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 90 valandų nemokamų darbų socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Iš nuteistojo A. Z. priteista nukentėjusiajam G. B. 1200 Eur turtinei ir 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš nuteistojo A. Z. priteista nukentėjusiajai D. B. (buvusi pavardė – L.) 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš nuteistojo A. Z. priteista nukentėjusiajam G. B. 400 Eur proceso išlaidų atlyginimo advokato atstovavimo paslaugoms apmokėti.

Iš nuteistojo A. Z. priteista valstybei 280,24 Eur antrinės teisinės pagalbos, teiktos nukentėjusiajam G. B., išlaidoms atlyginti.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu nuteistojo A. Z. gynėjo advokato Aido Mažeikos apeliacinis skundas tenkintas.

Panaikinta Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. nuosprendžio dalis dėl A. Z. nuteisimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir BK 140 straipsnio 1 dalį.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, A. Z. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, nustatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 1 dalyje, perduodant laiduotojo S. M. atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams be užstato, ir baudžiamoji byla nutraukta.

Iš A. Z. priteistas nukentėjusiajam G. B. neturtinės žalos atlyginimo dydis sumažintas iki 4000 Eur.

Iš A. Z. priteistas nukentėjusiajai D. B. neturtinės žalos atlyginimo dydis sumažintas iki 300 Eur.

Iš A. Z. priteista po 300 Eur nukentėjusiesiems D. B. ir G. B. proceso išlaidų atlyginimo atstovavimo apeliacinės instancijos teisme paslaugoms apmokėti.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi nukentėjusiųjų D. B., G. B. ir jų atstovo advokato O. Šibkovo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti iš dalies, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. Z. ir jo gynėjo advokato A. Mažeikos, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. Z. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2020 m. gegužės 29 d. apie 22.50 val. Kauno rajone, Vilkijos seniūnijoje, Vilkijoje, tarp (duomenys neskelbtini) esančiame parke, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia mažiausiai penkis kartus sudavė kumščiu ir įspyrė G. B. į galvą ir krūtinę, taip padarė jam ekchimozes (poodines kraujosruvas) nosies nugarėlėje, kairės akies apatiniame voke ir dešinės akies vidiniame kampe, kairiame žaste, krūtinėje, nepatikslintos kilmės žaizdas panosės srityje ir viršutinėje lūpoje, nosikaulių lūžius, 33 danties šaknies lūžį, taip dėl konstatuotų nosikaulių ir 33 danties šaknies lūžių padarė G. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

2. Taip pat pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. Z. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia stipriai rankomis į pečius pastūmė D. B. (buvusi pavardė – L.), dėl to ši parkrito ant žemės ir taip A. Z. sukėlė D. B. fizinį skausmą.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo A. Z. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje yra visos sąlygos, leidžiančios taikyti BK 40 straipsnyje nustatytą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl A. Z. nuteisimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir BK 140 straipsnio 1 dalį panaikino ir baudžiamąją bylą nutraukė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 327 straipsnio 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas tokias išvadas motyvavo šiais argumentais:

4. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir įrodymų visumą (paties A. Z. parodymus; nukentėjusiųjų D. B. ir G. B. parodymus ir kt.), taip pat atsižvelgiant į kasacinės instancijos teismo praktiką, A. Z. prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis yra pripažintini jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

5. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs A. Z. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, asmenybę (anksčiau nebuvo teistas; baustas administracine tvarka; vykdo individualią veiklą; vedęs ir turi vaikų; atlygino nukentėjusiesiems tiek turtinę, tiek neturtinę žalą), taip pat kitas nustatytas aplinkybes, iš jų – nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi, konstatavo, jog baudžiamosios atsakomybės ir bausmės tikslus kaltininkui galima užtikrinti atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant laiduotojo S. M., kuris yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali daryti A. Z. teigiamą įtaką, atsakomybei.

6. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo klausimui tinkamai išspręsti reikšmingas aplinkybes, konstatavo ir tai, kad nukentėjusiesiems pirmosios instancijos teismo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydžiai mažintini.

III. Kasacinio skundo argumentai

7. Kasaciniu skundu nukentėjusiųjų D. B. ir G. B. atstovas advokatas O. Šibkovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 28 d. nuosprendį ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. nuosprendį. Kasatorius skunde nurodo:

7.1. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje netinkamai aiškino ir taikė BK 40 straipsnio ir BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, šie pažeidimai sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą bei priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

7.2. Apeliacinės instancijos teismas formaliai įvertino bylos aplinkybes ir nepagrįstai A. Z. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes kaltininkas neatitiko BK 40 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose, 3 dalyje nustatytų laidavimo sąlygų. Kasatoriaus nuomone, A. Z. savo kaltę pripažino tik iš dalies ir neišreiškė nuoširdaus gailėjimosi, atsiprašymo ir (ar) siekio susitaikyti su nukentėjusiaisiais, dėl to apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Be to, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu kaltininkas nekomunikavo su nukentėjusiaisiais ir bent iš dalies neatlygino jiems padarytos žalos. Nors laiduotoju paskirtas A. Z. draugas S. M. (proceso metu neigė A. Z. kaltę, o teisiamojo posėdžio metu buvo priešiškai nusiteikęs prieš nukentėjusiuosius), tačiau jo galimybės daryti teigiamą įtaką kaltininkui skundžiamame sprendime nenurodytos ir nemotyvuotos.

7.3. BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodoma, kad asmuo turi visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamą veiką. Taigi, BK 40 straipsnis taikomas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, o gailėjimąsi išreiškia ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais, bet ir deda pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda teisėsaugos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-P-82/2010).

7.4. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pripažįstamas tada, kai kaltininkas ikiteisminio ar teisminio bylos nagrinėjimo metu savanoriškai pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo objektyvias bylos aplinkybes. Nors prisipažinimo momentas neturi lemiamos reikšmės, tačiau svarbu, kad toks prisipažinimas daromas savo noru, laisva valia, o ne dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių asmens dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką. Be to, vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar jie prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų nusikalstamų veiksmų ir stengiasi pašalinti ar sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123/2011, 2K-613/2011, 2K-55/2012).

7.5. Kasaciniame skunde cituojami A. Z. parodymai (dėl šuns įkandimo; dėl spyrių nukentėjusiajam G. B. ir padarytų sužalojimų ginantis; dėl kitų įvykio aplinkybių), duoti tiek šioje nagrinėjamoje byloje, tiek kitoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-1054-288/2022, kurioje dėl to paties įvykio A. Z. buvo pripažintas nukentėjusiuoju, ir nurodoma, kad šie parodymai ne tik nenuoseklūs ir prieštaringi kitiems bylos duomenims (t. y. nukentėjusiųjų ir liudytojo T. D. parodymams; kitai rašytinei bylos medžiagai), bet ir tarpusavyje skiriasi iš esmės. Kasatoriaus nuomone, parodymų prieštaringumas ir nenuoseklumas patvirtina, kad A. Z. ne tik visiškai savanoriškai nepripažino savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, bet ir visiškai dėl jų nesigaili. Nors teisiamajame posėdyje A. Z. pripažino, kad spyrė G. B., tačiau akivaizdu, kad šią aplinkybę kaltinamasis patvirtino tik verčiamas byloje surinktų įrodymų bei siekdamas palengvinti savo baudžiamąją atsakomybę, o ne siekdamas prisidėti prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo.

7.6. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad A. Z. nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų. Byloje nėra duomenų, kad kaltininkas kritiškai vertintų savo elgesį, išgyventų dėl padarytų nusikalstamų veiksmų ar stengtųsi pašalinti ar sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Atkreiptinas dėmesys, kad A. Z. prieštaringų parodymų turinys bei nepagarbus, ciniškas ir nesąžiningas elgesys su nukentėjusiaisiais, siekiant dalį kaltės perkelti pačiam nukentėjusiajam G. B., akivaizdžiai nepatvirtina nuoširdaus gailėjimosi dėl padarytų veikų. Nors, teismui teisiamojo posėdžio metu priminus, A. Z. nukentėjusiųjų atsiprašė, tačiau, kasatoriaus nuomone, toks atsiprašymas yra deklaratyvus ir nenuoširdus.

7.7. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodoma, kad asmuo turi visiškai ar bent iš dalies atlyginti ar pašalinti žalą, jeigu ji buvo padaryta. Pažymima, kad žala gali būti įvairi – turtinė, fizinė, moralinė, padaryta valstybei, fiziniam ar juridiniam asmeniui. Be to, žala privalo būti pašalinta ar bent iš dalies atlyginta ją padariusio asmens noru ir valia, o ne priverstinai, vykdant teismo įpareigojimus ar verčiant kitoms aplinkybėms. Tai gali būti daroma atkuriant sugadintą turtą, perduodant kitą tokį pat ekvivalentiškos vertės daiktą, išmokant piniginę kompensaciją ir kt. O nagrinėjamoje byloje A. Z. atlygino nukentėjusiesiems padarytą žalą priverstinai, vykdydamas teismo įpareigojimus, jau įsiteisėjus teismų nuosprendžiams, todėl ši aplinkybė neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto sąlygos.

7.8. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų visumą, bet ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse įtvirtintą reikalavimą, susijusį su laiduotojo parinkimu ir paskyrimu. Pagal BK 40 straipsnio 1, 3 dalių nuostatas, laiduotojai gali būti tik teismo pasitikėjimo verti asmenys, pagal savo asmenines savybes ar veiklos pobūdį turintys galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011). Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, tinkamai neįvertinęs laiduotojo tinkamumo, nepagrįstai juo paskyrė S. M.

7.9. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai ir neteisėtai sumažino nukentėjusiesiems iš A. Z. priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Pažymima, kad vykusio konflikto metu nukentėjusioji D. B. patyrė ne tik fizinį skausmą, stresą, išgąstį, bet ir dvasinius išgyvenimus, kai pamatė tiek sumuštą ir kruviną G. B., tiek agresyvų ir apsvaigusį nuo alkoholio A. Z. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis G. B. jokiais savo veiksmais ir elgesiu neprisidėjo prie įvykio, kurio metu buvo sumuštas kaltinamojo.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Nukentėjusiųjų D. B. ir G. B. atstovo advokato O. Šibkovo kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

9. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-P-58-697/2019, 2K-7-628/2020, 2K-P-31-788/2021 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-85/2011, 2K-7-81/2013, 2K-7-107/2013, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-402/2010, 2K-329-976/2017, 2K-250-976/2020 ir kt.), nes bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

10. Iš nukentėjusiųjų atstovo advokato O. Šibkovo kasacinio skundo matyti, kad kasatorius, nesutikdamas su BK 40 straipsnio nuostatų taikymu A. Z., taip pat ginčija ir apeliacinės instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje nustatytas faktines bylos aplinkybes ir atliktos įrodymų analizės pakankamumą bei patikimumą, argumentuodamas tuo, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino A. Z. parodymus, nukentėjusiųjų ir liudytojo T. D. parodymus, S. M. paaiškinimus ir kitus įrodymus, taip pat pateikia savąjį nurodytų duomenų vertinimą. Atsižvelgiant į tai, kad kasacinės instancijos teismas iš naujo bylos aplinkybių ir įrodymų jų pakankamumo ir patikimumo aspektais nevertina, kasatoriaus teiginiai ir argumentai, susiję su nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių nustatymu ir įrodymų vertinimu, nagrinėjami tik tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

11. Kasaciniame skunde nukentėjusiųjų D. B. ir G. B. atstovas advokatas O. Šibkovas ginčija A. Z. taikyto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai nustatė BK 40 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose, 3 dalyje nurodytas laidavimo taikymo sąlygas.

12. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti taikomas, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos šios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą galimas teismui nustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumą. Teismo sprendimas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas arba atsisakyti jas taikyti turi būti aiškiai ir išsamiai motyvuotas, pagrįstas byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-7-75/20211, 2K-99/2013, 2K-329/2013, 2K-445-489/2016, 2K-132-699/2017, 2K-221-693/2017, 2K-274-693/2018, 2K-100-648/2019, 2K-142-697/2022, 2K-195-628/2023 ir kt.).

13. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismo sprendimas taikyti A. Z. BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra teisėtas, motyvuotas ir pagrįstas byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurios įvertintos nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių.

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo

14. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje formaliai įvertino bylos aplinkybes ir nepagrįstai pripažino A. Z. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, bei netinkamai nustatė BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą sąlygą – visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas. Kasatoriaus nuomone, A. Z. savo kaltę pripažino tik iš dalies ir verčiamas byloje surinktų įrodymų, savo elgesio nevertino kritiškai, o dėl padarytų nusikalstamų veiksmų neišgyveno, taip pat neišreiškė nuoširdaus gailėjimosi, atsiprašymo ar siekio susitaikyti su nukentėjusiaisiais. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais kasacinio skundo argumentais nesutinka.

15. Pažymėtina, kad pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuotina tik nustačius dvi aplinkybes: 1) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: 2) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis parodo mažesnį jo pavojingumą ir suteikia teismui galimybę švelninti tokio asmens baudžiamąją atsakomybę. Be to, ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Svarbu pažymėti ir tai, kad kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu neeliminuoja teisės tai padaryti baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-516-697/2015, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020 ir kt.).‏‏‎

16. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas pagal kasacinės instancijos teismo praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-326-303/2019, 2K-269-942/2022 ir kt.). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytų nusikaltimų yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (stengiasi atlyginti žalą, atsiprašo nukentėjusiųjų ir pan.). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-7-54-677/2015, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-49-495/2022, 2K-28-628/2023 ir kt.).

17. Nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygą, būtiną laidavimo institutui taikyti, kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis laikomi tokia situacija, kai asmuo savanoriškai, laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, apie tą veiką duoda teisingus parodymus, pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų, gailėjimąsi išreiškia ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais, bet ir deda pastangas atlyginti žalą, sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, jeigu tokių yra. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.). Pažymima ir tai, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas tokiais atvejais, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-161-693/2019, 2K-239-648/2020, 2K-250-976/2020, 2K-195-628/2023 ir kt.).

18. Iš byloje nustatytų aplinkybių bei skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs A. Z. parodymų turinį ir kitas svarbias bylos aplinkybes, pripažino jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi), ir laidavimo institutui taikyti būtiną sąlygą, nustatytą BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte (kaltės prisipažinimą ir gailėjimąsi). Teismas tokią išvadą darė įvertinęs tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme A. Z. pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikalstamų veikų padarymo, pripažino visas nustatytas esmines nusikalstamų veikų, nurodytų BK 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, davė išsamius ir teisingus parodymus; nuoširdus gailėjimasis dėl padarytų nusikalstamų veikų reiškėsi kritišku savo elgesio vertinimu, žalos atlyginimu tiek nukentėjusiesiems, tiek Valstybinei ligonių kasai, nukentėjusiųjų atsiprašymu teisiamojo posėdžio metu. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su tokiu apeliacinės instancijos teismo vertinimu. Apeliacinės instancijos teismo pateiktos išvados yra motyvuotos, pagrįstos bylos aplinkybių visapusišku ir objektyviu įvertinimu, atitinka pirmiau išdėstytą kasacinės instancijos teismo praktiką.

19. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir pagrįstai pripažino A. Z. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, bei tinkamai nustatė BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą sąlygą, būtiną laidavimo institutui taikyti.

Dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto taikymo

20. Kasaciniame skunde nurodoma, kad A. Z. atlygino nukentėjusiesiems padarytą žalą priverstinai, vykdydamas teismo įpareigojimus jau įsiteisėjus teismų nuosprendžiams, o ne laisva valia, norėdamas sumažinti nukentėjusiesiems padarytą žalą, dėl to ši aplinkybė neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto sąlygos. Tačiau šie kasacinio skundo teiginiai yra nepagrįsti.

21. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu visiškai ar bent iš dalies atlygino padarytą žalą, jei ji buvo padaryta, arba įsipareigojo ją atlyginti, o BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, jog turi būti nustatyti faktai ir aplinkybės, leidžiančios manyti, kad kaltininkas atlygins ar pašalins padarytą žalą. Taigi, remiantis šiomis nuostatomis, matyti, kad šiai sąlygai nustatyti pakanka ir kaltininko įsipareigojimo atlyginti žalą, jeigu ji buvo padaryta ir yra pagrindas manyti, jog kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą.

22. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad A. Z. apklausų metu tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismo 2021 m. sausio 4 d. ir 2021 m. gegužės 6 d. posėdžiuose sutiko ir įsipareigojo atlyginti nukentėjusiesiems padarytą tiek turtinę, tiek neturtinę žalą tokia apimtimi, kokią iš esmės priteis teismas, tačiau prašė atsižvelgti ir į nukentėjusiųjų prašomų neturtinės žalos atlyginimo dydžių adekvatumą ir pagrįstumą (nukentėjusioji D. B. nurodė, kad patyrė 8000 Eur, o nukentėjusysis G. B. – 14 000 Eur dydžio neturtinę žalą). Byloje taip pat nustatyta, kad A. Z. dar ikiteisminio tyrimo metu dėjo pastangas susitaikyti su nekentėjusiaisiais ir atlyginti jiems padarytą žalą, tačiau nebuvo susitarta dėl neturtinės žalos dydžių.

23. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad tuo atveju, kai šalių pozicijos dėl padarytos žalos dydžių labai skirtingos, pakanka, jog kaltininko sutikimas ir įsipareigojimas atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą būtų užfiksuoti teisiamojo posėdžio protokole (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-78-693/2015, 2K-289-693/2019). Nagrinėjamoje byloje A. Z. sutikimas ir įsipareigojimas atlyginti žalą užfiksuotas pirmosios instancijos teismo teisiamųjų posėdžių protokoluose.

24. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu A. Z. atlygino visą pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu priteistą nukentėjusiesiems (tiek turtinę, tiek neturtinę) žalą, t. y. G. B. 1200 Eur dydžio turtinę ir 5000 Eur dydžio neturtinę žalą, D. B. – 2000 Eur dydžio neturtinę žalą. Šią aplinkybę patvirtino ir patys nukentėjusieji tiek apeliacinės instancijos teismo 2022 m. lapkričio 14 d. teisiamajame posėdyje, tiek bylą nagrinėjant kasacinės instancijos teisme. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, pirmiau išdėstytos ir įvertintos aplinkybės patvirtina, kad A. Z. įvykdė savo įsipareigojimus ir laisva valia atlygino nukentėjusiesiems padarytą žalą.

25. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą sąlygą dėl žalos atlyginimo.

Dėl BK 40 straipsnio 3 dalies taikymo

26. Sprendžiant BK 40 straipsnio nuostatų taikymo klausimą konkrečioje byloje, teismui taip pat palikta diskrecija spręsti ir tai, ar pasirinktas laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir ar jis turės teigiamos įtakos kaltininkui. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis (pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-96-628/2019, 2K-250-976/2020 ir kt.), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-312/2011, 2K-145-895/2018, 2K-181-788/2021 ir kt.). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-96-628/2019 ir kt.).

27. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, nenukrypdamas nuo kasacinės instancijos teismo suformuotos praktikos, vertino pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausto laiduotojo S. M. nurodytas aplinkybes ir skundžiamame nuosprendyje pateikė motyvus, kodėl nusprendžia, kad šis asmuo yra vertas teismo pasitikėjimo ir turės teigiamos įtakos A. Z. Atsižvelgta į laiduotojo charakteristiką, išsilavinimą, jo asmenines savybes, socialinę padėtį, gyvenimišką patirtį ir bendravimo su A. Z. pobūdį. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad S. M. yra išsilavinęs, dirbantis, teigiamai charakterizuojamas, pasižymi teigiamomis asmeninėmis ir socialinėmis savybėmis, turi gerbiamą socialinį statusą, neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau pažeidimai nėra itin šiurkštūs ar pavojingi (baustas už leistino greičio viršijimą vairuojant automobilį bei už tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą, paskirtos baudos sumokėtos). Laiduotojas S. M. taip pat patvirtino, kad A. Z. nusikalstamus veiksmus vertina labai kritiškai, be to, ne kartą kalbėjosi su juo apie šį įvykį, dėl šio įvykio A. Z. labai gailisi ir išgyvena. Nurodė ir tai, kad su A. Z. palaiko glaudžius ryšius, dažnai kalbasi, bendrauja, A. Z. svarbi jo nuomonė. A. Z. nėra konfliktiškas, agresyvus ar linkęs į smurtavimą, neturi priklausomybės nuo alkoholio. Mano, kad galės daryti A. Z. teigiamą įtaką.

28. Kasacinės instancijos teismo vertinimu, S. M. asmeninės savybės, neigiamas ir kritiškas požiūris į A. Z. padarytus nusikalstamus veiksmus, jo gyvenimiška patirtis ir bendravimo pobūdis su A. Z. leido teismui daryti išvadą, kad kaip laiduotojas S. M. yra vertas teismo pasitikėjimo, turi autoritetą ir gali daryti A. Z. teigiamą įtaką, kad pastarasis daugiau nenusikalstų.

29. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas laiduotojo tinkamumo klausimą apsvarstė išsamiai ir išsprendė, nepažeisdamas BK 40 straipsnio 1, 3 dalių nuostatų.

30. Atkreiptinas dėmesys, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis. Taigi, jeigu A. Z., būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 7 dalis), o jeigu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 8 dalis).

Dėl neturtinės žalos dydžių

31. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai ir neteisėtai sumažino nukentėjusiesiems iš A. Z. priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Nurodoma, kad nukentėjusysis G. B. jokiais savo veiksmais ir elgesiu neprisidėjo prie įvykio, o nukentėjusioji D. B. dėl neteisėtų A. Z. veiksmų patyrė ne tik fizinį skausmą, stresą, išgąstį, bet ir dvasinius išgyvenimus.

32. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos dydis yra daugiau fakto, o ne teisės klausimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137-693/2017, 2K-112-697/2018, 2K-132-942/2021, 2K-255-697/2022 ir kt.), todėl tai yra sritis, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, pagal baudžiamojo proceso įstatymą patikrina, ar teismai, spręsdami klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, tinkamai vadovavosi įstatymų normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos dydžio nustatymą, bei aktualia teismų praktika šiuo klausimu.

33. Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013, 2K-132-942/2021). Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Kasacinės instancijos teismas taip pat yra nurodęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).

34. Pabrėžtina ir tai, kad kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2011, 2K-331-976/2018, 2K-132-942/2021).

35. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pagal A. Z. gynėjo apeliacinio skundo argumentus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą dėl priteistų atlyginti neturtinės žalos dydžių, pripažino, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai įvertino CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus bei suformuotą kasacinės instancijos teismo praktiką analogiškose bylose, dėl to sumažino nukentėjusiesiems priteistą atlyginti neturtinę žalą. Sprendimą sumažinti nukentėjusiesiems neturtinės žalos dydžius apeliacinės instancijos teismas priėmė įvertinęs nustatytas bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į nukentėjusiesiems padarytus sveikatos sutrikdymo mastus, sukeltas pasekmes, nusikalstamomis veikomis padarytus padarinius, dvasinius išgyvenimus, patirtus nepatogumus ir kitas neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, pačių nukentėjusiųjų veiksmus (elgesį) konflikto metu, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat į analogiškos kategorijos bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio.

36. Padaręs išvadą, kad G. B. priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis mažintinas, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad konfliktas tarp A. Z. ir G. B. prasidėjo po to, kai G. B. šuo įkando A. Z. Nors viso proceso metu nukentėjusysis neigė šią aplinkybę, teigdamas, kad jo šuo net nebuvo priėjęs prie A. Z., tačiau iš byloje esančios specialisto išvados matyti, jog A. Z., be kitų sužalojimų, taip pat nustatytos ir kąstinės žaizdelės kairėje blauzdoje. Specialisto išvadoje nurodoma, kad, pagal makromorfologinį vaizdą, šios žaizdelės padarytos riboto paviršiaus kietais, bukais daiktais, labiausiai tikėtina, nedidelio gyvūno dantimis. Įvertinus tai, padaryta išvada, kad nagrinėjamo nusikaltimo aplinkybėms kilti įtakos turėjo ir paties nukentėjusiojo elgesys, kai jis, vedžiodamas šunį, elgėsi neapdairiai ir neužtikrino aplinkinių saugumo.

37. Padaręs išvadą, kad D. B. priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis taip pat mažintinas, apeliacinės instancijos teismas taip pat vertino specialisto išvadą byloje, pagal kurią D. B. išorinių mechaninės traumos požymių nekonstatuota, A. Z. veiksmai, sukėlę nukentėjusiajai fizinį skausmą, sunkių ir ilgalaikių pasekmių nukentėjusiosios sveikatai nepadarė. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 25 punkte išsamiai argumentuota, kad neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, susijusi su asmeniu, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo neteisėtos veikos, išskyrus fizinio asmens gyvybės atėmimo atvejus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-212-693/2015, 2K-160-719/2022).

38. Taigi, atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, nėra pagrindo konstatuoti, kad, sumažindamas neturtinės žalos dydžius, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė įstatymą ar nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos bylose, kuriose sprendžiamas neturtinės žalos atlyginimo klausimas.

39. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes BK 40 straipsnį aiškino ir taikė tinkamai. Keisti ar naikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį kasaciniame skunde nurodytais pagrindais teisinio pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nukentėjusiųjų D. B. ir G. B. atstovo advokato Olego Šibkovo kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Artūras Pažarskis

Sigita Jokimaitė