A. L. pagal BK 182 str. 2 d., 300 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-197-719/2022

Teisminio proceso Nr. 1-33-1-00020-2012-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.2;

1.2.29.1.1; 2.8.9.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Artūro Ridiko (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui,

nuteistojo A. L. gynėjui advokatui Irmantui Motužiui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. ir jo gynėjo advokato Irmanto Motužio kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio.

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. nuosprendžiu A. L. dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu panaikintas Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. nuosprendis dėl A. L. išteisinimo ir priimtas naujas nuosprendis.

A. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme dvejiems metams, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. L. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 9 dalimis, 5 dalies 2 punktu, ši paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 14 MGL (527,24 Eur) dydžio bauda, ir A. L. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 6, 9 dalimis, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu paskirta 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda, ir A. L. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams ir 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda.

Į paskirtą bausmę įskaityta Klaipėdos apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 14 MGL (527,24 Eur) dydžio bauda kaip visiškai sumokėta, nustatant, kad nesumokėta 86 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, A. L. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas iš dalies, nustatant nedelsiant atlikti šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, o likusios dalies – vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktu, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu A. L. paskirta pareiga dirbti arba tęsti darbą.

Iš nuteistojo A. L. priteista nukentėjusiajai A. L. 5822,33 Eur turtinei ir 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo A. L. gynėjo advokato Irmanto Motužio, prašiusio kasacinius skundus tenkinti, prokuroro Dariaus Alinsko, prašiusio nuteistojo ir jo gynėjo kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu A. L. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, panaudodamas žinomai netikrą dokumentą, apgaule įgijo didelės vertės turtinę teisę. A. L., siekdamas apgaule įgyti teisę į didelės vertės svetimą turtą – A. L. priklausančius 425 741,43 Eur (tai atitiko 1 470 000 Lt), tyčia, žinodamas, kad A. L. jokių pinigų A. L. nėra skolinga, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2011 m. gruodžio 20 d., (duomenys neskelbtini), tikslesnė vieta tyrimo metu nenustatyta, apgaule tuščiame popieriaus lape išgavo A. L. parašą su rankraštiniu įrašu „A. L.“, po to pagamino netikrą vertybinį popierių – 2009 m. liepos 10 d. vekselį, kuriame melagingai nurodė, jog neva skolininkė A. L. besąlygiškai įsipareigoja iki 2011 m. gruodžio 20 d. sumokėti 1 470 000 Lt (425 741,43 Eur) A. L. Tęsdamas nusikalstamą veiką, šį žinomai netikrą dokumentą – 2009 m. liepos 10 d. paprastąjį vekselį – 2011 m. gruodžio 21 d. pateikė Klaipėdos miesto 15-ojo notaro biuro, esančio Klaipėdoje, Taikos pr. 52C / Agluonos g. 1, notarei A. G. su prašymu išduoti vykdomąjį raštą pagal paprastąjį vekselį dėl skolos išieškojimo iš skolininkės A. L., ir tą pačią dieną notarė A. G., būdama suklaidinta, išdavė A. L. vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. XXXX) dėl 1 470 000 Lt (425 741,43 Eur) skolos ir 6 procentų metinių palūkanų nuo vekselio mokėjimo dienos iki visiško prievolės įvykdymo dienos išieškojimo iš A. L. Po to A. L., tęsdamas nusikalstamą sumanymą, 2011 m. gruodžio 21 d. kreipėsi į antstolio J. P. kontorą, esančią Klaipėdoje, Šaulių g. 19, su prašymu išieškoti iš A. L. skolą pagal žinomai netikrą vertybinį popierių – 2009 m. liepos 10 d. 1 470 000 Lt (425 741,43 Eur) vertės paprastąjį vekselį – ir šį vekselį bei 2011 m. gruodžio 21 d. notaro išduotą vykdomąjį įrašą pateikė antstoliui, dėl to antstolis J. P., būdamas suklaidintas, pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0172/1101506, joje 2011 m. gruodžio 21 d. patvarkymu dėl turto arešto areštavo A. L. ir V. L. jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą. Taip A. L., panaudodamas žinomai netikrą dokumentą – paprastąjį vekselį, apgaule įgijo didelės vertės turtinę teisę į A. L. priklausantį turtą – 425 741,43 Eur (1 474 412 Lt).

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs A. L. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, netinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, jų tarpusavio sąsajas, nenurodė jokių motyvų dėl civilinėse bylose nustatytų reikšmingų aplinkybių ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, todėl padarė neteisingas ir įrodymais nepagrįstas išvadas dėl A. L. išteisinimo.

III. Kasacinių skundų argumentai

3. Kasaciniu skundu nuteistojo A. L. gynėjas advokatas I. Motužis prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 29 d. nuosprendį ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. nuosprendį. Netenkinus šio prašymo, prašo Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 29 d. nuosprendį pakeisti ir, pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), nuteistajam A. L. paskirtos galutinės subendrintos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius BPK 20 straipsnio, BPK 305 straipsnio 1 dalies, BPK 331 straipsnio 1, 2 dalių pažeidimus, šie pažeidimai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

3.2. Apeliacinės instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje išdėstytas įrodymų vertinimas akivaizdžiai prieštarauja pateiktoms išvadoms dėl faktinių bylos aplinkybių, o tai lėmė nepagrįstą apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą.

3.3. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo, teisės į jį įgijimo ar prievolės išvengimo būdas. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-264-895/2016). Be to, apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas dėl kaltininko ketinimų turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl sutarties sudarymo ir turto ar turtinės teisės perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą ar turtinę teisę, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2011). Sukčiavimo sudėtis reikalauja, kad tyčia neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą turi susiformuoti iš anksto, t. y. iki turto ar teisės į turtą įgijimo momento (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-493/2012, 2K-134-693/2015).

3.4. Kasatorius skunde cituoja skundžiamo nuosprendžio 24, 49, 50 punktus ir pažymi, kad nei eksperto J. H. Būglerio paaiškinimai, nei liudytojo G. V. bei nukentėjusiosios A. L. prieštaringi parodymai ar kiti byloje esantys duomenys nepatvirtina skundžiamame sprendime konstatuotos išvados, jog nuteistasis A. L. apgaule tuščiame popieriaus lape išgavo iš nukentėjusiosios parašą su rankraštiniu įrašu „A. L.“. Kasatoriaus nuomone, skundžiamame nuosprendyje neįrodytas nusikalstamos veikos, nustatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, būtinasis apgaulės požymis.

3.5. Apeliacinės instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje konstatavęs, kad 2009 m. liepos 10 d. vekselis buvo suklastotas, akivaizdžiai nevertino dokumentų technikos eksperto J. H. Būglerio pateiktos išvados ir jo paaiškinimų pirmosios instancijos teisme, nepašalino esminių neatitikimų ir prieštaravimų, esančių Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. kovo 20 d. ekspertizės akto pateiktose išvadose, dėl to padarė nepagrįstas išvadas dėl nuteistojo A. L. kaltės.

3.6. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam A. L. bausmę, nepagrįstai taikė BK 75 straipsnio 3 dalies (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija) nuostatas ir tik iš dalies atidėjo bausmės vykdymą.

3.7. BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę ir turintiems teistumą asmenims. Nors A. L. inkriminuotų veikų padarymo metu (t. y. tyrimo nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2011 m. gruodžio 21 d.) galiojusi BK75 straipsnio redakcija nenustatė bausmės vykdymo atidėjimo už sunkaus nusikaltimo padarymą, tačiau pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, jeigu per laikotarpį nuo nusikaltimo padarymo iki bylos išnagrinėjimo baudžiamasis įstatymas pasikeičia ne vieną, o du ar daugiau kartų, teismai privalo išspręsti galiojusio ir vėliau netekusio galios (tarpinio) įstatymo taikymo klausimą ir taikyti tarpinį įstatymą, atitinkantį BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatas.

3.8. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.), asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Be to, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, kasatoriaus nuomone, ši tarpinė BK 75 straipsnio redakcija, nustatanti galimybę atidėti ne dalį, o visą ne didesnę kaip ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, laikytina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinančiu įstatymu pagal BK 3 straipsnio 2 dalį, todėl ši redakcija taikytina ir nagrinėjamoje byloje. Nors apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime išdėstė argumentus, kad bausmės tikslai pasiektini tik iš dalies atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą A. L., akivaizdu, jog šiuo atveju yra galimybė taikyti ir visiško laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, kuri byloje svarstyta nebuvo. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismo nurodytos reikšmingos aplinkybės ir argumentai, kuriais remdamasis teismas taikė BK 75 straipsnio 3 dalį, sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad bausmės tikslai A. L. gali būti pasiekti atidėjus ir visą laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

3.9. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas gali būti vienas iš pagrindų švelninti bausmę pagal atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-256/2009, 2K-503/2010), taip pat ir taikyti bausmės vykdymo atidėjimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-7-8-788/2018) arba skirti švelnesnę, nei nurodyta straipsnio sankcijoje, bausmę pagal BK 54 straipsnio 3 dalį arba BK 62 straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-45/2007, 2K-102/2009, 2K-192/2011, 2K-337-489/2017). Pažymima, kad šioje byloje baudžiamasis procesas pradėtas 2012 m. sausio 3 d. ir užsitęsė nepateisinamai ilgą laiką, dėl to nuteistojo A. L. teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką akivaizdžiai pažeistos, o tai patvirtina ir galimybę taikyti nuteistajam paskirtos visos laisvės atėmimo bausmės atidėjimą.

4. Kasaciniu skundu nuteistasis A. L. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 29 d. nuosprendį ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. nuosprendį. Netenkinus šio prašymo, prašo Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 29 d. nuosprendį pakeisti ir, pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), jam paskirtos galutinės subendrintos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams. Kasatorius skunde nurodo:

4.1. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius BPK 20 straipsnio, BPK 305 straipsnio 1 dalies, BPK 331 straipsnio 1, 2 dalių pažeidimus, šie pažeidimai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

4.2. Apeliacinės instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje išdėstytas įrodymų vertinimas akivaizdžiai prieštarauja pateiktoms išvadoms dėl faktinių bylos aplinkybių, o tai lėmė nepagrįstą apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą.

4.3. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo, teisės į jį įgijimo ar prievolės išvengimo būdas. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-264-895/2016). Be to, apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas dėl kaltininko ketinimų turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl sutarties sudarymo ir turto ar turtinės teisės perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą ar turtinę teisę, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2011). Sukčiavimo sudėtis reikalauja, kad tyčia neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą turi susiformuoti iš anksto, t. y. iki turto ar teisės į turtą įgijimo momento (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-493/2012, 2K-134-693/2015).

4.4. Kasatorius skunde cituoja skundžiamo nuosprendžio 24, 46, 49, 50 punktus ir pažymi, kad nei eksperto J. H. Būglerio paaiškinimai, nei liudytojo G. V. bei nukentėjusiosios A. L. prieštaringi parodymai ar kiti byloje esantys duomenys nepatvirtina skundžiamame sprendime konstatuotos išvados, jog jis (A. L.) apgaule tuščiame popieriaus lape išgavo iš nukentėjusiosios parašą su rankraštiniu įrašu „A. L.“. Kasatoriaus nuomone, skundžiamame nuosprendyje neįrodytas nusikalstamos veikos, nustatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, būtinasis apgaulės požymis.

4.5. Apeliacinės instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje konstatavęs, kad 2009 m. liepos 10 d. vekselis buvo suklastotas, akivaizdžiai nevertino dokumentų technikos eksperto J. H. Būglerio pateiktos išvados ir jo paaiškinimų pirmosios instancijos teisme, nepašalino esminių neatitikimų ir prieštaravimų, esančių Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. kovo 20 d. ekspertizės akto pateiktose išvadose, taip pat nevertino šio ekspertizės akte 14 punkte pateiktos išvados, dėl to padarė nepagrįstas išvadas dėl jo (kasatoriaus) kaltės.

4.6. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas selektyviai vertino bylos duomenis apie jo ir jo tėvų galimybę įsigyti nekilnojamąjį turtą, kurio pagrindu ir buvo išduotas 2009 m. liepos 10 d. paprastasis vekselis, nepagrįstai konstatuodamas, kad jis neįrodė, jog nekilnojamasis turtas, įskaitant bendrovių įsigijimą, įgytas būtent iš jo lėšų.

4.7. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad nuteistųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai yra subjektyvios kilmės įrodymų šaltinis, todėl tokių įrodymų patikimumui keliami papildomi reikalavimai. Asmenų parodymai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, detalūs, duoti gera valia, be pašalinės įtakos sugebant būti pakankamai objektyviems dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Todėl išvada dėl parodymų patikimumo daroma įvertinus jų turinį ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-589/2006, 2K-440/2010, 2K-309/2011 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojo G. L. ir nukentėjusiosios A. L. parodymai turi būti vertinami kaip nepatikimi, šališki ir prieštaringi, nes liudytojas yra perėmęs visas UAB „B.“ akcijas ir kitą turtą, o nukentėjusioji yra laidavusi savo turtu už UAB „B.“ vardu suteiktą paskolą, kurios panaudojimas (t. y. neva namo statybai) akivaizdžiai prieštarauja kitiems byloje esantiems duomenims, kurių teismas nevertino. Taip pat kasaciniame skunde prašoma atsižvelgti į liudytojo ir nukentėjusiosios VMI pajamų pažymas, turto deklaracijas, kurios, kasatoriaus nuomone, patvirtina, kad G. L. ir A. L. neturėjo oficialių lėšų, iš kurių būtų galėję įsigyti žemės sklypus (duomenys neskelbtini) kaimuose. Tai, kad liudytojo ir nukentėjusiosios parodymai yra prieštaringi, patvirtina ir civilinėse bylose (bylų Nr. 2-1264-512/2011, 2-1315-253/2013) surinkti duomenys bei priimti sprendimai, kurių apeliacinės instancijos teismas nevertino.

4.8. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, paskirdamas jam bausmę, nepagrįstai taikė BK 75 straipsnio 3 dalies (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija) nuostatas ir tik iš dalies atidėjo bausmės vykdymą.

4.9. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad jeigu per laikotarpį nuo nusikaltimo padarymo iki bylos išnagrinėjimo baudžiamasis įstatymas pasikeičia ne vieną, o du ar daugiau kartų, teismai privalo išspręsti galiojusio ir vėliau netekusio galios (tarpinio) įstatymo taikymo klausimą ir taikyti tarpinį įstatymą, atitinkantį BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.), asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Kasatoriaus nuomone, ši tarpinė BK 75 straipsnio redakcija turėjo būti taikoma skundžiamame nuosprendyje paskiriant jam laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo A. L. ir jo gynėjo advokato I. Motužio kasaciniai skundai atmestini.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

6. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai, nagrinėdami bylą, padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus (BPK 369 straipsnio 3 dalis) arba netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.).

7. Įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimus kasacinės instancijos teismas nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, galutinai išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-788/2019). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-402/2010). Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015). Kasacinės instancijos teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų.

8. Didžioji kasacinių skundų dalis yra skiriama būtent įrodymų pakankamumui ir jų vertinimui. Nuteistojo ir gynėjo kasaciniuose skunduose nesutinkama su liudytojo G. V. parodymų, ekspertizės aktų, specialisto išvados ir eksperto paaiškinimų vertinimu. Nuteistojo kasaciniame skunde didelis dėmesys skiriamas liudytojos A. L. parodymų vertinimui, lyginant tuos parodymus su teisme nagrinėtos civilinės bylos duomenimis bei liudytojo G. L. parodymais ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes (taip pat ir nagrinėjant civilines bylas, o tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas). Pažymėtina, kad, ginčydami įrodymų vertinimą, kasatoriai nenurodo galimai teismo padarytų įrodymų vertinimo pažeidimų, o tik pateikia savąjį įrodymų vertinimą. Jų skundų argumentai dėl šios dalies nėra susiję su teisės taikymo klausimais, o susiję tik su įrodymų vertinimo pagrindu padarytomis teismo išvadomis, kurioms kasatoriai nepritaria, taip pat su nustatytų faktinių aplinkybių kvestionavimu, tai nesudaro kasacijos pagrindų. Todėl nuteistojo ir jo gynėjo kasacinių skundų teiginiai, kuriais nesutinkama su liudytojų G. L., G. V. ir nukentėjusiosios A. L. parodymų, ekspertizės aktų, specialisto išvados bei eksperto paaiškinimų vertinimu, pripažįstami nenagrinėtinais ir dėl jų šioje nutartyje nebus pasisakyta.

Dėl kasacinių skundų argumentų dėl BPK pažeidimų

9. Abiejų kasatorių kasaciniuose skunduose nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, BPK 305 straipsnio 1 dalies, BPK 331 straipsnio 1, 2 dalių pažeidimus, šie pažeidimai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Tokie skundų argumentai nepagrįsti.

10. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis, kuria turi vadovautis tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai. Šioje teisės normoje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja teismui išsamiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Įstatymas nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015 ir kt.).

11. Pagal kasacinio teismo praktiką esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-74-976/2017 ir kt.).

12. Kaip jau buvo paminėta, ginčydami įrodymų vertinimą, kasatoriai nenurodė konkrečių galimai teismo padarytų įrodymų vertinimo pažeidimų, o tik pateikė savąjį įrodymų vertinimą ir jų skundų argumentai nėra susiję su teisės taikymu. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), neturi pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, esmingai pažeidė pirmiau nurodytas įrodymų vertinimo taisykles. Šis teismas, dar kartą įvertinęs pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, priešingai nei teigia kasatoriai, priimtame nuosprendyje išsamiai ir motyvuotai paneigė pirmosios instancijos teismo išvadas dėl atskirų įrodymų vertinimo ir faktinių bylos aplinkybių nustatymo. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje išdėstytas įrodymų vertinimas neprieštarauja pateiktoms išvadoms dėl faktinių bylos aplinkybių.

13. BPK

Dėl kasacinių skundų argumentų dėl BK 182 straipsnyje nustatyto apgaulės požymio

14. Kasaciniuose skunduose teigiama, kad skundžiamame nuosprendyje liko neįrodytas būtinas nusikalstamos veikos, nustatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, apgaulės požymis, kadangi jokie bylos duomenys nepatvirtina, kad nuteistasis A. L. apgaule tuščiame popieriaus lape išgavo A. L. parašą su rankraštiniu įrašu.

15. BK 182 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas. Tačiau veika gali būti kvalifikuojama kaip sukčiavimas ir tais atvejais, kai kaltininkas apgaulę naudoja siekdamas suklaidinti ne tik turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, bet ir asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto (pvz., teismą, antstolį, notarą), o pastarasis priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Darant šią nusikalstamą veiką apgaulė reiškiasi pirmiau paminėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes, nutylint esmines aplinkybes ir pan. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.); kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus. Teismų praktikoje atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad kai kaltininkas pateikia suklastotus dokumentus arba į tikrus dokumentus įrašo netikrus duomenis, jis ne tik suklaidina dėl savo ketinimų ar teisių į turtą, bet ir apsunkina pažeistos teisės atkūrimą civilinio proceso tvarka be baudžiamosios justicijos įsikišimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2011, 2K-32/2015, 2K-304-895/2018, 2K-225-303/2019 ir kt.).

16. Apeliacinės instancijos teismas apgaulės požymio buvimą skundžiamame nuosprendyje grindė byloje surinktais įrodymais. Visų pirma, šis teismas nurodė išsamius motyvus dėl to, kad nuteistasis negalėjo turėti tokios pinigų sumos, kuri buvo nurodyta vekselyje. Darydamas tokią išvadą, apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, išsamiai pasisakė dėl nuteistojo dėstomos pozicijos ir keliamų versijų dėl pinigų gavimo aplinkybių, įvertino tiek paties nuteistojo parodymus, tiek nukentėjusiosios ir byloje apklaustų liudytojų parodymus, bylos dokumentus ir kitus įrodymus. Be kita ko, įvertino ir Lietuvos antstolių rūmų 2018 m. balandžio 16 d. pažymą, iš kurios matyti, kad išieškojimai iš A. L. vykdomi nuo 2001 m. Antra, teismas įvertino nukentėjusiosios A. L. parodymus, kad ji tokio vekselio niekada nepasirašė. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad nukentėjusioji nedelsdama (2012 m. sausio 2 d.) po to, kai šis vekselis nuteistojo buvo pateiktas antstoliui (2011 m. gruodžio 21 d.), kreipėsi su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, o vėliau tokio vekselio išdavimą ginčijo civilinio proceso tvarka ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu 2009 m. liepos 10 d. paprastasis vekselis buvo pripažintas negaliojančiu. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tiek civilinėse, tiek administracinėse bylose priimti sprendimai neturi prejudicinės ar prima facie (didesnės galios) įrodymų reikšmės baudžiamojoje byloje sprendžiant kaltės klausimą ar nustatant veikos požymius, tačiau jie nustato teisiškai reikšmingus faktus, kurie turi būti nagrinėjami kartu su kitais bylos įrodymais nustatant veikos požymius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTcwLTYyOC8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-170-628/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-170-628/2021">2K-170-628/2021</a>). Todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai vertino civilinio proceso tvarka priimtus teismo sprendimus. Trečia, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad paprastajame vekselyje visų pirma buvo parašytas nukentėjusiosios vardas ir pavardė bei pasirašyta, o tik po to atspausdintas visas likęs vekselio tekstas. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs specialisto išvadą, ekspertizės aktus ir eksperto paaiškinimus. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas nuteistojo veikose nusikalstamų veikų požymius, įvertino tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek ir jų visumą, susiedamas į loginę grandinę.

17. Atkreiptinas dėmesys į paminėtą teismų praktiką, kad veika gali būti kvalifikuojama kaip sukčiavimas ir tais atvejais, kai kaltininkas apgaulę naudoja siekdamas suklaidinti asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, taip pat notarą ir antstolį, o pastarasis priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Tokios aplinkybės iš esmės ir buvo nustatytos šioje byloje. Kadangi A. L. pateikė žinomai netikrą dokumentą – paprastąjį vekselį – antstoliui ir notarui, konstatuotina, kad apgaulė buvo panaudota šių asmenų atžvilgiu ir ta apgaulė buvo esminė. Todėl, nors apeliacinės instancijos teismas dėl šios apgaulės požymio nepasisakė, šio teismo nustatytos faktinės aplinkybės nesuteikia jokio teisinio pagrindo abejoti šio būtinojo sukčiavimo požymio buvimu. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas šioje byloje BK 182 straipsnio 2 dalį taikė tinkamai.

18. Kasaciniuose skunduose teigiama, jog tokie apgaulės požymiai, kaip A. L. parašo su rankraštiniu įrašu išgavimas tuščiame lape, neatitinka teismo nustatytų aplinkybių. Pagal liudytojo G. V. parodymus, nuteistasis A. L. vekseliui suklastoti galėjo panaudoti turimo kito A. L. pasirašyto dokumento dalį. Dėl tokių kasacinio skundo argumentų pažymėtina tai, kad ir kasaciniame skunde nurodyti veiksmai turėtų būti vertinami kaip dokumentų klastojimas ir veikos kvalifikavimui neturėtų reikšmės.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

19. Sutiktina su kasaciniuose skunduose nurodytais argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl BK 75 straipsnio redakcijos, priimtos 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., kuri įtvirtino galimybę atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmenims, nuteistiems ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, tarp jų ir sunkius.

20. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad, aiškinant šiuo metu galiojančios BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijos taikymo ribas laiko atžvilgiu, įstatymų leidėjas, nustatydamas galimybę taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir asmenims, nuteistiems net už sunkius nusikaltimus, kartu įtvirtino baudžiamosios atsakomybės švelninimo prielaidas, nes netiesiogiai įpareigojo teismus neatimti laisvės teisiamiesiems, kai tai įmanoma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-27-746/2015).

21. Pagal kasacinio teismo praktiką laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas asmenims, padariusiems sunkų nusikaltimą (nusikaltimus) ir nuteistiems ne daugiau kaip ketveriems metams laisvės atėmimo bausme (esant ir kitoms įstatyme nustatytoms sąlygoms), taikytinas ir tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta iki BK 75 straipsnio 1 dalies 2015 m. kovo 19 d. redakcijos įsigaliojimo (2015 m. kovo 24 d.) ir kai nepasibaigęs tokios bylos teisminis nagrinėjimas bet kurios instancijos teisme. Tai gali būti daroma bet kurios instancijos teismo, nagrinėjančio tokią baudžiamąją bylą, iniciatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-215-303/2015, 2K-216-139/2015, 2K-263-788/2015, 2K-275-895/2015).

22. Atkreiptinas dėmesys, kad, be formalių BK 75 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, viena svarbiausių aplinkybių, leidžiančių taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Ši aplinkybė priklauso teismo diskrecijai ir tiek yra įtvirtinta šiuo metu galiojančioje redakcijoje (BK 75 straipsnio 4 dalis), tiek buvo įtvirtinta BK 75 straipsnio 1 dalyje veikų padarymo metu galiojusioje, tiek ir kasaciniame skunde prašomoje taikyti redakcijoje, priimtoje 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554. Taigi, teismas, svarstydamas, ar gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, turi spręsti ne tik ar yra formalios BK 75 straipsnyje įtvirtintos sąlygos taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, bet ir tai, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

23. Aptartas BK 75 straipsnio reguliavimas, sistemiškai aiškinant kartu su BK 3 straipsnio 2 dalimi, suponuoja išvadą, kad, nuo veikos padarymo iki bylos išnagrinėjimo kelis kartus pasikeitus šios normos redakcijai, turėtų būti taikoma labiausiai nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinanti redakcija. Tačiau, atsižvelgiant į šios normos specifiką, kuri redakcija labiausiai atitinka BK 3 straipsnio 2 dalies sąlygas, pirmiausia apsprendžia teismo diskrecijai priskiriamas sprendimas – kuriuo atveju bus pasiekti bausmės tikslai: ar be realaus bausmės atlikimo, ar asmeniui atlikus bausmės dalį. Taigi iki 2015 m. kovo 24 d. (BK 75 straipsnio 2015 m. kovo 19 d. redakcijos įsigaliojimo) nusikalstamas veikas padariusiems asmenims, jei tokios bylos teisminis nagrinėjamas bet kurios instancijos teisme nepasibaigė iki 2020 m. liepos 1 d., gali būti taikoma tiek 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, tiek ir 2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija. Tačiau bet kuriuo atveju teismo sprendimas turi būti motyvuotas, nurodant, kuri redakcija ir dėl kokių motyvų taikoma.

24. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl BK 75 straipsnio taikymo A. L., konstatavo, kad šioje byloje nekyla abejonių dėl kaltinamojo atitikties formaliems BK 75 straipsnio taikymo kriterijams. Iš teismo padarytos išvados, kad bausmės tikslai bus pasiekti iš dalies atidėjus bausmės vykdymą, sprendžiama, kad šis teismas taikė BK 75 straipsnio 2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakciją, įsigaliojusią nuo 2020 m. liepos 1 d. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas teisės taikymo klaidos nepadarė.

25. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad bausmės vykdymo atidėjimas negali būti taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-132-942/2016). Situacijos, kai nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro tyčinį nusikaltimą, teismų praktikoje paprastai vertinamos kaip paneigiančios galimybę pasiekti bausmės paskirtį be realaus bausmės atlikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-58/2009, 2K-228/2010, 2K-171-697/2019 ir kt.). Kadangi baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas šį klausimą, teismai turėtų vadovautis bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018 ir kt.). Kitaip tariant, toks sprendimas turi atitikti BK 41, 54 ir kituose straipsniuose įtvirtintus reikalavimus skiriamai bausmei. Taigi, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta nusikalstama veika ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo (arba asmeniui atlikus tik jos dalį) ir kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, intensyvią priežiūrą ir (ar) BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatytas pareigas. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-179-693/2017, 2K-244-976/2021 ir kt.).??????

26. Kasaciniame skunde nurodyti argumentai nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, netaikydamas visiško bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam, neteisingai vertino bylos duomenis ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nuteistasis padarė du tyčinius nusikaltimus, vienas iš kurių sunkus ir vienas – nesunkus. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad tai nėra vienintelės nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos. 2015 m. gegužės 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu A. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, 2019 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu – pagal BK 201 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, t. y. iš esmės už analogiškus nusikaltimus, už kuriuos buvo pripažintas ir nuteistas šioje byloje. Tiek ankstesnės, tiek ir naujai padarytos nusikalstamos veikos yra susijusios su dokumentų klastojimu ir svetimo turto užvaldymu apgaule. Nors aptariamos nusikalstamos veikos buvo padarytos iki nuosprendžio priėmimo šioje baudžiamojoje byloje, tačiau jau po to, kai buvo padarytos šioje byloje inkriminuotos veikos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ankstesniu teismo nuosprendžiu nustatyti nusikaltimai padaryti atliekant ikiteisminį tyrimą šioje byloje ir esant A. L. paskirtai kardomajai priemonei, kurios viena iš paskirčių – siekis užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis) sutampa su BK 41 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta bausmės paskirtimi. Taigi, nors A. L. iki šioje byloje aptariamų nusikaltimų padarymo nebuvo teistas, tačiau naujų tyčinių nusikaltimų padarymas rodo, kad jo padaryti nusikaltimai nėra atsitiktiniai, procesinės priemonės siekiamo rezultato nedavė ir nesulaikė jo nuo naujų sunkių nusikaltimų padarymo. Šios ir kitos – apeliacinės instancijos teismo aptartos aplinkybės paneigia kasacinio skundo teiginius, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti visiškai atidėjus nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

27. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, apibūdinančias padarytas nusikalstamas veikas ir nuteistojo asmenybę, pagrįstai nuteistajam A. L. taikė tik dalinį, o ne visišką bausmės vykdymo atidėjimą.

Dėl kasacinio skundo argumentų dėl per ilgos proceso trukmės

28. Nuteistojo gynėjo kasaciniame skunde teigiama, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje užsitęsė nepateisinamai ilgą laiko tarpą ir tai pripažintina nuteistojo teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimu, tai taip pat pavirtina galimybę nuteistajam taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Tokie kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.

29. Pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas gali būti vienas iš pagrindų švelninti bausmę pagal atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas, taip pat taikyti bausmės vykdymo atidėjimą (kai tokia galimybė nustatyta įstatyme) arba skirti švelnesnę, nei nustatyta straipsnio sankcijoje, bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies arba 62 straipsnio pagrindu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-45/2007, 2K-7-8-788/2018). Nustatęs pernelyg ilgą baudžiamojo proceso trukmę, teismas privalo svarstyti, kaip galėtų būti kompensuotas teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas.

30. Pažymėtina, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) sprendimus ir pagal juos formuojamą Lietuvos teismų praktiką galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su proceso ilgumu, o su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą (2009 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Sorvisto prieš Suomiją, peticijos Nr. 19348/04). Taigi sprendimas dėl bausmės švelninimo, atsižvelgiant į proceso trukmę, turi būti priimamas tik nuosekliai įvertinus šios trukmės pagrįstumą pagal EŽTT praktikoje nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesį, institucijų veiksmus organizuojant bylos procesą, proceso reikšmę persekiojamam asmeniui (be kita ko, taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumą ir jų taikymo trukmę) (2006 m. liepos 18 d. sprendimas byloje Jakumas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 6924/02; kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-7-45/2007, 2K-503/2010, 2K-7-109/2013 ir kt.).

31. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl proceso trukmės (šis klausimas nebuvo ir keliamas), tačiau, spręsdamas galimybę iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, atsižvelgė ir į tai, kad nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo gana ilgas laiko tarpas – beveik dešimt metų. Bylą nagrinėjanti kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nusprendžia, kad bylos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti pernelyg ilgą proceso trukmę.

32. Kasatorius, nurodydamas, kad tyrimas šioje byloje pradėtas 2012 m. sausio 3 d., nutyli, kad procesas šioje byloje ilgą laiką nevyko. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal nukentėjusiosios 2012 m. sausio 2 d. prašymą, tačiau prokuroro 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu nutrauktas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartimi, tenkinant A. L. skundą, buvo panaikintas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 22 d. priimta neskundžiama nutartis, kuria apylinkės teismo nutartis panaikinta. Joks procesas byloje nevyko iki 2017 m. liepos 25 d., kai prokurorės nutarimu, išnagrinėjus G. L. prašymą ir paties nuteistojo A. L. pareiškimą, ikiteisminis tyrimas atnaujintas, paaiškėjus naujoms aplinkybėms. Tačiau 2017 m. spalio 25 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas vėl buvo nutrauktas ir atnaujintas tik 2018 m. vasario 1 d. Bylos nagrinėjimo trukmę apeliacinės instancijos teisme pailgino įvairios priežastys, tačiau kasatorius skunde jų nenurodo.

33. Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas bausmę A. L., atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes ir nuosprendyje išdėstė bausmės skyrimo motyvus. Kartu šis teismas atsižvelgė ir į tai, kad po nusikaltimo padarymo praėjo ilgas laiko tarpas, ir nors nenustatė nė vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nuteistajam už sunkaus nusikaltimo, nustatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą skyrė žymiai mažesnio dydžio bausmę, nei sankcijoje nustatyto minimalaus ir maksimalaus dydžio vidurkis, ir didžiosios jos dalies – vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo. Taigi vien tas faktas, kad šioje byloje proceso trukmė buvo pakankamai ilga, kasacinės instancijos teismui nesudaro pagrindo iš naujo spręsti dėl A. L. paskirtos bausmės dydžio ar visiško laisvės atėmimo bausmės atidėjimo.

34. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas kasaciniuose skunduose nurodomų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nepadarė, nuosprendis yra pagrįstas, tinkamai motyvuotas, todėl nėra teisinio pagrindo jį naikinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo A. L. ir jo gynėjo advokato Irmanto Motužio kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai Algimantas Valantinas

Rima Ažubalytė

Artūras Ridikas