P. P. pagal BK 22 str., 184 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-87-303/2022

Teisminio proceso Nr. 1-04-7-00004-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.7.2; 1.1.10.1; 1.2.19.4.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Audronės Kartanienės (pranešėja),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Gintarui Jasaičiui,

nuteistajam P. P., jo gynėjui advokatui Raimundui Jurkai,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. P. gynėjo advokato Raimundo Jurkos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžio, kuriuo P. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal 228 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Pritaikius BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis (2017 m. spalio 6 d. įstatymo redakcija), P. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams. Pritaikius BK 68² straipsnį, P. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens darbą atėmimas dvejiems metams.

Taip pat skundžiamas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 23 d. nuosprendis, kuriuo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendis pakeistas: 1) panaikinta nuosprendžio dalis, kuria P. P. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį, ir jis dėl šio kaltinimo išteisintas, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 2) pakeista nuosprendžio dalis, kuria P. P. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį perkvalifikuojant veiką į BK 300 straipsnio 1 dalį ir paskiriant P. P. 100 MGL dydžio (3766 Eur) baudą; 3) pakeista nuosprendžio dalis dėl P. P. paskirtos bausmės už BK 228 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką ir už ją paskirta 400 MGL dydžio (15 064 Eur) bauda; 4) panaikinta nuosprendžio dalis dėl P. P. skirtų bausmių bendrinimo, bausmės vykdymo atidėjimo ir baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, P. P. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirta bauda subendrinta bausmių apėmimo būdu su bauda, paskirta pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 400 MGL dydžio (15 064 Eur) bauda; 5) vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaitytas P. P. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2017 m. birželio 6 d. iki 2017 m. birželio 8 d., tai atitinka 4 MGL, ir galutinė bausmė P. P. paskirta 396 MGL dydžio (14 913,36 Eur) bauda, ją įpareigota sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per dvejus metus nuo šio nuosprendžio paskelbimo.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu P. P. nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas asmeninės turtinės, taip pat kitokios asmeninės naudos, todėl fiziniai ir juridiniai asmenys patyrė didelę neturtinę žalą, pagamino netikrus dokumentus ir juos kėsinosi panaudoti, taip padarė didelę neturtinę žalą, taip pat pasikėsino iššvaistyti jam patikėtą svetimą didelės vertės turtą:

2. P. P. nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – bankrutuojančios UAB „W“ bankroto administratorės UAB,,V“ įgaliotas asmuo, privalėdamas vadovautis aktualios įtarimu inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo laikotarpio redakcijos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punktu, reikalaujančiu ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus; 11 straipsnio 13 dalies 1 ir 2 punktais, reikalaujančiais būti nepriekaištingos reputacijos ir laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų, tyčia pažeisdamas šias teisės aktų nuostatas, taip pat to paties įstatymo 11 straipsnio 6 dalies nuostatą, be kito, imperatyviai draudžiančią bankroto administratoriui turėti teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, pirkti įmonės turtą, atstovauti pirkėjui jį perkant, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1K-286 patvirtintų Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso 6 punkto 4 papunktį, įpareigojantį bankroto administratorių siekti, kad kreditorių reikalavimai būtų patenkinti kiek galima didesne apimtimi; 7 punkto 1 papunktį, reikalaujantį priimti teisėtus ir pagrįstus sprendimus atsižvelgiant į viešąjį interesą; 7 punkto 2 papunktį, reikalaujantį vadovautis visų asmenų lygybės prieš įstatymą principu, susidūrus su skirtingais asmenų reikalavimais nedaryti nepagrįstų išimčių, siekdamas turtinės naudos – gauti lėšų iš administruojamo bankrutuojančio juridinio asmens akcininko – fizinio asmens ne bankrutuojančio juridinio asmens ir jo kreditorių reikalavimams patenkinti, o administravimo išlaidoms pirmumo tvarka padengti, taip pat kitokios asmeninės naudos, t. y. įvykdyti susitarimą su T. T. ir, pasinaudojant turimais bankroto administratoriaus atstovo įgaliojimais bei žiniomis priešingais šių įgaliojimų paskirčiai administratoriaus atstovo įgaliojimais bei žiniomis priešingais šių įgaliojimų paskirčiai tikslais, pasiekti, kad BUAB „W“ akcininkas M. K. padengtų skolas T. T. ir pastarojo kontroliuojamai UAB „K“, veikė priešingais bankrutuojančio juridinio asmens bei jo kreditorių interesais ir padarė didelę neturtinę žalą bankrutuojančiam juridiniam asmeniui bei jo kreditoriams, t. y. piktnaudžiavo tarnyba, būtent:

3. P. P., žinodamas, kad T. T., būdamas BUAB „W“ kreditorius bei BUAB „W“ kreditorės – UAB „K“ faktinis vadovas ir vienintelis akcininkas, siekia atgauti iš BUAB „W“ akcininko M. K. paskolintas bendrovei savo asmenines – 13 011,41 Eur ir UAB „K“ 38 494,54 Eur lėšas, suprasdamas, jog būdamas 3-ios eilės kreditorius atgauti šias lėšas Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka T. T. neturi galimybių, kadangi bankroto byloje 1-os eilės kreditorių reikalavimai sudaro 24 562,26 Eur, 2-os eilės kreditorių reikalavimai sudaro 17 388,82 Eur, 3-ios eilės kreditorių reikalavimai sudaro 244 421,15 Eur, o bankrutuojanti įmonė lėšų ar realizuotino turto neturi, taip pat žinodamas, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėtoje veikos rengimo metu baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0xNS0zNjAvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-15-360/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-15-360/2017">1-15-360/2017</a> (teisminio proceso Nr. 1-04-6-00020-2015-1) BUAB „W“ pareikštas M. K. civilinis 60 733,86 Eur ieškinys bus patenkintas visiškai arba iš dalies, o kaltinamuoju ir atsakovu baudžiamojoje byloje esantis M. K. taps BUAB „W“ skolininku, parengė nusikalstamą veiką – gauti iš M. K. lėšas, iki BUAB „W“ teismo sprendimu įgis turtinę reikalavimo teisę į M. K., o šis taps BUAB „W“ skolininku, ir šias lėšas skirti T. T. ir jo kontroliuojamos UAB „K“ turtiniams reikalavimams patenkinti bei savo asmeniniams turtiniams interesams patenkinti.

4. Vykdydamas parengtą veiką, P. P., veikdamas per T. T., siekė įtikinti M. K., kad nuo 2011 m. balandžio 6 d. iki 2014 m. spalio 7 d., BUAB „W“ direktoriumi būnant M. K., su jo žinia bendrovės lėšomis patalpų, esančių Klaipėdos rajone, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančių M. K. motinai J. K., remontas buvo atliktas neteisėtai, dėl to patalpų savininkė nepagrįstai praturtėjo, o BUAB „W“ buvo padaryta turtinė žala, kurią atlyginti bankroto administratorius sieks teikdamas civilinį ieškinį.

5. T. T., veikdamas pagal P. P. patarimus, tačiau nesuprasdamas pastarojo parengtos veikos nusikalstamo pobūdžio, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio mėn. pradžios iki 2017 m. birželio 4 d. vykusių pokalbių metu įtikinėjo M. K., kad, sumokėjus sutartą sumą pinigų, P. P., kaip įgaliotas BUAB „W“ atstovas, ne tik nereikš jokių naujų reikalavimų, susijusių su BUAB „W“, tarp jų ir dėl žalos, padarytos BUAB „W“, bendrovės lėšomis remontuojant nuomotas patalpas, esančias Klaipėdos rajone, (duomenys neskelbtini), priklausančias M. K. motinai J. K., atlyginimo, bet ir užtikrins, kad M. K. išvengs BUAB „W“ priteisto baudžiamojoje byloje Nr. 1-04-06-00020-15-1 civilinio ieškinio išieškojimo į jį, kaip fizinį asmenį, nukreipimo.

6. Tęsdamas nusikalstamą veiką, susitikimo su M. K., veikiančiu imituojant nusikalstamą veiką, vykusio 2017 m. balandžio 5 d. P. P. biure, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), dalyvaujant T. T., metu P. P. pareikalavo iš M. K. sumokėti 45 000 Eur. Reikalaujant sumokėti šią sumą buvo sutarta, kad 30 000 Eur iš šios sumos atiteks T. T. ir UAB „K“, o 15 000 Eur bus perduota P. P., kuris abiejų pinigų sumų gavimui įteisinti parengs tikrąjį sandorių tikslą pridengiančias sutartis.

7. M. K., veikiančiam imituojant nusikalstamą veiką, sutikus reikalaujamą sumą sumokėti grynaisiais pinigais, P. P., siekdamas nuslėpti šiuos sandorius nuo kreditorių, kaip sudarytus ne tarp vienų iš BUAB „W“ kreditorių – UAB „K“ ir T. T. bei žinomai būsimo BUAB „W“ skolininko M. K., o kaip sudarytus tarp fizinių asmenų – T. T. ir su BUAB „W“ skoliniais įsipareigojimais nesusijusio M. K., pasinaudodamas turimais savo, kaip BUAB „W“ bankroto administratoriaus atstovo, įgaliojimais ir kompetencija priešingais einamoms pareigoms interesais, parengė ir atspausdindamas pagamino: 1) 2017 m. birželio 5 d. sutartį dėl reikalavimo teisės perleidimo, pagal kurią UAB „K“, kurios direktoriumi yra registruotas T. T. senelis J. T., gimęs (duomenys neskelbtini) metais, o faktiškai vadovauja pats T. T., perleidžia pastarajam 16 988,59 Eur kreditoriaus reikalavimą į BUAB „W“; 2) 2017 m. birželio 6 d. sutartį dėl reikalavimo teisės perleidimo, pagal kurią M. K. motina J. K. iš T. T. įsigyja 30 000 Eur reikalavimo teisę į BUAB „W“, kurią sudaro 16 988,59 Eur dydžio reikalavimas, T. T. įsigytas iš UAB „K“ pagal 2017 m. birželio 5 d. sutartį, ir 13 011,41 Eur dydžio asmeninis T. T. reikalavimas į BUAB „W“; 3) 2017 m. birželio 6 d. susitarimą prie 2017 m. birželio 6 d. sutarties dėl reikalavimo teisės perleidimo, kuriuo J. K. už sutartyje nurodyto piniginio dydžio reikalavimo teisės į BUAB „W“ įgijimą sumoka 30 000 Eur; 4) 2017 m. birželio 6 d. sutartį dėl reikalavimo teisės įgijimo ir perleidimo, pagal kurią P. P. pažįstamo M. D. tariamai atstovaujama, tačiau tikrovėje P. P. kontroliuojama UAB „E“ įsipareigoja už 10 000 Eur įsigyti iš BUAB „W“ reikalavimo teises, kylančias iš 2016 m. rugpjūčio 18 d. BUAB „W“ pareikšto civilinio 60 773,86 Eur ieškinio M. K. baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0xNS0zNjAvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-15-360/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-15-360/2017">1-15-360/2017</a> (teisminio proceso Nr. 1-04-6-00020-2015-1), ir perleisti šį reikalavimą J. K.

8. Vykdant susitarimą, 2017 m. birželio 6 d. apie 19 val. UAB (duomenys neskelbtini) biure, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pasirašius 1, 2 ir 3 punktuose nurodytas sutartis, T. T. per P. P. iš M. K., veikiančio imituojant nusikalstamą veiką, gavo 30 000 Eur grynaisiais pinigais.

9. P. P., neturėdamas įgaliojimo, kaip UAB „E“ vadovas pasirašė sutartį, nurodytą 4 punkte, taip šią sutartį suklastodamas, ir gavo iš M. K. 15 000 Eur.

10. Tęsdamas parengtą nusikalstamą veiką, P. P. užpildė ir pasirašė kasos pajamų orderius – ERD Nr. 00001, patvirtinusį, kad iš M. K. gauti 10 000 Eur buvo įnešti į UAB „E“ sąskaitą, ir kasos pajamų orderį Nr. 00001Wim, patvirtinusį, kad 5000 Eur buvo įnešti į BUAB „W“ kasą. Atlikdamas šiuos veiksmus, P. P. pažeidė pirmiau nurodytų teisės normų reikalavimus, tarp jų – imperatyvius, nes: 1) parengdamas ir atspausdindamas 2017 m. birželio 5 d. sutartį dėl reikalavimo teisės perleidimo, 2017 m. birželio 6 d. sutartį dėl reikalavimo teisės perleidimo bei 2017 m. birželio 6 d. susitarimą prie 2017 m. birželio 6 d. sutarties dėl reikalavimo teisės perleidimo, tariamai sudaromus tarp T. T. ir J. K., o tikrovėje – tarp T. T. ir M. K., taip pat tarpininkaudamas šias sutartis pasirašant, iki teismo sprendimu bus patenkintas BUAB „W“ civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje, nepranešęs apie tai BUAB „W“ kreditoriams, P. P. nuslėpė šiuos sandorius nuo kreditorių, kaip sudarytus ne tarp 3-ios eilės BUAB „W“ kreditorių – UAB „K“ ir T. T. bei žinomai būsimo BUAB „W“ skolininko M. K., o kaip sudarytus tarp fizinių asmenų – T. T. ir su BUAB „W“ skoliniais įsipareigojimais nesusijusio M. K. Tokiais veiksmais P. P. pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punktą, reikalaujantį ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, kadangi atlikti veiksmai žinomai prieštaravo BUAB „W“ teisei ir interesui gauti M. K. veiksmais padarytos žalos atlyginimą bei kitų nei T. T. ir UAB „K“ kreditorių interesams, kad jų turimi turtiniai reikalavimai būtų patenkinti Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Šiais veiksmais taip pat buvo pažeista to paties įstatymo 11 straipsnio 6 dalies nuostata, be kito, imperatyviai draudžianti bankroto administratoriui turėti teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, pirkti įmonės turtą, atstovauti pirkėjui jį perkant, taip pat Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso 6 punkto 4 papunktis, įpareigojantis bankroto administratorių siekti, kad kreditorių reikalavimai būtų patenkinti kiek galima didesne apimtimi; 7 punkto 1 papunktis, reikalaujantis priimti teisėtus ir pagrįstus sprendimus atsižvelgiant į viešąjį interesą; 7 punkto 2 papunktis, reikalaujantis vadovautis visų asmenų lygybės prieš įstatymą principu, susidūrus su skirtingais asmenų reikalavimais nedaryti nepagrįstų išimčių; 2) parengdamas ir atspausdindamas, taip pat neturėdamas įgaliojimo pasirašydamas kaip UAB „E“ vadovas 2017 m. birželio 6 d. sutartį dėl reikalavimo teisės įgijimo ir perleidimo, P. P. vykdė neteisėtą susitarimą su M. K. užtikrinti, kad šis išvengs BUAB „W“ priteisto baudžiamojoje byloje Nr. 1-04-06-00020-15-1 civilinio ieškinio išieškojimo į jį, kaip fizinį asmenį, nukreipimo, ir tokiais veiksmais ne tik šią sutartį suklastojo, bet ir atstovavo jo kontroliuojamam tarpiniam įgijėjui – UAB „E“ sudarant sandorį dėl BUAB „W“ ateityje numatyto įgyti turto – 60 773,86 Eur reikalavimo teisės perleidimo, nepranešęs apie tai BUAB „W“ kreditoriams. Šiais veiksmais P. P. siekė išvengti BUAB „W“ kreditorių komiteto 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimu nustatytos bendrovės reikalavimo teisių pardavimo tvarkos reikalavimų vykdymo ir pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 6 dalies nuostatą, imperatyviai draudžiančią bankroto administratoriui turėti teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, pirkti įmonės turtą, atstovauti pirkėjui jį perkant.

11. Šiais veiksmais P. P. siekė ir asmeninės turtinės naudos, kadangi žinodamas, kad BUAB „W kreditorių 2016 m. kovo 7 d. susirinkimo nustatytas jo, kaip bankroto administratoriaus, atlyginimas – 10 000 Eur yra tenkinamas pirma eile, suprato, jog iš M. K. gauti 5000 Eur, priimti BUAB „W“ vardu, bus teisėtai panaudoti jo atlyginimui išmokėti.

12. P. P., priėmęs iš M. K. 10 000 Eur UAB „E“ vardu, kėsinosi iššvaistyti M. K. jam patikėtą šią sumą, tačiau veikos dėl šios dalies P. P. nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo sulaikytas.

13. Atlikęs nurodytus veiksmus, P. P. sumenkino ir diskreditavo atstovaujamo bankroto administratoriaus vardą ir prestižą, pakirto kreditorių pasitikėjimą juo, taip padarė atstovaujamai BUAB „W“ didelę neturtinę žalą.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo P. P. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl P. P. pripažinimo kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį, nes 10 000 Eur, gauti P. P. iš M. K. pagal suklastotą 2017 m. birželio 6 d. sutartį dėl reikalavimo teisės įgijimo ir perleidimo, nepriklausė BUAB „W“. Perkvalifikuodamas P. P. veiką, pirmosios instancijos teismo kvalifikuotą pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, į BK 300 straipsnio 1 dalį, apeliacinės instancijos teismas tai motyvavo tuo, kad P. P. veika nebuvo padaryta didelė žala, todėl jo veika neatitinka BK 300 straipsnio 3 dalyje aprašytos nusikalstamos veikos požymių. Pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl bausmių skyrimo ir jų subendrinimo, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, išteisinus P. P. dėl kaltinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį, taip pat perkvalifikavus jo veiką iš BK 300 straipsnio 3 dalies į BK 300 straipsnio 1 dalį, būtina iš naujo spręsti bausmės skyrimo ir paskirtų bausmių subendrinimo klausimus.

III. Kasacinio skundo argumentai

15. Kasaciniu skundu nuteistojo P. P. gynėjas advokatas R. Jurka prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 23 d. nuosprendį ir bylą nutraukti. Jei pirmiau nurodytas prašymas nebūtų tenkintas, panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 23 d. nuosprendį dėl esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Jei nebūtų patenkintas ir šis prašymas, pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 23 d. nuosprendį ir paskirti P. P. terminuotą laisvės atėmimo bausmę, o jos vykdymą atidėti dvejiems metams. Kasatorius skunde nurodo:

15.1. Bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo šališkas apeliacinės instancijos teismas, todėl buvo iš esmės pažeista BPK 44 straipsnio 5 dalis. Teisė į nešališką teismą įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje ir kt. Sprendžiant, ar teismas yra nešališkas, išskiriami objektyvusis ir subjektyvusis nešališkumo aspektai. Objektyvusis teismo nešališkumo aspektas reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202/2005, 2K-230/2009, 2K-243/2009). Teismo šališkumas gali būti konstatuojamas, kai nustatomos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61/2010, 2K-150-689/2019, 2K-181-648/2019, 2K-5-976/2020). Iš bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka aplinkybių matyti, kad, pakartotinai neatvykus kaltinimo liudytojui, apeliacinės instancijos teismas nutarė daugiau šio liudytojo nekviesti, to paties teismo posėdžio metu atmetė gynybos prašymą dėl fonoskopinės teismo ekspertizės skyrimo ir nusprendė įrodymų tyrimą byloje baigti bei pradėti baigiamąsias kalbas, o proceso dalyviams baigus baigiamąsias kalbas, paskelbė, kad baigiamasis aktas bus paskelbtas po trijų darbo dienų. Pažymėtina, kad teismo priimtame akte turėjo būti išnagrinėti paduoti apeliaciniai skundai, iš naujo įvertinti jau teisme pirmiau ištirti įrodymai ir naujai nagrinėjant bylą apeliacine tvarka surinkti įrodymai, pasisakyta dėl esminių BPK pažeidimų, nustatytų bylą išnagrinėjus kasacine tvarka, išanalizuotos baigiamųjų kalbų metu nurodytos naujos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai. Dėl didelio darbo kiekio ir kintančios apeliacinės instancijos teismo pareigos išnagrinėti bylą apeliacine tvarka apimties, kasatoriaus nuomone, nebuvo galimybės parengti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio projektą, jį suderinti ir paskelbti, nebent apeliacinės instancijos teismas, dar nebaigęs įrodymų tyrimo, jau būtų turėjęs susiformavusį vidinį įsitikinimą dėl P. P. kaltės. Taigi apeliacinės instancijos teismo elgesys paskubomis priimant baigiamąjį aktą, tendencingai organizuojant teisinį bylos išsprendimą, leidžia daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas buvo šališkas, o tai vertintina kaip esminis BPK pažeidimas.

15.2. Įvertindamas byloje surinktus įrodymus ir surašydamas nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio reikalavimus. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas savo išvadas apie bylos aplinkybes grindė neviešo pobūdžio ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu surinktais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas nepatikrino šių neviešo pobūdžio veiksmų faktinio pagrindo po to, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, be to, nebuvo aktyvus ir nesiaiškino, ar M. K. dar iki ikiteisminio tyrimo pradžios nebendravo su Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnais dėl P. P. ir T. T., t. y. ar baudžiamasis procesas P. P. atžvilgiu nebuvo nesąžiningas. Dėl to tai patikrinti buvo apeliacinės instancijos teismo pareiga. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu apklausus liudytojus buvo gauta duomenų, kurie tik sustiprino manymą, kad M. K. bendravo su Specialiųjų tyrimų tarnyba dėl P. P. ir T. T. dar iki ikiteisminio tyrimo pradžios, o šios abejonės liko nepaneigtos. Pirma, liko neaišku, ar M. K. įrašus mobiliojo ryšio telefonu iki 2017 m. balandžio 21 d. darė savo asmeniniu garso įrašymo įrenginiu, ar tokį įrenginį jam suteikė teisėsaugos pareigūnai, dar nepradėję ikiteisminio tyrimo ir neatlikdami jokių kriminalinės žvalgybos veiksmų dėl P. P. ir T. T. Antra, neišsiaiškinta, kodėl M. K. garso įrašus jau vykstant ikiteisminiam tyrimui toliau slaptai darė savo mobiliojo ryšio telefonu (5 t., b. l. 22–25, 60–66). Trečia, liko nenustatyta, kodėl pradėjus ikiteisminį tyrimą operatyviai nebuvo paimtas ir apžiūrėtas M. K. naudotas garso įrašymo įrenginys, su kuriuo jis toliau darė slaptus garso įrašus ikiteisminio tyrimo metu. Ketvirta, įrodymų tyrimo metu liko nepaneigta abejonė, kodėl M. K., kuriam Specialiųjų tyrimų tarnyba prieš pat susitikimus su P. P. ir (ar) T. T. išduodavo specialią techninę įrangą, vis tiek kai kuriuos susitikimus fiksavo savo asmeniniais garso įrašymo įrenginiais. Penkta, apeliacinio proceso metu atliekant įrodymų tyrimą ir teismui tenkinus P. P. gynėjo prašymą iškviesti ir apklausti kaip liudytoją M. K., šis asmuo visaip vengė atvykti į teismą, kol galiausiai 2021 m. birželio 17 d. teismo posėdyje teisėjų kolegija nutarė M. K. nebekviesti. Dėl to liko neatsakyti pirmiau nurodyti ir kai kurie kiti gynybos kelti klausimai. Šešta, P. P., siekdamas pašalinti šias ir kitas kilusias abejones dėl baudžiamojo proceso subjektų sąžiningumo jo atžvilgiu ikiteisminio tyrimo metu, apeliacinės instancijos teismui dar iki 2021 m. birželio 17 d. teismo posėdžio pateikė prašymą skirti teismo fonoskopinę ekspertizę, kurios metu būtų ištirti garso įrašai siekiant nustatyti, kokiais įrenginiais jie padaryti, ir taip išsiaiškinti, ar garso įrašymo įrenginiai nebuvo suteikti M. K. Specialiųjų tyrimų tarnybos dar prieš pradedant ikiteisminį tyrimą, taip sudarant prielaidas nesąžiningam procesui P. P. atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas šių abejonių nevertino kaip reikšmingų bylai teisingai išspręsti ir P. P. prašymo dėl fonoskopinės ekspertizės skyrimo netenkino, todėl liko neatsakyta į esminius klausimus, kurie kilo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka: ar baudžiamasis procesas buvo sąžiningas, ar M. K. neoficialiai nebendravo su Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnais, ar šie nesuteikė jam neoficialios techninės pagalbos. Dėl to apeliacinės instancijos teismo išvada, kad M. K. veikė nepažeisdamas BPK reikalavimų, yra suformuluota nepašalinus akivaizdžių abejonių. Apeliacinės instancijos teismas nepašalino abejonės ir dėl to, koks buvo P. P. tikslas slėpti pinigus ir sutartį su UAB „E“, jeigu sutartis su UAB „E“ buvo teisėta, iš šio sandorio gautos pajamos buvo įtrauktos į buhalterinę apskaitą ir jų teisėtumas nebuvo paneigtas. Pažymėtina, kad darydamas išvadą apie tai, jog sutartis ir pinigai buvo slepiami, apeliacinės instancijos teismas rėmėsi tik tarnybiniais pranešimais ir kratos vaizdo ir garso įrašu, tačiau neatsižvelgė į aplinkybę, kad sutartis su UAB „E“ buvo teisėta ir pagal ją gauti pinigai užfiksuoti buhalterinėje apskaitoje, todėl byloje surinktus įrodymus teismas vertino neatsižvelgdamas į jų visumą. Surašytas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra prieštaringas, paremtas selektyvia byloje surinktų įrodymų analize, nes, viena vertus, teismas nuosprendyje pripažino, kad atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus techninėmis garso įrašymo priemonėmis užfiksuoti pokalbiai tarp M. K., T. T. ir P. P., apžiūros protokolas yra neleistini įrodymai (17 punktas), kita vertus, šiais duomenimis rėmėsi darydamas išvadas apie bylos aplinkybes kitose priimto nuosprendžio dalyse (34 ir kiti punktai). Kasatoriaus manymu, M. K. peržengė teismo sankcionuotas nusikalstamos veikos imitavimo veiksmų ribas, nes ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi dėl nusikalstamos veikos imitavimo veiksmų sankcionavimo negalėjo būti sankcionuotas teisėtų veiksmų atlikimas, t. y. pateiktų dokumentų pasirašymas. Jei M. K., veikdamas su teisėsaugos institucijų žinia ir pareigūnų kontroliuojamas, nebūtų veikęs neteisėtai, t. y. nebūtų viršijęs nutartimi sankcionuotų nusikalstamą veiką imituojamų veiksmų ribų (nebūtų pasirašinėjęs dokumentų, dėl kurių kaip netikrų dokumentų pagaminimo P. P. pripažintas kaltu), tai P. P. veikimas nebūtų sudaręs prielaidų kalbėti apie piktnaudžiavimo tarnyba požymius. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, iš esmės palikdamas galioti pakeistą pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį P. P. ir paskirdamas jam bausmę, pažeidė teisinės valstybės principą, iš jo išplaukiančius prieštaringo valstybės institucijų elgesio draudimo principą, tinkamo teisinio proceso principus, nes pripažino užtraukiančia baudžiamąją atsakomybę situaciją, kai valstybė, veikdama per savo institucijas ir pareigūnus, provokavo asmenį padaryti nusikaltimą, o po to jį už tai nuteisė. Nesutiktina su apeliacinės instancijos teismo argumentais, esą ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, kuria sankcionuoti nusikalstamą veiką imituojantys M. K. veiksmai, yra teisėta net ir nenurodžius joje konkrečių pasirašomų dokumentų, jų klastojimo, nes, kaip matyti iš bylos duomenų, teisėsaugos institucijoms buvo žinoma, kokius dokumentus M. K. ketina pasirašyti susitikimo su P. P. ir T. T. metu, ir tokie veiksmai turėjo būti nurodyti ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje dėl nusikalstamos veikos imitavimo veiksmų sankcionavimo.

15.3. Padarydamas išvadą, kad P. P. veika atitinka nurodytą BK 228 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

15.3.1. P. P. atlikti veiksmai, dėl kurių jis pripažintas kaltu, yra reglamentuojami civilinės teisės, todėl, palikdamas galioti pakeistą pirmosios instancijos teismo priimtą apkaltinamąją nuosprendį P. P., apeliacinės instancijos teismas kriminalizavo civilinius teisinius santykius. Iš skundžiamų nuosprendžių matyti, kad P. P. nuteistas už tai, kad siekė gauti turtinės naudos, t. y. siekė gauti lėšų administravimo išlaidoms pirmumo tvarka padengti. Atkreiptinas dėmesys, kad toks P. P. elgesys nebuvo draudžiamas bylai aktualiu metu galiojusio Įmonių bankroto įstatymo, o priešingai, buvo jame reglamentuotas. Antai Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnyje nustatyta, kad pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurios mokamos iš įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant įkeistą, įmonei grąžintų skolų, kitų bankroto proceso metu gautų lėšų ir pan.). Dėl to darytina išvada, kad P. P. nuteistas už veiką, kuri tiesiogiai nurodyta ir reglamentuota Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK), Įmonių bankroto įstatyme, o tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai atskleidė BK 228 straipsnio 2 dalies santykį su bankroto administratoriaus veiksmais, kuriuos reglamentuoja civiliniai įstatymai. Iš skundžiamų nuosprendžių taip pat matyti, kad P. P. nuteistas už tai, jog siekė kitokios asmeninės naudos, t. y. įvykdyti susitarimą su T. T. ir pasiekti, kad BUAB „W“ akcininkas M. K. grąžintų skolas T. T. ir šio kontroliuojamai UAB „K“. Pažymėtina, kad teismų praktikoje kitokia asmeninė nauda aiškinama kaip siekimas gauti neturtinio pobūdžio naudos (garbės, pareigų paaukštinimo ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-577/2011, 2K-268/2012, 2K-180-976/2017, 2K-189-1073/2019, 2K-61-689/2020). Dėl to siekis įvykdyti susitarimą su T. T., kad M. K. grąžintų skolas T. T. ir šio kontroliuojamai UAB „K“, neatitinka teismų praktikoje pateikto kitokios asmeninės naudos aiškinimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal teismų praktiką ne bet kokie teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų atliekamas funkcijas, pažeidimai laikytini piktnaudžiavimu BK 228 straipsnio prasme. Darant išvadą dėl to turi būti įvertinta, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, ar padaryta didelė žala, ar kitų teisės šakų normų veiksmingumas atkuriant pažeistas teises ir nubaudžiant teisės aktų reikalavimus pažeidusius asmenis nebūtų didesnis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2004, 2K-263/2010, 2K-161/2012, 2K-205/2012, 2K-98/2014, 2K-325/2014). Priimtame nuosprendyje apeliacinės instancijos teismas P. P., kaip valstybės tarnautojui prilyginto asmens, pavojingą veiką siejo su tuo, kad jis iškėlė ir įgyvendino privatų interesą bankroto administravimo procese, nebuvo vienodai lygus kitų BUAB „W“ kreditorių atžvilgiu, nes sugalvojęs įmantrią schemą užtikrino, kad M. K. atsiskaitys už skolas T. T. ir jo kontroliuojamai UAB „K“, o kitų kreditorių reikalavimai nebuvo lygiai taip pat užtikrinti ir patenkinti. Iš esmės teismas savo išvadą grindė aplinkybe, kad P. P., kaip BUAB „W“ bankroto administratorius, nederino reikalavimų ar jų dalies perkėlimo su kitais BUAB „W“ kreditoriais, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo išvada prieštarauja teismų praktikai civilinėse bylose, pagal kurią, sprendžiant ginčą tarp bankrutuojančios įmonės ir jos skolininko, tokio pobūdžio ginčui spręsti įstatyme nėra nustatytas privalomas derinimas su kreditorių susirinkimu ir tokie bankroto administratoriaus veiksmai, atlikti be derinimo, nelaikyti neteisėtais (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTgvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-498/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-498/2013">3K-3-498/2013</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjk2LTY4NC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-296-684/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-296-684/2018">e3K-3-296-684/2018</a>; Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMzc5LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1379/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1379/2012">2-1379/2012</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0zNTQvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-354/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-354/2013">2-354/2013</a>, 2-1365/2013, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMzc3LTgyMy8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-377-823/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-377-823/2017">e2-377-823/2017</a>). Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį, Įmonių bankroto įstatymo 21 straipsnio 2 dalį, bankroto administravimo procese nėra draudžiama atlikti veiksmus, susijusius su skolininkų ir kreditorių pasikeitimu, nėra draudžiama kreditoriams perleisti savo reikalavimo teises, todėl bankroto administratorius, vadovaudamasis kreditorių nustatyta tvarka, turi teisę bankroto proceso metu perleisti debitorinius reikalavimus ir atitinkamai bendrovės kreditoriams perleisti turimus ir teismo patvirtintus reikalavimus kitiems kreditoriams ar asmenims. Dėl to apeliacinės instancijos teismas galėjo vertinti P. P. elgesį kaip nusikalstamą tik tokiu atveju, jei būtų nustatęs, kad P. P. neinicijavo perleistų reikalavimų patvirtinimo teisme, tačiau tai nebuvo padaryta. Sprendžiant dėl P. P. veiksmų teisinio vertinimo, reikšminga ir Įmonių bankroto įstatymo 21 straipsnio 2 dalis, įtvirtinanti kreditorių teises bankroto byloje, iš kurių išplaukia, kad, bankroto administratoriui neginant kreditorių interesų reiškiant ieškinį, visi kreditoriai, tarp jų ir T. T., turėjo galimybę įgyvendinti teisę reikšti ieškinius asmeniškai reikalaudami priteisti žalą iš M. K., J. K. ir pan. Apie tokį ketinimą T. T. ir pranešė M. K. 2017 m. vasario 20 d. pokalbio metu, tačiau tai paskatino M. K. kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą. Kasatoriaus manymu, šioje byloje pripažindami P. P. kaltu už civilinės teisės reguliuojamų veiksmų atlikimą, teismai nukrypo nuo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje išplėtoto proporcingumo principo, nesilaikė protingumo reikalavimo, taikė P. P. baudžiamojo poveikio priemones, nors situaciją buvo galima išspręsti panaudojant civilinės teisės teikiamus teisių gynybos būdus (1997 m. lapkričio 13 d., 2003 m. birželio 10 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).

15.3.2. P. P. veika padaryta žala negali būti vertinama kaip didelė, nes apeliacinės instancijos teismo išvada apie tai pagrįsta formaliais, abstraktaus pobūdžio argumentais, neturinčiais aiškaus turinio. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais ginami interesai yra pažeidžiami, veiksmų, kuriais buvo piktnaudžiaujama, pobūdį (ar padaryti formaliai teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai), nukentėjusiųjų skaičių, kaip jie vertina pareigūno padarytą veiką, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, padarytos veikos įtaką valstybės tarnautojo bei valstybės institucijų autoritetui ir kt. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, jei sumenkinamas valstybės ar kitų institucijų autoritetas, sutrikdomas darbas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-512/2004, 2K-7-638/2005, 2K-16/2010, 2K-232/2012, 2K-7-335/2013, 2K-100/2014, 2K-102-699/2015, 2K-361-895/2016, 2K-61-689/2020). Dėl neturtinės žalos teismų praktikoje pažymima ir tai, kad didelės neturtinės žalos požymis turi būti nustatytas neabejotinų įrodymų visuma, negali būti preziumuojamas ar išvedamas iš kitų piktnaudžiavimo sudėties požymių; šis požymis negali būti be turinio, vien apibrėžtas abstrakčiomis frazėmis apie valstybės ir juridinių asmenų autoriteto, reputacijos, prestižo menkinimą, kompromitavimą, pagrindinių valstybės principų pažeidimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYtNDg5LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-16-489/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-16-489/2021">2K-16-489/2021</a>). Iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas savo išvadą dėl P. P. veika sukeltos didelės žalos motyvavo P. P. veiksmų sistemiškumu, mechanizmo sudėtingumu, įtraukimu kitų susijusių asmenų – skolininko ir kreditoriaus, kurie nesuvokė P. P. veiksmų neteisėtumo. Šie teismo argumentai nėra pakankami didelei neturtinei žalai pagrįsti, nes atskleidžia tik piktnaudžiavimo kaip veikos turinį, o kuo konkrečiai pasireiškė didelė neturtinė žala BUAB „W“ ir jos kreditoriams, kokie šių subjektų veiksmai ar reakcijos leidžia spręsti apie didelį neturtinės žalos mastą, kaip konkrečiai reiškėsi P. P. veiksmų įtaka ar poveikis valstybinei įmonių bankroto procedūrų politikai, ar P. P. veika sukėlė didelį rezonansą visuomenėje, koks konkretus prestižo sumenkinimo, pažeminimo turinys, taip pat kitos aplinkybės, reikšmingos didelei neturtinei žalai pagrįsti, teismų nuosprendžiuose liko nenurodytos.

15.4. Individualizuodamas P. P. baudžiamojo poveikio priemones, apeliacinės instancijos teismas peržengė paduoto apeliacinio skundo ribas, taip pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 ir 4 dalis. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, iš dalies tenkindamas paduotus nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinius skundus, išteisino P. P. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį, perkvalifikavo P. P. veiką iš BK 300 straipsnio 3 dalies į 300 straipsnio 1 dalį ir taip iš esmės palengvino jo teisinę padėtį, tačiau vėliau, skirdamas galutinę bausmę, P. P. teisinę padėtį iš esmės pasunkino, nes vietoj terminuoto laisvės atėmimo bausmės, kurios vykdymas atidėtas, paskyrė realią bausmę – 14 913,36 Eur (396 MGL) dydžio baudą, o P. P. galimybės sumokėti baudą yra ribotos. Kasatorius pažymi, kad byla buvo nagrinėjama apeliacine tvarka pagal nuteistojo P. P. ir jo gynėjo apeliacinius skundus, todėl P. P. teisinė padėtis negalėjo būti pabloginta, o kitoks apeliacinės instancijos teismo sprendimas neatitinka BPK 320 straipsnio 3 ir 4 dalių, pažeidžia non reformatio in peius principą. Apeliacinės instancijos teismo sprendimo skirti baudą teisingumo nepagrindžia kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-361-1073/2017, nes joje kaltininkas buvo nuteistas už nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal kitus Baudžiamojo kodekso straipsnius nei šioje byloje. Be to, kasacine nutartimi Nr. 2K-361-1073/2020 formuota teismų praktika buvo paneigta kitose kasacinėse nutartyse: Nr. 2K-23-1073/2020, 2K-189-1073/2019 ir kt. Kasatorius pažymi, kad, taikant BK 75 straipsnį ir atidedant bausmės vykdymą, iš esmės siekiama tokių pačių tikslų kaip ir skiriant sankcijoje nurodytą bausmę pagal BK 41, 54 straipsnių nuostatas, be to, bausmės vykdymo atidėjimas sudaro galimybę per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką stebėti ir vertinti nuteistojo elgesį, siekiant įsitikinti, ar jis padeda pasiekti bausmės tikslus. Dėl to P. P. tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėti, o ne skirti jam realią baudos bausmę, kurią P. P. sudėtinga sumokėti.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

16. Nuteistojo P. P. gynėjo advokato R. Jurkos kasacinis skundas atmestinas.

Dėl nuteistojo teisės į nešališką teismą pažeidimo

17. Kasatorius nurodo, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nebuvo užtikrinta nuteistojo P. P. teisė į nešališką teismą, nes procesas buvo organizuojamas tendencingai (pakartotinai neatvykus kaltinimo liudytojui M. K., nutarta jo nebekviesti, atmestas gynybos prašymas skirti fonoskopinę ekspertizę), o baigiamasis aktas buvo priimtas paskubomis. Dėl to buvo nesilaikyta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, Konstitucijos 31 straipsnio nuostatų, pažeista BPK 44 straipsnio 5 dalis.

17.1. Pagal BPK 44 straipsnio 5 dalį kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas. Kaip teisingai nurodoma kasaciniame skunde, teismų praktikoje sprendžiant, ar nebuvo pažeistas teismo nešališkumo principas atsižvelgiama į du kriterijus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teismo narys neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Objektyvusis nešališkumas dar vadinamas struktūriniu ar organizaciniu nešališkumu. Šis nešališkumo principo aspektas reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad proceso metu negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-738/2004, 2K-340/2008, 2K-414/2010, 2K-217/2011, 2K-7-30-788/2017 ir kt.).

17.2. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai, – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDUtMzAzLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-45-303/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-45-303/2018">2K-45-303/2018</a>, 2K-211-895/2018). Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDg2LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-486/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-486/2014">2K-486/2014</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDUtMzAzLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-45-303/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-45-303/2018">2K-45-303/2018</a> ir kt.).??? Teismo nešališkumo principas pažeidžiamas, kai teismas nesuteikia proceso šalims vienodų galimybių aktyviai dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, išreiškia išankstinę poziciją dėl tiriamų duomenų vertinimo, teismo baigiamajame akte vertindamas įrodymus vartoja teismo palankumą ar nepalankumą proceso dalyviams atspindinčias formuluotes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzg1LTUwNy8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-385-507/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-385-507/2016">2K-385-507/2016</a>, 2K-150-689/2019).

17.3. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo gynėjas neginčija to, jog apeliacinės instancijos teismas buvo subjektyviai nešališkas, tačiau mano, kad šis teismas negali būti vertinamas kaip nešališkas pagal objektyvųjį kriterijų. Tokią savo poziciją kasatorius grindžia tuo, kad teismas atmetė du gynybos prašymus ir nuosprendį surašė per itin trumpą laiką, nors prieš tai reikėjo išspręsti nemažai sudėtingų klausimų.

17.4. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka teismas nuteistojo ir jo gynėjo prašymą atlikti įrodymų tyrimą patenkino; teismo posėdyje apie aktualias gynybai aplinkybes kaip liudytojai buvo apklausti pareigūnai K. R., G. N., J. K., taip pat buvę pareigūnai Ž. Ž., V. V..Į apeliacinės instancijos teismo posėdžius buvo kviečiamas ir liudytojas M. K., tačiau jis į 2020 m. gruodžio 15 d., 2021 m. kovo 10 d., 2021 m. birželio 17 d. paskirtus teismo posėdžius neatvyko; teismas buvo informuotas, kad liudytojas gyvena užsienyje ir: 1) atvykti negali dėl COVID-19 ligos taikomų apribojimų; 2) dirba laive ir 2021 m. kovo 10 d., birželio 17 d. paskirtų teismo posėdžių metu bus jūroje, todėl prisijungti ir dalyvauti juose nuotoliniu būdu neturi galimybės; prašė vadovautis jo pirmosios instancijos teisme duotais parodymais. Iš pirmiau aptartų aplinkybių darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas dėjo realias pastangas, siekdamas išsamiai ir nešališkai ištirti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, tačiau, išnaudojęs visas galimybes apklausti teismo posėdyje užsienyje gyvenantį liudytoją M. K., nutarė šio procesinio veiksmo nebeatlikti. Esant tokioms aplinkybėms, atsisakymas apklausti liudytoją M. K. negali būti vertinamas kaip rodantis apeliacinės instancijos teismo šališkumą pagal objektyvųjį kriterijų.

17.5. Taip pat atkreiptinas kasatoriaus dėmesys, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas, t. y. turi vykti tol, kol nustatomos visos bylai teisingai išspręsti reikšmingos (o ne visos įmanomos) aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDMtNjk3LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-43-697/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-43-697/2018">2K-43-697/2018</a>, 2K-9-976/2022 ir kt.). Dėl to prašymo atlikti tam tikrų įrodymų tyrimą atmetimas pats savaime nereiškia, kad priimdamas tokį sprendimą teismas pažeidžia reikalavimą išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, o kartu yra šališkas. Vertindamas ir spręsdamas tokius prašymus, teismas vadovaujasi svarbiausiu kriterijumi – ar pateiktas prašymas turi reikšmės bylos aplinkybėms išsamiai ir nešališkai ištirti. Iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad teismas, nuteistajam ir jo gynėjui pateikus prašymą paskirti teismo fonoskopinę ekspertizę, šį pašymą apsvarstė ir atmetė motyvuodamas tuo, kad jis grindžiamas prielaida, jog baudžiamasis procesas nebuvo sąžiningas; tokio gynybos manymo nepatvirtina bylos duomenys, tarp jų ir gauti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka liudytojų parodymai. Ši apeliacinės instancijos teismo išvada atitinka byloje surinktų įrodymų turinį ir susiklosčiusią byloje teisinę situaciją. Esant tokioms aplinkybėms, atsisakymas skirti nuteistojo ir jo gynėjo prašomą teismo fonoskopinę ekspertizę taip pat negali būti vertinamas kaip rodantis apeliacinės instancijos teismo šališkumą pagal objektyvųjį kriterijų.

17.6. Kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismo šališkumo pagal objektyvųjį kriterijų nepagrindžia ir operatyvus apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio surašymas baigus nagrinėti bylą teismo posėdyje. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad teisėjų darbo laikas nėra reglamentuotas, įstatymais jiems nėra draudžiama organizuoti darbo laiką savo nuožiūra, todėl tai, kad po bylos išnagrinėjimo buvo savaitgalis, nereiškia, kad nuosprendis buvo rašomas tik po jo ėjusiomis darbo dienomis ir kad bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija negalėjo parengti nuosprendžio projekto ir jo suderinti tarpusavyje.

Dėl esminių BPK 20 straipsnio 1, 4, 5 dalių, 305 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio reikalavimų pažeidimų

18. Kasatorius teigia, kad, vertindamas byloje surinktus įrodymus ir surašydamas nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio reikalavimus.

18.1. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis, pagal kurią teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNzYtMzAzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-176-303/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-176-303/2015">2K-7-176-303/2015</a>, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-270-628/2020 ir kt.). Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), daro išvadą, kad esminių įrodymų vertinimo klaidų teismas nepadarė.

18.2. Kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino neviešo pobūdžio ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo faktinio pagrindo, nesiaiškino, ar baudžiamasis procesas P. P. atžvilgiu buvo sąžiningas, taigi pažeidė BPK 20 straipsnio 1, 4, 5 dalių nuostatas, yra nepagrįsti. Priešingai nei kasaciniame skunde nurodo kasatorius, nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose buvo patikrintas neviešo pobūdžio ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo faktinis pagrindas, nes bylą nagrinėjusiems teismams buvo pateiktos ne tik teismo nutartys, kuriomis sankcionuoti tam tikri neviešo pobūdžio ikiteisminio tyrimo veiksmai, bet ir ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų tarnybiniai pranešimai, jų pagrindu parengti prokuroro prašymai teismui dėl neviešo pobūdžio ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo sankcionavimo. Pažymėtina, kad visi šie dokumentai, teikiantys pagrindą daryti išvadas apie neviešo pobūdžio ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo teisėtumą, buvo ištirti ir teismų įvertinti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kai kurių neviešo pobūdžio ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu gauti duomenys buvo pripažinti neleistinais įrodymais ir pirmą kartą nagrinėjant bylą kasacine tvarka; likusių įrodymų patikimumas, pakankamumas ir leistinumas P. P. kaltumui dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pagrįsti buvo pakartotinai įvertinti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.

18.3. Sutikti su kasacinio skundo teiginiu, esą bylą nagrinėję teismai nebuvo aktyvūs ir nesiaiškino, ar baudžiamasis procesas P. P. atžvilgiu buvo sąžiningas, taip pat nėra pagrindo. Minėta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo patenkintas nuteistojo ir jo gynėjo prašymas atlikti įrodymų tyrimą. Šio tyrimo metu kaip liudytojai buvo apklausti pareigūnai K. R., G. N., J. K., taip pat buvę pareigūnai Ž. Ž., V. V. dėl gynybą dominančių aplinkybių (t. y. dėl konkrečių tyrimo veiksmų atlikimo bei protokolų dėl jų surašymo aplinkybių), tačiau šių liudytojų apklausų metu nebuvo gauta duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad pareigūnai liudytojui M. K. suteikė įstatymuose nereglamentuotą pagalbą ir taip iškreipė sąžiningo proceso principą. Todėl, nenustatęs jokių konkrečių duomenų dėl nesąžiningo proceso (pavyzdžiui, kad STT pareigūnai būtų M. K. suteikę priemones pokalbiui įrašyti, davę patarimų, kaip elgtis iki ikiteisminio tyrimo pradžios ir pan.), teismas vien dėl gynybai kylančių prielaidų neturėjo pagrindo skirti specialiųjų žinių reikalaujančio tyrimo (t. y. fonoskopinės ekspertizės). Dėl to nėra pagrindo teigti, kad bylą nagrinėję teismai nebuvo aktyvūs ir nepatikrino bylos neviešo pobūdžio ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo faktinio pagrindo, nesiaiškino, ar procesas P. P. atžvilgiu buvo nesąžiningas, o apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadas apie bylos aplinkybes, rėmėsi neleistinais įrodymais, t. y. pažeidė BPK 20 straipsnio 1, 4, 5 dalis.

18.4. Kasaciniame skunde teigiama, kad M. K. peržengė teismo sankcionuotas nusikalstamos veikos imitavimo veiksmų ribas, nes ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi dėl nusikalstamos veikos imitavimo veiksmų sankcionavimo negalėjo būti sankcionuotas teisėtų veiksmų atlikimas, t. y. pateiktų dokumentų pasirašymas. Taigi, kasatoriaus nuomone, teismai, remdamiesi šio veiksmo metu gautais įrodymais, pažeidė BPK 20 straipsnio 1, 4, 5 dalis.

18.5. Iš ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017 m. birželio 1 d. nutarties, kuria sankcionuoti nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai, matyti, kad sankcionuoti M. K. nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai apima teikiamų dokumentų pasirašymą. Sutiktina su kasacinio skundo teiginiu, kad pats dokumentų pasirašymas savaime nėra nusikalstama veika, jei tokia veika neatitinka baudžiamojo įstatymo uždraustos nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl ikiteisminio tyrimo teisėjo sankcionavimo atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus nereikalauja. Kita vertus, teisėtų veiksmų atlikimas realizuojant sankcionuotus nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus nereiškia sankcionuotų nusikalstamos veikos imitavimo ribų peržengimo, nes tokie veiksmai yra teisėti ir sankcionavimo nereikalauja. Kartu pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017 m. birželio 1 d. nutarties formuluotė „pasirašyti teikiamus dokumentus“ turi būti vertinama priimamo procesinio sprendimo ir viso dokumento turinio kontekste. Kaip matyti iš 2017 m. birželio 1 d. nutarties turinio, joje priimtas sprendimas grindžiamas BPK 159 straipsniu, kurio 1 dalyje nustatyta, kad prokuroras, iš asmens gavęs informaciją, jog tam asmeniui siūloma padaryti nusikaltimą ar dalyvauti jį darant, gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu leisti tam asmeniui atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, kad būtų įmanoma išaiškinti nusikaltimus darančius asmenis. Iš nutarties turinio matyti, kad iš M. K. reikalaujama kyšio, kuris turėtų būti įteisintas pasirašant tariamą taikos sutartį. Taigi darytina išvada, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017 m. birželio 1 d. nutartimi sankcionuotas būtent nusikalstamas, baudžiamąją atsakomybę užtraukiantis teikiamų dokumentų pasirašymas. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis, gautais atlikus nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, sankcionuotus ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017 m. birželio 1 d. nutartimi, pažeidė BPK 20 straipsnio 1, 4, 5 dalis.

18.6. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, nes darydamas išvadą, kad P. P. slėpė sutartį su UAB „E“ ir pinigus, neatsižvelgė į tai, kad sutartis su UAB „E“ ir pinigai buvo gauti teisėtai, t. y. įrodymus vertino selektyviai. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas tiesiog išsamiai perteikė tarnybinių pranešimų, iš kurių vienas buvo surašytas peržiūrėjus vaizdo įrašą, darytą kratos atliktos 2017 m. birželio 6 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose metu, turinį. Iš šių tarnybinių pranešimų matyti, kad P. P. slėpėsi kabinete, užsirakinęs iš vidaus duris, o pareigūnams patekus į patalpos vidų, parodė, kur paslėpė sutartį su UAB „E“, kasos pajamų orderį ir gautus pinigus (nuosprendžio 18 punktas). Toks įrodymų turinio aprašymas negali būti vertinamas kaip teismo išvados apie kaltinime nurodytas bylos aplinkybes, juolab kad tokia aplinkybė kaltinime net nėra nurodyta. Dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį.

18.7. Kasatorius nepagrįstai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra prieštaringas, paremtas selektyvia byloje surinktų įrodymų analize, nes, viena vertus, teismas pripažino, kad atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus techninėmis priemonėmis tarp M. K., T. T. ir P. P. fiksuoti pokalbiai yra neleistini įrodymai, kita vertus, rėmėsi jais darydamas išvadas apie bylos aplinkybes (34 ir kiti punktai); taip buvo pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio reikalavimai.

18.8. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas, darydamas išvadą, jog P. P. nepagrįstai nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, iš tiesų rėmėsi nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo 2017 m. kovo 27 d. protokolu, kuriame užfiksuotas M. K. ir T. T. 2017 m. kovo 15 d. pokalbis, 2017 m. birželio 5 d. protokolu, kuriame užfiksuotas M. K., T. T., P. P. 2017 m. balandžio 5 d. pokalbis, 2017 m. birželio 5 d. protokolu, kuriame užfiksuotas 2017 m. balandžio 22 d. M. K. ir T. T. pokalbis. Tačiau nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimas, panaudojant garsą ir vaizdą fiksuojančias technines priemones, nuo 2017 m. kovo 13 d. iki 2017 m. gegužės 23 d., t. y. protokoluose nurodytų pokalbių metu, buvo sankcionuotas ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017 m. kovo 8 d. nutartimi. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šiais nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolais ir baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė.

18.9. Nenustačius kasaciniame skunde nurodomų BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio pažeidimų, atmestini ir šiais pažeidimais grindžiami kasacinio skundo argumentai dėl teisinės valstybės principo, iš jo išplaukiančių prieštaringo valstybės institucijų elgesio draudimo, tinkamo teisinio proceso principų pažeidimo.

Dėl BK 228 straipsnio 2 dalies taikymo

19. Kasatoriaus teigimu, bylą nagrinėję teismai netinkamai pritaikė BK 228 straipsnio 2 dalį, nes teisėtus pagal civilinę teisę veiksmus vertino kaip nusikalstamus ir užtraukiančius baudžiamąją atsakomybę.

19.1. Byloje nustatyta, kad BUAB „W“ bankroto proceso metu buvo sudarytos dvi kreditorių reikalavimų perleidimo sutartys: 2017 m. birželio 5 d. reikalavimo perleidimo sutartis tarp UAB „K“ ir T. T., kuria UAB „K“ perleido T. T. 16 988,59 Eur kreditoriaus reikalavimą į BUAB „W“, ir 2017 m. birželio 6 d. reikalavimo perleidimo sutartis tarp J. K. ir T. T., kuria J. K. iš T. T. įsigijo 30 000 Eur reikalavimo teisę į BUAB „W“ (2017 m. birželio 6 d. susitarimas prie 2017 m. birželio 6 d. sutarties dėl reikalavimo teisės perleidimo, kuriuo J. K. už sutartyje nurodyto piniginio dydžio reikalavimo teisės į BUAB „W“ įgijimą sumoka 30 000 Eur, laikytinas antrosios sutarties dalimi).

19.2. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 26 straipsnio 3 dalyje (2016 m. sausio 1 d. redakcija) nustatyta, kad įmonės bankroto proceso metu kreditoriaus reikalavimai gali būti perleisti kitam kreditoriui arba asmeniui. Šių reikalavimų eilė, nustatyta pagal šio įstatymo 35 straipsnio nuostatas, nesikeičia.

19.3. Remiantis ĮBĮ nustatytu teisiniu reguliavimu, kreditorių finansiniai reikalavimai gali būti perimami tik teisės aktų nustatyta tvarka sudarius sandorį, kuriuo kreditoriaus valia aiškiai išreiškiama, pavyzdžiui, sudarius reikalavimo perleidimo sutartį. ĮBĮ nebuvo nustatytas draudimas kreditoriui disponuoti patvirtintu reikalavimu, todėl kreditorius, patvirtinus jo finansinį reikalavimą bankroto procese, turi teisę juo disponuoti, t. y. perleisti kitam asmeniui. Todėl laikytina, kad BUAB „W“ kreditoriai turėjo teisę perleisti savo reikalavimus.

19.4. Byloje taip pat nustatyta, kad 2017 m. birželio 6 d. sutartimi dėl reikalavimo teisės įgijimo ir perleidimo UAB „E“ įsipareigoja už 10 000 Eur įsigyti iš BUAB „W“ reikalavimo teises, kylančias iš 2016 m. rugpjūčio 18 d. BUAB „W“ pareikšto civilinio 60 773,86 Eur ieškinio M. K. baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0xNS0zNjAvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-15-360/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-15-360/2017">1-15-360/2017</a> (teisminio proceso Nr. 1-04-6-00020-2015-1), ir perleisti šį reikalavimą J. K.. Šį sprendimą dėl BUAB „W“ reikalavimo teisės perleidimo priėmė vienasmeniškai įmonės bankroto administratorius P. P., kuris ir atstovavo UAB „E“ sudarant šį sandorį. Byloje kyla klausimas dėl bankroto administratoriaus sprendimo perleisti bankrutuojančios įmonės reikalavimo teisę dėl žalos atlyginimo į buvusį įmonės vadovą teisėtumo. Aplinkybė, kad UAB „E“ sudarant sutartį su BUAB „W“ atstovavo bankroto administratorius P. P., laikytina reikšminga sprendžiant dėl minėto turto (reikalavimo teisės) perleidimo teisėtumo. Šiuo atveju bankroto administratoriui 2016 m. rugpjūčio 18 d. pareiškus ieškinį BUAB „W“ buvusiam vadovui dėl 60 773,86 Eur žalos atlyginimo, toks reikalavimas laikytinas BUAB „W“ turto dalimi, dėl kurio disponavimo, t. y. pardavimo tvarkos ir kainos, turi būti sprendžiama pagal ĮBĮ nuostatas.

19.5. ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punkte buvo nustatyta, kad bankroto administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus. Šio straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad bankroto administratorius negali turėti teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, pirkti įmonės turtą, atstovauti pirkėjui jį perkant. Įmonės turto pirkėju ir pirkėjo atstovu negali būti administratoriaus sutuoktinis, giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikri bei netikri broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su administratoriumi susijęs asmuo. Taip pat ĮBĮ 11 straipsnio 13 dalies 1–2 punktuose nustatyta, kad bankroto administratorius (fizinis asmuo) privalo būti nepriekaištingos reputacijos ir laikytis šio įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimų.

19.6. ĮBĮ reglamentuoja bankrutavusios įmonės turto pardavimo procedūrą. ĮBĮ 23 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad kreditorių susirinkimas turi teisę tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką, taip pat tvirtinti įmonės turto pardavimo kainą ir įmonės bankroto proceso metu sudarytas metines finansines ataskaitas (balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą).

19.7. ĮBĮ 31 straipsnio 1–2 punktuose nustatyta, kad, likviduojant bankrutavusią įmonę, administratorius disponuoja įmonės turtu bei lėšomis ir užtikrina jų apsaugą bei šio įstatymo nustatyta tvarka organizuoja turto pardavimą ir jį parduoda ar perduoda kreditoriams. Turto pardavimo ir perdavimo tvarka nustatyta ĮBĮ 33 straipsnyje.

19.8. Sprendžiant dėl bankroto administratoriaus veiksmų teisėtumo, turi būti vertinamas bankroto proceso tikslas, kuris yra kuo didesnės apimties kreditorių reikalavimų patenkinimas. Šis tikslas yra galutinis rezultatas, kurio siekiama bankroto procedūromis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bankroto proceso tikslas yra tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTYtOTE1LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-356-915/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-356-915/2017">3K-3-356-915/2017</a>).

19.9. Įmonės turto pardavimas bankroto procese reglamentuojamas ĮBĮ, kuris nustato turto pardavimo kainą ir tvarką. Ši turto pardavimo tvarka privaloma bankroto administratoriui. Šiuo atveju kyla klausimas, ar bankroto administratorius pagrįstai perleido įmonės reikalavimo teisę (BUAB „W“ pareikštas reikalavimas buvusiam vadovui dėl 60 773,86 Eur žalos atlyginimo).

19.10. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad reikalavimo teisė yra specifinis bankrutavusios įmonės turtas. Nepaisant nominalios reikalavimo teisės vertės, tokio turto rinkos vertė priklauso nuo reikalavimo teisės apibrėžtumo (ar reikalavimo teisė yra nustatyta ir neginčytina, ar dėl jos egzistavimo ir (arba) dydžio egzistuoja ginčas), taip pat nuo reikalavimo teisės skolininko turtinės padėties (galimybės įgyvendinti reikalavimo teisę iš skolininko turto) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTYtOTE1LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-356-915/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-356-915/2017">3K-3-356-915/2017</a>).

19.11. Taip pat pripažįstama, kad įmonės reikalavimo teisė yra jos turto sudėtinė dalis ir dėl jos pardavimo tvarkos sprendžia kreditorių susirinkimas (komitetas). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bankrutavusios įmonės reikalavimo teisė į šios įmonės skolininkus yra įmonės turto dalis. Reikalavimo teisės, kaip ir neparduoto varžytynėse nekilnojamojo turto, pardavimo tvarką įgaliotas nustatyti kreditorių susirinkimas (komitetas) (ĮBĮ (2008 m. gegužės 22 d. įstatymo Nr. X-1557 redakcija) 33 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 25 straipsnio 3 dalis). Bankrutavusios įmonės reikalavimo teisės, kaip ir kito įmonės turto, pardavimo kainos tvirtinimas yra įmonės kreditorių susirinkimo (komiteto) kompetencijai priskirtas klausimas (ĮBĮ 23 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kreditorių susirinkimas (komitetas), priimdamas nutarimą parduoti įmonės turtą (reikalavimo teisę), turi nustatyti tokią šio turto pardavimo tvarką ir kainą, kuri atitiktų tiek įmonės, tiek ir daugumos kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTYtOTE1LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-356-915/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-356-915/2017">3K-3-356-915/2017</a>).

19.12. Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, galima teigti, kad pagal ĮBĮ nuostatas klausimas dėl bankrutuojančios įmonės reikalavimo teisės pardavimo kainos nustatymo yra priskirtas kreditorių susirinkimo kompetencijai. Tokiu būdu užtikrinama, kad kreditoriai patys nusprendžia, už kiek konkretus turto objektas (reikalavimo teisė) turėtų būti parduodamas (nustatyti pradinę turto pardavimo kainą). Todėl nagrinėjamu atveju bankroto administratorius turėjo kreiptis į kreditorių susirinkimą dėl tokio turto pardavimo kainos nustatymo. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad bankroto administratorius BUAB „W“ reikalavimą įmonės vadovui perleido UAB „E“ be kreditorių susirinkimo nutarimo dėl tokio turto kainos nustatymo, pagrįstai konstatuota, kad toks veiksmas pažeidžia ĮBĮ nuostatas.

19.13. Be kita ko, bankroto administratoriui keliamas ir nešališkumo reikalavimas, t. y. jis negali būti suinteresuotas bankroto procese atliekamais veiksmais, pavyzdžiui, parduoti įmonės turtą susijusiam asmeniui, atstovauti turto pirkėjui (ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalis). Kadangi turtas buvo parduotas pažeidžiant šiuos reikalavimus (byloje nustatyta, kad bankroto administratorius suklastojo UAB „E“ vadovo parašą ir kasos pajamų orderiu gautus 10 000 Eur įnešė į UAB „E“ sąskaitą), darytina išvada, kad tokie veiksmai yra neteisėti, nes bankroto administratorius turėjo interesą dėl turto pardavimo.

20. Grįsdamas kasacinio skundo argumentus, nuteistojo gynėjas remiasi kasacinio teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika, kaip precedentais nagrinėjamoje byloje.

21. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime (bylos Nr. 26/07) yra nurodęs, kad teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo įgyvendinimo sąlyga. Tačiau teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

21.1. Kasacinio teismo praktikoje ne sykį yra pažymėta, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip byloms, kuriose buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzQtMjQ4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-234-248/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-234-248/2016">3K-3-234-248/2016</a>, 15 punktas), kasacinį skundą galima grįsti tik tokiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse išdėstytais teisės išaiškinimais, kurie suformuluoti savo faktinėmis aplinkybėmis analogiškose arba iš esmės panašiose į bylą, kurioje kasacine tvarka skundžiamas teismo sprendimas, bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05LzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-9/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-9/2006">3K-3-9/2006</a>).

21.2. Nuteisėtojo gynėjo kasaciniame skunde nurodomi įvairūs teismų praktikos pavyzdžiai, kurie nėra tiesiogiai susiję su šioje kilusiais teisės aiškinimo klausimais arba joje nurodytos aplinkybės skiriasi nuo šios bylos. Pavyzdžiui, kasaciniame skunde nurodytoje kasacinio teismo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTgvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-498/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-498/2013">3K-3-498/2013</a> spręstas klausimas dėl bankrutuojančios įmonės sudaryto reikalavimo perleidimo sandorio. Tačiau šioje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl kreditorių komiteto sprendimo dėl turto pardavimo teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTgvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-498/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-498/2013">3K-3-498/2013</a>). Byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjk2LTY4NC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-296-684/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-296-684/2018">e3K-3-296-684/2018</a> spręstas klausimas dėl bankroto administratoriaus sprendimo sudaryti taikos sutartį civiliniame procese, t. y. šioje byloje buvo spręstas būtent kitokio pobūdžio klausimas – ne dėl įmonės turto pardavimo tvarkos, bet taikos sutarties sudarymo (pripažinta, kad tam kreditorių susirinkimo pritarimo nereikia) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjk2LTY4NC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-296-684/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-296-684/2018">e3K-3-296-684/2018</a>).

21.3. Atitinkamai Lietuvos apeliacinio teismo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMzc5LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1379/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1379/2012">2-1379/2012</a> buvo sprendžiama dėl kreditorių susirinkimo sprendimo įpareigoti įmonės administratorių sudaryti taikos sutartį civilinėje byloje. Teismas šioje byloje nurodė, kad toks nutarimas nėra teisėtas, nes pats bankroto administratorius sprendžia dėl procesinių teisių įgyvendinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMzc5LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1379/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1379/2012">2-1379/2012</a>). Byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0zNTQvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-354/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-354/2013">2-354/2013</a> spręstas analogiškas klausimas dėl bankroto administratoriaus sprendimo sudaryti taikos sutartį (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0zNTQvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-354/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-354/2013">2-354/2013</a>). Taip pat byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMzc3LTgyMy8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-377-823/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-377-823/2017">e2-377-823/2017</a> spręsta dėl bankroto administratoriaus sprendimo įgyvendinti savo procesines teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMzc3LTgyMy8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-377-823/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-377-823/2017">e2-377-823/2017</a>).

21.4. Taigi apibendrintai galimai teigti, kad nuteistojo gynėjo kasaciniame skunde nurodyti teismų praktikos pavyzdžiai nepagrindžia jo kasacinio skundo argumentų, kad atlikti veiksmai dėl BUAB „W“ reikalavimo buvusiam vadovui dėl 60 773,86 Eur žalos atlyginimo perleidimo UAB „E“ yra teisėti remiantis formuojama teismų praktika.

22. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad tik dalis P. P. atliktų veiksmų, būtent parengimas ir atspausdinimas 2017 m. birželio 5 d. reikalavimo perleidimo sutarties tarp UAB „K“ ir T. T., kuria UAB „K“ perleido T. T. 16 988,59 Eur kreditoriaus reikalavimą į BUAB „W“, ir 2017 m. birželio 6 d. reikalavimo perleidimo sutartis tarp J. K. ir T. T., kuria J. K. iš T. T. įsigijo 30 000 Eur reikalavimo teisę į BUAB „W“, formaliai laikytini teisėtais civilinės teisės prasme, tačiau kita dalis veiksmų – BUAB „W“ reikalavimo teisės į M. K. perleidimas UAB „E“ – negali būti laikomi teisėtais net ir civilinės teisės požiūriu.

23. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal BK 11 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio, 21 straipsnio 1 dalies sisteminį aiškinimą, nusikalstama yra ne tik tokia veika, kuri atitinka tiesiogiai BK specialiojoje dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, bet ir veika, kuria tik rengiamasi tokią veiką padaryti, su sąlyga, kad rengiamasi padaryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimą (BK 228 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už sunkų nusikaltimą). Pagal BK 21 straipsnio 1 dalį rengimusi padaryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimą yra priemonių ir įrankių suieškojimas ar pritaikymas, veikimo plano sudarymas, bendrininkų telkimas arba kitoks tyčinis nusikaltimo padarymą lengvinančių sąlygų sudarymas. Pažymėtina, kad rengimusi pripažįstamos ne tik pačios savaime nusikalstamos veikos (pvz., neteisėtas šaunamojo ginklo įgijimas), bet ir formaliai teisėtos veikos (teisėtas šaunamojo ginklo įgijimas), jei tokia veika daroma turint tyčią padaryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimą (pvz., turint tyčią nužudyti). Atsižvelgiant į tai, kad P. P. atlikti veiksmai (parengimas ir atspausdinimas 2017 m. birželio 5 d. reikalavimo perleidimo sutarties tarp UAB „K“ ir T. T., kuria UAB „K“ perleido T. T. 16 988,59 Eur kreditoriaus reikalavimą į BUAB „W“, ir 2017 m. birželio 6 d. reikalavimo perleidimo sutarties tarp J. K. ir T. T., kuria J. K. iš T. T. įsigijo 30 000 Eur reikalavimo teisę į BUAB „W“) sudarė dalį bendro nuteistojo sumanymo, kuriuo siekta, panaudojant bankroto administratoriaus įgaliojimus bei žinias priešingai įgaliojimų paskirčiai, gauti lėšų iš administruojamo bankrutuojančio juridinio asmens akcininko M. K. ne bankrutuojančio juridinio asmens ir jo kreditorių reikalavimams patenkinti, o administravimo išlaidoms pirmumo tvarka padengti ir bankrutuojančio juridinio asmens kreditoriaus T. T. bei pastarojo kontroliuojamos kreditorės UAB „K“ reikalavimams į bankrutuojantį juridinį asmenį pirmumo tvarka patenkinti, pirmiau nurodyti formaliai civilinės teisės požiūriu teisėti veiksmai laikytini nusikalstamais, nes padaryti turint tyčią piktnaudžiauti BK 228 straipsnio 2 dalies prasme. Dėl to, kasacinio skundo argumentai, kad teismai teisėtus civilinės teisės požiūriu veiksmus nepagrįstai pripažino nusikalstamais ir užtraukiančiais baudžiamąją atsakomybę, atmestini.

24. Kasaciniame skunde nurodoma, kad P. P. veika nėra tiek pavojinga, jog už ją kiltų baudžiamoji atsakomybė; kasatoriaus nuomone, kiti kreditoriai, matydami, kad bankroto administratorius negina jų teisių, galėjo savarankiškai pareikšti civilinį ieškinį M. K., kaip buvusiam UAB „W“ vadovui, ir taip apginti savo pažeistas civilines teises. Todėl teismai, pripažindami P. P. veiksmus nusikalstamais, pažeidė proporcingumo, protingumo reikalavimus, įtvirtintus Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje.

25. Pagal BK 11 straipsnio 1 dalį nusikaltimas yra pavojinga ir šiame kodekse uždrausta veika (veikimas ar neveikimas), už kurią nustatyta laisvės atėmimo bausmė.???Ši BK nuostata reiškia, kad nusikalstama veika ne tik turi formaliai atitikti nusikalstamos veikos sudėtį, įtvirtintą BK straipsnyje, bet ir turi atitikti pavojingumo reikalavimą. Negali būti nusikaltimu visuomenei pavojinga veika, jeigu ji neįtvirtinta baudžiamajame įstatyme. Lygiai taip pat negali būti laikoma nusikaltimu veika, formaliai atitinkanti Baudžiamojo kodekso straipsnį, bet neturinti visuomenei pavojingo pobūdžio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjE2LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-216/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-216/2013">2K-216/2013</a>, 2K-424-696/2016). Tiek Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, tiek ir ne kartą kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad baudžiamoji teisė nėra formali teisė, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTM3LTUxMS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-137-511/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-137-511/2018">2K-137-511/2018</a>).

26. Byloje nustatyta, kad P. P., būdamas BUAB „W“ bankroto administratorius, savo, kaip valstybės tarnautojui prilyginto asmens, įgaliojimus ir žinias panaudojo priešingai įstatymo suteiktų įgaliojimų paskirčiai, t. y., užuot gynęs visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, laikęsis ĮBĮ ir kitų teisės aktų reikalavimų, neturėjęs teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, nepirkęs įmonės turto, neatstovavęs pirkėjui jį perkant, užtikrinęs, kad kreditorių reikalavimai būtų patenkinti kiek galima didesne apimtimi ir kt., pasirūpino, kad būtų patenkinti tik bankroto administratoriaus turtiniai interesai ir T. T. bei jo kontroliuojamos UAB „K“ kreditoriaus reikalavimas, o kitiems kreditoriams apie M. K. mokėjimus pagal BUAB „W“ kreditorių reikalavimus net nebūtų žinoma, perleido BUAB „W“ reikalavimo teisę į M. K., kaip buvusį vadovą, savo kontroliuojamai įmonei UAB „E“ be kreditorių susirinkimo sutikimo. Pažymėtina ir tai, kad BUAB „W“ kreditoriai negalėjo savo teisių veiksmingai apginti panaudodami civilinės teisės priemones, nes apie M. K. ir T. T. bei jo kontroliuojamos UAB „K“ tarpusavio sutartį ir pagal ją atliktus mokėjimus jiems nebuvo žinoma; neturėdami visos informacijos, jie negalėjo priimti teisingo sprendimo. Pirmiau aptartos aplinkybės ir tai, kad, kaip nustatė teismai, P. P. veiksmais buvo sukelta didelė neturtinė žala, leidžia spręsti apie šio nuteistojo veiksmų pavojingumą.

27. Kasatorius, nesutikdamas su teismų nustatytu neturtinės žalos požymiu, pagrįstai nurodo, kad pagal teismų praktiką didelės neturtinės žalos požymis turi būti nustatytas neabejotinų įrodymų visuma, negali būti preziumuojamas ar išvedamas iš kitų piktnaudžiavimo sudėties požymių. Šis požymis negali būti be turinio, vien apibrėžtas abstrakčiomis frazėmis apie valstybės ir juridinių asmenų autoriteto, reputacijos, prestižo menkinimą, kompromitavimą, pagrindinių valstybės principų pažeidimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYtNDg5LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-16-489/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-16-489/2021">2K-16-489/2021</a>).?

28. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad P. P. veika padaryta neturtinė žala yra įvertinta kaip didelė motyvuojant tuo, kad P. P., nepaisydamas kitų kreditorių interesų, kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės, išskirdamas tik vieną iš bankrutuojančios bendrovės kreditorių, sumenkino pasitikėjimą bankroto administratoriumi, tokius veiksmus atliko būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, pažeisdamas iš teisės aktų jam kylančias pareigas, iškraipė bankroto administratoriaus veiklos esmę ir turinį, diskreditavo bankroto administratoriaus vardą, griaudamas pasitikėjimą šia institucija. Šie argumentai pakankamai konkrečiai ir aiškiai apibūdina neturtinę žalą, jos turinį ir dydį. Pažymėtina ir tai, kad pagal teismų praktiką piktnaudžiavimo atveju neturtinė žala paprastai vertinama kaip didelė, kai piktnaudžiavimas yra susijęs ir su kitos nusikalstamos veikos padarymu (mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, 2K-177-677/2016, 2K-401-222/2015, 2K-18-976/2015, 2K-262/2014).

29. Kartu teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad kaltinime nurodyta aplinkybė – P. P. siekimas įvykdyti susitarimą su T. T., kad M. K. grąžintų skolas T. T. ir šio kontroliuojamai UAB „K“, neatitinka teismų praktikoje pateikto „kitokios asmeninės naudos“ požymio aiškinimo ir nurodyta nepagrįstai. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje BK 228 straipsnio 2 dalyje nustatytas požymis – kitokios asmeninės naudos siekimas – aiškinamas kaip siekimas gauti neturtinio pobūdžio naudos (garbės, pareigų paaukštinimo, aukštesnes pareigas einančių (tarnybine linija) asmenų palankumo užsitikrinimo ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-317-489/2017, 2K-180-976/2017, 2K-161-693/2019 ir kt.). Todėl vien siekimas įvykdyti susitarimą su kitu asmeniu, kolegijos vertinimu, pats savaime nesuteikia kaltininkui jokios kitokios asmeninės neturtinio pobūdžio naudos. Vadinasi, ši aplinkybė P. P. inkriminuota nepagrįstai ir šalintina iš kaltinimo, nors tai ir nekeičia jam inkriminuotos veikos juridinio vertinimo.

30. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pagal kasacinio skundo argumentus nėra pagrindo daryti išvadą, kad, kvalifikuodami P. P. veiką pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Dėl kasacinio skundo argumentų dėl esminio BPK 320 straipsnio 3 ir 4 dalių pažeidimo

31. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas peržengė paduoto apeliacinio skundo ribas, nes vietoj pirmosios instancijos teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurios vykdymas atidėtas, paskyrė P. P. realią (14 913,36 Eur (396 MGL) dydžio) baudą, kurią sumokėti P. P. turi ribotas galimybes. Apeliacinės instancijos teismo sprendimo skirti P. P. baudą nepagrindžia apeliacinės instancijos teismo nurodoma teismų praktika, nes ji paneigta kitose baudžiamosiose byloje priimtose nutartyse. Bausmės vykdymo atidėjimu siekiama iš esmės tokių pačių tikslų, kaip ir paskiriant bausmę, be to, bausmės vykdymo atidėjimas sudaro galimybes stebėti ir vertinti nuteistojo elgesį, siekiant įsitikinti, ar jis padeda pasiekti bausmės tikslus, todėl P. P. tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę, atidedant jos vykdymą.

32. BPK 320 straipsnis apibrėžia baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, o šio straipsnio 4 dalis įtvirtina draudimą apeliacinės instancijos teismui pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį, jei dėl to nėra paduoti prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai, taip pat draudimą pabloginti nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, teisinę padėtį daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama tik pagal nuteistojo P. P. ir jo gynėjo apeliacinius skundus, taigi apeliacinės instancijos teismas negalėjo pabloginti P. P. teisinės padėties. BK 42 straipsnis 1 dalies 1–6 punktuose pateiktas bausmių, skiriamų už nusikaltimą, sąrašas, išdėstant bausmes nuo švelniausios iki griežčiausios bausmės pagal bausme varžomų žmogaus teisių ir laisvių suvaržymo pobūdį, trukmę ir pan. Bauda, kaip bausmės rūšis, nurodyta 2 punkte, o terminuotas laisvės atėmimas – 5 punkte, taigi apeliacinės instancijos teismas, vietoj pirmosios instancijos teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės paskirdamas P. P. už įvykdytas nusikalstamas veikas baudos bausmę, P. P. teisinės padėties nepablogino. Pažymėtina ir tai, kad terminuotas laisvės atėmimas, paskiriamas atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nėra bausmės rūšis ir, nustačius pagrindą, gali būti panaikintas nurodant vykdyti paskirtą laisvės atėmimo bausmę realiai. Tokiu atveju P. P. teisinė padėtis būtų nepalyginti sunkesnė negu dėl apeliacinės instancijos teismo 2021 m. birželio 23 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės.

33. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad, nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, patenkinti kurį nors iš kasatoriaus alternatyvių prašymų (naikinti abiejų instancijų teismų sprendimus ir bylą P. P. nutraukti arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, arba pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir P. P. paskirti laisvės atėmimo bausmę jos vykdymą atidedant dvejiems metams) nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo P. P. gynėjo advokato Raimundo Jurkos kasacinį skundą.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Artūras Pažarskis

Audronė Kartanienė