Baudžiamoji byla Nr. 2K-119-303/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36607-2018-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2; 2.1.15.3.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. spalio 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Audronės Kartanienės (pranešėja),
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,
nuteistajai A. S.,
nuteistosios gynėjai advokatei Karinai Račkauskienei,
nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei T. B.,
nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovui Nerijui Plėdžiui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų E. B., S. S. (S. S.), A. B. (A. B.), L. K., T. B. atstovo advokato Nerijaus Plėdžio kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 10 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties.
Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu A. S. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti (mokytis), tęsti darbą ar mokslą, neišvykti už gyvenamosios vietos (miesto) rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones trejiems metams.
Nukentėjusiųjų civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš nuteistosios A. S. priteista: nukentėjusiajai E. B. – 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajam S. S. – 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajam A. B.– 7000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajai T. B. – 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajai L. K. – 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Iš civilinės atsakovės AB „L“ priteista 2883,47 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai E. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi nukentėjusiųjų E. B., S. S., A. B., L. K., T. B., S. Si., V. L. (V. L.), M. L. atstovo advokato Nerijaus Plėdžio apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės bei nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, nuteistosios, jos gynėjos ir prokuroro, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. A. S. nuteista už tai, kad 2018 m. liepos 31 d. apie 14.40 val. Kaune, A. Juozapavičiaus prospektu vairuodama automobilį,,Audi Q5“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir važiuodama nuo Sandėlių g. link Tilto g., ties A. Juozapavičiaus pr. namu Nr. 7, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 30 ir 129 punktų reikalavimus, t. y. viršijo maksimalų leistiną greitį gyvenvietėje, važiuodama tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu greičiu, tačiau ne mažesniu nei 56 km/h ir ne didesniu nei 68 km/h, artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos antra eismo juosta, nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, nepraleido iš dešinės pusės pagal jos vairuojamo automobilio važiavimo kryptį perėjoje judančio pėsčiojo A. St. (A. St.), jį parbloškė ir padarė jam sužalojimus, nuo kurių jis tą pačią dieną 20.10 val. gydymo įstaigoje mirė.
II. Kasacinio skundo argumentai
2. Kasaciniu skundu nukentėjusiųjų E. B., S. S., A. B., L. K., T. B. atstovas advokatas N. Plėdys prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus ir nustatydamas bylos aplinkybes, padarė esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą, t. y. pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes rėmėsi neteisėtais įrodymais, padarė klaidingas išvadas dėl įrodymų turinio, įrodymus vertino atskirai, neatsižvelgė į jų visumą ir tai lėmė esminių bylos aplinkybių netinkamą nustatymą, o apeliacinės instancijos teismas šių pažeidimų neištaisė – taip pat pažeidė BPK reikalavimus dėl įrodymų vertinimo, tinkamai neišnagrinėjo nukentėjusiųjų apeliacinio skundo argumentų, darydamas išvadas rėmėsi išgalvotomis aplinkybėmis, neapgynė nukentėjusiųjų interesų ir suvaržė jų teisę į apeliaciją, taip pažeidė BPK 28 straipsnio 2 dalies, 312 straipsnio 1 dalies, 320 straipsnio 3, 6 dalių nuostatas.
2.2. Teismai nepagrįstai nustatė, kad A. St., kuris žuvo, įvykio metu buvo neatsargus, nes bėgo per pėsčiųjų perėją ir nesustojo prieš nuteistosios vairuojamą automobilį, kai šiai važiuojant antra eismo juosta vaizdą užstojo autobusas, važiuojantis pirma eismo juosta, kuris prieš pėsčiųjų perėją nesustojo ir nestabdė.
2.3. Nuteistosios A. S. gynėjos pateiktas vaizdo įrašas, kuriuo rėmėsi teismai, negalėjo būti pripažintas įrodymu, nes jo negalima patikrinti BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka. Gynėjos prašyme nurodyta, kad vaizdo medžiagą pateikė asmuo, kuris atsisakė atskleisti savo asmens tapatybę. Šis asmuo nebuvo apklaustas teisme, todėl neįmanoma patikrinti, ar vaizdo įrašas gautas teisėtai. Be to, į bylą pateikta techninės ekspertizės išvada patvirtino, kad vaizdo įrašas galėjo būti suklastotas (nustatyta, kad jis yra montuotas, koreguotas, jo sukūrimo data ir laikas skiriasi nuo įvykio datos ir laiko (sukurtas praėjus savaitei po įvykio)). Teismas visais atvejais turi pareigą patikrinti, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus, t. y. ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams ir ar jie patikrinti BPK nurodytais veiksmais. Duomenys, kurių gavimo tvarkos pažeidimai kelia abejonių jų patikimumu ir šių abejonių nėra galimybės pašalinti atliekant kitus BPK nustatytus veiksmus, įrodymais nepripažįstami (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xNzgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-178/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-178/2012">2K-P-178/2012</a>, 2K-168-13912017, 2K-20-303/2018). Pripažindamas įrodymu nežinomos kilmės bei nepatikimo (galimai suklastoto) turinio BPK veiksmais nepatikrintą vaizdo įrašą ir juo remdamasis, pirmosios instancijos teismas nesilaikė įrodymų teisėtumo (leistinumo) reikalavimų (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys), pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Apeliacinės instancijos teismas dėl šių motyvų, išsamiai nurodytų apeliaciniame skunde, nepasisakė ir taip pažeidė BPK reikalavimus dėl teisės į apeliaciją užtikrinimo.
2.4. Minėto vaizdo įrašo patikimumas buvo paneigtas į bylą pateikta nepriklausomos nekomercinės organizacijos Techninių ekspertizių centro specialisto išvada, tačiau teismai jos nepagrįstai nevertino, nors šio tyrimo išvados sudarė pagrindą abejoti vaizdo įrašo autentiškumu ir (ar) sąsajumu su tiriamomis aplinkybėmis. Teismų nurodytos aplinkybės dėl specialisto išvados nevertinimo laikytinos deklaratyviomis ir šališkomis, nes teismas neturi kompetencijos kvestionuoti specialisto kvalifikacijos, jo atliekamo tyrimo autentiškumo ir duomenų objektyvumo byloje nesant tokias abejones patvirtinančių duomenų. Priešingai, pagal minėtą specialisto išvadą specialisto kompetencija (įrašytas į atitinkamos srities teismo ekspertų sąrašą) yra neginčytinai nustatyta, o tyrimo metodikos bei skaičiavimai išvadoje išsamiai pagrįsti. Esant abejonių dėl specialisto išvados, teismas privalėjo skirti vaizdo įrašo ekspertizę (BPK 208 straipsnis), o nesant tokios galimybės – vaizdo įrašo nepripažinti įrodymu arba vertinti jo turinį kritiškai. Neįvertinę šio vieno iš proceso metu surinktų bylai išspręsti reikšmingų įrodymų, teismai taip pat pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas.
2.5. Nustatydamas aplinkybes, kad A. St., kuris žuvo, bėgo per perėją ir autobusas prieš pėsčiųjų perėją nesustojo bei nestabdė, pirmosios instancijos teismas rėmėsi išimtinai nuteistosios A. S. ir jos versiją palaikiusio liudytojo B. A. paaiškinimais, tačiau neatsižvelgė į tai, kad šias aplinkybes neginčytinai paneigė kitų bylos duomenų visuma: nuoseklūs ir neprieštaringi liudytojų L. J., E. Z., R. G., S. A., O. K., K. K. parodymai, (duomenys neskelbtini) patrulės I. P. 2018 m. liepos 31 d. tarnybinis pranešimas bei jos parodymai, nukentėjusiųjų paaiškinimai ir jų pateikti rašytiniai įrodymai, apibūdinantys žuvusio asmens charakterį, nukentėjusiųjų atstovo pateiktos įvykio vietos nuotraukos, 2019 m. lapkričio 11 d. eksperto išvada MV 2019-65, 2019 m. balandžio 11 d. eksperto išvada MV 2019-17. Be to, liudytojų L. J., E. Z., R. G. ir O. K. parodymais nustatyta, kad nuteistoji ir liudytojas B. A. iškart po įvykio tiesiogiai bendravo apie bylai reikšmingas aplinkybes ir tik po to atsirado nuteistosios gynybinė versija apie tariamą asmens, kuris žuvo, neatsargumą bei šią versiją patvirtinantys B. A. parodymai, todėl jie turėjo būti vertinami kritiškai.
2.6. Aplinkybes, kad nuteistoji iš karto po įvykio nepadėjo sužalotam A. St., nuolat kalbėjo telefonu ir su liudytoju B. A., patvirtino liudytojos L. F., L. J., R. G., S. A., O. K. ir šių liudytojų parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, t. y. patikimi. Tai, kad nuteistoji įvykio metu naudojosi mobiliuoju telefonu, įrodo 2018 m. rugpjūčio 22 d. tarnybinis pranešimas dėl telekomunikacinių įvykių analizės.
2.7. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pirmiau nurodytus įrodymus, pirmosios instancijos teismo pažeidimų neištaisė, pats padarė klaidų dėl įrodymų turinio, nurodė išgalvotas aplinkybes, kurių nepatvirtina arba kurias paneigia byloje esantys duomenys. Teismas nurodė, kad liudytojas K. K. „yra vairavimo instruktorius, tuo metu važiavo su mokiniu, turėjo būti susitelkęs į mokinio vairavimą“, liudytoja O. K. „galėjo matyti kitą autobusą“, nors tai prieštarauja šių liudytojų parodymams. Teismo vertinimu, nuteistosios gynėjos pateiktas nežinomu būdu gautas vaizdo įrašas yra patikimas, o eksperto išvados dėl įrašo suklastojimo atmestinos, nes „nėra žinoma eksperto, tyrusio vaizdo įrašą, kompetencija“, nors eksperto kompetenciją patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. „Nuteistoji galėjo naudotis laisvų rankų įranga“, tačiau tokių aplinkybių taip pat nepatvirtina bylos duomenys. Be to, realiu pagalbos suteikimu asmeniui, kuris žuvo, teismas klaidingai laikė nuteistosios veiksmus, kuriais „nuteistoji po eismo įvykio atnešė iš savo automobilio vaistinėlę“, nors byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad tokiais veiksmais nuteistoji realiai suteikė pagalbą. Motyvuodamas bausmės skyrimą, teismas neteisingai nurodė, jog „nuteistoji per gynėją siūlė susitaikyti ir atlyginti neturtinę žalą“, – tokio siūlymo nebuvo ir jo nepatvirtina bylos duomenys.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
3. Nukentėjusiųjų E. B., S. S., A. B., T. B., L. K. atstovo advokato N. Plėdžio kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
4. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir (ar) nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, patikrina tik teisės taikymo aspektu. Ši norma reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-402/2010, 2K-358-942/2017). Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Todėl teisėjų kolegija pasisakys tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kurie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.
5. Kartu pažymėtina ir tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje nuteistajai A. S. nebuvo pareikštas kaltinimas pagal BK 144 straipsnį („Palikimas be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei“) arba pagal BK 281 straipsnio 5 dalį dėl KET 20 punkto, draudžiančio motorinių transporto priemonių vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, pažeidimo, todėl su tuo susiję kasacinio skundo teiginiai, kaip aiškiai neatitinkantys BPK 255 straipsnio 1 dalies, 367 straipsnio 3 dalies reikalavimų, nenagrinėtini.
Dėl įrodymų teisėtumo ir jų vertinimo (BPK 20 straipsnio 1, 4, 5 dalys)
6. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai vadovavosi neleistinu (neteisėtu) įrodymu – nuteistosios A. S. gynėjos K. Račkauskienės pateiktu vaizdo įrašu, taip pat esmingai pažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, vertino liudytojų L. J., E. Z., R. G., S. A., O. K., K. K. parodymus, specialisto išvadas; dėl liudytojų parodymų turinio padarė klaidingas išvadas, įrodymus vertino atskirai, o ne kaip visumą; tai, kaip tvirtina kasatorius, lėmė esminių aplinkybių netinkamą nustatymą. Apeliacinės instancijos teismas šių pažeidimų neištaisė ir taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3, 6 dalių reikalavimus.
7. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva; teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys).
8. Esminiu pažeidimu, pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-28-489/2016, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017 ir kt.).
9. Patikrinus skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, konstatuotina, kad teismų atliktas įrodymų vertinimas esminių trūkumų neturi, kasacinio skundo teiginiai apie teismų padarytus esminius BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimus, o apeliacinės instancijos teismo – ir BPK 320 straipsnio 3, 6 dalių pažeidimus prieštarauja ginčijamų teismų nuosprendžio ir nutarties turiniui bei bylos medžiagai.
10. Kasaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad nuteistosios A. S. gynėjos į bylą pateiktas vaizdo įrašas, kuriuo rėmėsi teismai, negalėjo būti pripažintas įrodymu, nes jo negalima patikrinti BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka.
11. BPK 20 straipsnio 1, 4 dalyse nustatytas reikalavimas laikytis įstatymų gaunant įrodymus yra ypač svarbus, nes priešingu atveju nebūtų užtikrintas bylos nagrinėjimo teisingumas. Bet kuriuo atveju, ar informacija surinkta pagal BPK, ar ji gauta kitų įstatymų nustatyta tvarka, teismas turi pareigą patikrinti, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus, t. y. ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams ir ar jie patikrinti BPK nurodytais veiksmais?? (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODEtODk1LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-81-895/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-81-895/2020">2K-81-895/2020</a>).
12. Pagal teismų praktiką, privačių asmenų pateikti duomenys įrodymais nepripažįstami tik tais atvejais, kai jie gauti įstatyme tiesiogiai draudžiamu būdu; privataus asmens padaryti ir teisėsaugos institucijai pateikti garso (vaizdo) įrašai teismo gali būti pripažįstami įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-360/2004, 2K-143/2011, 2K-250/2012, 2K-338-511/2017, 2K-168-511/2019, 2K-232-976/2019, 2K-63-511/2021). Tačiau spręsdamas, ar privataus asmens pateikti įrašai laikytini įrodymais, teismas turi ištirti, ar šie duomenys atitinka visus BPK 20 straipsnyje nustatytus įrodymams keliamus reikalavimus, įvertinti tokių duomenų patikimumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-360/2004, 2K-63-511/2021).
13. Bylos duomenimis, CD–R diske įrašytą vaizdo medžiagą, kurios teisėtumą ir patikimumą ginčija kasatorius, į bylą pateikė nuteistosios gynėja K. Račkauskienė privačia iniciatyva, nurodžiusi, kad jį pateikęs asmuo nesutinka atskleisti savo asmens tapatybės. Ši aplinkybė, yra viena iš priežasčių, dėl kurios, kasatoriaus teigimu, aptariamas vaizdo įrašas yra neleistinas įrodymas. Su tokiu kasatoriaus teiginiu sutikti teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Visų pirma, tokio duomenų gavimo būdo įstatymas nedraudžia; antra, šio įrodymo turinio patikimumą teismas patikrino BPK nustatytais proceso veiksmais, palygino jį su kitais byloje esančiais įrodymais, taip pat ir kasaciniame skunde nurodyta nepriklausomos nekomercinės organizacijos Techninių ekspertizių centro specialisto D. V. Vladymyrovychiaus (D. V. Vladymyrovych) išvada (t. y. vaizdo įrašas peržiūrėtas teisiamajame posėdyje, dėl jame užfiksuotų aplinkybių apklausta liudytoja S. A., dėl šio vaizdo įrašo galimo montažo – vaizdo ekspertizių ekspertas ir kt.). Vien ta aplinkybė, kad nėra žinoma, kas (konkretus fizinis asmuo) ir kokiu įrenginiu padarė ginčijamą vaizdo įrašą, savaime nepaneigia šio įrašo teisėtumo ir įrodomosios reikšmės nustatant reikšmingas bylai aplinkybes, nes jo patikimumu teismai įsitikino laikydamiesi BPK reikalavimų (BPK 20 straipsnis, 242 straipsnio 1 dalis, 301 straipsnio 1 dalis). Taigi nėra teisinio pagrindo daryti išvados, kad nuteistosios gynėjos K. Račkauskienės pateiktas vaizdo įrašas negalėjo būti pripažintas teisėtu (leistinu) ir patikimu įrodymu, o jame esantys duomenys negalėjo būti vertinami kartu su kitais byloje surinktais įrodymais.
14. Kasatoriaus skundo teiginiai, kad teismai nepagrįstai nevertino į bylą pateiktos nepriklausomos nekomercinės organizacijos Techninių ekspertizių centro specialisto D. V. Vladymyrovychiaus išvados, taip pat nepagrįsti.
15. Nepriklausomos nekomercinės organizacijos Techninių ekspertizių centro specialisto D. V. Vladymyrovychiaus išvada, kuri BPK prasme nėra nei ekspertizės aktas (BPK 88 straipsnis), nei specialisto išvada (BPK 90 straipsnis), todėl buvo tiriama ir vertinama kaip konsultacinė išvada, surašyta specialiųjų žinių turinčio asmens (BPK 95–96 straipsniai) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-521/2008, 2K-465/2010, 2K-165/2013, 2K-337/2014, 2K-122-303/2020), kartu su kitais įrodymais. Siekdamas įvertinti, ar pagrįsti šios išvados teiginiai, kurie sudarė pagrindą abejoti į bylą pateikto vaizdo įrašo autentiškumu ir sąsajumu su tiriamomis įvykio aplinkybėmis (pavyzdžiui, šio tyrimo metu atlikus vizualinį videogramos tyrimą buvo nustatyti nemotyvuoti cikliški (daugkartiniai) objektų judėjimo fazių pasikartojimai, tai yra galimo tarpkadrinio montažo požymis; videogramos faile nustatyti keitimo ženklai), teismas posėdyje apklausė Lietuvos teismo ekspertizės centro vaizdo ekspertizių ekspertą Kęstutį Graželį, šis aptariamos išvados teiginius dėl galimo šio vaizdo įrašo montažo (klastotės) argumentuotai paneigė. Toks aptariamos specialisto D. V. Vladymyrovychiaus išvados rezultatų tikrinimas ir vertinimas kartu su kitais bylos įrodymais (liudytojų S. A., B. A. parodymais, 2018 m. spalio 4 d. daiktų apžiūros protokolu, nuteistosios gynėjos pateiktomis nuotraukomis, darytomis nuteistosios iš karto po įvykio, ir pan.), teisėjų kolegijos nuomone, atliktas nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir atitinka teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzI5LTk3Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-329-976/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-329-976/2017">2K-329-976/2017</a>, 2K-373-976/2018, 2K-334-669/2018, 2K-97-976/2020 ir kt.).
16. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas šią specialisto išvadą įvertino kaip nepatikimą, keliančią abejones ir tokią savo išvadą motyvuotai pagrindė. Todėl teigti, kad teismai, neįvertinę šio vieno iš proceso metu surinktų bylai išspręsti reikšmingų įrodymų, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nėra jokio pagrindo. Kiti kasaciniame skunde nurodyti BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimai iš esmės taip pat yra grindžiami atskirų įrodymų – liudytojų L. J., E. Z., R. G., S. A., O. K., K. K. parodymų, rašytinių bylos duomenų – vertinimo kvestionavimu, nesutikimu su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadomis dėl jų turinio vertinimo ir įrodomosios reikšmės. Tačiau teismas išdėstė išsamius motyvus, kodėl kritiškai vertina liudytojų L. J., E. Z., R. G., O. K., K. K. parodymus apie miesto autobuso sustojimo po kilusio įvykio vietą (pavyzdžiui, dauguma liudytojų negalėjo tiksliai nurodyti, kur konkrečiai sustojo autobusas; buvo susikoncentravę į vairuotojos A. S. veiksmus, kelkraštyje gulintį žmogų, paveikti streso ir pan.).
17. Pirmiau aptartų įrodymų visuma (o ne vien nuteistosios ar jos versiją palaikiusio liudytojo B. A. parodymai) teismams leido pripažinti įrodyta aplinkybę, kad miesto autobusas įvykus eismo įvykiui sustojo už pėsčiųjų perėjos ribų, o ne prieš ją, ir savo padėties iki išvažiuodamas iš įvykio vietos nekeitė. Taigi, priešingai nei teigia kasatorius, teismai paneigė nukentėjusiųjų ir jų atstovo iškeltas abejones, kad miesto autobusas buvo sustojęs prieš perėją praleisti pėsčiojo A. St.
18. Vien tai, kad teismai įrodymus įvertino kitaip, nei to pageidavo proceso dalyvis, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visus byloje surinktus įrodymus, juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, šalindamas nustatytus prieštaravimus, susiejo į vientisą loginę įrodymų seką, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės, apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktus, išdėstė įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes, įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovo apeliacinio skundo argumentus bei dar kartą išanalizavęs byloje ištirtus įrodymus, priešingai nei skunde teigia kasatorius, motyvuotai pasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės; skundžiamoje nutartyje išdėstė išvadas dėl visų esminių apeliacinio skundo argumentų, nurodė motyvus, kodėl šio skundo argumentai yra atmetami, todėl BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimų nepažeidė.
19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kasaciniame skunde išreikštos abejonės dėl įrodymų teisėtumo ir byloje atlikto įrodymų vertinimo neatitikties įstatymų reikalavimams yra nepagrįstos.
Dėl nukentėjusio asmens didelio neatsargumo (CK 6.282 straipsnio 1 dalis) ir civilinio ieškinio išsprendimo (BPK 113, 115 straipsniai)
20. Kasaciniu skundu nesutinkama su teismų išvadomis dėl nukentėjusiojo A. St. veiksmų vertinimo kaip didelio neatsargumo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 6.282 straipsnio 1 dalis) ir dėl to netinkamai byloje išspręstų kitų klausimų (nuteistajai A. S. paskirtos bausmės, civilinio ieškinio išnagrinėjimo).
21. CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Šioje normoje yra reglamentuojami nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens mišrios kaltės teisiniai padariniai ir ji įtvirtina teismo teisę spręsti dėl prašomos priteisti (turtinės, neturtinės) žalos sumažinimo.
22. Patikrinus skundžiamus teismų sprendimus šiuo kasatoriaus skundžiamu aspektu, konstatuotina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados, jog eismo įvykis kilo ir padariniai atsirado (žuvo žmogus) dėl nuteistosios A. S. padarytų KET pažeidimų bei nukentėjusiojo A. St. didelio neatsargumo, t. y. esant mišriai kaltei, nepagrįstos bylos duomenimis ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal byloje nustatytą eismo įvykio situaciją teismai, nesant faktinio ir teisinio pagrindo, pripažino žuvusio nukentėjusiojo A. St. didelį neatsargumą (CK 6.282 straipsnio 1 dalis) ir tai lėmė netinkamą byloje pareikšto civilinio ieškinio išsprendimą (BPK 113, 115 straipsniai).
23. Teismų praktikoje baudžiamosiose bylose dideliu neatsargumu pripažįstamas toks nukentėjusiojo elgesys ar veiksmai, kai pažeidžiami Kelių eismo taisyklių reikalavimai ar elgesys akivaizdžiai neatitinka eismo dalyvio protingo, apdairaus ir atidaus elgesio standarto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-465/2008, 2K-272/2011, 2K-204/2013). Vadovaujantis teismų praktika civilinėse bylose, kaip didelis nukentėjusio asmens neatsargumas gali būti įvertintas rizikingas, pakankamai aiškius ir kiekvienam asmeniui suvokiamus atsargumo reikalavimus ignoruojantis nukentėjusiojo elgesys, paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių ignoravimas. Dėl neatsargumo kvalifikavimo kaip didelio sprendžiama pagal konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes. Konkretaus nurodymo, kaip asmuo turi elgtis konkrečioje situacijoje, kad jo elgesys būtų saugus jam ir aplinkiniams, nevykdymas yra pagrindas daryti išvadą, kad asmuo ignoravo reikalavimus dėl saugaus ir atsargaus elgesio, todėl buvo labai neatsargus (pvz., kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMy8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-13/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-13/2012">3K-3-13/2012</a>, 3K-3-257-248/2020). Didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis. Paprastas neatsargumas yra tada, kai veiksmai neatitinka tam tikro rūpestingumo standarto, reglamentuoto įstatyme, kurio tikslas apsaugoti kitus asmenis nuo tos konkrečios žalos, arba neatitinka rūpestingo žmogaus elgesio standarto, kuris protingai tikėtinas įvertinus aplinkybes (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-114/2017, 3K-3-257-248/2020).
24. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis A. St. įžengė į nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ir per ją, „kad ir ristele“, bėgo; taip jis perbėgo pirmą eismo juostą, kuria važiavo liudytojo B. A. vairuojamas miesto autobusas; nukentėjusysis buvo parblokštas ir mirtinai sužalotas pėsčiųjų perėjoje A. S. vairuojamo antra eismo juosta automobilio. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas, remdamasis ekspertizės aktu, specialisto išvada, specialisto ir eksperto paaiškinimais, pripažino, jog tiksliai nustatyti, kokiu vis dėlto greičiu per pėsčiųjų perėją judėjo pėsčiasis, t. y. ar jis bėgo ristele, ar ėjo spartesniu žingsniu, negalima. Reikšminga ir tai, kad, pagal ekspertą L. Andrijauską, bėgimo ristele greitis nežymiai – tik 1 km/h – skiriasi nuo ėjimo, o atsižvelgus į jo apavą (avėjo šlepetes per pirštą), nukentėjusysis greitai bėgti negalėjo; jeigu nukentėjusysis būtų greitai bėgęs, tikėtina, kad automobilis jį būtų parbloškęs kita automobilio puse. Nepaisant šių aplinkybių, nukentėjusiojo A. St. veiksmus teismai pripažino kaip didelį neatsargumą (CK 6.282 straipsnio 1 dalis). Teismų vertinimu, nukentėjusysis pažeidė KET 44 punkto reikalavimus, pagal kuriuos įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių, jų greitį ir įsitikina, kad tai yra saugu.
25. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į kasacinio teismo praktiką bylose, pagal kurią, nors pėstieji, kirsdami nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, privalo įvertinti atstumą iki artėjančių transporto priemonių, jų greitį ir pradėti eiti perėja tik įsitikinę, kad tai daryti yra saugu, vis dėlto pėsčiųjų perėjoje pirmenybė teikiama pėstiesiems (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-655/2007, 2K-158/2009, 2K-196/2009, 2K-202/2009, 2K-195/2011, 2K-402/2012, 2K-31/2013, 2K-25-489/2017). Žmogų pėsčiųjų perėjoje ar jos zonoje partrenkusio vairuotojo kaltės paprastai nepašalina tokios aplinkybės, kad buvo nepalankios oro sąlygos, nepakankamas matomumas ar jam matomumą užstojo kita eismo juosta važiuojanti ar sustojusi transporto priemonė ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-416/2010, 2K-25-489/2017). Jeigu einantis per perėją pėsčiasis yra sužalojamas, paprastai neįmanoma įrodyti, kad jis neturėjo teisės eiti per perėją ir negalėjo tikėtis, kad bus vairuotojo praleistas; ekspertų ir specialistų skaičiavimai dėl techninių galimybių laiku sustoti automobiliui judant tam tikru greičiu negali būti vertinami vairuotojo naudai, nes jo pareiga yra visada prireikus sustoti prieš pėsčiųjų perėją, prie kurios turi būti artėjama ne maksimaliu leistinu toje vietoje (gatvėje), o saugiu greičiu; jei vairuotojas dėl kokių nors priežasčių nemato, kas vyksta perėjoje, jis turi judėti itin lėtai arba prieš perėją visiškai sustoti, net jei joje nėra pėsčiųjų, bet vairuotojas nėra tuo įsitikinęs ir pan. (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-207/2008).
26. Minėta, kad eismo įvykis, kurio metu nukentėjusysis A. St. buvo mirtinai sužalotas A. S. vairuojamo automobilio, įvyko nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, antroje eismo juostoje, nuteistajai A. S., kaip nustatyta byloje, pažeidus KET 30 ir 129 punktų reikalavimus. Vadinasi, situaciją, dėl kurios nuteistoji prarado techninę galimybę laiku sustabdyti automobilį ir išvengti mirtimi pasibaigusio susidūrimo su nukentėjusiuoju, sukūrė pati nebūdama pakankamai atidi (viršijo maksimalų leistiną greitį gyvenvietėje; artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos antra eismo juosta, nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, nepraleido iš dešinės pusės pagal jos vairuojamo automobilio važiavimo kryptį perėjoje judančio pėsčiojo).
27. Pagal nustatytas faktines aplinkybes (kelio ir meteorologinės sąlygos buvo geros, eismas nebuvo intensyvus; autobusas, artėdamas prie autobusų stotelės, esančios už pėsčiųjų perėjos, važiavo lėtai, jo vairuotojas nukentėjusįjį matė; ir nors turėjo visas technines galimybes sustoti prieš pėsčiųjų perėją, autobuso nestabdė, nes suprato, kad vaiko nekliudys ir pan.), nukentėjusysis, judėdamas ristele, saugiai kirto pėsčiųjų perėją pirmoje eismo juostoje ir, turėdamas pirmenybę pėsčiųjų perėjoje, pagrįstai galėjo tikėtis, kad, kaip šiuo konkrečiu atveju, kita eismo dalyvė – A. S. – laikysis KET reikalavimų, t. y. važiuodama antra eismo juosta prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją sulėtins greitį arba sustos, kad praleistų į perėją įėjusį pėsčiąjį.
28. Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytą faktinių aplinkybių, apibūdinančių nagrinėjamą eismo įvykio situaciją, vairuotojo ir pėsčiojo teisių ir pareigų santykį pagal KET, visumą, teismai, teisėjų kolegijos vertinimu, neturėjo teisinio pagrindo nukentėjusiojo veiksmus kvalifikuoti kaip didelį neatsargumą. Nukentėjusiojo elgesys kertant pėsčiųjų perėję, teisėjų kolegijos vertinimu, nebuvo nei itin netikėtas, nei visiškai neprognozuojamas ar labai rizikingas. Dėl to teismų pripažinta aplinkybė – nukentėjusiojo didelis neatsargumas – šalintina iš kasacine tvarka apskųstų teismų sprendimų aprašomosios dalies.
29. Iš skundžiamų sprendimų turinio matyti, kad prieš tai aptarta ir iš šių sprendimų aprašomosios dalies pašalinta aplinkybė – nukentėjusiojo didelis neatsargumas – pirmosios instancijos teismui sprendžiant nuteistosios A. S. kaltės ir bausmės klausimus įtakos neturėjo. Į nukentėjusiojo didelį neatsargumą teismas atsižvelgė spręsdamas byloje pareikštus civilinius ieškinius (pavyzdžiui, nukentėjusiajai E. B. (motinai) patirtą turtinę žalą (išskyrus laidojimo išlaidas) sumažino pusiau) (CK 6.282 straipsnio 1 dalis).
30. Visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad žalos, tiek turtinės, tiek neturtinės, dydis yra faktinių aplinkybių sritis, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-408/2008, 2K-267/2009, 2K-89/2010, 2K-271/2010, 2K-341/2010 ir kt.). Šie klausimai kasacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjami tik tikrinant, ar spręsdami šiuos klausimus teismai teisingai taikė įstatymą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-117/2010, 2K-453/2011, 2K-554/2012, 2K-307-689/2019).
31. Šiuo požiūriu priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymas (CK 6.250 straipsnis) skiriasi nuo priteistinos turtinės žalos dydžio nustatymo (CK 6.249 straipsnis). Neturtinės žalos dydžio nustatymo atveju nukentėjusio asmens kaltė kvalifikuotina kaip vienas iš tokios žalos nustatymo kriterijų, mažinančių nustatytinos žalos dydį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Ji turi būti vertinama drauge su visais kriterijais ir tik tada nustatomas kompensuotinos neturtinės žalos dydis, kaip visų reikšmingų kriterijų šiai žalai įvertinti visumos rezultatas (pvz., kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzEvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-171/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-171/2011">3K-3-171/2011</a>). Tuo tarpu priteistinos turtinės žalos (nuostolių) dydis paprastai yra aiškus, galimas objektyviai įvertinti, apskaičiuoti, išreikšti pinigais, išskyrus tuos atvejus, kai žalos priteisimo metu ji dar neatsiradusi, bet yra reali jos atsiradimo tikimybė (CK 6.249 straipsnio 3 dalis). Dėl to, kai nustatomas turtinės žalos dydis, po to jis gali būti proporcingai mažinamas atsižvelgiant į nukentėjusiojo kaltę (mišri kaltė) (CK 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.253 straipsnio 5 dalis, 6.282 straipsnis).
32. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji E. B. dėl sūnaus A. St. žūties patyrė turtinę žalą, kurią sudaro 1674,68 Eur laidojimo išlaidos, 2266 Eur kelionių išlaidos, 128,54 Eur išlaidos pokalbiams ir vertimams, 23,03 Eur gydymo išlaidos (iš viso 4092,25 Eur). Civilinė atsakovė AB „L“ šias išlaidas pripažino pagrįstomis ir sutiko jas atlyginti. Tačiau pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tiek nuteistosios A. S., tiek ir nukentėjusiojo A. St. kaltė dėl atsiradusios žalos yra vienoda, turtinės žalos dydį (išskyrus laidojimo išlaidas) sumažino per pusę; iš civilinės atsakovės AB „L“ nukentėjusiajai E. B. priteisė 2883,47 Eur (1674,68 Eur + 1208,79 Eur) turtinės žalos atlyginimą. Kadangi šia nutartimi nukentėjusiojo A. St. veiksmai nagrinėjamo įvykio metu nepripažinti kaip didelis neatsargumas, iš civilinės atsakovės priteistina visa pirmosios instancijos teismo nustatyta turtinė žala, padaryta nukentėjusiajai E. B., t. y. 4092,25 Eur.
33. Taip pat byloje nustatyta, kad dėl nukentėjusiojo A. St. žūties eismo įvykio metu nukentėjusieji E. B. (motina), S. S. (tėvas), A. B. (brolis), T. B. (teta) ir L. K. (močiutė) patyrė neturtinę žalą, kurios bendra piniginė išraiška sudaro 62 000 Eur (E. B. nustatytas 25 000 Eur neturtinės žalos dydis, S. S. – 20 000 Eur, A. B. – 7000 Eur, T. B. ir L. K. – po 5000 Eur). Neturtinės žalos dalį – 5000 Eur – nukentėjusiajai E. B. išmokėjo draudimo bendrovė, kita neturtinės žalos dalis – 57 000 Eur – nukentėjusiesiems priteista iš nuteistosios.
34. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į visus neturtinei žalai nustatyti reikšmingus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus bei teismų praktikoje suformuluotus kriterijus, išsamiai, pagal bylos aplinkybes motyvavo nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydžių nustatymą, t. y. atsižvelgė į nukentėjusiųjų ir žuvusio nepilnamečio asmens santykių glaudumą, padarytą žalą jų fizinei ir psichinei sveikatai, žuvusio asmens asmenybę (žuvo talentingas, daug perspektyvų ateityje turintis vaikas), nuteistosios turtinę, šeiminę padėtį, kaltę bei kitas aplinkybes (pavyzdžiui, tai, kad žuvusio asmens motina, teta ir močiutė matė mirštantį vaiką įvykio vietoje), teisingumo, protingumo principus. Nors nustatydamas konkrečius kiekvienam iš nukentėjusiųjų neturtinės žalos dydžius teismas taip pat vertino ir nukentėjusiojo didelį neatsargumą, tačiau net ir pašalinusi šį kriterijų, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismų praktikoje panašaus pobūdžio bylose priteisiamus dydžius (kurie svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 26 065 Eur tėvui, motinai; nuo 3000 Eur iki 10 000 Eur seseriai, broliui) (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-541-511/2015, 2K-188-648/2017, 2K-294-303/2018), įvertinusi nukentėjusiųjų skaičių šioje byloje bei bendrą jiems priteistą pinigų sumą (62 000 Eur), neturi teisinio pagrindo didinti nukentėjusiesiems priteistų neturtinės žalos dydžių.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 10 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį.
Iš teismų nuosprendžio ir nutarties aprašomųjų dalių pašalinti aplinkybę dėl nukentėjusiojo A. St. didelio neatsargumo.
Iš civilinės atsakovės AB „L“ nukentėjusiajai E. B. priteistą turtinės žalos atlyginimą padidinti iki 4092,25 Eur.
Kitas Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 10 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.
Teisėjai Rima Ažubalytė
Tomas Šeškauskas
Audronė Kartanienė
