Nr. DOK-2807
Teisminio proceso Nr. 2-33-3-01261-2021-6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. liepos 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės,
susipažinusi su 2024 m. liepos 15 d. paduotu ieškovo S. P. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 9 d. sprendimo peržiūrėjimo
n u s t a t ė :
Ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 9 d. sprendimo, kuriuo panaikintas Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimas civilinėje byloje pagal ieškovo S. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Žilinskis ir Co“, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, savivaldybės įmonė „Plungės būstas“, uždaroji akcinė bendrovė „Altimetrija“, uždaroji akcinė bendrovė „Plėtros partneriai“. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Nr. DOK-2807
Teisminio proceso Nr. 2-33-3-01261-2021-6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. liepos 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės,
susipažinusi su 2024 m. liepos 15 d. paduotu ieškovo S. P. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 9 d. sprendimo peržiūrėjimo
n u s t a t ė :
Ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 9 d. sprendimo, kuriuo panaikintas Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimas civilinėje byloje pagal ieškovo S. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Žilinskis ir Co“, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, savivaldybės įmonė „Plungės būstas“, uždaroji akcinė bendrovė „Altimetrija“, uždaroji akcinė bendrovė „Plėtros partneriai“. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacines instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą netinkamai taikė ir/ar pažeidė: daugiabučių namų renovacijos (atnaujinimo) Projektų rengimo tvarkos, įtvirtintos statybos techniniame reglamente STR 1.04.04: 2017,,Statinio projektavimas, projekto ekspertizė 41, 47, 57 punktus; Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau SĮ) 34 straipsnio 1 dalį, 2 straipsnio 68 punktą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu,,Dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano rengimo tvarkos aprašo (redakcija nuo 2016-09-20 iki 2017-10-31) 24 ir 25 punktų nuostatas, reglamentuojančias privalomą projektų ekspertizę, investicinio projekto sudarymo, tvirtinimo tvarką, investicinio projekto ir techninio darbo projekto teisinę reikšmę daugiabučių namų renovacijos (atnaujinimo) projektų rengimo ir įgyvendinimo procese, techninio darbo projekto rengimo, derinimo, tvirtinimo nuostatas. Taip pat buvo netinkamai taikytos Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatos, kuriose įtvirtinta nuostata dėl projekto atnaujinimo įgyvendinimo butų ir kitų patalpų savininkų priėmimo balsų dauguma Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka. Skundžiamu sprendimu taip pat pažeistos procesines teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo, įrodymų tyrimo, vertinimo taisykles, numatytos CPK 178 straipsnyje, 185 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad byloje nėra ekspertizės akto, nors šis aktas buvo privalomas ir ekspertizės atlikimas buvo numatytas viešųjų pirkimų dokumentuose. Teismas taip pat nepagrįstai rėmėsi nauja techninio darbo projekto (A) laida, nors ji buvo parengta jau po renovacijos darbų atlikimo ir nebuvo suderinta su namo bendrasavininkais. Apeliacinės instancijos teismas suteikdamas didesnę teisinę reikšmę projekto sprendiniams nei pačiam investiciniam projektui, pažeidė bendruosius Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto rengimo reikalavimus reglamentuojančias teisės normas. Tokiu teismo sprendimu rangovui yra sudaromos sąlygos išvengti techniniame darbo projekte nurodytų įpareigojimų tiesiog formaliai po atliktų darbų pateikiant naują projekto sprendinį. Byloje keliami klausimai turi viešojo intereso elementų ir susiję su daugiabučio namo gyventojų ir valstybės lėšų panaudojimu, tačiau teismas sprendimo tinkamai nemotyvavo.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti S. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2024 m. liepos 11 d. „Swedbank”, AB sumokėtą 176 (šimto septyniasdešimt šešių) Eur žyminį mokestį.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Agnė Tikniūtė
Jūratė Varanauskaitė
