Dėl įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų taikymo sprendžiant dėl pardavėjo atsakomybės už daiktų trūkumus garantiniu laikotarpiu

Civilinė byla Nr. 3K-3-222-611/2018

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15788-2015-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.2.4.9.3.3; 3.2.4.11

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 31 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (pranešėjas), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus Lytagra“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ dėl skolos, palūkanų ir nuostolių atlyginimo priteisimo, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ priešieškinį ieškovei akcinei bendrovei „Vilniaus Lytagra“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys N. M. (N. M.), akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų taikymo sprendžiant dėl pardavėjo atsakomybės už daiktų trūkumus garantiniu laikotarpiu.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 13 324,14 Eur skolos, 669,20 Eur palūkanų, 800 Eur nuostolių, patirtų dėl pakartotinės techninės ekspertizės atlikimo, 121 Eur nuostolių, patirtų dėl skolos išieškojimo ne teismo tvarka, atlyginimą, 6 proc. palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ieškovė nurodė, kad šalys 2014 m. rugpjūčio 8 d. sudarė žemės ūkio mašinų remonto ir techninio aptarnavimo paslaugų teikimo sutartį (toliau – techninės priežiūros sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti traktoriaus „New Holland TD 5030“, serijos Nr. ZBJN21420, defektų nustatymo ir remonto darbus, o atsakovė – sutartyje nustatyta tvarka ir terminais sumokėti už suteiktas paslaugas bei naujas detales, reikalingas minėtiems darbams atlikti. Ieškovė sutartimi nurodytus darbus atliko, tačiau atsakovė už juos ir naujas detales nesumokėjo. Kadangi atsakovė vėluoja sumokėti už sutartyje nurodytus darbus, ieškovė prašė priteisti 669,20 Eur palūkanų. Ieškovė teigia, kad atsakovė turi atlyginti jos patirtas išlaidas, susijusias su traktoriaus dyzelinio variklio gedimo priežasties nustatymu (ieškovė turėjo atlikti pakartotinę techninę ekspertizę).

Atsakovė priešieškinyje prašė priteisti iš ieškovės 13 324,14 Eur gedimo šalinimo išlaidas, taip pat bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsakovė nurodė, kad 2013 m. kovo 20 d. ieškovė ir atsakovė sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovei 2013 m. kovo 29 d. buvo perduotas naujas traktorius „New Holland TD5030“. Traktoriui suteiktos 24 mėnesių kokybės garantijos laikotarpiu nustojo veikti jo variklis. AB „Lietuvos draudimas“ 2014 m. rugpjūčio 18 d. raštu žalos byloje nurodė, kad įvykis laikomas nedraudžiamuoju. Techninės ekspertizės akte padaryta išvada, kad traktoriaus variklio gedimas kilo dėl variklio gamintojo neišlaikytų atsvarų, mechanizmo surinkimo tolerancijų. Už variklio sugadinimą ir gedimo šalinimo išlaidas atsakinga yra ieškovė, pardavusi netinkamos kokybės prekę.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 13 324,14 Eur skolos, 669,20 Eur palūkanų, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (13 993,34 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. rugpjūčio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3099 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; priešieškinį atmetė, iš atsakovės priteisė 19,36 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybės naudai.

Teismas nustatė, kad 2013 m. kovo 20 d. sutartimi ieškovė pardavė atsakovei naują traktorių „New Holland TD5030“; šiai prekei suteikta 24 mėn. kokybės garantija, skaičiuojant nuo prekės perdavimo atsakovei (nuo 2013 m. kovo 29 d. iki 2015 m. kovo 29 d.); garantiniu laikotarpiu, t. y. 2014 m. rugpjūčio 6 d., nustojo veikti traktoriaus variklis; jo remontas kainavo 13 324,14 Eur; traktorių apdraudusi AB „Lietuvos draudimas“ atsisakė išmokėti draudimo išmoką, nes įvykis pripažintas nedraudžiamuoju.

Bylos duomenimis, nustatyta ir tai, kad 2014 m. rugpjūčio 6 d. traktorius kliudė akmenį ir vėliau sugedo traktoriaus variklis. Byloje kilo ginčas dėl traktoriaus variklio gedimo priežasties, t. y. ieškovė įrodinėja, kad gedimas atsirado, kai traktorius atsitrenkė į akmenį ir traktorininkas tęsė darbą ignoruodamas gedimo signalą, tuo tarpu atsakovė įrodinėja, kad traktorius buvo netinkamos kokybės, o tai ir lėmė gedimą.

Teismas, įvertinęs atsakovės pateiktą 2014 m. lapkričio 19 d. Techninės ekspertizės aktą ir ieškovės 2015 m. birželio 16 d. pateiktą Techninės ekspertizės aktą, labiau tikėtinomis laikė ekspertizės akte Nr. 2015-05-07/1 nurodytas traktoriaus gedimo priežastis. Teismas, išanalizavęs byloje pateiktus ekspertizės aktus (rašytinius įrodymus) ir ekspertizių komentarus bei ekspertų paaiškinimus teismo posėdžio metu, konstatavo, jog labiau tikėtina, kad traktoriaus variklio gedimas atsirado po susidūrimo su akmeniu toliau eksploatuojant traktorių. Mažai tikėtina teismas pripažino tai, kad traktorius buvo netinkamos kokybės ir paslėpti trūkumai lėmė traktoriaus variklio gedimą, atsiradusį būtent tą dieną, kai traktorius kliudė akmenį. Teismas pažymėjo, kad liudytojų I. M., S. P. (P.), V. R. (V. R.), I. Č. parodymai bylos nagrinėjimo metu nenuoseklūs ir prieštaringi, taigi nepaneigia teismo padarytos išvados.

Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad traktoriaus variklio gedimas atsirado ne dėl transporto priemonės trūkumų, bet dėl traktoriaus netinkamo eksploatavimo. Dėl to teismas ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad atsakovė pažeidė įrangos naudojimo ar saugojimo taisykles, dėl kurių ieškovė, kaip pardavėja, neatsakinga.

Teismas, vadovaudamasis 2014 m. spalio 14 d. PVM sąskaita faktūra, priteisė ieškovei iš atsakovės 13 324,14 Eur skolos už atliktus traktoriaus gedimo šalinimo darbus, suteiktus pagal techninės priežiūros sutartį. Kadangi nėra ginčo dėl remonto sąnaudų ir prašomos priteisti skolos, tai teismas nepasisakė dėl darbų, už kuriuos mokėtina.

2014 m. rugpjūčio 8 d. techninės priežiūros sutarties 9.1.1 bei 9.2 punktuose šalys sutarė, kad už vėlavimą atsiskaityti už suteiktus darbus mokėtinos 7 proc. metinės palūkanos nuo likusios nesumokėtos sumos. Atsakovė turėjo sumokėti 2085,26 Eur sumą iki 2014 m. spalio 19 d., tačiau iki 2015 m. rugpjūčio 3 d. (ieškinio parengimo) nebuvo sumokėjusi. Dėl to už pavėluotą 288 dienų laikotarpį mokėtina 115,20 Eur. Atsakovė turėjo sumokėti 11 238,88 Eur sumą iki 2015 m. sausio 15 d., tačiau šią sumą vėluoja sumokėti 200 dienų. Dėl to mokėtina 554 Eur palūkanų. Bendras palūkanų dydis – 669,20 Eur. Teismas sprendė, kad ieškovės pateiktas palūkanų apskaičiavimas teisingas, atitinka šalių sudarytos 2014 m. rugpjūčio 8 d. sutarties sąlygas, todėl tokio dydžio palūkanas ir priteisė. Iš atsakovės teismas taip pat priteisė 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (13 993,34 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ apeliacinį skundą, 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, jas tinkamai įvertino, išsamiai nurodė, kokie įrodymai pagrindžia teismo padarytas išvadas. Kolegija pažymėjo, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktas neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, turi įrodyti pirkėjas.

Kolegija pritarė teismo išvadoms, kad labiau tikėtina išvada, jog traktoriaus variklio gedimą lėmė ne jo neatitiktis kokybės reikalavimams, o eksploatavimo taisyklių pažeidimas.

Ieškovė ieškinio reikalavimus grindė atsakovės sutartinių įsipareigojimų pagal 2014 m. rugpjūčio 8 d. sutartį nevykdymu, atsakovė byloje neginčija aplinkybės, kad ieškovė atliko sugedusio traktoriaus variklio remonto darbus (išėmė variklį, remontavo, jį įdėjo ir kt.), kurių bendra kaina – 13 324,14 Eur, juos perdavė atsakovei ir išrašė 2014 m. spalio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą, tačiau šios atsakovė laiku neapmokėjo.

Kolegija pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo paskirta teismo ekspertizė traktoriaus variklio gedimo priežastims nustatyti, todėl abiejų šalių pateiktos ekspertizių išvados vertintos kartu su kitais bylos įrodymais ir būtent jų visumos pagrindu nuspręsta laikyti labiau tikėtina traktoriaus variklio gedimo priežastimi susidūrimą su akmeniu ir tolesnį traktoriaus eksploatavimą, o ne netinkamą traktoriaus kokybę ir paslėptus trūkumus. Eksperto V. V. atliktos ekspertizės išvada (2014 m. lapkričio 19 d. techninės ekspertizės, kuri atlikta atsakovės draudikės AB „Lietuvos draudimas“ prašymu) nevertintina kaip patikimesnė nei ieškovės iniciatyva atlikta ekspertizė.

Kolegija pripažino, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas trečiojo asmens N. M., liudytojų I. M., I. Č., V. R. parodymus, tinkamai taikė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti, atgręžti sprendimo vykdymą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismai, darydami išvadą dėl traktoriaus variklio gedimo priežasties, netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nesirėmė teismų praktikoje išaiškintomis įrodinėjimo taisyklėmis. Teismai išvadą grindė tik ieškovės pateiktais Aleksandro Stulginskio universiteto 2015 m. birželio 16 d. ir 2016 m. balandžio 29 d. aktais, kurie akivaizdžiai prieštarauja visiems kitiems byloje esantiems įrodymams. Teismai, pažeisdami įrodymų lygybės principą, nemotyvuotai atmetė kitus byloje esančius įrodymus, nukrypo nuo kasacinio teismo nuostatų, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Teismai neatsižvelgė į 2014 m. spalio 16 d. eksperto R. L. išvadą, kurioje nurodyta, kad variklis sugedo ne nurodomo įvykio metu, o dėl to, kad ilgą laiką dirbo nepakankamo tepimo sąlygomis dėl tepimo sistemos sutrikimų ar nepakankamo tepalo kiekio. Ši išvada pagrįsta faktiniais variklio apžiūros duomenimis. Teismai neatsižvelgė į 2014 m. lapkričio 19 d. UAB „Auto ekspertas“ techninės ekspertizės akto išvadą, kurioje konstatuota, kad variklio gedimo priežastimi tapo ne variklio atsitrenkimas dugnine į lauko akmenį, o ilgalaikis variklio darbas su varikline alyva, užteršta atsvarų mechanizmo detalių intensyvaus dilimo produktais; pažymėta, kad variklio dugninė nebuvo nei deformuota, nei pramušta; nurodytas aiškus variklio gedimo atsiradimo mechanizmas.

Teismai neatsižvelgė į tai, kad Aleksandro Stulginskio universiteto ekspertų aktai padaryti remiantis klaidinga prielaida, jog traktorininkas ignoravo traktoriaus eksploatavimo instrukcijos reikalavimą išjungti variklį, kai įsižiebia viena iš signalinių lempučių. Traktorininkas niekada nėra pripažinęs tokių eksperto prielaidų. Byloje esantys kitų liudytojų parodymai leidžia pripažinti, kad, užsidegus lemputei, traktorininkas iš karto pranešė kitam liudytojui ir daugiau nebedirbo. Be to, šių ekspertų aktų turinys neaiškus, išvadose gausu specifinių nesuprantamų techninių terminų. Teismai nepagrindė, kodėl šie aktai svaresni už kitus bylos duomenis.

Apeliacinės instancijos teismas nevertino teismo posėdžio metu duotų traktoriaus vairuotojo N. M. parodymų. Pirmosios instancijos teismas šio liudytojo paaiškinimus lygino su byloje esančiais jo 2014 m. lapkričio 4 d. rašytiniais paaiškinimais, kurie surašyti rusų kalba itin nerišliai. Iš 2014 m. lapkričio 4 d. parodymų matyti, kad liudytojas patvirtino, jog dirbo su traktoriumi keturias valandas, tačiau neteigė, jog jis dirbo po to, kai užvažiavo ant akmens. Su apeliaciniu skundu pateiktas visas ir tikslus teksto vertimas patvirtina, kad, užgesus varikliui ir nepavykus jo užvesti, trečiasis asmuo su traktoriumi daugiau nebedirbo, paskambino į ieškovės dirbtuves ir čia vėliau traktorius buvo atitemptas. Byloje esantys kiti įrodymai patvirtina, kad šis liudytojas su traktoriumi daugiau tą dieną nedirbo. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į pateiktus naujus įrodymus.

Pardavėjo atsakomybė už parduodamų daiktų kokybę nėra absoliuti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDItNjg3LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-142-687/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-142-687/2015">3K-3-142-687/2015</a>). Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad daikto naudojimo ar saugojimo taisyklių pažeidimas, padarytas pirkėjo, yra pardavėjo atsakomybę šalinanti aplinkybė, kurią pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.333 straipsnio 3 dalį įrodinėja pardavėjas. Šioje byloje ieškovė neįrodė, kad egzistuoja jos, kaip pardavėjos, atsakomybę šalinančios aplinkybės. 2014 m. rugpjūčio 13 d. AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonės techninės apžiūros akte užfiksuota, kad karteris nedeformuotas, tepalo nepraleidžia. Ieškovė šių aplinkybių neginčijo. Jau vien šių aplinkybių konstatavimas leidžia pripažinti faktą, kad susidūrimas su akmeniu negalėjo būti variklio gedimo priežastis.

Aleksandro Stulginskio universiteto ekspertų aktais teismai negalėjo remtis jau vien dėl tos priežasties, jog jie paremti klaidinga prielaida, kad traktorininkas ignoravo traktoriaus eksploatavimo instrukcijos reikalavimą išjungti variklį, kai įsižiebia viena iš signalinių lempučių. Aleksandro Stulginskio universiteto ekspertai neturi kompetencijos nustatyti faktines bylos aplinkybes. Traktorininkas N. M. niekada nėra pripažinęs Aleksandro Stulginskio universiteto ekspertizės aktuose nurodytų faktų nei žodžiu, nei raštu. Byloje nėra nė vieno tai patvirtinančio įrodymo. Priešingai, iš liudytojų I. M., V. R. parodymų matyti, kad N. M., užsidegus signalinei lemputei, iškart pranešė liudytojui I. M. ir su traktoriumi daugiau nebedirbo. Aleksandro Stulginskio universiteto aktus pasirašę asmenys, nurodydami, jog traktorininkas ignoravo traktoriaus eksploatavimo instrukcijos reikalavimą išjungti variklį, kai įsižiebia viena iš signalinių lempučių, viršijo savo kompetencijos ribas.

AB „Lietuvos draudimas“ atsisakė atsakovei išmokėti draudimo išmoką, konstatavusi, kad variklio gedimo priežastis yra techninė, o ne mechaninė. Teismams neteisingai nustačius variklio gedimo priežastį, atsakovė privalo sumokėti garantinio laikotarpio metu atlikto remonto išlaidas ieškovei. Ieškovė mano, kad teismų padaryta išvada dėl variklio gedimo priežasties prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintam protingumo principui.

Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo sutikti, jog 2014 m. lapkričio 19 d. techninė ekspertizė, atlikta draudikės AB „Lietuvos draudimas“ prašymu, vertintina kaip patikimesnė nei ieškovės iniciatyva atlikta ekspertizės išvada. Ekspertizės išvada gali būti laikoma patikimesniu rašytiniu įrodymu, bet ji turi būti vertinama kartu su kitais bylos įrodymais ir pagal vidinį teismo įsitikinimą. Apeliacinės instancijos teismas juos vertino su kitais bylos įrodymais. Byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, kad variklis nuo eksploatavimo pradžios vibravo ir skleidė garsą, kad atsakovė būtų reiškusi dėl to kokias nors pretenzijas; garantinės priežiūros metu nebuvo atliekami jokie su variklio taisymu susiję darbai. Atkreiptas dėmesys į tai, kad eksperto V. V. ekspertizės akto išvada, jog traktoriaus variklio priežastimi tapo ne atsitrenkimas variklio dugnine į lauko akmenį, o ilgalaikis variklio darbas su varikline alyva, užteršta atsvarų mechanizmo detalių intensyvaus dilimo produktais, nepagrįsta, nes minėtas ekspertas savo išvadą grindė tuo, kad užteršta alyva sugadino turbokompresorių, kurį vėliau reikėjo keisti, tačiau turbokompresorius nebuvo keistas.

Atsakovės teiginiai dėl liudytojo parodymų vertinimo yra nepagrįsti, jie tik abstraktus samprotavimas, atsietas nuo rašytinių paaiškinimų ir kitų byloje esančių duomenų turinio. Paaiškinimo teksto formuluotė dėl keturių valandų darbo neatskiriamai susijusi su kita teksto dalimi, kurioje aiškiai įvardyta, kad techninės problemos atsirado ir variklis užgeso po nurodytų keturių valandų darbo (traktoriumi keturias valandas buvo dirbta būtent po to, kai jis atsitrenkė į akmenį). Aplinkybę, kad darbas vyko po traktoriaus smūgio į akmenį, patvirtina kita rašytinių paaiškinimų teksto dalis. Apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji atsakovės dokumentai nepaneigia rašytiniuose paaiškinimuose esančių duomenų teisingumo, kad po traktoriaus smūgio į akmenį buvo transportuojama produkcija. Traktorių vairavusio asmens surašyti paaiškinimai yra nuoseklūs, nenuoseklus tik atsakovės šių paaiškinimų skaitymas. Atsakovės nurodyti argumentai nepaneigia teismo pateikto įrodymų įvertinimo.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų taikymo sprendžiant dėl galimos pardavėjo atsakomybės už daiktų trūkumus garantiniu laikotarpiu

CK 6.333 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo.

Pardavėjas, net ir esant įstatyme ar sutartyje nustatytam kokybės garantijos terminui, nebus laikomas atsakingu už daiktų trūkumus, jeigu įrodys, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl jo netinkamo naudojimosi daiktu arba trečiųjų asmenų kaltės, arba nenugalimos jėgos (CK 6.333 straipsnio 3 dalis). Pardavėjui, siekiančiam paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti esant jo atsakomybę šalinančius pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-701/2017, 26 punktas; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzAvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-530/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-530/2010">3K-3-530/2010</a>).

Jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-455/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-455/2010">3K-3-455/2010</a>).

Kiekvienoje civilinėje byloje teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – nenustatytos. Tuo teismas įsitikina vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami įrodymai. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDMvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-103/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-103/2014">3K-3-103/2014</a>, 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDIwLTk2OS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-420-969/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-420-969/2015">e3K-3-420-969/2015</a> ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMy02ODQvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-33-684/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-33-684/2017">3K-3-33-684/2017</a> 28 punktą; ir kt.).

Įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-916/2018, 42 punktas).

Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, jei jų šaltinis yra asmuo, jis turi būti objektyvus dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymų visuma teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTAvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-150/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-150/2007">3K-3-150/2007</a>; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-18/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-18/2008">3K-3-18/2008</a>).

Nagrinėjamoje byloje traktoriaus variklio gedimas įvyko garantinio termino metu, taigi atsakovei, pateikusiai priešieškinį dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusio ieškovės parduoto daikto trūkumo, pakanka nurodyti nupirkto daikto trūkumus, o ieškovei, kaip pardavėjai, tenka pareiga įrodyti, kad trūkumai atsirado po įrangos perdavimo atsakovei dėl to, jog atsakovė pažeidė įrangos naudojimo ar saugojimo taisykles ir pardavėja nėra atsakinga už pirkėjos nurodytus trūkumus. Atsakovė byloje įrodinėjo, kad traktoriaus variklio gedimo priežastis – netinkama daikto kokybė, o ieškovė, atsikirsdama į atsakovės įvardytą daikto trūkumą, nurodė, kad traktoriaus variklio gedimas atsirado traktoriui atsitrenkus į akmenį ir toliau tęsiant darbą bei ignoruojant gedimo signalą, t. y. daikto trūkumas atsirado dėl netinkamo jo eksploatavimo. Pagal nagrinėjamoje byloje pareikštus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus, sprendžiant dėl pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto trūkumus ir pirkėjo pareigos atlyginti daikto remonto išlaidas, esmine nustatytina aplinkybe laikytina tai, kas lėmė traktoriaus variklio gedimą.

Traktoriaus variklio gedimo priežasčiai pagrįsti byloje buvo pateikti šie įrodymai: AB „Lietuvos draudimas“ Žalų procesų ir kontrolės valdymo skyriaus 2014 m. spalio 16 d. ekspertinė pažyma, kurioje atlikus tyrimą padaryta išvada, jog traktoriaus variklis sugedo dėl to, kad ilgą laiką buvo dirbta nepakankamo tepimo sąlygomis, o ne dėl susidūrimo su akmeniu; pažymėta, kad variklio dugninė nebuvo nei pramušta, nei deformuota; atsakovės pateiktas 2014 m. lapkričio 19 d. techninės ekspertizės aktas, kuriame ekspertas V. V. padarė išvadą, kad dyzelinio variklio gedimo priežastimi tapo ne atsitrenkimas varikline dugnine į lauko akmenį, nes nebuvo deformuota ar pramušta variklio dugninė, o ilgalaikis variklio darbas su varikline alyva, užteršta atsvarų mechanizmo detalių intensyvaus dilimo produktais; ieškovės pateiktas Aleksandro Stulginskio universiteto Žemės ūkio inžinerijos fakulteto 2015 m. birželio 16 d. techninės ekspertizės aktas Nr. 2015-05-07/1, kuriame ekspertas V. J. padarė išvadą, kad nepataisomą variklio sugadinimą lėmė nenustatytas mechaninis poveikis ir traktorių eksploatavusios įmonės personalo kompetencijos stoka, negebėjimas adekvačiai vertinti traktoriaus diagnostinių signalų (ar sąmoningai juos ignoruojant); šiame ekspertizės akte sukritikuota eksperto V. V. išvada, nurodant, jog išvada padaryta ignoruojant neleistinus variklio mechaninio poveikio faktus, nenaudojant metrologinių patikrų, neišanalizavus realių išorinio mechaninio poveikio atsiradimo priežasčių ir jų sukeltų pasekmių. Byloje pateiktas eksperto V. V. 2015 m. rugsėjo 7 d. komentaras dėl 2015 m. birželio 16 d. techninės ekspertizės akte Nr. 2015-05-07/1 pateiktų išvadų, kuriame nurodyti argumentai, kritikuojantys ir paneigiantys šioje išvadoje nurodytus teiginius, taip pat 2015 m. lapkričio 23 d. šio eksperto atsakymai į atsakovės advokato klausimus dėl pakartotinės ekspertizės išvadų ir traktoriaus variklio gedimo priežasties, kuriuose taip pat pateikiama 2015 m. birželio 16 d. techninės ekspertizės akte Nr. 2015-05-07/1 pateiktų išvadų kritika ir šias išvadas paneigiantys argumentai. Be to, byloje ieškovė pateikė Aleksandro Stulginskio universiteto Žemės ūkio inžinerijos fakulteto techninės ekspertizės aktą Nr. 2016-04-29/1, kuriame nurodyta eksperto V. V. išvados dėl gedimo atsiradimo priežasties kritika ir šias išvadas neigiantys argumentai bei padaryta išvada, kad pirminiu variklio gedimu tapo atsitrenkimas į akmenį ir tolesnis netinkamas traktoriaus eksploatavimas. Teismo posėdyje kaip liudytojai apklausti ekspertai taip pat parodė skirtingas variklio gedimo priežasties aplinkybes.

Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas pripažino pagrįstomis ieškovės pateikto 2015 m. birželio 16 d. ekspertizės akto išvadas, kad variklio gedimas atsirado dėl traktoriaus netinkamo eksploatavimo po to, kai traktorius užvažiavo ant akmens. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju neįvertino kitos šalies pateiktos tos pačios rūšies įrodinėjimo priemonės, kurioje nurodomi argumentai, sudarantys pagrindą konstatuoti kitokių faktinių aplinkybių dėl variklio gedimo buvimą. Teismo procesiniame sprendime nenurodyta argumentų, dėl kokių priežasčių labiau tikėtina pripažįstama vieno eksperto išvada, o kito – atmetama, juolab kad jose yra esminių prieštaravimų, o variklio gedimo priežasčiai nustatyti būtinos specialiosios žinios. Be to, abi proceso šalys pateikė tos pačios rūšies įrodymus, kuriuose specialiųjų žinių turintis asmuo pateikė savo vertinimą. Abu ekspertines išvadas surašę asmenys yra mokslininkai, turintys specialiųjų tam tikros srities žinių (byloje pateikti duomenys apie tai, kad ekspertas V. V. yra transporto priemonių variklių specialistas, o ekspertas V. J. turi tribologijos (trinties, dilimo ir tepimo) žinių), tačiau jų kompetencijos sritys nėra tapačios. Teismas, atmesdamas vieno eksperto išvadas, bet pritardamas kito eksperto išvadoms, neatsižvelgė į tai, kokioje srityje kiekvienas išvadą teikęs asmens turi ekspertinės patirties, to nevertino ir nesprendė dėl kompleksinio tokiu atveju klausimo vertinimo. Taigi apeliacinės instancijos teismas nepašalino rašytiniuose įrodymuose esančių faktinių duomenų dėl gedimo priežasties prieštaravimų, nesiėmė veiksmų kilusioms abejonėms dėl tikrosios variklio gedimo priežasties pašalinti.

Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad liudytojų parodymai nenuoseklūs, tačiau padarė išvadą, jog šie įrodymai nepaneigia teismo padarytos išvados dėl traktoriaus variklio gedimo priežasties. Pažymėtina, kad trečiojo asmens N. M., liudytojų I. M., I. Č., V. R. parodymai turi reikšmės tik įrodinėjant aplinkybes, ar buvo dirbama traktoriumi po susidūrimo su akmeniu. Šie įrodymai svarbūs tik aplinkybėms tuo atveju, jei gedimo priežastimi laikytinas netinkamas traktoriaus eksploatavimas, patvirtinti. Šiuose parodymuose nėra faktinių duomenų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti pačią variklio gedimo priežastį, juo labiau šie asmenys neturi specialiųjų žinių ir negali nustatyti gedimo priežasties.

Nutarties 28, 29 punktuose nurodyta, kad traktoriaus variklio gedimo priežasčiai nustatyti abi proceso šalys pateikė tokios pat rūšies rašytinius įrodymus – eksperto išvadas, kuriose iš esmės skiriasi faktinių aplinkybių vertinimas. Byloje nebuvo nustatyta kitų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima pripažinti variklio gedimo priežastį nustatyta. Bylos nagrinėjimo metu teismas nesprendė dėl teismo ekspertizės traktoriaus variklio gedimo priežasčiai nustatyti paskyrimo, nors byloje buvo prieštaravimų tarp vieno ir kito eksperto nurodomų faktinių duomenų ir byloje svarbioms aplinkybėms patvirtinti buvo reikalingos specialiosios žinios, kurių nei teismas, nei byloje apklausti kaip liudytojai asmenys (išskyrus teikusius išvadas) neturi. Pažymėtina, kad teismas gali skirti ekspertizę, jei išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus reikia specialių žinių (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Jei yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, teismas skiria pakartotinę ekspertizę. Šiuo atveju nebuvo skirta teismo ekspertizė, taigi teismas turėjo svarstyti dėl teismo ekspertizės skyrimo prieštaravimams pašalinti. Tik teismui tinkamai ištyrus įrodymus ir nustačius reikšmingas faktines bylos aplinkybes galima patvirtinti variklio gedimo priežastis ir atitinkamai spręsti dėl šalių reikalavimų tenkinimo ar atmetimo.

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliacinės instancijos teismas neišsprendė įrodymuose esančių prieštaravimų, neišsamiai tyrė aplinkybes variklio gedimo priežasčiai įvertinti. Toks nevisapusiškas aplinkybių ištyrimas nagrinėjamoje byloje galėjo turėti įtakos netinkamam materialiosios teisės normų taikymui ir neteisėto teismo procesinio dokumento priėmimui. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, netinkamai ištyręs ir nustatęs aplinkybes, reikšmingas traktoriaus variklio gedimo priežasčiai nustatyti, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas. Tai yra pagrindas naikinti apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis). Ją panaikinus, byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasacinis teismas patyrė 9,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 31 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai dėl nurodytų, taip pat šalių turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo turės pasisakyti šis teismas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Andžej Maciejevski

Sigita Rudėnaitė

Dalia Vasarienė