M. P. pagal BK 236 str., 227 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-281-1073/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05660-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.3.1; 1.2.20.6.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Gintarui Jasaičiui,

nuteistojo M. P. gynėjui advokatui Irmantui Balčiūnui (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. P. ir jo gynėjo advokato Irmanto Balčiūno kasacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 28 d. nuosprendžio.

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu M. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnio 1 dalį 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda, taip pat išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 227 straipsnio 1 dalį kaip nepadaręs šios nusikalstamos veikos. Priteista iš M. P. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. P. 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 28 d. nuosprendžiu Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio dalis dėl M. P. išteisinimo dėl kaltinimo pagal BK 227 straipsnio 1 dalį panaikinta ir M. P. nuteistas pagal BK 227 straipsnio 1 dalį 150 MGL (7500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 236 straipsnio 1 dalį M. P. paskirta 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda ir paskirta galutinė bausmė – 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda. Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio dalis dėl M. P. nuteisimo pagal BK 236 straipsnio 1 dalį ir nukentėjusiosios I. P. civilinio ieškinio išsprendimo palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti iš dalies, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. M. P. nuteistas pagal BK 227 straipsnio 1 dalį už tai, kad tiesiogiai pasiūlė ir davė kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui už pageidaujamą jo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus šiomis aplinkybėmis: 2023 m. vasario 13 d. apie 22.50 val. greitosios medicinos pagalbos (toliau – GMP) paramedikei I. P. kartu su vairuotoju R. J. GMP automobiliu „Volkswagen Transporter“ atvykus į iškvietimo vietą (duomenys neskelbtini), I. P. atlikus M. P. apžiūrą ir suleidus vaistų, apie 23 val. M. P., būdamas neblaivus (nustatytas 2,46 promilės girtumas), tiesiogiai pasiūlė kyšį I. P., t. y. valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui, už pageidaujamą teisėtą jos veikimą vykdant įgaliojimus, o I. P. atsisakius ir nematant, M. P. davė 100 Eur kyšį, padėdamas vieną 100 Eur banknotą GMP automobilyje tarp vairuotojo ir keleivio sėdynių.

2. Taip pat M. P. nuteistas pagal BK 236 straipsnio 1 dalį už tai, kad melagingai įskundė įstaigai, turinčiai teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, ir pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą šiomis aplinkybėmis: jis 2023 m. vasario 13 d. apie 23.29 val., būdamas neblaivus (nustatytas 2,46 promilės girtumas), bendruoju pagalbos telefonu pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, kad (duomenys neskelbtini), GMP darbuotojams davė 100 Eur kyšį, o jie pinigus paėmė. Dėl to buvo pradėtas I. P. ir R. J. baudžiamasis persekiojimas – ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-05660-23 dėl kyšininkavimo, dėl šio tyrimo jiems įteikti pranešimai apie įtarimą pagal BK 225 straipsnio 1 dalį ir jie apklausti kaip įtariamieji.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo M. P. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. P. pripažino kaltu pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, tačiau išvadą dėl jo išteisinimo dėl papirkimo (BK 227 straipsnio 1 dalis) padarė pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes įrodymus vertino remdamasis ne išsamiu visų bylos aplinkybių įvertinimu ir vadovaudamasis įstatymu, o atskirai, nelygino jų vienų su kitais, suteikė prioritetą nuteistojo parodymams ir sumenkino kitų įrodymų reikšmę, neįvertino visų bylos duomenų atsižvelgdamas į konkrečią papirkimo situaciją. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad tiek kyšio siūlymo, tiek kyšio davimo veikos nuteistojo veiksmuose yra įrodytos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Šis teismas konstatavo, kad nuteistasis, aiškiai rodydamas, jog turi su savimi pinigų, siūlė GMP paramedikei I. P. piniginį atlygį už siekiamą teisėtą jos veikimą – norėjo, kad jam ji suleistų vaistų, ir davė jai 100 Eur kyšį už vaistų suleidimą. Nors ir būdamas neblaivus, nuteistasis suprato, kad siūlo ir duoda 100 Eur kyšį paramedikei už pageidaujamą teisėtą jos veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už vaistų suleidimą, ir norėjo taip elgtis.

III. Kasacinio skundo argumentai

4. Kasaciniu skundu nuteistasis M. P. ir jo gynėjas advokatas I. Balčiūnas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatoriai skunde nurodo:

4.1. Apeliacinės instancijos teismas esmingai pažeidė BPK 20 straipsnio 1, 4, 5 dalių reikalavimus, nes išsamiai neišnagrinėjo ir neįvertino visų bylos aplinkybių, rėmėsi duomenimis, kurie negalėjo būti pripažinti įrodymais.

4.2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi nuteistojo paaiškinimais, užfiksuotais policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašuose, nes policijos pareigūnai, atvykę į nuteistojo namus ir sužinoję iš jo pirminę informaciją, kad neva jis GMP darbuotojams davė kyšį, nepaėmė iš jo pareiškimo, nesurašė liudytojo apklausos protokolo ir pasirašytinai neįspėjo jo dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą. Taigi policijos pareigūnų veiksmai buvo neteisėti, o sunkiai apgirtusio nuteistojo nerišlūs pasakojimai negalėjo būti teisėtas pagrindas pradėti baudžiamąjį persekiojimą. Apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių ir nuteistojo būklės jo paaiškinimų patikimumo aspektu neįvertino ir nemotyvavo, kodėl sunkiai apgirtusio nuteistojo paaiškinimus policijos pareigūnams pripažįsta patikimais. Kartu teismas nepagrįstai pripažino „Body“ kamerų vaizdo įrašus tinkamais įrodymais, neatsižvelgdamas į įvykio aplinkybes.

4.3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi nuteistojo parodymais, duotais 2023 m. vasario 15 d. liudytojo apklausos metu. Teismas nevertino aplinkybės, kad ir šios apklausos metu nuteistasis buvo neblaivus. Be to, apklausos metu nuteistajam nurodžius, kad 100 Eur kupiūrą jis galėjo padėti norėdamas atsidėkoti medikams, apklausa toliau negalėjo būti tęsiama ir nuteistajam turėjo būti pareikšti įtarimai bei užtikrinta jo teisė į gynybą. Pagal teismų praktiką, asmens, faktiškai įtariamo nusikalstamos veikos padarymu, apklausa nesuteikus jam BPK nustatyta tvarka įtariamojo statuso ir neužtikrinus įtariamojo teisių yra esminis BPK pažeidimas, o taip gauti asmens „atviri prisipažinimai“ yra niekiniai ir įrodymais nepripažįstami; BPK normos nustato, kad pareigūnai traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens paaiškinimus turi gauti atlikdami tokio asmens apklausas BPK nustatyta tvarka, užtikrindami įtariamojo ar kaltinamojo teises (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-350/2013). Kadangi liudytojo apklausos metu nuteistojo duoti parodymai yra gauti pažeidžiant draudimą versti duoti parodymus prieš save (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalis, BPK 80 straipsnio 1 punktas), teisę į teisingą procesą, jie negali būti pripažinti įrodymais.

4.4. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino, kad pranešimai apie įtarimą I. P. ir R. J. buvo įteikti nedelsiant, tik pradėjus ikiteisminį tyrimą ir nesurinkus pakankamai faktinių duomenų. Toks skubus įtariamųjų teisinio statuso suteikimas, nesant tam pakankamo teisinio pagrindo, M. P. kaip liudytojo apklausos nenutraukimas, leidžiant ir provokuojant jį duoti sau nepalankius parodymus, įtariamojo statuso nesuteikimas laiku ir teisės į gynybą neužtikrinimas vertintini kaip policijos pareigūnų piktnaudžiavimas, siekiant nuteistajam nepalankios proceso baigties.

4.5. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes nuteisė M. P. už veiką, kuri baudžiamajame įstatyme nėra uždrausta. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 236 straipsnio 1 dalį kyla tik tada, kai kitas asmuo yra melagingai įskundžiamas ne bet kam, o įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti ikiteisminį tyrimą. Nuteistajam nėra inkriminuota, kad jis melagingai įskundė GMP darbuotojus dėl kyšio paėmimo ikiteisminį tyrimą galinčiam inicijuoti subjektui. Bendrasis pagalbos centras nėra įstaiga, turinti teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą. Todėl nuteistojo veiksmai neturi BK 236 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių. Dėl tos pačios priežasties teismai nepagrįstai rėmėsi Bendrajame pagalbos centre darytu garso įrašu. Tai buvo nurodyta ir nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, tačiau apeliacinės instancijos teismas šių duomenų įrodymų leistinumo prasme nevertino.

4.6. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad nuteistasis neturėjo tyčios duoti kyšio nei GMP paramedikei, nei vairuotojui. Mėtymasis pinigais GMP automobilyje buvo tik pasipuikavimo išraiška ir nebuvo nukreipta į nukentėjusiųjų papirkimą. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nevertino, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiųjų buvo susidariusi konfliktinė situacija, todėl nuteistasis, būdamas supykęs, neturėjo ir negalėjo turėti tyčios siūlyti ir duoti jiems kyšį. Nuteistasis, GMP automobilyje besišvaistydamas pinigais, dalį jų tiesiog pametė, o į Bendrąjį pagalbos centrą paskambino norėdamas juos susigrąžinti.

4.7. Apeliacinės instancijos teismas nevertino, ar nuteistojo veiksmai pasiekė tokį pavojingumo laipsnį, kad būtų pagrįstas baudžiamosios teisės kaip paskutinės priemonės taikymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už Bendrojo pagalbos centro darbo trukdymą, o šio straipsnio 2 dalyje – už policijos iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga. Taigi nuteistojo veiksmų įvertinimas pagal du BK straipsnius ir 10 000 Eur baudos paskyrimas yra akivaizdžiai neproporcingi ir neatitinka protingumo, teisingumo principų. Net žymiai pavojingesnės panašaus pobūdžio veikos nevertinamos kaip pasiekusios nusikalstamos veikos lygmenį (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-942/2020).

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo M. P. ir jo gynėjo advokato I. Balčiūno kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

6. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xMzUtNjQ4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-135-648/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-135-648/2016">2K-P-135-648/2016</a>, 2K-P-58-697/2019, 2K-P-31-788/2021 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNy03NDYvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-27-746/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-27-746/2015">2K-7-27-746/2015</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xMzUtNjQ4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-135-648/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-135-648/2016">2K-P-135-648/2016</a>, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismų nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04Mi02OTkvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-82-699/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-82-699/2018">2K-7-82-699/2018</a>, 2K-7-104-719/2021 ir kt.).

7. Kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo faktinių bylos aplinkybių ir įrodymų (baudžiamojo proceso veiksmų laiku atlikimo, M. P. paaiškinimų, policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašų, skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašo) vertinimo nėra susiję su teisės taikymu, taigi nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindo, todėl paliekami nenagrinėti. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas bylų nagrinėjimo kasacine tvarka nuostatas, nagrinėjant šią bylą kasacine tvarka tikrinama, ar teismai, vertindami įrodymus, nepadarė esminių BPK pažeidimų ir ar pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes M. P. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 227 straipsnio 1 dalį ir BK 236 straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 227 straipsnio 1 dalies taikymo

8. Kasaciniame skunde ginčijamas M. P. nuteisimas pagal BK 227 straipsnio 1 dalį argumentuojant tuo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog byloje nustatyta nuteistojo tyčia papirkti valstybės tarnautojui prilygintą asmenį (GMP darbuotoją), t. y. duoti jam kyšį už pageidaujamą jo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

9. Pagal BK 227 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus.

10. Papirkimas (BK 227 straipsnis) objektyviai reiškiasi bent vieno iš alternatyvių veiksmų padarymu: kyšio pasiūlymu, pažadu jį duoti, susitarimu duoti kyšį ar jo davimu. Papirkimo sudėtis yra formalioji, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo bet kurios iš pirmiau nurodytų alternatyvių veikų padarymo momento. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad papirkimo baigtumo nelemia paperkamo asmens reakcija, jo sutikimas (nesutikimas) priimti kyšį, papirkėjo tikslų suvokimo lygis, ar paperkamas valstybės tarnautojas (jam prilygintas asmuo) jau yra atlikęs pageidaujamus veiksmus ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-64-648/2015, 2K-375-895/2015, 2K-74-594/2024 ir kt.).

11. Nagrinėjamoje byloje pažymėtina, kad, kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 straipsnį, būtina nustatyti ne tik objektyvią papirkimo veiksmų išraišką, bet ir tiesioginę tyčią papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį. Sprendžiant asmens kaltumo klausimą, tokiais atvejais reikia ne tik įvertinti tai, kaip jo atitinkamus veiksmus suprato valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, bet ir nustatyti šio asmens realų ketinimą papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį siekiant, kad šis veiktų ar neveiktų jo naudai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTM2LTk0Mi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-536-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-536-942/2015">2K-536-942/2015</a>, 2K-439-788/2016). Kadangi papirkimą sudarančios veikos gali pasireikšti vien žodine forma (pažadant, siūlant, susitariant), papirkimą būtina skirti nuo girto asmens siekio bravūriškai pasireikšti aplinkinių akivaizdoje, nerimtai ar vien emociškai pasakytų žodžių, bendro pobūdžio samprotavimų ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-140-788/2017, 2K-132-976/2018). Vertinant, ar asmuo, išsakydamas siūlymą duoti kyšį, turėjo realų ketinimą papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, svarbu atsižvelgti į situacijos kontekstą, ketinimo realumą gali rodyti ir paskesni kaltininko veiksmai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-511/2022).

12. M. P. nuteistas pagal BK 227 straipsnio 1 dalį už tai, kad, 2023 m. vasario 13 d. apie 23 val. GMP darbuotojams – paramedikei I. P. ir vairuotojui R. J. GMP automobiliu atvykus pagal gautą iškvietimą į jo namus, I. P. atlikus jo apžiūrą ir suleidus vaistų, M. P., būdamas neblaivus, tiesiogiai pasiūlė kyšį I. P. už pageidaujamą teisėtą jos veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už vaistų suleidimą, o jai atsisakius ir nematant, davė 100 Eur kyšį, padėdamas vieną 100 Eur banknotą GMP automobilyje tarp vairuotojo ir keleivio sėdynių.

13. Byloje teismų priimtais sprendimais objektyviai nustatyta, kad M. P. siūlė GMP darbuotojai I. P. pinigų kaip atlygį už vaistų suleidimą, o šiai atsisakius siūlomų pinigų, paliko GMP automobilyje vieną 100 Eur banknotą. Ginčas byloje kilo dėl to, ar nuteistasis šiuos pinigus tyčia davė kaip kyšį paramedikei I. P. už pageidaujamą teisėtą jos veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už vaistų suleidimą, ar būdamas neblaivus ir GMP automobilyje besišvaistydamas pinigais juos tiesiog pametė.

14. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje liko nenustatytas M. P. realus ketinimas papirkti GMP darbuotojus ir padariniai, kurių jis būtų norėjęs. Teismas padarė išvadą, jog M. P. veikoje, nors ir susijusioje su pinigų siūlymu bei realiu palikimu GMP automobilyje, nėra būtinųjų BK 227 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymių – veikos ir kaltės. Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas padarė priešingą išvadą negu pirmosios instancijos teismas. Šis teismas vertino, kad, nors ir būdamas neblaivus, M. P. suprato, jog siūlo ir duoda 100 Eur kyšį GMP paramedikei I. P. už pageidaujamą teisėtą jos veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už vaistų suleidimą, ir norėjo taip elgtis.

15. Patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju būtent apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas M. P. kaltu pagal BK 227 straipsnio 1 dalį, tinkamai vadovavosi teismų praktikos nuostatomis ir pagal byloje nustatytas aplinkybes tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

16. Kaip matyti iš bylos medžiagos, patikrinęs apskųsto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas konstatavo kaip įrodytą esminį faktą, kad nuteistasis M. P. tyčia pasiūlė ir davė 100 Eur kyšį GMP paramedikei I. P. už pageidaujamą teisėtą jos veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už vaistų suleidimą, padėdamas vieną 100 Eur banknotą GMP automobilyje tarp vairuotojo ir keleivio sėdynių. Šis teismas išsamiai išnagrinėjo ir dar kartą įvertino pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus: paties nuteistojo, nukentėjusiųjų I. P., R. J. parodymus, policijos pareigūno „Body“ kamerų vaizdo įrašų, Bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūros protokolus, kitus rašytinius bylos įrodymus, skundžiamame nuosprendyje nurodė konkrečius pirmosios instancijos teismo padarytus įrodymų vertinimo pažeidimus ir išdėstė išsamius argumentus, dėl kurių jis laikė nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą dėl papirkimo (BK 227 straipsnis) sudėties požymių nuteistojo veikoje nebuvimo. Dėl šios bylos dalies apeliacinės instancijos teismo atliktas byloje esančių duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas tokių trūkumų, kuriuos nurodo kasatoriai, neturi, įrodymai įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, o teismo išvados padarytos įvertinus įrodymų visumą.

17. Priešingai nei teigia kasatoriai, apeliacinės instancijos teismas tinkamai nustatė ir nuosprendyje išsamiai motyvavo tiek nuteistojo M. P. neteisėtus veiksmus – kyšio siūlymą ir davimą, tiek ir jo tiesioginę tyčią papirkti GMP paramedikę I. P. už pageidaujamą teisėtą jos veikimą vykdant įgaliojimus – vaistų suleidimą. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, nuteistasis įvykio metu su savimi turėjo pluoštą euro kupiūrų, išreiškė norą dar gauti vaistų ir aiškiai siūlė GMP paramedikei I. P. pinigų kaip atlygį už vaistų suleidimą, o I. P. atsisakius siūlomų pinigų ir nematant nuteistasis davė kyšį – 100 Eur, padėdamas 100 Eur banknotą GMP automobilyje tarp vairuotojo ir keleivio sėdynių. Byloje objektyviai nustatyta ir tai, kad įvykio vietoje policijos pareigūnams nuteistasis keletą kartų pakartojo, jog davė kyšį paramedikei už vaistų suleidimą, o 100 Eur kupiūrą padėjo ant GMP automobilio sėdynės. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje surinktų įrodymų visetu, paneigė nuteistojo gynybos versiją, kad 100 Eur kupiūrą jis GMP automobilyje tiesiog pametė, ir padarė abejonių nekeliančią išvadą, kad nuteistasis minėtus pinigus davė tyčia kaip kyšį paramedikei už vaistų suleidimą.

18. Nepagrįstas kasatorių argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai neįvertino nuteistojo neblaivumo įtakos jo veiksmų kaip valstybės tarnautojui prilyginto asmens papirkimo suvokimui. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir nustatė, kad nuteistasis GMP darbuotojams siūlė pinigų, vis dėlto tokius nuteistojo veiksmus vertino tik kaip neblaivaus asmens puikavimąsi savo turtine padėtimi, realiai nesiekiant papirkti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo veiksmus siūlant ir duodant kyšį, jų intensyvumą bei kryptingumą, padarė pagrįstą išvadą, kad aptariamoje situacijoje nuteistojo elgesys nebuvo neadekvatus, nuteistasis, nors ir būdamas neblaivus, suvokė savo nusikalstamos veikos pobūdį, kad siūlo ir duoda kyšį GMP paramedikei I. P. už pageidaujamą teisėtą jos veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už vaistų suleidimą, ir norėjo taip elgtis. Tai, kad nuteistasis savo veiksmus suvokė kaip kyšio GMP darbuotojams davimą, neabejotinai patvirtina ir vėlesnis jo elgesys – skambutis Bendrajam pagalbos centrui ir pasakojimas policijos pareigūnams apie kyšio davimą.

19. Atmestini kaip nepagrįsti ir kasacinio skundo argumentai dėl draudimo versti duoti parodymus prieš save pažeidimo. Teismų praktikoje pažymėta, kad teisės tylėti ir teisės į gynėją pažeidimas paprastai nenustatomas tais atvejais, kai asmuo tam tikrą vėliau baudžiamajame procese prieš jį panaudojamą informaciją pareigūnams pateikia savanoriškai, nebūdamas sulaikytas, kitaip reikšmingai nesuvaržant jo veiksmų laisvės ir netaikant spaudimo, pareigūnams ne siekiant neformaliuoju būdu išgauti iš asmens jį potencialiai kaltinančios informacijos, o tiesiog atliekant įprastus pirminius veiksmus įvykio vietoje (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2019 m. sausio 22 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Sršen prieš Kroatiją, peticijos Nr. 30305/13; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOC05NzYvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-8-976/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-8-976/2024">2K-8-976/2024</a>). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad po nuteistojo skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą pas jį į namus atvykę policijos pareigūnai atliko gautos informacijos patikrinimą ir kitus pirminius veiksmus įvykio vietoje. Jokių objektyvių duomenų, kad nuteistasis policijos pareigūnų būtų verčiamas duoti parodymus prieš save, skatinamas nepagrįstai save apkalbėti tiek atliekant pirminį informacijos patikrinimą įvykio vietoje, tiek ir vėliau, kai buvo apklausiamas kaip liudytojas, byloje nėra. Todėl daryti išvadą, kad M. P. parodymai ir paaiškinimai įrodymais byloje teismų pripažinti nepagrįstai, nėra pagrindo.

20. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo pagrindu nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados dėl BK 227 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo tiek objektyviųjų požymių, tiek ir subjektyviojo požymio – tiesioginės tyčios – nuteistojo veiksmuose buvimo yra motyvuotos ir neprieštaringos. Pagal kasacinio skundo argumentus dėl šios bylos dalies daryti kitokias išvadas, nei padarė apeliacinės instancijos teismas, nėra teisinio pagrindo.

Dėl BK 236 straipsnio 1 dalies taikymo

21. Kasatoriai taip pat nesutinka su abiejų instancijų teismų sprendimais pripažinti M. P. kaltu pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, teigdami, kad nuteistojo veiksmai neturi šios nusikalstamos veikos sudėties požymių. Šie argumentai pagrįsti.

22. Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą.

23. Melagingas pranešimas apie nebūtą nusikaltimą yra aktyvūs veiksmai, kuriais įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, pranešama apie neva padarytą, rengiamą nusikaltimą arba pasikėsinimą jį padaryti. Melagingo įskundimo atveju kaltininkas, žinodamas, kad skundžiamas asmuo realiai nėra padaręs nusikalstamos veikos, melagingai jį įskundžia, t. y. pateikia baudžiamojo persekiojimo pradėjimo teisę turintiems subjektams žinomai neteisingą, tyčia iškreiptą informaciją, kad nekaltas asmuo padarė nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kuri atitinka BK specialiojoje dalyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, ir būtent dėl šios melagingos informacijos pradedamas įskųsto asmens baudžiamasis persekiojimas. Šio nusikaltimo sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad informacija, kurią jis pateikia BK 236 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, neatitinka tikrovės, be to, tikrai žino, kad nusikaltimo, apie kurį jis juos informuoja, nėra buvę, kad nusikaltimas neegzistuoja ir pranešimo metu, tačiau siekia, kad tokią neabejotinai melagingą informaciją šios institucijos gautų ir kaip nors į ją reaguotų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-336/2010, 2K-478-746/2015, 2K-307-648/2016, 2K-307-693/2017).

24. M. P. nuteistas pagal BK 236 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2023 m. vasario 13 d. apie 23.29 val. bendruoju pagalbos telefonu pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, kad GMP darbuotojams davė 100 Eur kyšį, o jie pinigus paėmė. Dėl to buvo pradėtas GMP paramedikės I. P. ir vairuotojo R. J. baudžiamasis persekiojimas dėl kyšininkavimo.

25. Nagrinėjamoje byloje objektyviai nustatyta, kad paskambinęs į Bendrąjį pagalbos centrą nuteistasis pasakė, jog davė 100 Eur kyšį GMP medikams, padėdamas pinigus ant automobilio sėdynės, ir jie pinigus paėmė, tačiau medikė jam suleido neaiškios kilmės vaistų, todėl jis jai turi pretenzijų. Atvykusiems į įvykio vietą policijos pareigūnams nuteistasis taip pat kelis kartus nurodė, kad GMP medikams davė 100 Eur kyšį, pinigus padėjo ant automobilio sėdynės. Minėta ir tai, kad nuteistojo kyšio siūlymo ir davimo GMP paramedikei I. P. faktas patikimai nustatytas byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Taigi, nagrinėjamoje situacijoje teismai nepagrįstai nuteistojo pranešimą Bendrajam pagalbos centrui vertino kaip melagingą. Tokia išvada darytina dėl to, kad, visų pirma, savo skambučiu nuteistasis iš esmės pranešė apie savo paties realiai padarytą nusikaltimą – kyšio GMP paramedikei I. P. davimą už pageidaujamą teisėtą jos veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už vaistų suleidimą. Antra, pripažinta, kad už šį nusikaltimą apeliacinės instancijos teismo jis yra nuteistas pagrįstai. Taigi, nors nagrinėjamu atveju nuteistojo nurodyta aplinkybė, kad GMP paramedikė I. P. priėmė jai duodamą 100 Eur kyšį, prieštarauja byloje esantiems įrodymams, tačiau tai vertintina ne kaip tyčia iškreiptos informacijos pateikimas, o kaip nuteistojo klaidingas įvykio situacijos vertinimas ir padaryta neteisinga prielaida, kuri nuteistojo buvo išvesta iš jo atliktų veiksmų (kaip pasekmė). Todėl aptarta situacija nesudaro pagrindo nuteistojo veiksmus vertinti kaip BK 236 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tyčinį melagingą nekalto asmens įskundimą.

26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai M. P. netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes pripažino jį kaltu ir nuteisė pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, nesant jo veiksmuose šios nusikalstamos veikos požymių. Todėl teismų priimtų nuosprendžių dalys dėl M. P. nuteisimo pagal BK 236 straipsnio 1 dalį naikintinos ir baudžiamoji byla M. P. pagal BK 236 straipsnio 1 dalį nutrauktina BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

27. Kadangi dėl pirmiau nurodytų aplinkybių bylos dalis pagal BK 236 straipsnio 1 dalį nutraukiama, dėl kitų kasaciniame skunde keliamų klausimų, susijusių su policijos pareigūnų veiksmų (protokolo-pareiškimo neužpildymo, M. P. pasirašytino neįspėjimo dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 236 straipsnį už melagingą įskundimą arba pranešimą apie nebūtą nusikaltimą) teisėtumo, M. P. skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą ir jo veiksmų pavojingumo BK 236 straipsnio prasme vertinimu, nepasisakoma.

Dėl nukentėjusiosios civilinio ieškinio

28. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusioji I. P. pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti jai iš M. P. 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti, šią žalą ji patyrė dėl nuteistojo melagingo jos įskundimo policijai. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs M. P. kaltu pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiosios ieškinį tenkino visiškai ir priteisė jai iš nuteistojo visą prašomą pinigų sumą, o apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje pareikštas civilinis ieškinys buvo išspręstas tinkamai.

29. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kitaip tariant, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-50-1073/2019, 2K-158-303/2021, 2K-236-788/2024 ir kt.).

30. Nagrinėjamoje byloje objektyviai nustatyta, kad dėl M. P. neteisėtų veiksmų buvo pradėtas I. P. baudžiamasis persekiojimas, dėl šio persekiojimo ji neabejotinai patyrė neturtinės žalos, kurią tinkamai motyvavo abiejų instancijų teismai. Byloje nustatytas ikiteisminio tyrimo pradėjimo I. P. dėl kyšininkavimo faktas neabejotinai yra tiesiogiai susijęs su nuteistojo neteisėtais veiksmais, nepriklausomai nuo jų kvalifikavimo pagal konkretų BK straipsnį. Todėl vien tai, kad bylos dalis M. P. pagal BK 236 straipsnio 1 dalį nutraukiama, nepaneigia nuteistojo nusikalstama veika I. P. padarytos neturtinės žalos. Atsižvelgiant į tai, skundžiamų teismų sprendimų dalys, kuriomis išspręstas I. P. civilinis ieškinys, paliekamos nepakeistos.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 28 d. nuosprendį.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 28 d. nuosprendžio dalis dėl M. P. nuteisimo pagal BK 236 straipsnio 1 dalį ir baudžiamąją bylą M. P. pagal BK 236 straipsnio 1 dalį nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 28 d. nuosprendžio dalį dėl M. P. paskirtų bausmių subendrinimo, paliekant galioti pagal BK 227 straipsnio 1 dalį M. P. paskirtą bausmę.

Kitas Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 28 d. nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Olegas Fedosiukas

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė