E. P. pagal BK 260 str. 2 d., 261 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-266-511/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49179-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.2; 2.4.5.2.1; 2.4.7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),

sekretoriaujant Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorui Rolandui Stankevičiui,

nuteistojo E. P. gynėjui advokatui Ramūnui Dobrovolskiui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. P. ir jo gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 13 d. nuosprendžio dalies.

Telšių apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. nuosprendžiu E. P. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 13 d. nuosprendžiu panaikinta Telšių apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. nuosprendžio dalis, kuria E. P. išteisintas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, ir priimtas naujas nuosprendis – E. P. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Šioje byloje taip pat nuteistas M. V., tačiau dėl jo kasacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. E. P. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį už tai, kad, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai laikė didelį kiekį psichotropinės medžiagos ir ją platino, t. y. nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2021 m. sausio 23 d. 14.34 val. E. P. Užgirių k., Ryškėnų sen., Telšių r. esančioje Užgirių miško vietovėje, užkasęs ir taip paslėpęs, neteisėtai laikė didelį kiekį psichotropinės medžiagos, t. y. 35,615 g psichotropinės medžiagos MDMA. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2020 m. gruodžio 14 d. apie 14–15 val. Užgirių k., Ryškėnų sen., Telšių r., sodų bendrijoje „Putinas“, Putino Sodų 3-iosios ir Putino Sodų 2-osios gatvių sankirtoje, ties sklypu, pažymėtu Nr. 42, prie metalinės konstrukcijos užtvaro, dalį neteisėtai laikomos psichotropinės medžiagos, t. y. 90 vnt. tablečių, kurių sudėtyje yra 13,948 g psichotropinės medžiagos – MDMA, E. P. neteisėtai perdavė toliau platinti į skolą M. V.. Kitą dalį, t. y. 21,667 g psichotropinės medžiagos – MDMA, Užgirių k., Ryškėnų sen., Telšių r. esančioje Užgirių miško vietovėje, užkasęs E. P. neteisėtai laikė iki 2021 m. sausio 23 d. 14.34 val., kol įvykio vietos apžiūros metu šias narkotines medžiagas rado ir paėmė Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

II. Kasacinio skundo argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistasis E. P. ir jo gynėjas advokatas R. Dobrovolskis prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. kovo 13 d. nuosprendį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, paleisti E. P. iš laisvės atėmimo bausmės vykdymo vietos, palikti galioti jam paskirtas kardomąsias priemones. Kasatoriai skunde nurodo:

2.1. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir liudytojo A. M. parodymų matyti, kad buvo atliekamas žvalgybinis tyrimas, tačiau byloje nėra išslaptinti duomenys dėl veiksmų atlikimo, nėra nustatytas teisinis ir valinis pagrindas atlikti tokį tyrimą. Pagal byloje esančius įrodymus, atliekant ikiteisminį tyrimą buvo atliekamas nusikalstamos veikos imitavimas, tačiau byloje nėra duomenų apie leidimą atlikti tokią imitacinę veiką – nupirkti maišelį, išlankstyti lankstinukus ir nuvežti į vietą, iš kurios buvo paimtos psichotropinės medžiagos, todėl nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu šie pareigūnų imitaciniai veiksmai buvo atlikti. Nesant duomenų apie leidimą atlikti imitacinius veiksmus, kyla abejonė, ar tokių veiksmų metu gauti duomenys galėjo būti panaudoti byloje. Taip pažeista nuteistojo teisė į gynybą.

2.2. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko įrodymų tyrimą ir išsamiai neįvertino visų įrodymų, t. y. nurodė, kad byloje yra prieštaravimų, tačiau neatliko atnaujinto įrodymų tyrimo. Apeliacinės instancijos teismas kritikavo ekspertiniam tyrimui pateiktas E. P. atvaizdo nuotraukas, tačiau nustačius tokius neaiškumus turėjo būti atnaujintas įrodymų tyrimas ir paskirta papildoma ekspertizė, apklaustas ekspertizės išvadą surašęs ekspertas, išsiaiškinta, kokiu rakursu reikia pateikti nuteistojo E. P. nuotraukas, kad jas būtų galima palyginti su vaizdo įrašais, taip pat reikėjo dar kartą apklausti liudytoją A. M.. Šiuo atveju teismas neišnaudojo visų įstatyme nurodytų galimybių nustatyti objektyvią tiesą byloje, pašalinti teisme iškilusias abejones, taip pažeidė BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatas.

2.3. Apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatų, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje ir 331 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, 324 straipsnio 6 dalies nuostatas, kadangi neišsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, rėmėsi selektyviais parodymais ir prielaidomis, visus neaiškumus vertino tik nuteistojo E. P. nenaudai. Neatsižvelgta, kad M. V. dar akistatos su E. P. metu patvirtino, jog jau kelerius metus prekiavo narkotinėmis medžiagomis, o byloje apklausti liudytojai patvirtino, jog dėl psichotropinių medžiagų įsigijimo kreipdavosi į M. V.. E. P. nebuvo vienintelis asmuo, kurį šioje byloje narkotinių medžiagų platinimu kaltino nuteistasis M. V.. Tačiau kaltinimo dalis dėl psichotropinės medžiagos perdavimo platinti paremta išskirtinai vien tik nuteistojo M. V. parodymais. 2020 m. gruodžio 14 d. nebuvo fiksuota, kad E. P. būtų buvęs vietoje, kur buvo slepiamos psichotropinės medžiagos, taip pat nėra jokių liudytojų parodymų ar kitų rašytinių bylos duomenų, kurie patvirtintų, kad 2020 m. gruodžio 14 d. E. P. būtų perdavęs psichotropines medžiagas. Šias psichotropines medžiagas iš jų slėpimo vietos galėjo pasiimti ir pats nuolatos narkotines ir psichotropines medžiagas platinęs nuteistasis M. V.. Vykdant kaltinamojo E. P. automobilio „VW Passat B5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), slaptą sekimą, nenustatyta nei kas vairavo automobilį, nei kas juo vyko, kokiu tikslu ir pan. Nuteistasis E. P. neneigė, kad yra vežęs M. V. į sodininkų bendriją, siekdamas iš jo gauti narkotinių medžiagų. Šie kaltinamojo parodymai nėra nuginčyti, todėl versija, kad nuteistasis M. V. vyko pasiimti psichotropinių medžiagų, yra nepaneigta. Byloje nebuvo aiškintasi, ar ne M. V. nurodė E. P., kur ieškoti psichotropinių medžiagų. Byloje susidarė tokia situacija, kai kaip liudytojas apklaustas A. M. nurodė, kad nors nepažinojo E. P., tačiau bendrais bruožais jį atpažino vaizdo įrašuose, o ekspertas, turintis didelę ekspertinio darbo patirtį, nustatė, kad pateiktuose vaizdo įrašuose užfiksuotas asmuo ir nuteistasis E. P. yra skirtingi asmenys. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai eksperto išvadą atmetė ir vadovavosi liudytojo A. M. parodymais. Nors dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo apeliacinės instancijos teismas liudytojo A. M. parodymus atmetė, tačiau šiuo atveju jais rėmėsi kaip neginčijamais, tai parodo teismo parodymų selektyvumą.

2.4. Apeliacinės instancijos teismo išvados prieštarauja viena kitai – skundžiamo nuosprendžio 14.4 punkte teisėjų kolegija nurodė, kad E. P. parodymai, jog jis buvo susitaręs su M. V. dėl didelio kiekio tablečių įgijimo, yra paneigti, nes nustatyta, kad šių asmenų telefonai laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. sausio 10 d. buvo nenaudojami, tačiau teismas neginčijamai teigė tai, kad M. V. parodymai yra teisingi ir jis nuolatos bendravo telefonu su E. P. pirkdamas iš jo tablečių.

2.5. 2021 m. spalio 7 d., vadovaujantis BPK 187 straipsniu, E. P. pasirašytinai pranešta apie įtarimą padarius dvi nusikalstamas veikas. Pranešime apie įtarimą buvo nurodyta, kad E. P. yra įtariamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, nustatytas BK 260 straipsnio 2 dalyje ir 261 straipsnyje. Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Violeta Bartušienė 2021 m. spalio 13 d. priėmė nutarimą dėl 2021 m. spalio 7 d. pranešimo apie įtarimą E. P. dalies, kuria panaikino įtarimą pagal BK 261 straipsnį, panaikinimo. Byloje susidarė situacija, kai E. P. buvo apklausiamas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo inkriminuota neteisėtai, tačiau apeliacinės instancijos teismas nekėlė klausimo dėl 2021 m. spalio 7 d. duotų paaiškinimų teisėtumo ir pasisakė, kad E. P. parodymai buvo nenuoseklūs, nors šis buvo apklausiamas pagal kitą įtarimą.

2.6. Prokuroro apeliaciniame skunde nebuvo nurodyto teisinio pagrindo, dėl kurio nuteistajam E. P. galėjo būti panaikintas išteisinamasis ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Taip buvo pažeista nuteistojo E. P. teisė į gynybą, nes nebuvo aiškiai suformuluotas skundo teisinis pagrindas. Kaip teisinį pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pakeitimo pagrindą prokurorė nurodė BK 328 straipsnį, tačiau nenurodė konkrečios šio straipsnio dalies. Prokuroro apeliacinio skundo teisinis pagrindas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu taip pat nebuvo patikslintas. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio 24 punkte nurodė, kad priima nuosprendį vadovaudamasis BK 329 straipsnio 2 dalimi ir 328 straipsnio 3 dalimi, t. y. teismas pats nurodė apeliacinio skundo pagrindus. Tačiau iš rezoliucinės skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalies matyti, kad Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. kovo 13 d. nuosprendį priėmė vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 4 dalimi. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas apeliacinio skundo teisinį pagrindą, iš esmės pablogino nuteistojo E. P. padėtį de jure (teisiškai) išplėsdamas apeliacinio skundo ribas.

2.7. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas galimybę taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, šias netinkamai taikė, kadangi pažeidė bausmės individualizavimo, teisingumo ir proporcingumo principus, E. P. paskirta per griežta bausmė. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad E. P. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, nors turi priklausomybę nuo narkotinių medžiagų ir dėl jų vartojimo yra baustas, asmuo yra itin jauno amžiaus, užaugęs skurdžioje socialinėje aplinkoje – tėvas paliko šeimą, kai E. P. buvo vos penkeri metai, motina taip pat išvyko į užsienį, palikusi jauną ir nesusiformavusią asmenybę gyventi su seneliais. Seneliai, su kuriais gyvena E. P., verčiasi sunkiai, gauna minimalias pajamas. Nuteistasis buvo priverstas mesti mokslus Telšių regiono profesinio mokymo centre ir pradėti dirbti šaltkalviu UAB „Auksarankiai“. Kad nuteistasis nėra subrendęs, parodo ir tai, jog jis iš pradžių net nesuvokė jam iškeltos baudžiamosios bylos rimtumo, dėl to nurodė, kad į mišką ėjo pasivaikščioti, o ne paimti M. V. psichotropinių medžiagų. Nenustatyta E. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas nepagrįstai įvertino narkotinių medžiagų kiekį, t. y. 35,615 g, kaip žymiai viršijantį minimalų didelį kiekį (20 g), nes šis kiekis viršytas tik nežymiai.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Nuteistojo E. P. ir jo gynėjo R. Dobrovolskio kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BPK reikalavimų pažeidimo

4. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, neištyrė ir neįvertino visų surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų, šiuos vertino selektyviai, padarė neteisingas išvadas dėl įrodymų patikimumo, nepašalino byloje esančių prieštaravimų ir abejonių, nuosprendį grindė prielaidomis, taip pažeidė BPK 44 straipsnio 6 dalies, 20 straipsnio 5 dalies, 331 straipsnio 2 dalies ir 324 straipsnio 6 dalies reikalavimus.

5. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Skundžiamų teismų nuosprendžių ir nutarčių teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis ne bet kokiomis, o šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, įrodymų netiriant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-9/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-9/2012">2K-P-9/2012</a>, 2K-P-89/2014, 2K-P-58-697/2019). Iš kasacinio skundo matyti, kad jame ne tik keliami teisės taikymo klausimai, bet taip pat kvestionuojamos teismo nustatytos veikos faktinės aplinkybės, dėstomas kitoks įrodymų vertinimas, nei nustatyta kasacine tvarka skundžiamame nuosprendyje, ginčijamas įrodymų pakankamumas vienoms ar kitoms bylos aplinkybėms nustatyti, jų patikimumas. Tokio pobūdžio teiginiai bus nagrinėjami tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

6. Iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių matyti, kad, darydami išvadas dėl E. P. kaltės, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai rėmėsi tais pačiais įrodymais, tačiau šiuo klausimu padarė skirtingas išvadas. Pirmosios instancijos teismas E. P. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį išteisino, nusprendęs, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, priėmė priešingą sprendimą – panaikinęs E. P. išteisinamąjį nuosprendį, priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, pripažindamas E. P. kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį.

7. Pagal BPK 331 straipsnio 2 dalį, apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, nurodo apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti arba išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. Pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės nustatytos BPK 20 straipsnyje, jų privalu laikytis tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismui. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

8. Teismų praktikoje esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimu pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-270-628/2020 ir kt.).

9. BPK 331 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų apeliacinės instancijos teismas laikėsi, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas išvadas dėl E. P. nekaltumo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį padarė atsietai įvertinęs byloje esančius įrodymus, nevertindamas byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos, nepateikdamas išsamiai motyvuotų išvadų dėl įrodymų vertinimo, kodėl tikima vienais įrodymais, o kiti įrodymai atmetami ar vertinami kritiškai, ir dėl to buvo padaryta neteisinga išvada dėl E. P. kaltės pagal BK 260 straipsnio 2 dalį.

10. Patikrinus kasacine tvarka apskųstą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismo byloje atliktas įrodymų vertinimas atitinka pirmiau nurodytų BPK nuostatų reikalavimus, neprieštarauja išdėstytiems teismų praktikos išaiškinimams ir esminių trūkumų neturi.

11. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad šis teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, vadovaudamasis įstatymu, ir padarė bylos įrodymais pagrįstas išvadas dėl visų bylai reikšmingų faktų ir nuteistojo E. P. kaltumo. Pažymėtina, kad, nagrinėdamas prokuroro apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas kartu pasisakė ir dėl gynybos iškeltų klausimų ir argumentų. Didesnė dalis šių argumentų analogiškai pateikta ir kasaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje aptarti ir detaliai išanalizuoti visi byloje surinkti įrodymai tiek atskirai, tiek ir kaip visuma. Vertinant įrodymus, ypatingas dėmesys skirtas nuteistojo M. V. parodymų analizei – jie gretinti ir patikrinti su kitais byloje esančiais įrodymais: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės L. K. nurodytomis aplinkybėmis, akistatos, parodymų patikrinimo vietoje, kratos, įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuotais duomenimis, liudytojų L. O., M. Š. parodymais ir kitais bylos duomenimis. Teismas pateikė pakankamai išsamius motyvus, kodėl kito nuteistojo – M. V. parodymus laikė patikimais. Patikimumo aspektu kruopščiai įvertinti taip pat ir E. P., J. L. ir R. Z. parodymai, šie taip pat gretinti ne tik tarpusavyje, bet kartu ir su mobiliojo ryšio telefonų kontrolės, šių prietaisų prisijungimo prie telekomunikacijos bokštų, slapto sekimo duomenimis, liudytojos J. K. parodymais. Vertinant liudytojų parodymus, atsižvelgta ir į liudytojų bei nuteistojo tarpusavio santykius.

12. Nesutiktina su kasacinio skundo argumentais, kad nuteistojo E. P. kaltė grindžiama prielaidomis. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad nuteistojo E. P. kaltė grindžiama kito nuteistojo – M. V. parodymais, jog pastarasis kitiems asmenims pardavinėjo narkotines ir psichotropines medžiagas, tuo tikslu tris kartus šių medžiagų buvo įgijęs iš E. P., policijos darbuotojų kratos metu paimtos medžiagos taip pat buvo įgytos ir E. P.; BPK nustatyta tvarka sankcionuoto slapto sekimo protokolų duomenimis, iš kurių nustatyta, kad E. P. lankėsi prie slėptuvės kaltinime nurodytoje miško vietovėje, esančioje Užgirių k., kur policijos darbuotojai surado paslėptas psichotropines medžiagas, įvykio vietos apžiūros duomenimis ir kitais apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išsamiai išdėstytais įrodymais.

13. Nuteistojo ir jo gynėjo kasaciniame skunde didelis dėmesys skiriamas apeliacinės instancijos teismo atliktam byloje esančio 2023 m. kovo 10 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. 11-2716(22), 11K-347(22) ir liudytojo A. M. parodymų vertinimui. Teigiama, kad tarp šių įrodymų yra prieštaravimų, tačiau teismas neatliko įrodymų tyrimo ir šių prieštaravimų nepašalino, taip pažeidė BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatas, nes neišnaudojo visų įstatyme nurodytų galimybių nustatyti objektyvią tiesą byloje, pašalinti iškilusias abejones. Šie argumentai nepagrįsti.

14. Vadovaujantis teismų praktika, pagal BPK 324 straipsnio 6 dalį, apeliacinės instancijos teismas gali, bet neprivalo atlikti įrodymų tyrimo. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, įrodymų tyrimas atliekamas tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai, ir ištiriamos pirmosios instancijos teismo netirtos aplinkybės, taip pat pakartotinai ištiriami esminę reikšmę teismo išvadoms turintys įrodymai, kurie yra prieštaringi ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio jų ištyrimo. Apeliacinės instancijos teismas privalo atlikti įrodymų tyrimą ir tais atvejais, kai reikia pašalinti tokius pirmosios instancijos teismo padarytus esminius BPK pažeidimus, kurių neįmanoma pašalinti be įrodymų tyrimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQxLTMwMy8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-141-303/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-141-303/2020">2K-141-303/2020</a>, 2K-178-976/2021, 2K-169-976/2022 ir kt.).??????

15. Nagrinėjamu atveju liudytojas A. M. teigė, kad peržiūrėjęs 2021 m. sausio 22 d. tamsiu paros metu prie psichotropinių medžiagų slėptuvės padarytą vaizdo įrašą atpažino, jog vienas iš dviejų jame užfiksuotų asmenų yra E. P., tačiau, pagal vaizdo įrašo ekspertizę atlikusių ekspertų išvadas, tikėtina, kad nė vienas iš šiame vaizdo įraše užfiksuotų asmenų nėra E. P.. Specialių žinių reikalaujančioje srityje tokių žinių neturinčio liudytojo nuomonė negali būti prilyginta specialių žinių tam turinčių ekspertų išvadoms ir jų nepakeičia, tačiau ekspertizės aktas (specialisto išvada) yra tik vienas iš įrodymų, kuris teismo turi būti įvertintas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MzcvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-437/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-437/2008">2K-7-437/2008</a>, 2K-240/2008, 2K-183-693/2016, 2K-73-942/2017, 2K-368-489/2018, 2K-141-976/2019); jis vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir negali būti vertinamas atskirai nuo kitų bylos duomenų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2005, 2K-277/2013, 2K-484/2013, 2K-537-303/2015, 2K-129-495/2020). Minėta ekspertizės akte konstatuota aplinkybė, kad nė vienas iš dviejų tamsiu paros metu prastos kokybės vaizdo įraše užfiksuotų asmenų, tikėtina, nėra E. P., negali būti laikoma keliančia abejonių dėl svarbios byloje nustatytos aplinkybės – nuteistojo E. P. lankymosi minėtoje vietoje ir nelemia būtinumo atlikti papildomą įrodymų tyrimą, nes ši aplinkybė patikimai nustatyta remiantis ne tik liudytojo A. M. parodymais, bet ir kitais byloje surinktais ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje aptartais ir įvertintais įrodymais. Bylos duomenimis, toje pačioje vietoje šviesiu paros metu 2021 m. vasario 15 d. padarytas vaizdo įrašas, dėl kurio ekspertizės akte pasisakyta, kad tikėtina, jog vienas iš dviejų tame vaizdo įraše užfiksuotų asmenų yra E. P.. Pagal byloje nustatytas aplinkybes šiame įraše užfiksuota, kaip E. P. ieško paslėptų psichotropinių medžiagų, tačiau suranda policijos darbuotojų padėtą paketo muliažą. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, įvertino ir liudytojo A. M. parodymus, atitinkančius kratos, atliktos pas E. P. namuose, metu užfiksuotus duomenis, jog buvo rastos juodos spalvos medžiaginės sportinės kelnės, ant kurių kairiojo šono matyti logotipas „Puma“, taip pat rasta juodos spalvos avalynė, juos apžiūrėjus ir palyginus su vaizdo įrašuose užfiksuotais duomenimis buvo nustatyta, kad kratos metu iš E. P. paimtos sportinės kelnės vizualiai sutapo su 2021 m. vasario 15 d. slapto sekimo metu vaizdo įraše vieno jaunuolio vilkėtomis sportinėmis kelnėmis, taip pat kad iš E. P. kratos metu paimta avalynė vizualiai sutapo su sniege paliktos avalynės pėdsaku. Pažymėtina, kad ir pats nuteistasis E. P. pripažino, jog buvo minėtoje vietoje, tačiau teigė, kad atėjo paimti M. V. psichotropinių medžiagų. O šią jo versiją apeliacinės instancijos teismas motyvuotai paneigė.

16. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad kasatorių pirmiau minėti kasatorių argumentai, jog apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas neatlikti įrodymų tyrimo, pažeidė BPK 324 straipsnio 6 dalies reikalavimus, yra nepagrįsti.

17. Kasaciniame skunde kasatoriai teigia, kad iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog dėl E. P. buvo atliekami kriminalinės žvalgybos veiksmai, tačiau duomenys apie juos nebuvo išslaptinti, dėl to negalima nustatyti teisinio ir faktinio tokio tyrimo pagrindo, be to, byloje nėra duomenų apie leidimą atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, dėl to šie negalėjo būti panaudoti byloje.

18. Slapto pobūdžio tyrimo veiksmai renkant duomenis apie rengiamas, daromas ar padarytas veikas gali būti atliekami tiek pagal Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – KŽĮ) nuostatas, tiek taikant BPK XII skyriuje nurodytas procesines prievartos priemones. KŽĮ nustatyta tvarka slapto pobūdžio veiksmai atliekami siekiant KŽĮ 4 straipsnyje nustatytų tikslų, savo ruožtu BPK XII skyriuje nurodytomis procesinės prievartos priemonėmis duomenų rinkimas pagrįstas baudžiamojo proceso paskirties tikslais (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Reikalavimas patikrinti kriminalinės žvalgybos veiksmų teisinį ir faktinį pagrindą paprastai taikomas, kai kriminalinės žvalgybos duomenys panaudojami baudžiamojoje byloje ir jais kaip įrodymais grindžiamos byloje įrodinėtinos aplinkybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTUyLTY4OS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-152-689/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-152-689/2020">2K-152-689/2020</a>, 2K-77-1073/2020, 2K-100-628/2021).

19. Dėl įrodymų, gautų atliekant slaptus veiksmus, pažymėtina, kad šioje byloje nuteistojo E. P. kaltė grindžiama tik BPK nustatyta tvarka gautais ir patikrintais tokiais įrodymais – BPK nustatyta tvarka sankcionuotų slapto sekimo veiksmų, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės duomenimis, kurie išsamiai išdėstyti apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje. Duomenimis, gautais atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus, kurie nustatyta tvarka turi būti sankcionuojami, E. P. kaltė nėra grindžiama. Be to, byloje nėra duomenų, kad tokie veiksmai dėl E. P. nagrinėjamu atveju būtų buvę taikyti. Todėl skundo argumentai, kad nepatikrintas kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymo teisinis ir faktinis pagrindas, yra nepagrįsti.

20. Nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atliekamas nesankcionuotas nusikalstamos veikos imitavimas. Kaip nusikalstamos veikos imitavimas suprantamas informacijos rinkimo būdas, formaliai turintis nusikalstamos veikos ar kitokio teisės pažeidimo požymių, atliekamas siekiant apginti nuo nusikalstamo kėsinimosi įstatymų saugomas žmogaus teises ir laisves, nuosavybę, visuomenės ir valstybės saugumą. Tačiau kasatorių nurodomi pareigūnų 2021 m. sausio 23 d. atlikti veiksmai, susiję su paketo su psichotropinėmis medžiagomis, kuris BPK nustatyta tvarka paimtas įvykio vietos apžiūros metu iš slėptuvės, suradimu ir šio paketo pakeitimu į paketo muliažą, neturi nusikalstamos veikos ar kitokio teisės pažeidimo požymių, todėl nelaikytini nusikalstamos veikos imitavimu.

21. Kasatoriai nurodo, kad buvo pažeisti BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimai ir tai nulėmė nuteistojo padėties pabloginimą (BPK 320 straipsnio 4 dalis) bei BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimų nesilaikymą. Kasaciniame skunde teigiama, kad prokurorė, teikdama apeliacinį skundą, tiksliai nenurodė prašyme pirmosios instancijos teismo sprendimo pakeitimo pagrindo, tai padarė pats apeliacinės instancijos teismas, todėl taip nebuvo aiškiai apibrėžtos skundo nagrinėjimo ribos, buvo pabloginta nuteistojo E. P. padėtis. Šie teiginiai nėra pagrįsti.

22. Kasatoriai skunde teisingai nurodo kasacinio teismo praktiką BPK 320 straipsnio 3 dalies taikymo klausimu, tačiau šios bylos kontekste ją interpretuoja netinkamai. Teismų praktikoje pažymėta, kad apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE4LTc0Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-118-746/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-118-746/2016">2K-118-746/2016</a>, 2K-281-942/2018,???2K-269-303/2020). Taigi ribos yra nustatomos ne vien formaliai įvertinus apeliaciniame skunde dėstomus prašymus ar nurodomus baudžiamojo proceso įstatymo pagrindus, bet ir atsižvelgus į skunde dėstomus argumentus. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad prokuroro apeliaciniu skundu buvo ginčijama pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, susijusi su E. P. išteisinimu, prašant šiam priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Nors prokuroro skunde pagal jame išdėstytus argumentus šis prašymas procesine prasme nebuvo suformuluotas visiškai tiksliai – prašoma nuosprendį pakeisti E. P. pripažįstant kaltu, o ne panaikinti jam išteisinamąjį nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau, kaip matyti tiek iš kasacinio skundo argumentų, tiek ir iš apeliacinės instancijos teismui pateikto E. P. ir jo gynėjo R. Dobrovolskio atsiliepimo į prokuroro apeliacinį skundą, tiek ir iš gynėjo baigiamosios kalbos apeliacinės instancijos teismo posėdyje, prokuroro prašymo esmė nuteistajam ir jo gynėjui buvo aiški, suprantama ir tai nesutrukdė nuteistajam gintis nuo kaltinimų. Savo ruožtu apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas išteisinamąjį ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį E. P., nepasunkino jo teisinės padėties labiau, nei buvo prašoma prokuroro apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl prokuroro apeliaciniame skunde išdėstyto reikalavimo procesinių netikslumų (nuosprendžio 27–28 punktai), todėl šių argumentų teisėjų kolegija nekartoja. Pažymėtina, kad skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta priimto sprendimo rūšis (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 4 dalis), o ne pagrindas, tačiau tai nelaikytina esminiu BPK reikalavimų pažeidimu, nes nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio E. P. priėmimo pagrindas (BPK 329 straipsnio 2 punktas) nurodytas nuosprendžio motyvuose.

Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

23. Kasaciniame skunde keliamas ir netinkamo BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo klausimas – teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė bausmės individualizavimo, teisingumo ir proporcingumo principus, neatsižvelgė į bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, todėl nuteistajam skyrė per griežtą bausmę. Šie kasatorių argumentai nepagrįsti.

24. Pagal teismų praktiką, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, švelnesnė bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei ir kitoms bylos aplinkybėms. Šis bausmės švelninimo pagrindas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDIwLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-420/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-420/2006">2K-420/2006</a>, 2K-382/2012, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQ4LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-348/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-348/2013">2K-348/2013</a>, 2K-412/2014, 2K-383-895/2015, 2K-126-693/2018, 2K-233-976/2021 ir kt.).

25. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQ4LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-348/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-348/2013">2K-348/2013</a>, 2K-P-89/2014, 2K-169-458/2020, 2K-125-689/2021 ir kt.). Minėtos normos nuostatoms taikyti svarbi ir kaltininko asmenybė, kurios vertinimas gali suponuoti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas.

26. Pažymėtina, kad disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis nusikalstamos veikos kelia didelį pavojų visuomenės interesams, nes jomis didinamas pavojus asmenims susirgti priklausomybės ligomis, keliama asmens mirties rizika, padidėja asocialaus elgesio ir kitų itin neigiamų padarinių rizika. Todėl įstatymo leidėjas už tokias veikas yra nustatęs griežtas sankcijas.

27. Apeliacinės instancijos teismas išdėstė motyvus, kurių pagrindu E. P. paskyrė BK 260 straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmę. Nuosprendyje, be kita ko, pateiktos motyvuotos išvados dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo E. P. negalimumo. Teismas įvertino jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį (nuosprendžio 29.7 punktas), E. P. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes (nuosprendžio 29.5 punktas). Teismas atsižvelgė į tai, kad E. P. įvykdė vieną sunkų tyčinį nusikaltimą, įvertino neteisėtai laikytų ir perduotų psichotropinių medžiagų rūšį ir kiekį. E. P. neteisėtai laikytų psichotropinių medžiagų kiekis (35,615 g) gerokai viršija nustatytą minimalią didelio kiekio ribą (20 g). Teismas įvertino ir tai, jog byloje nėra jokių duomenų, kurie kaltinamąjį charakterizuotų išskirtinai teigiamai, priešingai, jis baustas administracine tvarka, taip pat ir už narkotinių (psichotropinių) medžiagų vartojimą. Spręsdamas dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo negalimumo, teismas pagrįstai įvertino ir tokias aplinkybes: nuteistasis dėl savo elgesio nesigailėjo, priešingai – klaidino pareigūnus ir teismą, bandydamas suversti kaltę kitam asmeniui.

Be kita ko, teismas įvertino ir kasatorių kasaciniame skunde dėstomas aplinkybes dėl nuteistojo šeiminės, socialinės padėties. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nenustatyta aplinkybių, kurios rodytų mažesnį nei rūšinį nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, taip pat ir aplinkybių, kurios, įvertinus nuteistojo asmenybę, leistų konstatuoti, kad minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės jam paskyrimas būtų neproporcingas ir pažeistų teisingumo principą.

28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pagal kasacinio skundo argumentus nėra pagrindo spręsti, jog apeliacinės instancijos teismas, netaikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies, o skirdamas E. P. minimalią sankcijoje nustatytą bausmę, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo E. P. ir jo gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Artūras Ridikas

Eligijus Gladutis