Dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 24 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu sustabdyti teismo nutarties vykdymą

Nr. DOK-5451

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29562-2021-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. sausio 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2023 m. gruodžio 21 d. paduotu ieškovo T. S. (T. S.) kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 24 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu sustabdyti teismo nutarties vykdymą,

n u s t a t ė :

Ieškovas T. S. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 24 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 17 d. sprendimas, kuriuo atmestas ieškovo T. S. ieškinys atsakovui V. J. dėl 23 106,79 Eur nuostolių atlyginimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra: 1) materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui; 2) jeigu teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos; 3) jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.

Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tuo atveju, kai jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, nustatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina pateikti teisinius argumentus dėl pažeistos (pažeistų) materialiosios ar proceso teisės normos (normų), ir tai, kad šis (šie) teisės pažeidimas (pažeidimai) turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Ypatingas dėmesys kasaciniame skunde turi būti teikiamas argumentams, kad šis teisės pažeidimas (pažeidimai) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios kasacinio teismo suformuotos praktikos.

Ieškovo paduotame kasaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

1. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias iš ikisutartinių santykių kilusių nuostolių atlyginimą, todėl nepagrįstai nusprendė, kad nesąžiningo pardavėjo iš neteisėtų veiksmų gauta nauda gali būti skaičiuojama tik tada, kai nesąžiningas pardavėjas iš turto perleidimo faktiškai gauna lėšas, viršijančias neteisėtai nutrauktoje preliminariojoje sutartyje buvusią turto pardavimo kainą. Toks pirkėjo patirtų nuostolių nustatymo būdas nepagrįstai apriboja nukentėjusios ikisutartinių santykių šalies pažeistų teisių gynybą ir užkerta kelią reikalauti iš kaltosios šalies nuostolių atlyginimo. Nuostolių fakto nustatymas negali būti susietas tik su turto perleidimo sandorių atlygintinumo aspektu, nes toks nuostolių nustatymas priklausytų tik nuo nesąžiningos ikisutartinių santykių šalies valios. Taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 2 dalį, nuostoliai turėtų būti apskaičiuojami kaip skirtumas tarp preliminariąja sutartimi sulygtos turto kainos ir to turto rinkos vertės preliminariosios sutarties nutraukimo ir (ar) atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį momentu. Tais atvejais, kai ikisutartinių santykių šalis nepagrįstai atsisako parduoti sulygtą turtą dėl to, kad turto vertė padidėjo, toks turto vertės pokytis per preliminariosios sutarties galiojimo laikotarpį turėtų būti pripažįstamas nesąžiningos šalies iš savo neteisėtų veiksmų gauta nauda CK 6.249 straipsnio 2 dalies pagrindu;

2. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą. Teismai netinkamai nustatė ieškovo patirtiems nuostoliams apskaičiuoti reikšmingą turto rinkos nustatymo momentą, dėl to nepagrįstai turto rinkos vertę skaičiavo atsakovo dovanojimo sutarčių sudarymo momentu. Šalių derybos dėl ginčo turto įsigijimo buvo pasiekusios aukščiausią pažangos laipsnį, sąlygojusį pagrįstą ieškovo tikėjimą, kad pagrindinė sutartis tikrai bus sudaryta. Šis ieškovo lūkesčio interesas buvo pažeistas tada, kai atsakovas informavo ieškovą, jog nutraukia su juo sudarytą preliminariąją sutartį. Dėl to ieškovo patirti nuostoliai skaičiuotini kaip skirtumas tarp šalių preliminariojoje sutartyje sulygtos turto pardavimo kainos ir turto rinkos kainos preliminariosios sutarties nutraukimo momentu, nes būtent tuo momentu ieškovas sužinojo apie jo subjektinės teisės pažeidimą. Neištyrę įrodymų ir nenustatę bylai reikšmingų aplinkybių, teismai netinkamai kvalifikavo atsakovo bei su juo susijusių asmenų tarpusavio santykius, dėl to nepagrįstai atribojo ir formalizavo atsakovo ir su juo susijusių asmenų įtaką pagrindinės sutarties sudarymui po neatlygintino turto perleidimo momento. Be to, teismai, spręsdami dėl ginčo turto vertės, nepagrįstai apsiribojo tik 2021 m. vasario mėn. VĮ Registrų centro masinio vertinimo būdu nustatyta vidutine žemės sklypų rinkos verte, laikydami ją neva artimiausia atsakovo neteisėtų veiksmų atlikimo momentu buvusiai ginčo turto rinkos vertei. Masinio vertinimo būdu nustatyta vidutinė žemės sklypų rinkos vertė nepatvirtina faktinės turto rinkos kainos, kadangi toks vertinimas nebuvo individualizuotas vertinto turto atžvilgiu. Byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtino ieškovo nurodytos ginčo turto vertės, nuo kurios buvo apskaičiuoti ieškiniu prašomi priteisti nuostoliai, realumą ir pagrįstumą preliminariosios sutarties nutraukimo momentu. Tačiau teismai šių įrodymų tinkamai neištyrė ir jais grindžiamų aplinkybių neįvertino;

3. Bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos: 2009 m. sausio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2009, kurioje buvo pasisakyta dėl turto pagal preliminarią sutartį pirkėjo patirtų nuostolių, atsiradusių dėl neteisėto pardavėjo atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį ir dėl to pirkėjo prarastos galimybės įsigyti turtą pagal preliminariosios sutarties sąlygas, nustatymo ir jų apskaičiavimo; 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022, kurioje pirmą kartą pasisakyta dėl teisės normų, reglamentuojančių civilinę atsakomybę pardavėjui nesąžiningai nesudarius pagrindinės sutarties preliminariojoje sutartyje nustatytomis sąlygomis ir dėl to pažeisto nukentėjusios šalies lūkesčio intereso gynimo; 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2022, kurioje Lietuvos jurisprudencijoje buvo aprobuotas nuostolių apskaičiavimo metodas, pagal kurį nukentėjusios ikisutartinių santykių šalies nuostoliais gali būti pripažįstamas skirtumas tarp preliminariojoje sutartyje šalių nustatytos ginčo turto kainos ir šio turto rinkos vertės preliminariosios sutarties nutraukimo momentu.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai dėl teisės normų taikymo nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, t. y. kad egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasaciniame skunde nurodomas netinkamas faktinių aplinkybių nustatymas, tačiau pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Kadangi kasacinį skundą atsisakoma priimti, ieškovo prašymas sustabdyti skundžiamos teismo nutarties vykdymą nespręstinas.

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti ieškovui T. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 520 (penkis šimtus dvidešimt) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. gruodžio 19 d. per AB „Swedbank“, mokėjimo nurodymo Nr. 144.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Antanas Simniškis

Algirdas Taminskas

Dalia Vasarienė