Dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 6 d. nutarties peržiūrėjimo

Nr. DOK-2193

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00053-2023-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. birželio 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas) ir Egidijos Tamošiūnienės,

susipažinusi su 2025 m. birželio 6 d. paduotu atsakovų G. V. ir V. V. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 6 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Atsakovai padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl sutarties sudarymo patvirtinimo ir netesybų priteisimo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. kovo 6 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. liepos 28 d. sprendimą, kuriuo teismas ieškovės ieškinį patenkino, o atsakovų priešinius reikalavimus atmetė. Teismas nusprendė: 1) pripažinti ieškovės ir atsakovės sudarytos nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties vienašalį nutraukimą atsakovų 2023 m. vasario 22 d. pranešimu „Dėl sutarties nutraukimo ir buto atlaisvinimo“ neteisėtu; 2) pripažinti civilinių santykių su ieškove nutraukimą atsakovų 2023 m. vasario 22 d. pranešimu „Dėl sutarties negaliojimo ir buto atlaisvinimo“ neteisėtu; 3) patvirtinti buto su bendro naudojimo patalpomis 2018 m. vasario 26 d. pirkimo–pardavimo sutarties (su 2019 m. spalio 23 d. ir 2023 m. sausio 9 d. pakeitimais ir papildymais), pagal kurią atsakovė už 125 270,07 Eur pardavė, o ieškovė nupirko nekilnojamąjį turtą, sudarymą; 4) priteisti iš atsakovės ieškovei 20 000 Eur netesybas ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (20 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. kovo 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Teismai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalį, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, CPK 21, 65–66, 320, 329 straipsnius, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nes pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. 2023 m. lapkričio 13 d. teismo posėdyje teismas, prisidengdamas teisių išaiškinimo pareiga, akivaizdžiai pradėjo konsultuoti ieškovę, siūlydamas ieškovei papildyti ieškinį. Po pirmosios instancijos teismo konsultacijos, kuri akivaizdžiai pažeidė rungimosi ir nešališkumo principus, ieškovė pateikė patikslintą ieškinį su reikalavimais: pripažinti 2019 m. spalio 23 d. susitarimo dėl nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties pakeitimo vienašalį nutraukimą 2023 m. vasario 22 d. pranešimu neteisėtu, pripažinti 2023 m. vasario 22 d. pranešimą dėl 2019 m. spalio 23 d. susitarimo dėl nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties pakeitimo pripažinimo negaliojančiu nuo sudarymo momento. Nesant tokių reikalavimų, pirmosios instancijos teismas būtų privalėjęs atmesti ieškinį, nes teismas negali patvirtinti nutrauktos (pasibaigusios) sutarties.

2. Teismai, spręsdami klausimus dėl ieškovės ir atsakovės sudarytų sutarčių kvalifikavimo, dėl preliminarios sutarties atskyrimo nuo pagrindinės sutarties, dėl galimumo jas patvirtinti teismine tvarka, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.165, 6.193, 1.94, 6.309 straipsnius, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Be to, paduodant kasacinį skundą sumokėtas 1915 Eur žyminis mokestis, nors pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 4 ir 7 dalis mokėtinas 2065 Eur žyminis mokestis, nes ginčo suma yra 145 270,07 Eur (125 270,07 Eur + 20 000 Eur). Taigi kasacinį skundą atsisakytina priimti ir dėl to, kad nesumokėtas nustatyto dydžio žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4, 7 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti V. V. (duomenys neskelbtini) 1915 (vieną tūkstantį devynis šimtus penkiolika) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. birželio 6 d. mokėjimo nurodymu AB Artea bankui, kodas ZO39296.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Donatas Šernas

Egidija Tamošiūnienė