M. I. pagal BK 183 str. 2 d., 222 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-78-489/2024

Teisminio proceso Nr. 1-06-6-00033-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.18.10

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Artūro Ridiko ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. I. gynėjo advokato Aivaro Alimo kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės 9 d. nuosprendžio, kuriuo M. I. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, ir jį pakeitusio Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžio, kuriuo M. I. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį 350 MGL dydžio (17 500 Eur) bauda ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 100 MGL dydžio (5000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir M. I. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 400 MGL dydžio (20 000 Eur) bauda.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. M. I. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą tokiomis aplinkybėmis: jis, būdamas Asociacijos „Aukštaitijos krepšinio centras“ (toliau – Centras) (nuo 2017 m. sausio 23 d. VšĮ Krepšinio klubo „Lietkabelis“ (toliau – Krepšinio klubas)) direktorius ir vadovas, laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 13 d. iki 2018 m. liepos 30 d. klubo veiklos teritorijoje Panevėžio mieste, nesurašydamas buhalterinės apskaitos dokumentų, nepateikdamas jų buhalterinę apskaitą tvarkančioms buhalterėms, nežinančioms apie jo nusikalstamus veiksmus: laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 13 d. iki 2016 m. spalio 13 d. – R. Z., o laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 14 d. iki 2018 m. liepos 30 d. – A. M., arba juos buhalterėms pateikdamas praleidęs nustatytus terminus, kad įtrauktų į klubo buhalterinę apskaitą, taip, tyčia veikdamas per buhalteres, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą Centro (nuo 2017 m. sausio 23 d. Krepšinio klubo) buhalterinę apskaitą ir pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 ir 4 dalių, 13 straipsnio 1 dalies 3–5 punktų reikalavimus, nes laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 18 d. iki 2017 m. gruodžio 21 d. iš asmeninių lėšų įvykdęs įstaigos prievoles penkiems krepšininkams už sportinę veiklą, t. y. grynaisiais pinigais jiems išmokėjęs 67 000 Eur sumą, pakvitavimų nepateikė klubo buhalterinę apskaitą tvarkančioms buhalterėms. Taip Krepšinio klubo buhalterinėje apskaitoje nebuvo fiksuotas 67 000 Eur skolos sportininkams sumažėjimas, nefiksuota 67 000 Eur skola pinigus išmokėjusiam M. I., o dėl apskaitoje nefiksuoto honorarų sportininkams išmokėjimo į biudžetą nesumokėta 10 050 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 7444,65 Eur valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų. Dėl M. I. padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pagal klubo pateiktus dokumentus iš dalies nebuvo galima nustatyti 2016–2018 metų Krepšinio klubo veiklos, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

2. Taip pat M. I. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už tai, kad pasisavino jo žinioje esantį didelės vertės svetimą turtą tokiomis aplinkybėmis: jis, būdamas Centro (nuo 2017 m. sausio 23 d. Krepšinio klubo) direktorius, laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 13 d. iki 2018 m. liepos 30 d. kaip atskaitingas asmuo gavęs iš Krepšinio klubo 84 550,94 Eur (26 782,22 Eur iš kasos, 27 768,72 Eur išgryninęs arba mokėjimo kortelėmis atsiskaitęs už pirkinius iš klubo sąskaitos, 10 000 Eur gavęs paramos iš UAB „Endovita“, 20 000 Eur gavęs paramos iš UAB „Irmus“), per šį laikotarpį pateisinęs apskaitos dokumentais jam išduotų 50 074,15 Eur panaudojimą ir juos pateikęs buhalterei, likusios pinigų dalies – 34 476,79 Eur, išduotos jam kaip atskaitingam asmeniui atsiskaitymams klubo reikmėms, nuo 2018 m. liepos 29 d. būdamas atleistas iš klubo direktoriaus pareigų negrąžino į klubo kasą, per vėliau nustatytus terminus neperdavė šių pinigų naujai paskirtam klubo direktoriui, o siekdamas pateisinti šių lėšų panaudojimą, pateikė 2018 m. balandžio 9 d. jo surašytą Krepšinio klubo honorarų ir atlygio išmokėjimo žiniaraštį Nr. 18/1 (toliau – žiniaraštis) dėl 35 000 Eur išmokėjimo klubo sportininkams už pasiekimus Karaliaus Mindaugo taurėje, šių pinigų jiems neišmokėdamas, tik žadėdamas, nepateikdamas šio žiniaraščio įtraukti į klubo buhalterinę apskaitą. Taip M. I. tyčia pasisavino jo žinioje esantį didelės vertės svetimą – Krepšinio klubui priklausantį turtą – 34 476,79 Eur.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Kasaciniu skundu nuteistojo M. I. gynėjas advokatas A. Alimas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės 9 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžio dalis, kuriomis M. I. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, ir baudžiamąją bylą jam nutraukti, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Abiejų instancijų teismai, klaidingai konstatuodami, kad nuteistasis yra tinkamas nusikaltimo, nurodyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, subjektas ir kad dėl jo veiksmų kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai, netinkamai pritaikė BK 2 straipsnio 4 dalį. Abiejų instancijų teismai, motyvuodami nuteistojo kaltę dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, nevertino byloje esančių įrodymų visumos, išimtinai vadovavosi tik kaltinamaisiais įrodymais ir prielaidomis, nenustatė esminių aplinkybių, taip pažeisdami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalį ir in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principą, nustatytą BPK 44 straipsnio 6 dalyje, o tai lėmė nepagrįstų ir neteisėtų nuosprendžių priėmimą.

3.2. Byloje neginčijamai nustatyta, kad nuteistasis krepšininkams išmokėjo honorarus iš savo asmeninių lėšų, apmokėdamas Krepšinio klubo kaip skolininko prievolę krepšininkams. Minėtus mokėjimus sportininkams nuteistasis atliko veikdamas ne kaip Krepšinio klubo vadovas, o kaip atskiras fizinis asmuo, nesusijęs su Krepšinio klubu, todėl jis neturėjo pareigos pateikti Krepšinio klubo buhalterijai pakvitavimus dėl apmokėto įsiskolinimo. Apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nepaneigė ir nepateikė BK 222 straipsnio specialiojo subjekto teisinio vertinimo. Nesuprantama, kuo vadovaudamasis apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad nuteistasis, disponuodamas savo asmeninėmis lėšomis, veikė Krepšinio klubo vardu. Apeliacinės instancijos teismas nesvarstė kitų versijų, t. y. kad nuteistasis, išmokėdamas pinigus krepšininkams, veikė savo interesais, kaip trečiasis asmuo, ir byloje esančių duomenų, t. y. pakvitavimų, kuriuose nurodoma, kad nuteistasis pinigus krepšininkams išmokėjo iš savo asmeninių lėšų, o tai lėmė klaidingas išvadas. Apeliacinės instancijos teismo cituojama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.171 straipsnio 1 dalis, siekiant neva pagrįsti nuteistojo veikimą Krepšinio klubo interesais, yra niekaip nesusijusi su nagrinėjama situacija, nes minėta teisės norma reguliuojamas atstovo sudarytų sandorių galiojimas. Nagrinėjamoje situacijoje jokia atstovavimo sutartis nebuvo sudaryta, o nuteistasis veikė kaip trečiasis asmuo, pasinaudodamas CK 6.50 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise. Nuteistasis turėjo teisę veikti savarankiškais tikslais kaip trečiasis asmuo, o ne kaip Krepšinio klubo vadovas ir šiam tikslui jam nebuvo reikalingas Krepšinio klubo pavedimas, leidimas ar juo labiau sudaryta sutartis.

3.3. Abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė BK 222 straipsnio 1 dalį, nes klaidingai vertino, kad atsirado nusikalstamos veikos, nurodytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padariniai. Nagrinėjamu atveju yra tiksliai žinomos visos piniginės išraiškos, keitėsi tik kreditorius, pinigų išmokėjimą krepšininkams patvirtinantys dokumentai galiausiai buvo pateikti į Krepšinio klubo buhalterinę apskaitą. Sutiktina su teismų pozicija, kad apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu, tačiau tai yra tik vienas iš įrodymų, kuris turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais bendrame bylos kontekste ir neturi aukštesnės įrodomosios galios. Juo labiau kad padarinių konstatavimas yra teisės klausimas, todėl ar kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai, sprendžia teismas. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad kilo padarinių dėl neva nuteistojo veiksmų (dėl 67 000 Eur išmokėjimą krepšininkams patvirtinančių dokumentų neįtraukimo į Krepšinio klubo buhalterinę apskaitą), vadovavosi specialistės N. Š., surašiusios specialisto išvadą, parodymais, kuriuose preziumuojamos galėjusios kilti situacijos, kurios neįvyko, pavyzdžiui, kad krepšininkas, kuris gavo honorarą, galėjo jo prašyti antrą kartą. Paminėtina, kad nors pakvitavimai dėl apmokėto įsiskolinimo laiku nebuvo pateikti į Krepšinio klubo buhalterinę apskaitą, bet jie buvo surašyti ir pasirašyti išmokas gavusių krepšininkų, o vėliau ir pateikti į apskaitą. Todėl specialistės parodymai apie galėjusias kilti situacijas vertintini kaip spekuliacijos, o ne teisėti įrodymai, patvirtinantys padarinių egzistavimo faktą.

3.4. Pagal teismų praktiką, teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas, neturi apsiriboti vien formaliu buhalteriniu situacijos vertinimu, nes turėtų būti neginčijamai nustatyta, kad buhalterinės apskaitos pažeidimai realiai sukelia įstatymo reikalaujamus padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-290-699/2016, 2K-26-788/2017, 2K-144-788/2017). Už buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimus nustatyta ir administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 205 straipsnį. Nuteistojo veiksmai, jam pavėluotai pateikus Krepšinio klubo buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei pakvitavimus dėl krepšininkams išmokėtų honorarų, nėra tiek pavojingi, kad už šį formalų pažeidimą turėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Nusikalstami padariniai turi būti vertinami per pavojingumo, proporcingumo ir ultima ratio (paskutinė priemonė) kriterijus. Net ir nepateikus dokumentų, patvirtinančių pinigų išmokėjimą krepšininkams, buhalterinėje apskaitoje nepasikeistų tik kreditorius, o tai neturi įtakos Krepšinio klubo įsipareigojimų dydžiui ir struktūrai. Nagrinėjamu atveju yra tiksliai žinoma Krepšinio klubo finansinių įsipareigojimų piniginė išraiška ir atliktų operacijų skaičius. Buhalterinės apskaitos pažeidimas šiuo atveju laikytinas formaliu ir nepakankamai pavojingu. Nuteistajam nebuvo jokio tikslo apgaulingai tvarkyti Krepšinio klubo buhalterinę apskaitą. Priešingai, jei jis nebūtų pateikęs dokumentų, patvirtinančių 67 000 Eur išmokėjimą, jis nebūtų galėjęs įrodyti Krepšinio klubo skolos jam. Be to, abiejų instancijų teismai nevertino to, kad valstybinės institucijos nėra pateikusios civilinių ieškinių, o tai suponuoja žalos nebuvimo faktą. Kasacinės instancijos teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155-976/2021 pažymėta, kad baudžiamoji atsakomybė, kuriai konstatuoti reikia nustatyti vertinamojo pobūdžio pasekmes (negalėjimą nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo arba įsipareigojimų dydžio ar struktūros), negali kilti už mažiau pavojingą veiką nei administracinis nusižengimas, kurį konstatuojant būtina nustatyti atitinkamas nuslėptų mokesčių sumas.

3.5. Pasisakant dėl esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų, kvalifikuojant nuteistojo veiksmus pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, pažymėta, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis, vertinant byloje esančius įrodymus, yra nenuoseklus: 24 punkte teigiama, kad, atsižvelgiant į išdėstytus konsultacinės išvados trūkumus, jos vertinimas ir byloje nustatytinų faktinių aplinkybių grindimas joje aptartų duomenų visuma nėra galimi, o nuosprendžio 41 punkte teigiama, kad apeliacinės instancijos teisme ištirta konsultacinė išvada atitinka visus bylos įrodymams keliamus reikalavimus, todėl ja vadovaujasi; nuosprendžio 39 punkte nurodoma, kad buvo vadovaujamasi sąlyginėmis specialisto išvadomis, o 17 punkte nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi specialisto išvada.

3.6. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad žaidėjui Ž. P. (Ž. P.) 10 000 Eur dydžio premija nebuvo išmokėta, o jos neišmokėjimas galimai gali būti vertinamas kaip 2017 m. gruodžio 19 d. pasirašytos paramos sutarties priedo Nr. 1 pažeidimas, tačiau ši aplinkybė niekaip nepatvirtina turto pasisavinimo fakto. Netinkamas premijų išmokėjimo įforminimas galėtų būti vertinamas kaip buhalterinės apskaitos pažeidimas, tačiau nagrinėjamu atveju tokie veiksmai nėra inkriminuoti. Baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 13 d. Krepšinio klubo žaidėjams buvo išmokėtos premijos už 10 000 Eur, o personalui išmokėta po 500 Eur. Šias aplinkybes patvirtina krepšininkų parodymai, kuriais jie patvirtino, kad minėtas premijas gavo, taip pat civilinio ieškovo atstovo A. B. parodymai, kad jam buvo žinomas faktas, jog Krepšinio komandai buvo išmokėtos premijos už pergalę Italijoje. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad klausimas dėl premijų išmokėjimo po laimėtų varžybų buvo sprendžiamas Krepšinio klubo valdyboje, apie tai žinojo tiek valdybos nariai, tiek nuteistasis. Išdėstytų duomenų pakanka konstatuoti faktui, kad 2017 m. gruodžio 13 d. po varžybų Italijoje Krepšinio klubo žaidėjams buvo išmokėtos premijos už 10 000 Eur, tačiau abiejų instancijų teismai minėtus įrodymus iš esmės ignoravo, darydami nepagrįstas išvadas, kad premijos buvo išmokėtos ne iš tų pinigų, dėl kurių pasisavinimo nuteistas M. I..

3.7. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nėra galimybės nustatyti, iš kokių lėšų buvo išmokėtos minėtos premijos, nes Krepšinio klubas nei pas atskaitingus asmenis, nei Krepšinio klubo kasoje 10 000 Eur neva apskritai neturėjo, o M. I. 2017 m. gruodžio 13 d. galėjo turėti ne daugiau nei 7797,81 Eur. Priešingai nei nurodo teismai, akivaizdu, kad nuteistasis turėjo galimybę išmokėti didžiąją dalį premijų už varžybas Italijoje iš Krepšinio klubo lėšų. Teismai nenagrinėjo aplinkybių, kad nuteistasis pirmiau buvo įgyvendinęs Krepšinio klubo prievoles iš savo asmeninių lėšų, todėl realu, jog ir nagrinėjamu atveju likusią sumą, t. y. 2202,19 Eur, nuteistasis krepšininkams galėjo išmokėti ir iš savo asmeninių lėšų, vėliau šias sumas sudengdamas. Be to, kaip nurodė nuteistasis, į varžybas Italijoje jis vežėsi 10 000 Eur. Šios aplinkybės nebuvo nagrinėtos, abejonės ir prieštaravimai nepašalinti ir, priešingai nei reikalauja įstatymas, vertinti nuteistojo nenaudai. Tai, kad Krepšinio klubo apskaitoje neatsispindi galimas nuteistojo 2202,19 Eur išmokėjimas krepšininkams už varžybas Italijoje iš savo asmeninių lėšų, nepaneigia šių pinigų išmokėjimo, ir nors tokie veiksmai galėtų būti vertinami kaip buhalterinės apskaitos pažeidimas, tai nepatvirtina turto pasisavinimo.

3.8. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad UAB „Endovita“ 10 000 Eur parama buvo išmokėta tik 2023 m. gruodžio 19 d., todėl ji negalėjo būti panaudota krepšininkų premijoms už 2023 m. gruodžio 13 d. varžybas Italijoje išmokėti. Šie teismo argumentai nepatvirtina turto pasisavinimo fakto. Vien tai, kad fiziškai gauti paramai skirti konkretūs pinigai nebuvo išmokėti krepšininkams už varžybas Italijoje, nepatvirtina jos realios paskirties. Tikslinis finansų panaudojimas, atsižvelgiant į ateityje gautinus pinigus, yra įprasta praktika juridinio asmens veikloje. Nuteistasis žinojo, kad Krepšinio klubas iš UAB „Endovita“ gaus 10 000 Eur paramą, kurios panaudojimo tikslas buvo numatytas iš anksto – premijų krepšininkams už varžybas Italijoje išmokėjimas. Parama buvo skirta konkrečiam tikslui, o ją priėmus buvo sudengta suma, kuri buvo išmokėta kaip premija.

3.9. Nepagrįstai teismai nurodo, kad premijos už varžybas Italijoje nebuvo išmokėtos, nes nėra pagrindo teigti, kad nuteistasis, žinodamas Krepšinio klubo finansinę padėtį ir būdamas Krepšinio klubo kreditorius, nusprendė iš Krepšinio klubo lėšų išmokėti 10 000 Eur premiją. Tokie motyvai vertinami kaip prielaida, be to, jie prieštarauja byloje esančiai medžiagai ir elementariai logikai. Nustatyta, kad premijos buvo išmokėtos iš nuteistojo žinioje esančių Krepšinio klubo lėšų. Teismai sprendimą priėmė selektyviai remdamiesi nuteistąjį kaltinančiais įrodymais, vadovaudamiesi nepagrįstomis prielaidomis ir formaliais duomenimis, realiai nenustatę, iš kokių pinigų buvo išmokėtos premijos, deklaratyviai teigdami, kad tai ne tie patys pinigai, dėl kurių pasisavinimo nuteistas M. I..

3.10. Apeliacinės instancijos teismas, paneigdamas nuteistojo poziciją dėl 25 000 Eur premijų išmokėjimo G. L., K. L. ir D. L. už Karaliaus Mindaugo taurę, išvadą motyvavo klaidingai vertindamas byloje esančius duomenis ir nepagrįstai atsisakydamas vertinti nuteistąjį teisinančius įrodymus. Šis teismas nesivadovavo liudytojų K. L. ir D. L. apeliacinės instancijos teisme duotais parodymais apie tai, kad nuteistasis jiems išmokėjo premijas po 10 000 Eur, nurodydamas, kad skirtingose proceso stadijose apklausti minėti liudytojai neigė gavę premijas, o parodymus apeliacinės instancijos teisme pakeitė tik dėl to, kad po teisminio bylos nagrinėjimo bendravo su nuteistuoju ir pastarasis paaiškino, kad liudytojams buvo mokėtos premijos, o ne grąžinta skola. Nuosprendžio 63 punkte nurodyta, kad liudytojai D. L. ir K. L. neneigia, kad tik po jų apklausų pirmosios instancijos teisme su jais susisiekė M. I., tačiau tokia išvada yra akivaizdžiai neteisinga. Bylos nagrinėjimo metu K. L. ir D. L. patys susisiekė su nuteistuoju, tai jie parodė apklausiami apeliacinės instancijos teisme. Nuteistasis liudytojams nedarė jokios įtakos, o liudytojai neturi jokio suinteresuotumo duoti teismui melagingus parodymus. Vien tai, kad liudytojai proceso metu patikslino savo parodymus, savaime nepaverčia jų nenuosekliais ar nepatikimais, juo labiau kad jie aiškiai nurodė parodymų patikslinimo priežastis, t. y. kad jie susipainiojo dėl gautų premijų, už kurių gavimą pasirašė žiniaraštyje, nepagrįstai jas prilyginę asmeninės nuteistojo skolos grąžinimui.

3.11. Apeliacinės instancijos teismas akcentavo, kad premijos krepšininkams K. L. ir D. L. nebuvo išmokėtos, nes skiriasi šių liudytojų ir nuteistojo nurodomas pinigų išmokėjimo laikas. Nuo įvykio praėjo daugiau nei penkeri metai, todėl asmenys gali negebėti atkurti visų tikslių aplinkybių. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad, vadovaujantis nuteistojo ir Krepšinio klubo buhalterės A. M. parodymais, premijos galėjo būti išmokėtos 2018 m. vasario–birželio mėn., o minėti liudytojai nurodė, kad tai įvyko vasarą, pasibaigus sezonui, todėl, teismo įsitikinimu, liudytojai parodė, kad premijos išmokėtos visai kitu laiku. Tokios teismo išvados prieštarauja elementariai logikai, nes krepšinio sezono pabaiga įprastai būna birželio mėn. (arba anksčiau), taigi akivaizdu, kad teismas ne tik nepaneigė, bet ir netiesiogiai patvirtino, kad tiek liudytojai, tiek nuteistasis sutiko, jog aptariamos premijos galėjo būti išmokėtos 2018 m. birželį.

3.12. Atsižvelgtina ir į tai, kad nuteistasis yra pateikęs duomenis apie tai, jog iš liudytojų K. L. ir D. L. buvo pasiskolinęs po 10 000 Eur, tačiau skolų grąžinimas yra užtikrintas – vienu atveju taikos sutartimi, kitu – teismo įsakymu. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis K. L. ir D. L. išmokėjo premijas po 10 000 Eur, o ne grąžino skolą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad teismas, spręsdamas teismo įsakymo išdavimo ar taikos sutarties supaprastinto proceso tvarka patvirtinimo klausimus, iš esmės netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo. Tokie apeliacinės instancijos teismo teiginiai yra nelogiški, nes tokie dokumentai laikytini teisinę galią turinčiais ir pareigas sukeliančiais, o ir jų esmė nepasikeistų, jei sprendimai būtų priimti bendra ginčų sprendimo civilinio proceso tvarka, be to, nuteistajam būtų ne tik nenaudinga, bet ir finansiškai nuostolinga prisiimti tokius finansinius įsipareigojimus, realiai jiems nesant. Taip pat nepagrįstos apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 63 punkto išvados, kad neva kai nuteistajam buvo įteiktas pirminis pranešimas apie įtarimą, jis parodymus duoti atsisakė ir juos davė tik susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, o tai patvirtina, jog jis siekė, kad liudytojai K. L. ir D. L. pakeistų savo parodymus, derino byloje nustatytas faktines aplinkybes prie liudytojų parodymų, dėl to, siekiant patvirtinti kasatoriaus gynybinę versiją, buvo kreipiamasi į teismą dėl skolos priteisimo. Jei nuteistasis būtų siekęs paveikti liudytojus, tai jie savo parodymus būtų pakeitę dar pirmosios instancijos teisme, tačiau abu liudytojai abiejų instancijų teismuose davė parodymus apie tai, kaip jie suvokė situaciją esamu laiku. Sumos, kurias liudytojai buvo paskolinę nuteistajam, ir premijos, kurias nuteistasis jiems išmokėjo, yra vienodos, išmokėtos artimu laikotarpiu, o tai patvirtina, kad liudytojai sąmoningai suklydo. Apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadas apie tariamus nuteistojo siekius, šiurkščiai pažeidė M. I. teisę neduoti parodymų prieš save, nukreipdamas jo pasinaudojimą įstatymo teise prieš jį patį.

3.13. 5000 Eur premijos išmokėjimą krepšininkui G. L. patvirtina byloje esantis 2018 m. balandžio 9 d. honorarų ir atlygio žiniaraštis Nr. 18/1, kurį G. L. pasirašė. G. L. parodė, kad yra gavęs premijų, tačiau tikslių aplinkybių neatsimena. Nors G. L. išreiškė abejonę dėl premijos gavimo, tačiau nepatvirtino, kad pinigų negavo, ir neneigė, kad premija jam buvo išmokėta. Abiejų instancijų teismai, fragmentiškai vertindami G. L. parodymus ir ignoruodami byloje esantį žiniaraštį, taip nepašalinę egzistuojančių abejonių, šias abejones vertino nuteistojo nenaudai.

3.14. Taigi abiejų instancijų teismai, konstatuodami nuteistojo kaltę dėl Krepšinio klubo turto pasisavinimo, išvadas motyvavo pažeisdami įrodymų vertinimo taisykles – nevertino liudytojų parodymų ir pateiktų skolos dokumentų, įrodymus ir faktines aplinkybes vertino selektyviai. Teismai nepašalino prieštaravimų, iš kokių pinigų buvo išmokėtos premijos žaidėjams už varžybas Italijoje, ir šiuos prieštaravimus vertino nuteistojo nenaudai, nors byloje esantys duomenys patvirtina pinigų išmokėjimo faktą. Byloje esančių duomenų visuma patvirtina, kad nuteistojo žinioje esančios lėšos buvo panaudotos Krepšinio klubo interesams ir jis nepasisavino Krepšinio klubui priklausančio turto – 34 476,79 Eur. Abiejų instancijų teismai neišsprendė visų kilusių prieštaravimų: pavyzdžiui, iš kokių lėšų buvo išmokėtos premijos krepšininkams už varžybas Italijoje, ar krepšininkams buvo išmokėtos tikslinės premijos už Karaliaus Mindaugo taurę, šie prieštaravimai turėjo būti vertinami nuteistojo naudai, tačiau tai nebuvo padaryta pažeidžiant BPK 44 straipsnio 6 dalį.

4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Alinskas atsiliepimu į nuteistojo M. I. gynėjo advokato A. Alimo kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

4.1. M. I. laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 13 d. iki 2018 m. liepos 29 d. buvo Krepšinio klubo vadovas ir pakvitavime nurodytų grynųjų pinigų išmokėjimo metu buvo atsakingas už tinkamą Krepšinio klubo buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. už tinkamą pinigų išmokėjimo įforminimą ir tokių dokumentų pateikimą laiku įmonės buhalteriją tvarkančiam asmeniui, tačiau to nepadarė. M. I., Krepšinio klubo sportininkams iš savo asmeninių lėšų išmokėdamas honorarus, veikė kaip Krepšinio klubo vadovas ir yra tinkamas nusikalstamos veikos, nustatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, subjektas, nes jis, kaip viešosios įstaigos vadovas, yra atsakingas už tinkamą pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų pateikimą įmonės buhalteriui, kuris privalo juos įtraukti į buhalterinę apskaitą. Byloje esančių pakvitavimų turinys paneigia nuteistojo ir jo gynėjo aiškinimą, kad M. I., mokėdamas sportininkams sutartus atlyginimus, veikė kaip trečiasis asmuo, o ne kaip Krepšinio klubo vadovas. Akivaizdu, kad šie mokėjimai buvo atlikti siekiant stabilios Krepšinio klubo veiklos ir tinkamo Krepšinio klubo žaidėjų pareigų atlikimo, t. y., atlikdamas mokėjimus grynaisiais pinigais, M. I. veikė kaip juridinio asmens vadovas, o ne kaip su viešąja įstaiga niekuo nesusijęs trečiasis asmuo, kuriam nekyla pareiga tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą. Tiek M. I., tiek jo vadovaujama bendrovė Krepšinio klubui ir anksčiau buvo skolinę lėšų ir šios ūkinės operacijos, priešingai nei nagrinėjamu atveju, buvo įtrauktos į įstaigos buhalterinę apskaitą. Akivaizdu, kad nuteistasis, sumokėdamas honorarus tretiesiems asmenims iš asmeninių lėšų, veikė kaip Krepšinio klubo direktorius, stengdamasis, kad honorarai žaidėjams būtų mokami laiku, o laikinas lėšų stygius nesukeltų žaidėjams nepasitenkinimo ir nenukentėtų Krepšinio klubo rezultatai. Krepšinio klubo buhalterinėje apskaitoje nefiksuojant įsiskolinimo nei žaidėjams, nei M. I. įmonei, veiklos rodikliai neatitiko tikrosios ekonominės situacijos, turėjo įtakos įstaigos kreditingumui, pažeidė kitų kreditorių interesus, didėjo mokestinės nepriemokos valstybės biudžetui, o M. I. realiai žinojo apie turimus įsipareigojimus ir mokėtinus mokesčius valstybei.

4.2. Nagrinėjamoje byloje yra BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyti nusikalstami padariniai. Nėra pagrindo abejoti specialisto išvada, kurioje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 18 d. iki 2017 m. gruodžio 21 d. buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų, nes buhalterinėje apskaitoje nefiksuotas 67 000 Eur (2016 m. – 46 000 Eur, 2017 m. – 21 000 Eur) skolos sportininkams sumažėjimas ir atitinkamo dydžio skola M. I., o dėl apskaitoje nefiksuoto atsiskaitymo su sportininkais iš dalies negalima nustatyti Krepšinio klubo įsipareigojimų ir struktūros. Be to, dėl buhalterinėje apskaitoje nefiksuoto honorarų sportininkams išmokėjimo į biudžetą nesumokėta 10 050 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 7444,65 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų. Nagrinėjamoje byloje užfiksuota ne viena, o vienuolika buhalterinėje apskaitoje neužfiksuotų ūkinių operacijų, įvykusių 2016–2017 m., nustatyti pažeidimai paaiškėjo tik atleidus M. I. iš direktoriaus pareigų. Apeliacinės instancijos teismas itin išsamiai įvertino tiek specialisto išvadą ir šią išvadą surašiusios specialistės paaiškinimus, tiek konsultacinę išvadą.

4.3. Abiejų instancijų teismai, vertindami M. I. parodymus, jo ir gynėjo pateiktą įvykių versiją pagrįstai atmetė, detaliai ištyrė ir išanalizavo byloje esančius įrodymus bei jų visumos pagrindu padarė įtikinamas išvadas dėl M. I. kaltės pasisavinus jam patikėtą Krepšinio klubo turtą. Byloje atliktas įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o didžioji kasacinio skundo dalis yra skiriama įrodymų pakankamumui ir jų vertinimui. Apeliacinės instancijos teismas, nepažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies, motyvuotai atsakė į esminius apeliacinių skundų argumentus, išdėstė išsamius ir motyvuotus argumentus dėl inkriminuotų veikų teisinio vertinimo ir kvalifikavimo, išanalizavo ir aptarė visas nusikalstamai veikai, nustatytai BK 183 straipsnio 2 dalyje, teisingai kvalifikuoti reikšmingas aplinkybes.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo M. I. gynėjo advokato A. Alimo kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

6. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos priimtose kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų nuosprendžių ir nutarčių teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis ne bet kokiomis, o šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-788/2021).

7. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame keliami ne tik teisės taikymo klausimai, bet taip pat kvestionuojamos teismų nustatytos veikų faktinės aplinkybės ir dėstomas kitoks įrodymų vertinimas, nei nustatyta kasacine tvarka skundžiamuose sprendimuose. Tai, kad M. I. yra nusikaltimo, nurodyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, sudėties subjektas, nes jis veikė kaip Krepšinio klubo vadovas, nustatė apeliacinės instancijos teismas, pateikdamas motyvuotą vertinimą nuosprendžio 14–15 punktuose. Teismui išdėsčius išsamius argumentus, kad M. I., kaip įmonės direktorius, buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą – už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą buhalteriui ir veikė kaip juridinio asmens vadovas, o ne kaip su viešąja įstaiga nesusijęs privatus asmuo, kuriam nekyla pareiga tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą, kasatorius, iš esmės pakartodamas apeliacinio skundo argumentus, nepateikia naujų teisinių argumentų, paneigiančių šią išvadą. Atitinkamai šie kasacinio skundo argumentai nenagrinėtini.

8. Teisėjų kolegija, tikrindama bylą teisės taikymo aspektu, nagrinės, ar nepadaryti esminiai BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 44 straipsnio 6 dalies pažeidimai, konstatuojant M. I. kaltę dėl nusikaltimo, nurodyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymo, ir ar tinkamai pritaikytos BK 2 straipsnio 4 dalies ir 222 straipsnio 1 dalies nuostatos, konstatuojant pavojingų padarinių buvimą. Tačiau kasacinio skundo argumentus, kuriais kritikuojamas žemesnės instancijos teismų atliktas byloje esančių įrodymų vertinimas, ginčijamos jų pagrindu padarytos išvados ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, pateikiant savą įrodymų vertinimo versiją ir nurodant, kokios faktinės aplinkybės jų pagrindu nustatytinos, teisėjų kolegija nagrinės tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

Dėl esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 44 straipsnio 6 dalies pažeidimų

9. Kasatorius kasaciniu skundu ginčija abiejų instancijų teismų nustatytą M. I. kaltumą dėl nusikaltimo, nurodyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir prašo bylą jam nutraukti.

10. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Teisingai apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodyta kasacinės instancijos teismo praktika, pagal kurią esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-73-495/2022, 2K-193-648/2022, 2K-133-489/2023).

11. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi skundžiamų žemesnės instancijos teismų priimtų nuosprendžių turinį, juose išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad teismai, skirtingai nei teigia kasatorius, laikėsi pirmiau aptartų įrodymų vertinimą reglamentuojančių nuostatų. Teismų praktikoje aptartų atvejų, kurie gali būti pripažinti esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu, nenustatyta.

12. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio 55–59 lapuose pagrindė M. I. kaltumą dėl jo žinioje esančio didelės vertės (37476,79 Eur dydžio) svetimo VŠĮ Krepšinio klubo „Lietkabelis“ turto pasisavinimo, o apeliacinės instancijos teismas, nuosprendžio 45–67 punktuose pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms ir jas papildydamas, detaliai atsakė į apeliaciniame skunde dėstomus argumentus, iš esmės atitinkančius ir išdėstytus kasaciniame skunde. Abiejų instancijų teismai, nustatydami įrodytomis pripažintas bylos aplinkybes, kad 2017 m. gruodžio 13 d. krepšininkams premijos už rungtynes Italijoje (10 000 Eur suma) buvo išmokėtos ne iš Krepšinio klubo pinigų, kad K. L., D. L. ir G. L. nebuvo išmokėtos premijos už Karaliaus Mindaugo taurę (25 000 Eur suma), įrodymų vertinimo klaidų nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas išvadą, kad UAB „Endovita“ skirta 10 000 Eur parama turėjo būti skirta kaip premija tik Ž. P. už užimtą trečią vietą Karaliaus Mindaugo taurėje, bet jis jos negavo, kad ši parama iš viso nebuvo sumokėta kaip premijos krepšininkams už rungtynes Italijoje, motyvavo liudytojų Ž. P., A. M. ir R. K. parodymais, paramos sutartimi, šiais įrodymais paneigdamas nuteistojo M. I. gynybinę versiją, kad UAB „Endovita“ skirta 10 000 Eur parama buvo padalyta krepšininkams ir personalui 2017 m. gruodžio 13 d. už rungtynes Italijoje ir kad tik dokumentuose fiksuota, jog ji skirta Ž. P. (50–51 punktai). Kad krepšininkams iš minėtos sumos nebuvo išmokėtos premijos 2017 m. gruodžio 13 d. už rungtynes, teismas grindė ir tuo, kad UAB „Endovita“ parama buvo gauta 2017 m. gruodžio 19 d., t. y. jau po to, kai premijos buvo išmokėtos (52 punktas). Išvadą, kad premijos buvo išmokėtos ne iš Krepšinio klubo pinigų, teismas grindė ir Krepšinio klubo bei M. I. finansinę padėtį grindžiančiais dokumentais, iš kurių matyti, kad 2017 m. gruodžio 13 d. nei Krepšinio klubas, nei M. I. neturėjo reikiamos sumos premijoms išmokėti (53–54 punktai). Pripažindamas įrodytomis aplinkybes, kad krepšininkai K. L., D. L. ir G. L. negavo 25 000 Eur dydžio premijos už Karaliaus Mindaugo taurę, teismas jas pagrindė pastarųjų liudytojų parodymais, duotais pirmosios instancijos teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, ir tai atliko detaliai aptardamas G. L. parodymų turinį ir paneigdamas gynybos argumentą dėl netinkamo šio liudytojo parodymų vertinimo (58–59 punktai). Nors apeliacinės instancijos teisme liudytojai K. L. ir D. L. pakeitė pirmiau duotus parodymus, tokį pakeitimą grįsdami susipainiojimu dėl premijos išmokėjimo ir M. I. skolos jiems grąžinimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas nurodė, kodėl netiki naujai iškelta nuteistojo versija ir vadovaujasi pirmiau duotais liudytojų parodymais (60–63 punktai). Teismas detaliai aptarė ir nustatytą aplinkybę, susijusią su honorarų ir atlygio išmokėjimo žiniaraščio parengimu, pabrėždamas, kad buvo derinamos kelios jo versijos, nurodant skirtingus krepšininkus ir skirtingas jiems išmokėtas sumas, kad šio žiniaraščio originalas nebuvo pateiktas, taip pat kitas svarbias bylai aplinkybes (66 punktas). Be kita ko, teismas, vadovaudamasis specialisto išvada ir buhalteriniais dokumentais, konstatavo, kad sumą, už kurios pasisavinimą nuteistas M. I., šis gavo tik 2018 m., be to, M. I., jau būdamas atšauktas iš direktoriaus pareigų, raštu patvirtino, kad pas jį liko kaltinime nurodyta pinigų suma (65 punktas).

13. Taigi nagrinėjamu atveju abiejų instancijų teismai motyvuotai konstatavo M. I. kaltumą dėl jo žinioje esančio didelės vertės svetimo turto pasisavinimo, jo kaltę grindė įrodymų, susietų į logišką grandinę, visetu, paaiškindami, kokiais įrodymais vadovaujasi, o ne prielaidomis. BPK 44 straipsnio 6 dalyje nustatytas baudžiamojo proceso principas visas abejones vertinti kaltinamojo naudai. Vien tai, kad teismai įrodymus įvertino kitaip, nei to pageidavo nuteistasis ir jo gynėjas, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (BPK 20 straipsnio 5 dalis) ir (ar) in dubio pro reo principas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-42-628/2021).

14. Abiejų instancijų teismai bylą išnagrinėjo ne formaliai, pirmosios instancijos teismas M. I. išteisino pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, o apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, iš kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pašalino dalį aplinkybių, kurias pripažino neįrodytomis, M. I. nusikalstamas veikas kvalifikavo pagal naują baudžiamojo įstatymo redakciją, panaikino taikytą turto konfiskavimą.

15. Pažymėtina ir tai, kad kasacinio skundo dalyje (pavyzdžiui, 48 punktas), kurioje pasisakoma dėl esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų, kvalifikuojant nuteistojo veiksmus pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, argumentai, susiję su prieštaringu specialisto išvados ir konsultacinės išvados vertinimu, nėra teisiškai reikšmingi šios veikos kvalifikavimui, nes kasatoriaus nurodytuose skundžiamo nuosprendžio 17, 24, 39 ir 41 punktuose tiek specialisto išvada, tiek konsultacine išvada buvo grindžiamas nuteistojo kaltumas ir šalinama dalis kaltinimo ne pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, bet pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo

16. Kasatorius nesutinka, kad, apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą, atsirado BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymis – padariniai, t. y. kad dėl nuteistojo padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pagal Krepšinio klubo pateiktus dokumentus iš dalies nebuvo galima nustatyti 2016–2018 metų Krepšinio klubo veiklos, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

17. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. BK 222 straipsnio 1 dalyje (2021 m. lapkričio 23 d. įstatymo redakcija) nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje nurodytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

18. Pagal teismų praktiką, išvadai dėl padarinių buvimo pagrįsti ar paneigti paprastai būtini specialiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto išvada, ekspertizės aktas), tačiau galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, įskaitant ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-601/2012, 2K-26-788/2017). Šiuos duomenis turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu, o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan., negalima, atsiranda šiame straipsnyje nurodyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-180/2014, 2K-7-234-942/2015). Teismai, nagrinėdami šios kategorijos bylas, neturi apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu spręsdami BK 222 straipsnyje nurodytų padarinių buvimo klausimą. Tokią išvadą teismas paprastai daro, kai nustatoma sistema veikų, neįtraukiant į apskaitą realiai įvykusių operacijų ar įtraukiant į apskaitą realiai neįvykusias operacijas, dėl to negalima nustatyti, kokios pinigų sumos nebuvo įtrauktos į apskaitą ar kokios pinigų sumos buvo nepagrįstai įtrauktos į apskaitą ir pan. Tokiais atvejais iš tikrųjų sunku įvertinti tikras įmonės pajamas bei išlaidas, buvusias tam tikru laikotarpiu, taigi nėra ir galimybės nustatyti tikrą asmens ar įmonės finansinę padėtį ar turtą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-290-699/2016, 2K-26-788/2017, 2K-144-788-2017, 2K-226-976/2020). Kad teismas padarytų išvadą dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, turi būti nustatyta, kad padaryta daug Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų, t. y. į apskaitą neįtraukta ar apgaulingai įtraukta ne viena, o keliolika ar net keliasdešimt buhalterinių operacijų. Jei į buhalterinę apskaitą neįtraukta viena buhalterinė operacija ir tiksliai žinoma jos piniginė išraiška, vargu ar pateisinama būtų išvada dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-498/2011). Be to, svarbu konstatuoti priežastinį ryšį tarp buhalterinės apskaitos pažeidimų ir kilusių padarinių. Smulkūs, nereikšmingi buhalterinės apskaitos pažeidimai gali neturėti įtakos BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytų padarinių kilimui. Todėl teismas turi patikrinti specialisto išvadą dėl kilusių padarinių (negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros) pagal baudžiamojoje teisėje nustatytus reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-356-696/2017, 2K-224-976/2019, 2K-7-134-511/2023).

19. Nagrinėjamoje byloje abiejų instancijų teismai (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 49–50, 54 lapuose ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 17–26 punktuose) konstatavo, kad dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo atsirado pavojingi padariniai – dėl nuteistojo padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pagal Krepšinio klubo pateiktus dokumentus iš dalies nebuvo galima nustatyti 2016–2018 metų Krepšinio klubo veiklos, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl atsiradusių padarinių, jas papildė ir patikslino įrodytomis pripažintas aplinkybes. O abiejų instancijų teismai, konstatuodami pavojingų padarinių atsiradimą, vadovavosi ne tik specialisto išvada, ją parengusios specialistės paaiškinimais, bet ir kitais byloje esančiais įrodymais, motyvuotai nurodydami, kodėl nesivadovauja privačios teismo ekspertės parengta konsultacine išvada.

20. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad šis teismas, vertindamas, ar tinkamai byloje nustatyti BK 222 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties objektyvios pusės požymis – padariniai, atsižvelgė į byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes: į tai, kad buhalterinėje apskaitoje nefiksuotas 67 000 Eur skolos sportininkams sumažėjimas ir nefiksuota atitinkamo dydžio skola M. I., į tai, kad dėl apskaitoje nefiksuoto atsiskaitymo su sportininkais iš dalies negalima nustatyti klubo įsipareigojimų ir struktūros, į tai, kad dėl apskaitoje nefiksuoto honorarų sportininkams išmokėjimo į biudžetą 2016–2017 m. nesumokėta 10 050 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 7444,65 Eur Valstybinio socialinio draudimo įmokų, į tai, kad buvo visiškai iškraipyta įsipareigojimų struktūra krepšininkams ir M. I.. Atsižvelgta į byloje nustatytus faktus ir aplinkybes, kad dokumentai, susiję su Krepšinio klubo finansiniais įsipareigojimais, buvo pateikti tik direktorių atleidus iš pareigų, o Krepšinio klubo įsipareigojimų struktūra buvo nežinoma dvejus metus (2016–2017 m.), į tai, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo gautas Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2022 m. rugsėjo 14 d. patikrinimo aktas, kuriame konstatuota, jog Krepšinio klubo apskaitoje nebuvo apskaityti krepšininkams K. L., D. L., S. J., G. L., Ž. J. išmokėtas atlygis ir GPM, VSD, PSD įmokos, kurios nebuvo sumokėtos patikrinimo akto surašymo dieną, t. y. 2022 m. rugsėjo 14 d., į tai, kad analizuojamu laikotarpiu Krepšinio klubo buhalterinėje apskaitoje nebuvo dokumentų, kurie galėtų patvirtinti įmonės galimybę išmokėti atitinkamo dydžio honorarus sportininkams. Byloje nustatyta, kad honorarams sumokėti buvo panaudotos įmonės buhalterinėje apskaitoje nefiksuotos lėšos, o Krepšinio klubo buhalterinėje apskaitoje nefiksuojant įsiskolinimo nei žaidėjams, nei M. I., įmonės veiklos rodikliai neatitiko tikrosios ekonominės situacijos, turėjo įtakos įstaigos kreditingumui, pažeidė kitų kreditorių interesus, didėjo mokestinės nepriemokos valstybės biudžetui. Teismas įvertino, kad auditą atlikusiai UAB „Verus auditus“ buvo pateiktas trumpalaikių įsipareigojimų sąrašas, kuriame nurodyta, kad skolos žaidėjams sudaro 54 000 Eur, nors, pagal UAB „Apostat“ tyrimui pateiktą laikotarpio nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. sąskaitos išklotinę, 2018 m. liepos 31 d. nėra įsiskolinimo žaidėjams, kad minėtame trumpalaikių įsipareigojimų sąraše skola M. I. taip pat nefiksuota.

21. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio 18 punkte, paneigdamas gynybos versiją, kad 67 000 Eur išmokėjimo krepšininkams neįtraukimas į buhalterinę apskaitą negali sukelti tokių padarinių, kad dėl jų nebūtų galima nustatyti įmonės įsipareigojimų, įvertinęs tiek specialisto išvadą, tiek pirmiau nurodytą Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2022 m. rugsėjo 14 d. patikrinimo aktą kitų įrodymų kontekste, konstatavo, kad Krepšinio klubo įsipareigojimų dydis nebuvo visą laiką žinomas, nes jis paaiškėjo tik atleidus M. I. iš direktoriaus pareigų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, kaip teisingai pažymi kasatorius, nors apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje yra nurodyta, kad specialistė apeliacinės instancijos teisme parodė, jog galėjo susidaryti situacija, kai krepšininkas, kuris gavo honorarą, galėjo jo prašyti antrą kartą, tačiau šis specialistės paaiškinimas neturėjo esminės įtakos apeliacinės instancijos teismo išvadoms dėl M. I. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Be to, nustatydamas apgaulingos buhalterinės apskaitos organizavimo sudėtį, šis teismas, vadovaudamasis teismų praktikoje formuluojamomis taisyklėmis, atsižvelgė ir į tai, kad Krepšinio klubo veikloje buvo nustatyta ne viena, o net vienuolika neužfiksuotų ūkinių operacijų, įvykusių 2016–2017 m., o nustatyti pažeidimai paaiškėjo tik atleidus M. I. iš direktoriaus pareigų.

22. Kasatoriaus teiginiai, kad turėjo būti svarstoma dėl M, I. atsakomybės už administracinį nusižengimą, o ne už nusikalstamą veiką, nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio 21 punkte teisingai nurodė, kad dėl M. I. apgaulingai tvarkomos buhalterinės apskaitos kilo baudžiamajame įstatyme nurodytų padarinių, todėl jam administracinė atsakomybė netaikytina. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti ir tai, kad M. I. mokėjimus, kurių nefiksavo buhalterinėje apskaitoje, atliko siekdamas stabilios Krepšinio klubo veiklos ir tinkamo klubo žaidėjų pareigų atlikimo (14 punktas), t. y. jo tikslas buvo užtikrinti Krepšinio klubo veiklos tęstinumą, tačiau, nefiksuodamas honorarų išmokėjimo krepšininkams iš savų pinigų ir šios skolos nefiksuodamas Krepšinio klubo apskaitoje, jis sudarė sąlygas atsiradusiems padariniams – nebuvo žinoma tikroji Krepšinio klubo finansinė padėtis. Svarbu ir tai, kad anksčiau tiek M. I., tiek jo bendrovė yra skolinę pinigų Krepšinio klubui, tačiau tai visada būdavo atliekama laikantis nustatytos tvarkos (15 punktas), priešingai nei padaryta aptariamu laikotarpiu.

23. Kartu tik pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 222 straipsnyje, ir administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 205 straipsnyje, atribojimo (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-134-511/2023). Pagal ANK 205 straipsnio 6 ir 7 dalis (2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija), administracinė atsakomybė kyla už tokį apgaulingos apskaitos tvarkymą, kuriuo siekiama arba nuslepiama nuo dešimt iki penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių mokesčių (ANK 205 straipsnio 6 dalis) arba daugiau kaip penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių mokesčių (ANK 205 straipsnio 7 dalis), kurie už tikrinamąjį laikotarpį turėjo būti sumokėti pagal įstatymus. Baudžiamoji atsakomybė, kuriai konstatuoti reikia nustatyti vertinamojo pobūdžio pasekmes (negalėjimą nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo arba įsipareigojimų dydžio ar struktūros), negali kilti už mažiau pavojingą veiką nei administracinis nusižengimas, kurį konstatuojant būtina nustatyti atitinkamas nuslėptų mokesčių sumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-155-976/2021, 2K-7-134-511/2023). Nagrinėjamu atveju, nors valstybės institucijos nebuvo pareiškusios civilinių ieškinių, nustatyta valstybei padaryta žala, nes į biudžetą nebuvo sumokėta 10 050 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 7444,65 Eur valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų, o ši suma viršija 464 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius (arba MGL) (veikos padarymo metu 1 bazinis bausmių ir nuobaudų dydis (arba MGL) buvo lygus 37,66 Eur). Taigi galimybės spręsti dėl ANK 205 straipsnio taikymo nėra, atsižvelgiant tiek į veikos padarymo metu galiojusią įstatymo redakciją, tiek į dabar galiojančią įstatymo redakciją. Be to, dėl M. I. veiksmų nebuvo galima iš dalies nustatyti 2016–2018 metų Krepšinio klubo veiklos, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o už šių padarinių atsiradimą kyla tik baudžiamoji atsakomybė. Taigi teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad baudžiamasis įstatymas – BK 222 straipsnio 1 dalis (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) – buvo pritaikytas tinkamai.

24. Vadovaujantis tuo, kas pirmiau išdėstyta, darytina bendra išvada, kad, atsižvelgiant į paduoto kasacinio skundo nagrinėjimo ribas, nėra pagrindo įžvelgti netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ir kasatoriaus nurodytus esminius BPK nuostatų pažeidimus, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti kasacine tvarka skundžiamus nuosprendžius.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo M. I. gynėjo advokato Aivaro Alimo kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Artūras Ridikas

Tomas Šeškauskas