Baudžiamoji byla Nr. 2K-55-628/2024
Teisminio proceso Nr. 1-06-5-00048-2022-0
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.28.2.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. K. gynėjo advokato Domanto Skebo kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. liepos 28 d. nutarties.
Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu M. K. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 292 straipsnio 2 dalį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, jam paskirta 150 MGL (7500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas kardomojo kalinimo (laikinojo sulaikymo) laikas, vieną suėmimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir galutinė bausmė nustatyta 7400 Eur.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. liepos 28 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendis pakeistas. Pašalintos iš nuosprendžio aprašomosios dalies faktinės aplinkybės, kad M. K. K. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lenkijos Respubliką nugabeno gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį M. M. S. A. A. (M. M. S. A. A.) ir pasikėsino tokiu būdu nugabenti J. A. A. A. bei R. M. M. S. M. S., ir nustatyta, kad M. K. K. neteisėtai gabeno minėtus neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius užsieniečius Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pakeista Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio dalis, kuria iš M. K. K. konfiskuota 2600 Eur (rastų ir paimtų M. K. K. kratos metu, perduotų saugoti Pagėgių pasienio rinktinei), ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3, 5 dalimis, iš M. K. K. konfiskuota 900 Eur. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Bylos esmė
1. M. K. K. pagal BK 292 straipsnio 2 dalį (apeliacinės instancijos teismui pakeitus nuosprendžio aprašomąją dalį) nuteistas už tai, kad nenustatytoje vietoje ir laiku su nenustatytu asmeniu dėl savanaudiškų paskatų už sutartą ir tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį susitarė gabenti neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius užsieniečius – Irako piliečių šeimą: M. M. S. A. A. (gim. (duomenys neskelbtini)), jo žmoną J. A. A. A. (gim. (duomenys neskelbtini)) su vaiku R. M. M. S. M. S. (gim. (duomenys neskelbtini)), kurie yra prieglobsčio prašytojai ir buvo apgyvendinti Ruklos pabėgėlių registracijos centre, ir 2022 m. gegužės 2 d., tiksliai nenustatytu laiku, automobiliu „Ford C-Max“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) atvykęs į Jonavos r. sav., Ruklą, tiksli vieta nenustatyta, įsisodino Irako pilietį M. M. S. A. A. ir neteisėtai nugabeno į tiksliai nenustatytą vietą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tęsdamas nusikalstamą veiką, M. K. K. 2022 m. gegužės 6 d. 8.30 val. automobiliu „Ford C-Max“ atvyko į sutartą vietą Jonavos r. sav., Rukloje, Rupeikos g. 1, ir ketino Lietuvos Respublikos teritorijoje gabenti Irako pilietę J. A. A. A. su vaiku R. M. M. S. M. S., tačiau, sutrukdžius pabėgėlių centro socialinei darbuotojai ir pranešus policijos pareigūnams, buvo sulaikytas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-iosios kuopos 1-ojo būrio pareigūnų.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Nuteistojo M. K. K. gynėjas advokatas D. Skebas kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir bylą nutraukti. Kasatorius nurodo:
2.1. Nuteistojo M. K. K. veikoje nėra BK 292 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusikaltimo sudėties, nes teismai neįvertino fakto, jog minėti užsieniečiai nebuvo teisėtai sulaikyti ar suimti ir turėjo teisę judėti Lietuvos Respublikos teritorija, taigi užsieniečių gabenimas neturėjo būti įvertintas kaip neteisėtas.
2.2. Sprendžiant iš apeliacinės instancijos teisme gauto Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Prieglobsčio skyriaus rašto, šie užsieniečiai 2021 m. rugpjūčio 8 d. pateikė prašymą suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Prašymas buvo atmestas, bet sprendimas neįsigaliojo, nes užsieniečiai jį apskundė ir 2022 m. liepos 20 d. laimėjo administracinę bylą prieš Migracijos departamentą, todėl ši įstaiga šių asmenų prieglobsčio prašymą svarstė iš naujo. Taigi 2022 m. gegužės mėn. dar vyko bylinėjimasis administraciniame teisme tarp šių užsieniečių ir Migracijos departamento. Šie papildomai apeliacinės instancijos teisme gauti įrodymai įrodo svarbią aplinkybę – šių užsieniečių statusą 2022 m. gegužės mėn., t. y. jie buvo prieglobsčio prašytojai, kurių prašymai 2022 m. gegužės mėn. dar buvo neišspręsti. Kita svarbi teisinė aplinkybė – 2022 m. gegužės mėn. nuo prašymo suteikti prieglobstį padavimo buvo praėję jau daugiau kaip 6 mėnesiai.
2.3. Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – UTPĮ) 1408 straipsnio 3 dalis nustato, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose arba Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai jie į ją pateko neteisėtai kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Migracijos departamento sprendimu Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi 2021 m. rugpjūčio 8 d. minėti užsieniečiai, padavę prašymus dėl prieglobsčio suteikimo, buvo apgyvendinti pabėgėlių centre, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tačiau šis apribojimas buvo taikomas tik ribotą laiką. UTPĮ 1408 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose. To paties straipsnio 6 dalis nustato, kad Migracijos departamentas tam tikrais atvejais priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra UTPĮ 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. To paties straipsnio 8 dalis nustato, kad jeigu šio straipsnio 6 dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai teismo nesulaikomi ar jiems alternatyvi sulaikymui priemonė neskiriama, taip pat pasibaigus sulaikymui ar alternatyviai sulaikymui priemonei, prieglobsčio prašytojai Migracijos departamento sprendimu apgyvendinami UTPĮ 79 ir 14016 straipsniuose nustatyta tvarka.
2.4. Taigi, pasibaigus 6 mėnesių terminui nuo prašymo suteikti prieglobstį padavimo, Migracijos departamentas tam tikrais atvejais turėjo teisę kreiptis į teismą dėl sulaikymo arba pratęsti judėjimo laisvės ribojimą tam tikram terminui. Tačiau byloje pateiktame Migracijos departamento rašte nėra jokios informacijos apie tokius sprendimus, todėl minėti užsieniečiai galėjo laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, o nuteistasis turėjo teisę juos vežti.
2.5. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2023 m. birželio 7 d. priėmė nutarimą, kuriame, be kita ko, konstatavo, kad visų prieglobsčio prašytojų apgyvendinimas UTPĮ nurodytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje bei individualiai nevertinant kiekvieno asmens situacijos ir jo keliamos realios grėsmės Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugomoms vertybėms, valstybės ir visuomenės interesams ir nesant galimybės taikyti mažiau asmens laisvę varžančias priemones, taip pat dėl to, kad prieglobsčio prašytojai buvo laikinai apgyvendinami nurodytose vietose nepriimant atitinkamo kompetentingos institucijos sprendimo ir nenustatant galimybės tokios priemonės taikymo teisėtumą ir pagrįstumą patikrinti teisme, UTPĮ 1408 straipsnio 3 dalies nuostatos prieštarauja Konstitucijos 20 straipsniui. Esant šioms aplinkybėms, UTPĮ 1408 straipsnio 3 dalis nebegali būti taikoma nuo 2023 m. birželio 7 d., kai buvo paskelbtas Konstitucinio Teismo nutarimas ir minėta norma pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, o priimti sprendimai sulaikyti (apgyvendinti) prieglobsčio prašytojus UTPĮ nurodytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, turi būti panaikinti.
2.6. Taigi 2022 m. gegužės mėn. nagrinėjamoje byloje minimi užsieniečiai turėjo teisę judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl nuteistojo įvykdytas šių asmenų gabenimas automobiliu Lietuvos Respublikos teritorijoje neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, nes šis gabenimas nebuvo neteisėtas.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arūnas Verenius atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime nurodo:
3.1. Kasacinio skundo argumentai dėl gabenamų subjektų statuso (Irako piliečių šeimos) yra nepagrįsti, apeliacinės instancijos teismo nutartyje į juos buvo motyvuotai atsakyta. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Irako Respublikos piliečiai į Lietuvos Respubliką pateko neteisėtai kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Nelegaliai atvykusi irakiečių šeima Lietuvoje neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos. Kompetentingų institucijų sprendimu jie buvo apgyvendinti Ruklos pabėgėlių centre, Jonavos r., be teisės išeiti už apgyvendinimo teritorijos ribų. Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 8 d. nurodyti Irako Respublikos piliečiai pateikė prašymą suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 23 d. priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė suteikti Irako Respublikos piliečiams prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Šį sprendimą pareiškėjai apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, 2022 m. gegužės 26 d. skundo dalis dėl prieglobsčio prašymo suteikimo atmesta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. liepos 20 d. sprendimu Irako Respublikos piliečių skundą tenkino ir panaikino Migracijos departamento sprendimą bei įpareigojo iš naujo svarstyti pareiškėjų prašymą, tačiau vėliau prašymo svarstymas Migracijos departamente buvo nutrauktas dėl savavališko minėtų asmenų pasišalinimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos.
3.2. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad 2023 m. birželio 7 d. priimto Konstitucinio Teismo nutarimu nebuvo sprendžiamas individualių užsieniečių teisinio statuso vertinimo klausimas, t. y. ar konkretus užsienietis Lietuvos Respublikos teritorijoje judėjo teisėtai. Tokių išvadų Konstitucinis Teismas nepriėmė. Konstitucinis Teismas nutarime konstatavo, kad UTPĮ 5 straipsnio (2021 m. liepos 13 d. redakcija) 6 dalis tiek, kiek pagal ją, dėl masinio užsieniečių antplūdžio esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai, nepaprastajai ar karo padėčiai, visi prieglobsčio prašytojai privalėjo būti apgyvendinami nurodytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai toks apgyvendinimas pagal šio straipsnio 8 dalį galėjo trukti iki 6 mėnesių, kompetentingai institucijai nepriėmus sprendimo, kurį būtų galima skųsti teismui, prieštaravo Konstitucijos 20 straipsniui, be kita ko, dėl to, kad viena iš labiausiai asmens laisvę varžančių priemonių buvo skiriama visiems prieglobsčio prašytojams, individualiai nevertinant kiekvieno asmens situacijos ir jo keliamos realios grėsmės Konstitucijos saugomoms vertybėms, valstybės ir visuomenės interesams ir nesant galimybės taikyti mažiau asmens laisvę varžančias priemones, taip pat dėl to, kad, dėl užsieniečių antplūdžio esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai, nepaprastajai ar karo padėčiai, prieglobsčio prašytojai buvo laikinai apgyvendinami nurodytose vietose nepriimant atitinkamo kompetentingos institucijos sprendimo ir nenustatant galimybės tokios priemonės taikymo teisėtumą ir pagrįstumą patikrinti teisme, remdamasis tais pačiais argumentais konstatavo ir tai, kad Konstitucijos 20 straipsniui prieštaravo ir UTPĮ 1408 straipsnio 3 dalis tiek, kiek pagal ją visi prieglobsčio prašytojai privalėjo būti apgyvendinami nurodytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai toks apgyvendinimas pagal šio straipsnio 5 dalį galėjo trukti iki 6 mėnesių, kompetentingai institucijai nepriėmus sprendimo, kurį būtų galima skųsti teismui (Konstitucinio Teismo 2023 m. birželio 7 d. nutarimo 33 punktas). Konstitucinis Teismas, aiškindamas UTPĮ nuostatų turinį, taip pat pažymėjo, kad, pagal UTPĮ 5 straipsnį (2021 m. liepos 13 d. įstatymo redakcija), užsieniečiai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį, laikinai apgyvendinti šio straipsnio 6 dalyje nurodytose vietose, nėra laikomi atvykusiais į Lietuvos Respublikos teritoriją, kol nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką. Laikinas apgyvendinimas buvo taikomas tol, kol bus priimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos teritoriją.
3.3. Tokio sprendimo nagrinėjamu atveju dėl minimos irakiečių šeimos 2022 m. gegužės mėn. priimta nebuvo, taigi nusikalstamos veikos padarymo metu jie buvo laikomi neteisėtai kirtusiais Lietuvos Respublikos valstybės sieną, o pateikę prieglobsčio prašymus, kurių sprendimo procedūra nebuvo pasibaigusi dėl užsitęsusių teisminių procesų, nebuvo priimto sprendimo įleisti juos į Lietuvos Respublikos teritoriją. Todėl, nepriklausomai nuo Konstitucinio Teismo išvadų dėl tam tikrų įstatymo nuostatų prieštaravimo, jų teisinis statusas nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybių kontekste nesikeitė. Nepriklausomai nuo to, ar teisinis reguliavimas dėl laikino apgyvendinimo be teisės laisvai judėti, kompetentingai institucijai nepriėmus sprendimo, kurį būtų galima skųsti teismine tvarka, prieštaravo Konstitucijai, minėti asmenys buvo neteisėtai perėję sieną ir tokių asmenų gabenimas Lietuvos Respublikos teritorijoje negalėjo būti teisėtas.
3.4. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju žemesnės instancijos teismai M. K. K. padarytuose veiksmuose nustatė visus būtinuosius nusikalstamos veikos, nurodytos BK 292 straipsnio 2 dalyje, tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius požymius ir pagrįstai konstatavo, kad M. K. K. galėjo suprasti bei suprato pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo M. K. K. gynėjo advokato D. Skebo kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl BK 292 straipsnio 2 dalies taikymo
5. Kaip matyti iš kasacinio skundo, teigdamas, kad nuteistojo M. K. K. veikoje nėra BK 292 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusikaltimo sudėties, kasatorius remiasi Konstitucinio Teismo 2023 m. birželio 7 d. nutarimu. Kasatoriaus vertinimu, minėti Irako piliečiai nebuvo teisėtai sulaikyti ar suimti ir turėjo teisę judėti Lietuvos Respublikos teritorija, taigi užsieniečių gabenimas neturėjo būti įvertintas kaip neteisėtas.
6. Darydama išvadas dėl nurodytų kasacinio skundo argumentų pagrįstumo nagrinėjamos bylos kontekste, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BK 292 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį arba neteisėtai valstybės sieną perėjusį tokį užsienietį gabeno ar slėpė Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal šio straipsnio 2 dalį baudžiamas tas, kas minėtus veiksmus atliko dėl savanaudiškų paskatų.
7. BK 292 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintos dvi alternatyvios, tačiau atskirų požymių visuma apibrėžtos nusikalstamų veikų sudėtys: nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčio užsieniečio neteisėtas gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną; neteisėtai valstybės sieną perėjusio užsieniečio gabenimas ar slėpimas Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną nusikaltimo, įtvirtinto BK 292 straipsnyje, sudėtis gali pasireikšti keliais veikimo būdo ir gabenamų subjektų statuso požymiais. Gabenimo būdas gali būti: 1) neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną arba 2) Lietuvos Respublikos teritorijoje. Gabenami gali būti du skirtingus teisinius statusus turintys asmenys: 1) per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintis asmuo; 2) Lietuvos Respublikos teritorijoje – neteisėtai valstybės sieną perėjęs užsienietis. Asmens gabenimas Lietuvos Respublikos teritorijoje – tai neteisėtai Lietuvos Respublikos teritorijoje esančio asmens bet koks pervežimas, pervedimas, perskraidinimas ar kitoks gabenimas. Toks gabenimas yra viena iš nurodytame straipsnyje nustatytų alternatyvių veikų, todėl nebūtina, kad asmuo dalyvautų ir gabenant asmenį į Lietuvos Respubliką ar iš jos.
8. Kaip jau minėta, byloje keliamas neteisėtai gabenamo asmens M. M. S. A. A. bei jo šeimos narių buvimo Lietuvos Respublikoje statusas, o būtent ar minėti užsieniečiai atitinka BK 292 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus požymius, t. y. ar jie laikomi neteisėtai valstybės sieną perėjusiais užsieniečiais ir jų gabenimas Lietuvos Respublikos teritorijoje užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 292 straipsnį.
9. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad, įvertinęs bylos įrodymus, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog nuosprendyje nurodyti asmenys, t. y. M. M. S. A. A., J. A. A. A. ir R. M. M. S. M. S., į Lietuvos Respubliką pateko neteisėtai kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Liudytoja J. A. A. A. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad į Lietuvą su šeima atvyko nelegaliai kirtę valstybės sieną, buvo apgyvendinti Ruklos pabėgėlių centre. Iš byloje esančių rašytinių duomenų byloje nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 8 d. nurodyti Irako piliečiai pateikė prašymą suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 23 d. priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė suteikti Irako Respublikos piliečiams prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Šis sprendimas pareiškėjų buvo apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, 2022 m. gegužės 26 d. skundo dalis dėl prieglobsčio prašymo suteikimo atmesta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. liepos 20 d. sprendimu Irako Respublikos piliečių skundą tenkino ir panaikino Migracijos departamento sprendimą bei įpareigojo iš naujo svarstyti pareiškėjų prašymą, tačiau prašymo svarstymas buvo nutrauktas dėl savavališko asmenų pasišalinimo. Taigi 2022 m. gegužės 2 d. (Irako piliečio M. M. S. A. A. gabenimas) bei gegužės 6 d. (Irako pilietės J. A. A. A. su vaiku R. M. M. S. M. S. gabenimas) dar nebuvo pasibaigusi neteisėtai kirtusių Lietuvos Respublikos valstybės sieną užsieniečių prieglobsčio prašymo svarstymo procedūra. Tuo laikotarpiu asmenys buvo apgyvendinti Ruklos pabėgėlių centre, be teisės išeiti už apgyvendinimo teritorijos ribų.
10. Kasaciniame skunde keliamas klausimas, ar Irako piliečių šeimą galima laikyti neteisėtai kirtusia Lietuvos Respublikos valstybės sieną, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2023 m. birželio 7 d. nutarimą, pagal kurį UTPĮ 1408 straipsnio 3 dalis (2023 m. balandžio 20 d. redakcija) tiek, kiek pagal ją visi prieglobsčio prašytojai privalo būti apgyvendinami nurodytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai toks apgyvendinimas pagal šio straipsnio 5 dalį gali trukti iki 6 mėnesių, prieštarauja Konstitucijos 20 straipsniui.
11. Dėl šio kasaciniame skunde keliamo klausimo teisėjų kolegija, pritardama apeliacinės instancijos teismo nutartyje išsakytiems argumentams, kad nusikalstamos veikos padarymo metu M. M. S. A. A., J. A. A. A. ir R. M. M. S. M. S. buvo neteisėtai kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir tokių asmenų gabenimas Lietuvos Respublikos teritorijoje negalėjo būti teisėtas, konstatuoja, kad, visų pirma, Konstitucinio Teismo 2023 m. birželio 7 d. nutarimu nebuvo sprendžiamas individualių užsieniečių teisinio statuso vertinimo klausimas, t. y. ar konkretus užsienietis Lietuvos teritorijoje judėjo teisėtai; antra, nagrinėjamoje byloje, sprendžiant kasaciniame skunde keliamą klausimą dėl užsieniečių gabenimo teisėtumo vertinimo, reikšmingas nuteistojo kaltės klausimas, kurį apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir plačiai analizavo.
12. Konstatuodamas, kad M. K. K. galėjo suprasti bei suprato pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis neneigė, jog suprato, kad tiek J. A. A. A. su R. M. M. S. M. S., tiek M. M. S. A. A. yra užsieniečiai, suprato, kad jis paima juos iš miestelio, kuriame yra apgyvendinti užsieniečiai, neteisėtai kirtę Lietuvos Respublikos sieną, gyvenantys ne bet kur, o pabėgėlių centre; pats M. K. K. 2022 m. gegužės 2 d. gabentą asmenį apibūdino kaip ne lietuvį, užsienietį, kurio tikslas buvo išvykti iš Lietuvos į Vokietiją; nuteistasis pavežėjo paslaugas iš esmės teikė tik Vilniaus mieste, o Rukloje, kur buvo paimti užsieniečiai, pavėžėjimo paslaugų neteikė, taigi gabendamas užsieniečius neveikė kaip įprastos teisėtos pavėžėjimo paslaugos teikėjas; užsakymą paimti užsieniečius iš Ruklos miestelio nuteistajam telefonu, o ne per pavėžėjimo paslaugų programėlę, davė asmuo, pagal kurio nurodymus jis ir važiavo į Ruklą, prie pabėgėlių centro, kuriame būtent veikos padarymo laikotarpiu buvo apgyvendinti užsieniečiai, kai Lietuvoje vis dar buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių neteisėto valstybės sienos kirtimo.
13. Išvadas, kad nuteistasis, veždamas užsienietį, suprato, jog toks veikimo pobūdis yra pažeidžiantis įstatymus, apeliacinės instancijos teismas darė atsižvelgdamas ir į aplinkybes, kad asmenį, paimtą iš vietos, kurioje įsikūręs pabėgėlių centras, M. K. K., žinodamas, kad jis turi išvykti į Vokietiją, vežė ne link įprastų keleivių išvykimo vietų, tokių kaip oro uostas, autobusų ar traukinių stotis ir pan., o link Lietuvos ir Lenkijos pasienio. Apeliacinės instancijos teismas taip pat įvertino tai, kad nuteistojo suvokimą apie veikos neteisėtumą patvirtina ir 2022 m. gegužės 6 d. organizuoto gabenimo aplinkybės, kai jis sutartoje vietoje laukė keleivių ir matė, kaip J. A. A. A. su vaiku pabėgo nuo socialinės darbuotojos ir įlipo būtent į jo automobilį, ir tik socialinės darbuotojos dėka buvo sutrukdyta išvažiuoti.
14. Reikšminga ir tai, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog nuteistojo veikimas buvo grįstas savanaudiškomis paskatomis. Nors visiškai tiksliai nustatyti, kiek pinigų nuteistasis gavo už kiekvieno ar visų kartu minėtų užsieniečių gabenimą, byloje nebuvo galimybės, apeliacinės instancijos teismas darė išvadą, jog byloje pakanka duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, kad į M. K. K. sąskaitą buvo pervesta 900 Eur, kad šių pinigų pavedimo patvirtinimą jis gavo iš to paties asmens, su kuriuo susirašinėjo ir tarėsi dėl Irako Respublikos piliečių šeimos gabenimo aplinkybių. Minėti 900 Eur pripažinti byloje inkriminuotos nusikalstamos veikos rezultatu ir konfiskuoti.
15. Taigi, įvertinęs nurodytas aplinkybes, susiedamas jas ir su Lietuvoje buvusia geopolitine situacija, kilus neteisėtų imigrantų krizei, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad M. K. K. suprato, jog Irako Respublikos piliečių šeima bus gabenama neteisėtai, ir norėjo taip veikti. Pagrindo nesutikti su nurodytomis išvadomis kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi.
16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes M. K. K. veiksmus pagal BK 292 straipsnio 2 dalį kvalifikavo teisingai. Nėra pagrindo pritarti kasacinio skundo argumentams, kad tai, jog nuteistasis gabeno minėtus užsieniečius Lietuvos teritorija, neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo M. K. K. gynėjo advokato Domanto Skebo kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Eligijus Gladutis
Rima Ažubalytė
Sigita Jokimaitė
