Dėl asmeninės nuosavybės pripažinimo ir nuosavybės teisės liudijimo panaikinimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-232-313/2015

Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00864-2013-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 75.6.3; 75.8

(S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (pranešėja), Virgilijaus Grabinsko ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. E. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 12 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovei D. E., tretieji asmenys V. E., notarė V. K., dėl asmeninės nuosavybės pripažinimo ir nuosavybės teisės liudijimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl turto teisinio režimo, kai sutuoktiniai sudaro santuokoje įgyto turto pasidalijimo sutartį, po to nenutraukia santuokos ir vienas sutuoktinių įsigyja kitą turtą.

Ieškovė A. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei D. E., prašydama pripažinti, kad butas Kretingoje, (duomenys neskelbtini), priklauso J. V. E. asmeninės nuosavybės teise, ir pripažinti negaliojančiu Kretingos rajono trečiojo notarų biuro 2013 m. gegužės 14 d. atsakovei išduotą nuosavybės teisės liudijimą Nr. VK–2888 į 1/2 dalį šio buto. Ieškovė nurodė, kad 1991 m. jos brolis J. V. E. susituokė su atsakove, jiems gimė dukra. Sutuoktiniai 2003 m. vasario 20 d. sudarė santuokos metu įgyto turto pasidalijimo sutartį, pagal kurią atsakovei atiteko butas Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), o J. V. E. gavo iš atsakovės 15 685 Lt kompensaciją ir įsipareigojo išsikelti. 2003 m. spalio 23 d. J. V. E. už 5000 Lt nusipirko butą Kretingoje, (duomenys neskelbtini). 2012 m. kovo 14 d. J. V. E. mirė; 2011 m. spalio 24 d. testamentu visą jam nuosavybės teise priklausantį turtą paliko seseriai ieškovei. 2013 m. birželio 25 d. J. V. E. dukteriai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į 1/16 dalį Kretingoje esančio buto, o 2013 m. gegužės 14 d. atsakovei išduotas nuosavybės teisės liudijimas į 1/2 dalį šio buto. Ieškovės teigimu, šis butas buvo pirktas iš asmeninių brolio lėšų, gautų pasidalijus turtą pagal 2003 m. vasario 20 d. santuokos metu įgyto turto pasidalijimo sutartį, todėl priklausė J. V. E. asmeninės nuosavybės teise. Dėl to atsakovės nuosavybės teisė į dalį šio turto pripažinta neteisėtai ir nepagrįstai.

Atsakovė D. E. su ieškiniu nesutiko, nurodydama, kad butas Kretingoje yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Atsakovės teigimu, sudarę turto pasidalijimo sutartį sutuoktiniai vėliau susitaikė, tvarkė bendrą ūkį ir butą Kretingoje pirko už kaimyno paskolintas lėšas. Buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal ją atsakovė pinigus grąžino.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

Kretingos rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo butas būtų pirktas už asmenines J. V. E. lėšas ar pastarasis būtų laikęs šį turtą asmenine nuosavybe. Teismo nuomone, atsakovės pateikta 2003 m. spalio 7 d. su kaimynu S. N. sudaryta paskolos sutartis patvirtina, kad butas Kretingoje buvo įsigytas iš skolintų lėšų, o ieškovė negalėjo pagrįsti, iš kokių lėšų jos brolis įsigijo turtą. Teismas taip pat nustatė, kad J. V. E. ir atsakovės santuoka nebuvo nutraukta, sutuoktiniai bendravo tarpusavyje, tvarkė bendrą ūkį. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ginčo butas įgytas po santuokos sudarymo ir turi būti laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. birželio 12 d. sprendimu Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimą panaikino, priėmė naują sprendimą ir ieškinį patenkino: pripažino butą Kretingoje asmenine J. V. E. nuosavybe ir pripažino negaliojančiu 2013 m. gegužės 14 d. atsakovei išduotą nuosavybės teisės liudijimą Nr. VK–2888. Teisėjų kolegija sprendė, kad J. V. E. 2003 m. spalio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ginčo butą Kretingoje įsigijo asmeninės nuosavybės teise, nes 2003 m. vasario 20 d. santuokos metu įgyto turto pasidalijimo sutartis patvirtina, kad nagrinėjamu atveju ginčo turto teisinis režimas buvo pakeistas ir įstatymu nustatyta bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė baigėsi: sutartyje aiškiai nustatyta, kad, prieš nutraukdamos santuoką, šalys pasidalijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise turėtą turtą (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnio 7 punktas). Dėl to, kolegijos nuomone, visas kitas po 2003 m. vasario 20 d. sutarties sudarymo įgytas turtas nepripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, esant tokioms aplinkybėms, tampa nesvarbu, iš kokių lėšų (savo ar skolintų) J. V. E. pirko ginčo butą Kretingoje. Nurodoma 2003 m. spalio 7 d. paskolos sutartis ir iš jos išplaukiančios pasekmės, kolegijos teigimu, turi būti traktuojamos kaip kreditoriaus ir skolininko santykiai, neapimantys nei šeimos turto instituto (CK 3.84–3.86 straipsniai), nei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės instituto (CK 3.88 straipsnis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė D. E. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 12 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl netinkamo CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo. Apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo ir neatsižvelgė į svarbiais rašytiniais įrodymais, liudytojų paaiškinimais patvirtintas aplinkybes, kad atsakovės ir J. V. E. santuoka niekada nebuvo nutraukta, jie ir toliau tvarkė bendrą ūkį. Sutuoktinių sudaryta turto pasidalijimo sutartis teisinį pagrindą turėtų ir galėtų būti realizuojama tik santuokos nutraukimo atveju, o nagrinėjamu atveju tai neįvyko.

2. Dėl netinkamo paskolos fakto vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas klaidingai sprendė, kad nesvarbu, iš kokių lėšų buvo perkamas ginčo butas, todėl nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog paskolą ginčo butui įsigyti paėmė abu sutuoktiniai. Gautas lėšas abu sutuoktiniai panaudojo bendram tikslui įgyvendinti – butui įsigyti, ginčo butas įgytas santuokos metu už bendrus sutuoktinių pinigus, todėl turtą jie įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

3. Dėl netinkamo CK 3.86 straipsnio 2 dalies taikymo. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta priešingai. Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmenine vieno sutuoktinio nuosavybės teise, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o ieškovė apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių naujų rašytinių įrodymų, patvirtinančių asmeninę J. V. E. nuosavybės teisę į ginčo butą.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė A. L. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

1. Dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos. Kasatorės ir J. V. E. santuoka nutraukta nebuvo, tačiau jie bendro šeimos ūkio netvarkė, 2003 m. vasario 20 d. sudarė santuokos metu įgyto turto pasidalijimo sutartį. Sutartis nėra nuginčyta ir galioja iki šiol. Atsižvelgiant į tai, kad ši sutartis buvo patvirtinta notaro ir turi būti laikoma oficialiu rašytiniu įrodymu, joje esantis įrašas apie tai, jog šalys sutartį sudaro,,prieš nutraukdami santuoką“, turi didesnę įrodomąją reikšmę nei kasatorės ar jos pakviestų ir apklaustų liudytojų teiginiai apie paskesnį sutuoktinių gyvenimą kartu, bendro šeimos ūkio tvarkymą. Be to, sutarties šalių veiksmai įrodo, kad sutartis buvo realiai vykdoma. Net ir nenutraukę santuokos sutuoktiniai turi teisę sudaryti sutartį dėl santuokoje įgyto turto pasidalijimo ir notaro patvirtinta sutartimi nustatyti įstatymų įtvirtinto turto teisinio režimo pabaigą (CK 3.100 straipsnio 7 punktas).

2. Dėl buto teisinio režimo nustatymo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi santuokoje įgyto turto bendrumo prezumpcija (CK 3.88 straipsnio 2 dalis), nes ji negalėjo būti taikoma nenuginčijus CK 3.88 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos prezumpcijos. Aplinkybę, kad ginčo butas buvo įgytas už J. V. E. asmenines lėšas, įrodo 2003 m. vasario 20 d. turto pasidalijimo sutartis, pagal kurią jis iš kasatorės gavo 15 685 Lt dydžio kompensaciją. Kasatorė beveik dešimt metų nuo ginčo buto įsigijimo momento neginčijo jo teisinio statuso, nesiekė pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.96 straipsnis).

3. Dėl paskolos raštelio teisinio vertinimo. Kasatorės teiginiai dėl skolos raštelio vertinimo neatitinka tikrovės. J. V. E. iki mirties nieko nepasakojo apie gautą paskolą, o skolos raštelis byloje atsirado tik dėl to, kad kasatorė siekia pagrįsti ir sureikšminti buto Kretingoje įsigijimo faktą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių.

Šioje nutartyje teisėjų kolegija pasisako dėl sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo, kai santuokos metu sudaroma santuokoje įgyto turto pasidalijimo sutartis, tačiau santuoka nėra nutraukiama.

Dėl CK 3.88, 3.89 straipsnių aiškinimo ir taikymo

Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas CK 3.89 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kriterijus atitinkantis turtas. Aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias asmeninę sutuoktinių nuosavybę, būtina atsižvelgti į CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Ši prezumpcija yra įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tam pateikdamas rašytinius įrodymus, o įstatymui leidžiant – įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba pagrįsti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 6 d. nutartis, priimta V. Z. v. S. Z., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzgvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-538/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-538/2006">3K-3-538/2006</a>; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. L. v. J. L., bylos Nr. 3K-3-490/2007; kt.).

CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertinant, ar ginčo turtas atitinka šioje teisės normoje įtvirtintą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, reikšminga yra ir tai, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį, kokie asmens veiksmai šiuo atžvilgiu buvo laikomi teisiškai reikšmingais ir garantavo teisėtų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Š. v. R. Š., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjQvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-424/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-424/2009">3K-3-424/2009</a>).

Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad sutuoktiniai J. V. E. ir D. E. 2003 m. vasario 20 d. sudarė santuokos metu įgyto turto pasidalijimo sutartį, pagal kurią atsakovei atiteko butas Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), o J. V. E. gavo iš atsakovės 15 685 Lt kompensaciją. Santuoka nutraukta nebuvo. Santuokos metu, po turto pasidalijimo sutarties sudarymo, 2003 m. spalio 23 d. J. V. E. už 5000 Lt nusipirko butą Kretingoje, (duomenys neskelbtini). Teismai skirtingai sprendė dėl J. V. E. nupirkto buto Kretingoje teisinio režimo. Pirmosios instancijos teismas taikė minėtą CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad santuokoje įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kol neįrodyta, kad jis įgytas už asmenines vieno sutuoktinio lėšas, ir ginčo butą pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o apeliacinės instancijos teismas laikė, jog butas pirktas po to, kai turtas, buvęs bendrąja sutuoktinių nuosavybe, buvo jų pasidalytas 2003 m. vasario 20 d. sudaryta santuokos metu įgyto turto pasidalijimo sutartimi, ir tokiu būdu bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigė (CK 3.100 straipsnio 7 punktas). Kasaciniame skunde atsakovė nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas be pagrindo paneigė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją ir pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su šiuo kasatorės argumentu.

Byloje nustatyta, kad iki atsakovės sutuoktinio J. V. E. mirties (2012 m. kovo 14 d.) jų santuoka nebuvo nutraukta. Minėta turto pasidalijimo sutartimi sutuoktiniai aptarė tik buto, kuriame jie gyveno su nepilnamete dukra, statusą, t. y. buvo sutarta, kad butas Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), toliau liks asmenine D. E. nuosavybe, o dėl kito turto, priklausiusio sutuoktiniams tuo metu ar atsirasiančio vėliau, sutarta nebuvo. Vertindamas šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą daryti išvadą, kad sutuoktiniai susitarimu pakeitė įstatymų nustatytą teisinį režimą tik to turto, kuris ir buvo paminėtas sutartyje (CK 3.100 straipsnio 7 punktas), o apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai šią nuostatą taikė bei pakeistą įstatymo nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą pripažino ir vėliau santuokos metu įgytam turtui, dėl kurio teisinio režimo sutuoktiniai susitarę nebuvo. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad faktas, jog sutuoktiniai, nenutraukdami santuokos ir sudarydami turto pasidalijimo sutartį, pasidalija ne visą santuokos metu įgytą turtą, reiškia, kad dalis sutuoktinių turto gali likti jų bendrąja jungtine nuosavybe, ir tai savaime neleidžia daryti išvados, kad nepadalytas turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė. Esant ginčui dėl nepasidalyto turto, jo teisinis režimas turi būti nustatytas remiantis turto įsigijimo metu galiojusio teisinio reguliavimo nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. E. S., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjUvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-365/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-365/2011">3K-3-365/2011</a>). Taigi iš aptartų teismų byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad sutuoktiniai E. 2003 m. vasario 20 d. sudaryta santuokos metu įgyto turto pasidalijimo sutartimi pasidalijo ne visą turtą, todėl apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo daryti išvados, kad vėliau santuokos metu įgytas turtas yra ne bendroji sutuoktinių, o vieno jų asmeninė nuosavybė.

Dėl asmeninių sutuoktinio lėšų panaudojimo santuokos metu įsigyjant turtą

Kasatorė nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas be pagrindo neįvertino aplinkybės, jog ginčo butas jos su sutuoktiniu J. V. E. buvo įsigytas iš paskolintų lėšų, todėl nepagrįstai sprendė, kad lėšų, už kurias pirktas butas, kilmė šiuo atveju neturi reikšmės.

Atsakydama į šį kasacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip jau buvo minėta, siekiant pripažinti, jog sutuoktinio turtas įsigytas už asmenines lėšas, turi būti nustatyta aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmeninių lėšų turėjimas savaime nereiškia, kad turtas įgytas būtent už asmenines vieno iš sutuoktinių lėšas; tai nėra tapatūs faktai, jų teisinė reikšmė skirtinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-2/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-2/2011">3K-3-2/2011</a>). Sutuoktiniui, teigiančiam, kad ginčo turtas įgytas už jo asmenines lėšas ir yra jo asmeninė nuosavybė, tenka procesinė pareiga įrodyti nurodytą aplinkybę, būtent jog pagal ginčo turto įsigijimo sutartis sumokėti pinigai buvo jo asmeninės lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. E. S., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjUvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-365/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-365/2011">3K-3-365/2011</a>). Be to, pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas, jeigu neįrodoma aiškiai išreikšta sutuoktinio valia tam tikrą turtą įgyti asmeninėn nuosavybėn, šis turtas pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pavyzdžiui, vienoje kasacinėje byloje, nustačius, kad sutuoktinis iki santuokos sudarymo turėtas asmenines lėšas po santuokos sudarymo panaudojo vertybiniams popieriams įsigyti ir vertybinių popierių įgijimo metu aiškiai neišreiškė valios juos įgyti asmeninėn nuosavybėn, vertybiniai popieriai buvo pripažinti šalių bendrąja jungtine nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta D. K. v. D. K., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01Mi8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-52/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-52/2012">3K-3-52/2012</a>).

Nagrinėjamoje byloje tokia aiškiai išreikšta mirusiojo J. V. E. valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn teismų nebuvo konstatuota (CPK 185 straipsnis). Be to, nebuvo nustatyta, kad ginčo butą J. V. E. būtų pirkęs už asmenines lėšas (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Nors patvirtinta ieškovės nurodyta aplinkybė, kad 2003 m. vasario 20 d. sudaryta santuokos metu įgyto turto pasidalijimo sutartimi J. V. E. jo sutuoktinė sumokėjo 15 685 Lt kompensaciją, tačiau ginčo butas buvo pirktas 2003 m. spalio 23 d., t. y. praėjus aštuoniems mėnesiams nuo turto pasidalijimo sutarties sudarymo. Byloje nebuvo įrodinėjama ir teismai nekonstatavo, kad butui pirkti J. V. E. panaudojo būtent turto pasidalijimo sutartimi gautas lėšas. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad asmeninių lėšų turėjimas nebūtinai reiškia, jog būtent iš šių lėšų buvo įsigytas turtas, nagrinėjamoje byloje nesant įrodytos aiškiai išreikštos atsakovės (kasatorės) sutuoktinio J. V. E. valios ginčo butą įsigyti asmeninėn nuosavybėn ir teismams nenustačius, kad šis turtas pirktas už asmenines J. V. E. lėšas, ginčo butas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 2 dalis) ir butui įsigyti naudotų lėšų kilmė (paskolintos lėšos ar sutuoktinių turėtos santaupos) šiuo atveju teisinės reikšmės turto (buto) teisiniam režimui nustatyti neturi.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas neįvertino sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties įtakos po tokios sutarties sudarymo įgyto turto teisiniam režimui, jei susitariama dėl konkrečių turto objektų, o šalių santuoka nėra nutraukiama, neatsižvelgė į tai, kad santuokos metu gali būti pasidalijami tam tikri turto vienetai, nekeičiant vėliau įgyjamo turto bendrosios jungtinės nuosavybės teisės, nepakankamai įvertino būtinybę nustatyti aiškiai išreikštą sutuoktinio valią įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, todėl netinkamai taikė sutuoktinių turto režimą reglamentuojančias teisės normas ir nepagrįstai patenkino ieškinį. Remdamasi pirmiau aptartais argumentais, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai ieškinį atmetė, todėl naikina apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palieka galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Panaikinus apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškinį atmesti, turi būti perskirstomos apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad kasacinis skundas iš esmės patenkintas, nes paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti ieškinį, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o atsakovės apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose turėtas bylinėjimosi išlaidas turi atlyginti ieškovė (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė už patenkintą kasacinį skundą sumokėjo 150 Lt (43,44 Eur) žyminio mokesčio (T. 2, b. l. 5), todėl ši suma jai priteistina iš ieškovės. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovei apeliacinės instancijos teisme buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (T. 1, b. l. 130–131). Pagal Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. vasario 4 d. pažymą Nr. 4.26-TPI-98 apeliacinės instancijos teisme patirta 200 Lt (57,92 Eur) išlaidų antrinei teisinei pagalbai (T. 1, b. l. 132). Šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš ieškovės (CPK 96, 99 straipsniai). Atsakovė nepateikė įrodymų apie kasaciniame teisme advokato pagalbai turėtas išlaidas, todėl jų atlyginimas nepriteistinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas turėjo 12,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 22 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Patenkinus kasacinį skundą ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą atmesti ieškinį, šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 99 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 12 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimą.

Priteisti atsakovei D. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 43,44 Eur (keturiasdešimt tris Eur 44 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti valstybei iš ieškovės A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 57,92 Eur (penkiasdešimt septynis Eur 92 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630, nurodant mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti valstybei iš ieškovės A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 12,79 Eur (dvylika Eur 79 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginti. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Virgilijus Grabinskas

Antanas Simniškis