Dėl uždarosios akcinės bendrovės „VT11“ bankroto pripažinimo tyčiniu

Civilinė byla Nr. 3K-3-236-686/2015

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00093-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 126.8(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. balandžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio Norkūno ir Gedimino Sagačio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens J. L. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 11 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „VT11“ administratoriaus N. S. prašymą dėl uždarosios akcinės bendrovės „VT11“ bankroto pripažinimo tyčiniu; suinteresuoti asmenys J. L., A. M..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kauno apygardos teismas 2013 m. balandžio 5 d. nutartimi iškėlė UAB „VT11“ bankroto bylą, administratoriumi paskirtas N. S.; 2013 m. liepos 1 d. nutartimi patvirtinti įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai; 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

2013 m. lapkričio 29 d. UAB „VT11“ administratorius prašė pripažinti UAB „VT11“ bankrotą tyčiniu.

Administratorius nurodė, kad UAB „VT11“ nemokumą (bankrotą) nulėmė sąmoningai netinkamas ir neteisėtas įmonės valdymas. UAB „VT11“ veiklos suvaržymų patyrė jau nuo 2008 m., tačiau įmonės valdymo organai nesiėmė jokių veiksmų, kad užkirstų kelią tolesniam įmonės finansinės padėties blogėjimui. Įmonė iki pat bankroto bylos iškėlimo nepriimdama reikiamų valdymo sprendimų tęsė nuostolingą veiklą. Toks veiklos modelis buvo parinktas sąmoningai, siekiant vykdyti įmonės interesams priešingą veiklą, proteguojant vienintelį bendrovės akcininką RUAB „Kaduva“. Dalis UAB „VT11“ darbuotojų darbo santykiais buvo susiję su RUAB „Kaduva“. Valdymo organai turėjo pakankamai žinių ir įgūdžių užtikrinti tinkamą įmonės valdymą. Bendrovės vadovu ilgą laiką buvo A. M., o paskutiniu bendrovės veiklos periodu, kai bendrovėje buvo atliekami paskutiniai aktyvūs veiksmai, jai vadovavo J. L. Nors šie vadovai turėjo patirties ir įgūdžių, įgytų vadovaujant bendrovei, tačiau neatliko jokių veiksmų, galinčių užkirsti kelią atsirasti neigiamoms pasekmėms, o priešingai, veikė sąmoningai vesdami UAB „VT11“ prie bankroto. UAB „VT11“ buvusių vadovų buvo neteisėtai valdoma pagal sąmoningai parinktą modelį tam, kad išvengtų atsiskaitymo su valstybės ir savivaldybės biudžetais, darbuotojais bei kitais kreditoriais. Veikdama tokiu būdu įmonė protegavo savo vienintelį akcininką RUAB „Kaduva“, todėl nepajėgė tinkamai ir laiku mokėti privalomų mokesčių, darbo užmokesčio bei atsiskaityti su kreditoriais. Naudą iš tokios įmonės veiklos galimai gaudavo vienintelis bendrovės akcininkas. Toks veiklos modelis kūrė vertę tretiesiems asmenims, valdymo organams iš anksto buvo aišku, kad taip valdoma įmonė anksčiau ar vėliau taps nemoki. Kadangi įmonė sistemingais, žalingais veiksmais (neveikimu) buvo vedama prie bankroto, tai rodo valdymo organų tyčią ir patvirtina, kad neigiamų pasekmių įmonei kilo ne dėl verslo rizikos.

Byloje nustatyta, kad UAB „VT11“ įregistruota 2004 m. rugpjūčio 30 d. Bendrovė užsiėmė vandentiekio įrangos didmenine prekyba, vykdė vandentiekio įrangos mažmeninę prekybą bei turėjo šių prekių mažmeninės prekybos saloną (parduotuvę). Pagrindiniai bendrovės parduodamų prekių pirkėjai (klientai) buvo įvairios statybos organizacijos ir specializuoti bendrovės parduodamos produkcijos prekių pardavėjai, kurie savo veikloje naudojo bendrovės parduodamą produkciją. Iš šios veiklos buvo gaunamos pagrindinės UAB „VT11“ pajamos. UAB „VT11“ Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartimi iškelta bankroto byla, konstatavus, kad 2012 m. gruodžio 31 d. UAB „VT11“ turtas buvo 187 693 Lt (54 359,65 Eur), iš jo ilgalaikis turtas – tik 6 Lt (1,74 Eur), trumpalaikis turtas – 187 687 Lt (54 357,91 Eur), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 295 143 Lt (85 479,32 Eur). Įmonė nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. dirbo nuostolingai, nuostoliai siekė 129 493 Lt (37 503,77 Eur), pradelsti įsipareigojimai – 184 689,82 Lt (53 489,87 Eur), t. y. viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Nuo UAB „VT11“ įkūrimo ilgą laiką bendrovei vadovavo vienas vadovas, tačiau vėliau bendrovėje per beveik dvejus metus pasikeitė trys vadovai – nuo 2004 m. rugpjūčio 30 d. iki 2011 m. kovo 23 d. bendrovei vadovavo A. M., nuo 2011 m. kovo 24 d. iki 2011 m. gegužės 10 d. – R. B., nuo 2011 m. gegužės 10 d. iki 2012 m. gruodžio 18 d. – J. L.. Kai bendrovė tapo nemoki ir jos pardavimo mastai (apyvarta) sumažėjo iki minimumo, bendrovės direktoriumi buvo paskirtas A. S., jis vadovu buvo iki pat bankroto bylos iškėlimo. Bendrovei aktyviai vykdant ūkinę komercinę veiklą joje vidutiniškai dirbo keturi darbuotojai, atsakingi už parduodamos produkcijos tiekimą ir pardavimą, darbuotojų skaičius iki minimumo sumažėjo 2012 m. viduryje, kai bendrovės veiklos mastai taip pat sumažėjo iki minimumo ir ji realiai pradėjo nebevykdyti aktyvios ūkinės komercinės veiklos. Nors nuo 2012 m. antrojo pusmečio iki pat bankroto bylos iškėlimo dienos buvo fiksuojami finansiniai (piniginiai) srautai ir vykdyti atsiskaitymai, tačiau bendrovė šiuo periodu iš tikrųjų jokios ūkinės komercinės veiklos nevykdė. Nuo šio periodo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą bendrovei įsiteisėjimo dienos joje buvo įdarbintas vienas darbuotojas – bendrovės vadovas. UAB „VT11“ akcijos priklausė vienam akcininkui RUAB „Kaduva“. Bendrovė su savo akcininku vykdė aktyvią ūkinę komercinę veiklą, t. y. RUAB „Kaduva“ buvo pagrindinis bendrovės parduodamos produkcijos pirkėjas. Bendrovė iš RUAB „Kaduva“ nuomojo patalpas savo biurui ir mažmeninės prekybos salonui (parduotuvei). RUAB „Kaduva“ taip pat yra ir didžiausias bendrovės debitorius. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartimi buvo iškelta UAB „Kaduva“ restruktūrizavimo byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QjItNjk2LTU1NS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'B2-696-555/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="B2-696-555/2014">B2-696-555/2014</a>.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Kauno apygardos teismas 2014 m. balandžio 29 d. nutartimi pripažino UAB „VT11“ bankrotą tyčiniu.

Teismas vadovavosi Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 2 straipsnio 12 dalimi, teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Bombos filmai“ v. UAB „Laisvės“ kino teatras, bylos Nr. 3K-3-680/2004; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi00MTIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-412/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-412/2010">2-412/2010</a>; 2013 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0yMTUvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-215/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-215/2013">2-215/2013</a>; 2013 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi01ODMvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-583/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-583/2013">2-583/2013</a>), nurodė, kad esminę įtaką bendrovės veiklos rezultatams ir jos nemokumui turėjo šios bendrovės buvusių atsakingų asmenų – vadovų priimti sprendimai bei jų parinktas bendrovės veiklos modelis, sudarant išskirtines sąlygas jos vieninteliam akcininkui RUAB „Kaduva“; tai turėjo esminę įtaką bendrovės nemokumui ir tinkamam atsiskaitymui su kreditoriais. Dėl netinkamo bendrovės valdymo ir darbo organizavimo, abejotinų bendrovės administracijos vadovų priimtų sprendimų, atsiskaitymų tik su tam tikrais bendrovės kreditoriais bei glaudžių santykių su bendrovės akcininku, kuriam vėliau buvo iškelta restruktūrizavimo byla, bendrovės finansinė padėtis tapo kritinė. Nuo to momento UAB „VT11“ negalėjo vykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų, efektyviai vykdyti ūkinės komercinės veiklos. Nors bendrovė vykdė pirkimus ir pardavimus su savo užsienio ir vietiniais partneriais, tačiau išskirtinis dėmesys bei veiklos modelis buvo parinktas santykiuose su bendrovės vieninteliu akcininku RUAB „Kaduva“, kuris buvo pagrindinis bendrovės prekių pirkėjas (klientas). RUAB „Kaduva“ skola UAB „VT11“ aktyvios veiklos vykdymo momentu visuomet siekdavo vidutiniškai apie 68 proc. visų bendrovės debitorinių skolų. 2010 m. sausio 1 d. UAB „VT11“ debitorinės skolos buvo 113 725,24 Lt (32 937,10 Eur), iš jų RUAB „Kaduva“ skola bendrovei – 74 295,95 Lt (21 517,59 Eur); 2012 m. sausio 1 d. bendrovės debitorinės skolos buvo 481 278,19 Lt (139 387,80 Eur), iš jų RUAB „Kaduva“ – 283 653,11 Lt (82 151,62 Eur); 2012 m. gruodžio 31d. bendrovės debitorinės skolos buvo 74 057,82 Lt (21 448,63 Eur), iš jų RUAB „Kaduva“ skola – 58 828,68 Lt (17 037,96 Eur). Tuo metu, kai UAB „VT11“ jau nevykdė aktyvios ūkinės komercinės veiklos ir jos mažmeninės prekybos salonas (parduotuvė) buvo uždarytas, bendrovės akcininko RUAB „Kaduva“ atsiskaitymai su bendrove vyko ne pinigais, o atliekant natūrinius mainus. Nors RUAB „Kaduva“ skola UAB „VT11“ 2012 m. sausio 1 d. sudarė didžiąją debitorinių skolų dalį, tačiau bendrovės atsakingi asmenys ir toliau vykdė pardavimus vieninteliam akcininkui (natūriniai mainai). Taigi nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. balandžio 15 d. tarp bendrovių buvo atlikta 82 004 Lt (23 750 Eur) vertės natūrinių mainų. Pagrindinis bendrovės debitorius yra bendrovės vienintelis akcininkas RUAB „Kaduva“, o likę bendrovės debitoriai, kurių sumos siekia vos 11 proc. visos sumos, yra arba restruktūrizuojami, arba bankrutuojantys juridiniai asmenys. Pažymėtina, kad UAB „VT11“ vienintelio akcininko RUAB „Kaduva“ skoliniai įsipareigojimai bendrovei sudarė esminę skolų dalį, tačiau nėra jokių duomenų, kad UAB „VT11“ atsakingi asmenys ėmėsi kokių nors ikiteisminių ar teisminių skolos išieškojimo veiksmų iš savo akcininko. Kai RUAB „Kaduva“ jau buvo skolinga dideles pinigų sumas UAB „VT11“, ši ir toliau intensyviai tiekė prekes vieninteliam akcininkui. Taigi bendrovė nuo 2012 m. sausio 1 d. vieninteliam savo akcininkui RUAB „Kaduva“ pardavė prekių už 86 691 Lt (25 107,44 Eur). Tokie bendrovės atsakingų asmenų veiksmai santykiuose su vieninteliu bendrovės akcininku galimai sudarė prielaidas bendrovės pelno ir resursų sąskaita finansuoti vienintelio savo akcininko veiklą. UAB „VT11“ jau ilgą laiko tarpą esant nemokiai, atsakingi asmenys nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų sumažintos bendrovės skolos kreditoriams, nevykdė Akcinių bendrovių įstatyme nustatytų pareigų. Bankroto administratoriui atlikus bendrovės finansinių duomenų analizę, paaiškėjo, kad jau nuo 2008 m. bendrovės finansinė padėtis buvo prasta, o nuo 2012 m. vidurio tapo kritinė. Esant sunkiai bendrovės finansinei padėčiai, jos vadovai toliau vykdė nuostolingą bendrovės ūkinę komercinę veiklą. Bendrovė ne tik laiku ir tinkamai nevykdė savo prisiimtų įsipareigojimų trečiosios eilės kreditoriams, bet ir įsipareigojimų, susijusių su darbo santykiais, taip pat valstybei. Nuo 2012 m. sausio mėnesio iki 2012 m. gruodžio 13 d. bendrovės atsakingiems asmenims atlikus prekių inventorizaciją ir nustačius, kad tam tikrų prekių nėra, buvo priimtas sprendimas atsargas nurašyti, nepateikiant tokių nurašymo priežasčių. Nurodytu laikotarpiu buvo nurašyta 10 691,40 Lt (3096,44 Eur) vertės atsargų. Sandėlio inventorizacija ir prekių nurašymas vyko net tris kartus, nenurodant priežasčių, buvo nurašytos bendrovei priklausančios prekės. Taigi, bendrovės atsakingi asmenys, konstatavę prekių neatitikimus sandėlyje (perteklių ir trūkumą), nesiekė nustatyti už šių prekių neatitikimus atsakingų asmenų, nurašė prekių, galimai padarydami bendrovei žalos, sumažino galimybę bendrovės kreditoriams patenkinti savo reikalavimus. Teismas konstatavo, kad atsakovo vadovų veiksmai lėmė įmonės nemokumą, privedusį įmonę prie bankroto, todėl yra pagrindas konstatuoti sąmoningo ir nuoseklaus siekimo privesti įmonę prie bankroto tyčia, t. y. bylos duomenys patvirtina tyčinio bankroto požymius (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis, 20 straipsnio 2, 3 dalys).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. liepos 11 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartį. Kolegija nustatė, kad J. L. UAB „VT11“ vadovavo nuo 2011 m. gegužės 2 d. iki 2012 m. gruodžio 18 d. Iš 2012 m. balanso matyti, kad tuo metu įmonės įsipareigojimai viršijo visą į balansą įrašyto turto vertę, todėl įmonės vadovė nevykdė įstatyme nustatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Faktas, kad bankroto administratorius nėra pareiškęs ieškinių dėl konkrečių sandorių pripažinimo negaliojančiais, neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. Aplinkybė, kad į bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukti visi keturi buvę įmonės vadovai, nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Administratorius, teikdamas prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, įžvelgė įmonės tyčinio bankroto požymius dviejų vadovų veiksmuose, kurie ir buvo įtraukti į bylą. Įmonės tyčinio bankroto požymiai buvo nustatyti įtrauktų į bylą asmenų vadovavimo laikotarpiu. Byloje nustatyta, kad vienintelio įmonės akcininko RUAB „Kaduva“ skolos viršijo pusę UAB „VT11“ debitorinių skolų, esant prastai įmonės finansinei padėčiai įmonės atlikdavo natūrinius mainus, nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo ir per laikotarpį nuo 2012 m. sausio iki 2012 m. gruodžio 13 d. buvo nurašyta prekių, kurių vertė – 10 691,40 Lt. Pirmosios instancijos teismas nustatė netinkamą įmonės vadovų pareigų vykdymą ir ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymą, t. y. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2 punkte nurodytus tyčinio bankroto požymius. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė konkretaus ĮBĮ 20 straipsnio 2 ar 3 dalies punkto, kurio pagrindu bankrotas pripažįstamas tyčiniu, nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo J. L. prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų nutartis ir grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui N. S. prašymą dėl UAB „VT11“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:

1. Dėl tyčinį bankrotą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo, nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos. Suinteresuotas asmuo remiasi ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalių nauja redakcija, nurodo, kad, sprendžiant dėl tyčinio bankroto, teismas turi analizuoti įmonės veiklos modelį, konkrečius įmonės administracijos vadovo sprendimus, įvertinti sudarytų sandorių naudingumą ar žalingumą įmonei, spręsti apie kiekvieno iš suinteresuotų asmenų vaidmenį įmonės bankroto bylos iškėlimo kontekste, nustatyti konkretų teisinį tyčinio bankroto pagrindą ir savo išvadą motyvuoti. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokiu konkrečiai ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtintu teisiniu pagrindu UAB „VT11“ bankrotas pripažįstamas tyčiniu. Apeliacinės instancijos teismas išvados šiuo klausimu taip pat nedetalizavo. Suinteresuoto asmens nuomone, teismo išvada, kad bylos duomenys patvirtina esant tyčinio bankroto požymių (ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalys), reiškia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visi šiame straipsnyje įtvirtinti tyčinio bankroto požymiai. Tačiau byloje nebuvo nustatinėjama, ar buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui, buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai ir kt. Nenustatę konkrečių tyčinio bankroto požymių ir jų nepagrindę konkrečiomis teisės normomis, teismai priėmė prielaidomis ir deklaratyviais teiginiais grįstas nutartis. Tam, kad būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas (neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį). Pareiškėjas privalėjo įrodyti, kad suinteresuotas asmuo atliko konkrečius neteisėtus veiksmus, kurie sudaro pagrindą konstatuoti, jog įmonės veikla buvo vykdoma netinkamai ir įmonės bankrotą galima pripažinti tyčiniu. Tai atitiktų kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. UAB „Baltic Building Found“, bylos Nr. 3K-3-448/2004). Teismai nevertino, kas iš tikrųjų nulėmė BUAB „VT11“ nemokumą ir jos bankrotą, apsiribojo teiginiais apie pernelyg glaudų bendradarbiavimą su akcininku RUAB „Kaduva“, apie įmonės balanso duomenis, apie 10 000 Lt (2896,20 Eur) vertės prekių nurašymą, netinkamai vertino šių veiksnių ekonominę būtinybę, įtaką įmonės mokumui, tariamą nuostolingumą įmonės kreditoriams, santykį su įmonės turtu ir skoliniais įsipareigojimais, nesiaiškino, ar įmonės bankrotą lėmė nurodyti veiksniai ar kitos aplinkybės (ekonominis nuosmukis, pablogėjusios verslo sąlygos, didelis užsakymų ir pajamų sumažėjimas, kreditorių delsimas atsiskaityti su įmone, pagrindinio pirkėjo RUAB „Kaduva“ restruktūrizavimo bylos iškėlimas). Vien nuolatinis prekių pardavimas akcininkui RUAB „Kaduva“, nevertinant jų (realaus) ekonominio naudingumo, būtinumo ir pagrįstumo, negali būti laikomas tyčinio bankroto požymiu. Teismai nenustatė, ar sandoriai su RUAB „Kaduva“ įmonės ir jos kreditoriams buvo nenaudingi tiek, kad nulėmė įmonės bankrotą ir (ar) iš esmės pasunkino įmonės kreditorių galimybes gauti reikalavimų patenkinimą, neįvertino, ar sandoriais ir kita veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, jai esant faktiškai nelikvidžiai arba nemokiai, tolesnė veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį, kas atitiktų kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Bombos filmai“ v. UAB „Laisvės“ kino teatras, bylos Nr. 3K-3-680/2004).

Teismai neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDYvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-346/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-346/2012">3K-3-346/2012</a>, pateiktus išaiškinimus, kad įmonės nemokumui konstatuoti turėjo būti nustatyta, jog įmonė neatsiskaito su kreditoriais ir pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Jeigu įmonei esant faktiškai nemokiai jos vadovas nesikreipia į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o toliau didina įmonės įsipareigojimus, pvz., sudarydamas nuostolingus sandorius, tai tokia įmonės vadovo veikla gali būti vertinama kaip siekis tyčia privesti įmonę prie bankroto. Tačiau savaime aplinkybė, kad įmonės finansinė padėtis pablogėjo ir įmonė tapo galbūt nemoki, nereiškia tyčinio bankroto. Juolab jeigu įmonė, pablogėjus finansinei padėčiai, dar kelerius metus vykdė ūkinę komercinę veiklą, jos kreditoriai neinicijavo įmonei bankroto procedūrų. Nagrinėjamu atveju teismas jokiais įrodymais ir argumentais nepagrindė išvadų, kad: 1) UAB „VT11“ būtų sudariusi išskirtines sąlygas savo pagrindiniam klientui ir akcininkui RUAB „Kaduva“, t. y. kad prekes būtų pardavusi mažesnėmis kainomis nei kitiems klientams, būtų tiekusi geresnės kokybės prekes, būtų pristačiusi jas palankesnėmis sąlygomis, nereikalavusi atsiskaityti ilgą laiką ir pan. 2) nepardavus prekių RUAB „Kaduva“ (šalims nebendradarbiaujant), UAB „VT11“ turtinė padėtis būtų buvusi geresnė ir įmonei nebūtų iškelta bankroto byla; 3) įmonė jau nuo 2008 m. buvo nemoki ir dėl to administracijos vadovai turėjo kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo. Suinteresuotas asmuo nurodo teismų praktiką įrodymų vertinimo klausimu tokio pobūdžio bylose (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xOTM4LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1938/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1938/2011">2-1938/2011</a>; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xNTYvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-156/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-156/2012">2-156/2012</a>). Byloje nėra duomenų apie tai, kad kokiu nors būdu būtų pasunkėjusios kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą ir kad šis pasunkėjimas būtų nulemtas UAB „VT11“ dalyvių ir (ar) valdymo organų priimtų sprendimų ar atliktų konkrečių veiksmų. Teismai visiškai nenagrinėjo suinteresuotų asmenų veiksmų ir kilusių padarinių (bankroto bylos iškėlimo), t. y. priežastinis ryšys nebuvo nustatytas.

2. Dėl įrodinėjimo taisyklių ir pareigos motyvuoti procesinį sprendimą pažeidimo. Teismai neatkleidė bylos esmės, nenurodė savarankiškų prašymo tenkinimo motyvų. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai nenagrinėjo prašyme nurodytų faktinių aplinkybių, pateiktų įrodymų, suinteresuotų asmenų procesiniuose dokumentuose pateiktos pozicijos bei teismo posėdžių metu duotų paaiškinimų. Pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamoji dalis yra pareiškėjo prašymo perrašymas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenagrinėjo prašyme nurodytų faktinių aplinkybių, pateiktų įrodymų, neanalizavo atskirajame skunde nurodytų argumentų, nepateikė atskirojo skundo argumentų atmetimo motyvų. Taip pažeidžiamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, garantuojantis teisę, kad byla būtų nagrinėjama lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo. Bylos išsprendimas, kai teismas argumentuotai nevertina skundžiamų atsakovų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo atsikirtimų į ginčijamus sprendimus, nėra teisingumo vykdymas ir gali būti prilyginamas atvejui, kai teismo sprendimas yra be motyvų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A438-388/2011; 2011 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A662-63/2011; 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A662-413/2013). Sprendimo (nutarties) priėmimas be motyvų yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, taip pat ir savarankiškas pagrindas panaikinti nutartį (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Be to, nebuvo įvertinti suinteresuoto asmens (kaip ir kito suinteresuoto asmens A. M. bei liudytojo A. S.) pateikti teisiniai ir faktiniai argumentai, naujai išreikalauti įrodymai bei kita bylos medžiaga. Nutartys yra grindžiamos tik tais argumentais ir įrodymais, kurie buvo nurodyti pareiškėjo prašyme ir visiškai neatspindi bylos eigos bei rašytinės bylos medžiagos. Bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktus, 177 straipsnio 2 dalį, 180, 182 straipsnius, 331 straipsnio 4 dalies 3 punktą, nes neįvertino rašytinių įrodymų, pagrindžiančių prašymo nepagrįstumą. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas patvirtina, kad nuo 2004 m. pardavėjas UAB „VT11“ pirkėjui RUAB „Kaduva“ pardavė prekių net už 4 486 710,37 Lt (1 299 441,14 Eur), o gavo 4 538 107,87 Lt (1 314 326,89 Eur) pajamų. Nors einamoji pirkėjo skola egzistavo, tačiau RUAB „Kaduva“ atsiskaitydavo kiekvieną mėnesį atlikdama mokėjimus pavedimu arba grynaisiais, nebuvo jokių neprotingą laikotarpį trunkančių delsimų. Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartimi iškelta UAB „Kaduva“ restruktūrizavimo byla. Taigi UAB „VT11“ finansinę būklę lėmė ne tyčiniai administracijos vadovo veiksmai, o pagrindinio pirkėjo susidūrimas su finansiniais sunkumais. Be to, RUAB „Kaduva“ turi laikinų finansinių sunkumų, o restruktūrizavimo bylos iškėlimas yra įmonės mokumo atkūrimo ir atsiskaitymo su visais kreditoriais priemonė (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 2 straipsnio 1, 3 dalys, 4 straipsnis). Restruktūrizavimo bylos iškėlimas nereiškia, kad RUAB „Kaduva“ nepadengs likusios 56 030,70 Lt skolos. Suinteresuoto asmens vadovavimo pradžioje (2011 m. gegužės 10 d.) RUAB „Kaduva“ skola buvo 74 411,55 Lt (21 551,07 Eur), o vadovavimo pabaigoje (2012 m. gruodžio 18 d.) – 9475,81 Lt (2744,38 Eur). Taigi suinteresuotas asmuo įmonei vadovavo taip, kad beveik visa RUAB „Kaduva“ skola buvo panaikinta, t. y. UAB „VT11“ atgavo iš esmės visą debitorinę skolą iš RUAB „Kaduva“. Per J. L. vadovavimo laikotarpį UAB „VT11“ iš RUAB „Kaduva“ gavo 64 935,75 Lt (18 935,75 Eur) (74 411,55 Lt (21 551,07 Eur) – 9475,81 Lt (2744,38 Eur) daugiau, negu patiekė prekių. Iš pateiktų UAB „VT11“ pelno (nuostolių) ataskaitų matyti, kad bendrovės 2010 m. pardavimo pajamos siekė 976 944 Lt (282942,54 Eur), o grynasis pelnas – 741 Lt (214,61 Eur), 2011 m. pardavimo pajamos – 1 212 965 Lt (351 298,95 Eur), grynasis pelnas – 3181 Lt (921,28 Eur). Suinteresuotas asmuo sutinka, kad įmonės vadovas nustatęs, jog įmonė yra nemoki, privalo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau suinteresuoto asmens J. L. vadovavimo laikotarpiu įmonė buvo moki, jos pradelsti įsipareigojimai neviršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės, todėl ji neturėjo jokio pagrindo ir pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Per metus nurašytų prekių vertė (10 691,40 Lt), palyginti su įmonės metine apyvarta (vidutiniškai 1 mln. Lt), sudaro vos 0,01 proc., kas reiškia, kad toks nurašymas niekaip objektyviai negali paveikti įmonės mokumo ir nesukelia apčiuopiamo įmonės rezultatų pablogėjimo. Toks prekių nurašymas negali privesti įmonės prie bankroto, o tuo labiau reikšti tyčinio bankroto. Be to, nurašymo metu įmonės apskaitoje buvo užpajamuojamos naujos prekės iš esmės analogiškoms sumoms, t. y. įmonės turtas nebuvo sumažintas.

3. Dėl neįtraukimo į bylą asmenų, dėl kurių teisių ir pareigų nuspręsta teismo nutartimi. Į bylą suinteresuotais asmenimis buvo įtraukti ne visi administracijos vadovai. Pareiškėjui pasirinkus byloje dalyvavo tik du iš jų – A. M. ir J. L.. Nutartyse nepaaiškinta, kodėl kiti du administracijos vadovai nėra atsakingi dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, ypač turint omenyje, kad A. S. administracijos vadovu buvo nuo 2012 m. gruodžio 18 d. iki UAB „VT11“ bankroto bylos iškėlimo 2013 m. balandžio 5 d. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad būtent A. S. vadovavimo laikotarpiu įmonės finansinė padėtis tapo itin prasta – įmonė tapo iš esmės nemoki, tačiau teismas šio asmens į bylą suinteresuotu asmeniu neįtraukė. Tai absoliutus nutarčių negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

Atsiliepimu į kasacinį skundą pareiškėjas BUAB „VT11“ prašo kasacinį skundą atmesti ir teismų nutartis palikti nepakeistas. Nurodomi šie argumentai:

1. Dėl tyčinį bankrotą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo. Pareiškėjas remiasi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. UAB „Baltic Building Found“, bylos Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. UAB „Baltic Building Found“, bylos Nr. 3K-3-448/2004; 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Bombos filmai“ v. UAB „Laisvės“ kino teatras, bylos Nr. 3K-3-680/2004), nurodo, kad, nagrinėdami klausimus dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, teismai neprivalo nustatyti konkrečių sandorių ar veiksmų, kurie leistų teigti, jog įmonės bankrotas buvo tyčinis. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto, reikia įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, tokios įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. UAB „Baltic Building Found“, bylos Nr. 3K-3-448/2004). Pažymėtina, kad įmonės tyčiniu bankrotu laikomas ne tik tikslingas įmonės privedimas prie bankroto, bet ir įmonės valdymo organų veiksmai, įmonei esant faktiškai nemokiai, dar labiau pabloginantys įmonės turtinę padėtį, jei dėl tokių veiksmų siekiama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Pareiškėjas remiasi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Turto bankas v. T. A. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTgvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-298/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-298/2006">3K-3-298/2006</a>), nurodo, kad juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, t. y. pareigas veikti išimtinai juridinio asmens interesais (CK 2.87 straipsnis), ir šių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia valdymo organo nario atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį. Taigi, bendrovė, manydama, kad jos valdymo organo narys netinkamai vykdė savo pareigas ar jų neįvykdė ir dėl to bendrovei buvo padaryta žala, turi teisę reikalauti, kad toks valdymo organo narys šią žalą atlygintų (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). UAB „VT11“ vieninteliam akcininkui RUAB „Kaduva“ buvo suteikiamos išskirtinės sąlygos, kas turėjo esminę įtaką UAB „VT11“ nemokumui. Bankroto administratoriui analizuojant bankrutuojančios įmonės dokumentus tapo žinoma, kad vienintelis bendrovės akcininkas RUAB „Kaduva“ buvo ir pagrindinis bendrovės prekių pirkėjas, ir didžiausias debitorius. Nors nuo 2012 m. įmonė ir vykdė intensyvią komercinę veiklą, tačiau dėl netinkamo valdymo bei vadovų sprendimų jos finansinė padėtis smarkiai pablogėjo ir net tapo kritinė. Pažymėtina ir tai, kad, įmonei jau nebevykdant ūkinės veiklos, nepaisant susikaupusių didelių skolų, prekės vis vien buvo parduodamos RUAB „Kaduva“, nebuvo atliekami jokie veiksmai siekiant išieškoti iš šio debitoriaus susidariusias skolas, vietoj to buvo atsiskaitoma natūriniais mainais. Susiklosčius sunkiai įmonės situacijai tiek sudarinėti sandorius su restruktūrizuojama įmone, tiek atlikti atsiskaitymus užskaitomis nėra protingas ir rūpestingas įmonės valdymas. Tai sudaro pagrindą spręsti apie išskirtinių sąlygų klientui ir vieninteliam akcininkui RUAB „Kaduva“ sudarymą.

2. Dėl įrodinėjimo taisyklių ir pareigos motyvuoti procesinį sprendimą pažeidimo. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (Hauschildt v. Denmark, no. 154, § 48). Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pabrėžęs, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (Gautrin and Others v. France, no. 38/1997/822/1025-1028). Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (Wettstein v. Switzerland, no. 33958/96, § 44, ECHR 2000-XII; Ferrantelli and Santangelo v. Italy, 7 August 1996, Reports 1996-111, § 58). Įpareigojimas motyvuoti teismo sprendimą (nutartį) nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvių argumentą ar bylos nagrinėjimo metu iškeltą klausimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-756-1526/2013). Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek pareiškėjas vadovavosi visuotinai žinoma, viešai prieinama teismų praktika, todėl pareiškėjo prašyme ir pirmosios instancijos teismo nutartyje sprendžiant vieną ir tą patį teisinį klausimą pateikiami tie patys argumentai. Tai savaime nėra pagrindas abejoti teismo nešališkumu ir nepriklausomumu, nereiškia proceso šalių lygybės pažeidimo. Civiliniame procese įtvirtintas šalių rungimosi principas apriboja teismo vaidmenį procese, o pareiga įrodinėti atitenka būtent proceso šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Pareiškėjas nurodo kasacinio teismo praktiką įrodymų vertinimo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal I. I. V. pareiškimą, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzcvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-177/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-177/2006">3K-3-177/2006</a>; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-526/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-526/2009">3K-3-526/2009</a>; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija „Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB LESTO v. J. K. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTYvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-356/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-356/2011">3K-3-356/2011</a>; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-35/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-35/2011">3K-3-35/2011</a>), nurodo, kad teismai vertino jiems pateiktus abiejų šalių teisinius ir faktinius argumentus, remdamiesi savo vidiniu įsitikinimu, priėmė atitinkamas nutartis.

3. Dėl neįtraukimo į bylą asmenų, dėl kurių teisių ir pareigų nuspręsta teismo nutartimi. Bankroto administratoriui patikrinus turimus bankrutuojančios įmonės dokumentus tapo žinoma, kad A. S. įmonės direktoriumi paskirtas jau įmonės finansiniai padėčiai esant kritiškai ir pačiai įmonei esant nemokiai. Būtent tai ir buvo priežastimi, kodėl jis nebuvo įtrauktas į bylą. Pareiškėjo nuomone, dėl netinkamų įmonės vadovų veiksmų buvo padaryta žala. Be to, ir susiklosčius sunkiai finansinei bendrovės situacijai buvę įmonės vadovai, atsakingi ir sprendimo teisę turintys asmenys, tarp jų – ir kasatorė, nesikreipė į teismą įstatymo nustatyta tvarka dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismai nustatė, kad išskirtinai dėl netinkamo bendrovės valdymo ir darbo organizavimo, abejotinų bendrovės administracijos vadovų priimtų sprendimų, atsiskaitymų tik su tam tikrais bendrovės kreditoriais bei glaudžių santykių su bendrovės akcininku, kuriam vėliau buvo iškelta restruktūrizavimo byla, UAB „VT11“ finansinė padėtis tapo kritinė. Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama.

k o n s t a t u o j a :

Dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu

Byloje nustatyta, kad UAB „VT11“ 2013 m. balandžio 5 d. iškelta bankroto byla. Teisme iškėlus įmonei bankroto bylą, kreditoriai ar paskirtas bankroto administratorius pagal Įmonių bankroto įstatymo 21 ir 11 straipsnių nuostatas turi teisę kreiptis į teismą dėl tyčinio bankroto nustatymo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, bankrutavusios UAB „VT11“ bankroto administratorius kreipėsi į Kauno apygardos teismą su prašymu dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Pareiškėjo prašymas teisme užregistruotas 2013 m. gruodžio 4 d. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 12 punktą tyčinis bankrotas – tai įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu ar neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2013 m. spalio 1 d.).

Kasacinis teismas, formuodamas praktiką tyčinio bankroto bylose, yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Bombos filmai“ v. UAB „Laisvės kino teatras“, bylos Nr. 3K-3-680/2004). Pagrindas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu yra ir tuomet, kai nustatomas tyčinis blogas įmonės valdymas, kuris gali atsiskleisti sąmoningai vykdoma neteisinga investicijų politika, ydinga įmonės veikla ir plėtra (investicijos į nerealius ar pasenusius projektus, neperspektyvių įmonių akcijų supirkimas, nepaklausių prekių gamyba ir pan.), blogu vadovavimu įmonės komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai, netinkamu darbo, technologinių procesų organizavimu, žinomai nenaudingų įmonei sandorių sudarymu, neatlikimas tų ekonominių veiksmų ir finansinių operacijų, kurias būtina atlikti konkrečioje situacijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Minera“ v. BUAB „Gratus“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02NDgvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-648/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-648/2013">3K-3-648/2013</a>; 2014 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Italinox Baltic“ v. UAB „MC Service“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzgvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-378/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-378/2014">3K-3-378/2014</a>; kt.).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad tam, jog būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. UAB,,Baltic Building Fund“, bylos Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. UAB,,Baltic Building Fund“, bylos Nr. 3K-3-448/2004).

Kasacinis teismas, aiškindamas tyčinio bankroto požymius, yra pažymėjęs ir tai, kad jeigu įmonei esant faktiškai nemokiai jos vadovas nesikreipia į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o toliau didina įmonės įsipareigojimus, pvz., sudarydamas nuostolingus sandorius, tai tokia įmonės vadovo veikla gali būti vertinama kaip siekis tyčia privesti įmonę prie bankroto. Tačiau savaime aplinkybė, kad įmonės finansinė padėtis pablogėjo ir įmonė tapo galbūt nemoki, nereiškia tyčinio bankroto. Juolab jeigu įmonė, pablogėjus finansinei padėčiai, dar kelerius metus vykdė ūkinę komercinę veiklą, jos kreditoriai neinicijavo įmonei bankroto procedūrų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje LKAB „Klaipėdos Smeltė“ v. UAB „Koralita“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDYvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-346/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-346/2012">3K-3-346/2012</a>; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Seltas“ v. UAB „Karbonas“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OTcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-597/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-597/2013">3K-3-597/2013</a>).

Kasatorė, skundu prašydama panaikinti priimtas teismų nutartis ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokiu konkrečiai ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintu teisiniu pagrindu bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, todėl nutartys grindžiamos deklaratyviais teiginiais, teismai nenagrinėjo suinteresuotų asmenų veiksmų ir kilusių padarinių, pažeidė įrodinėjimo taisykles bei neįtraukė į bylą kitų dviejų bendrovės administracijos vadovų, dėl kurių teisių ir pareigų nuspręsta teismų nutartimis, o tai yra absoliutus nutarčių negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorės nurodyti kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti priimtas teismų nutartis.

Visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad UAB „VT11“ bankroto byla iškelta 2013 m. balandžio 5 d., o prašymas dėl šios bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu Kauno apygardos teismui pateiktas 2013 m. gruodžio 4 d., t. y. praėjus 8 mėnesiams nuo bankroto bylos iškėlimo. Taigi nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „VT11“ yra įsiteisėjusi. Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartyje iškelti bankroto bylą UAB „VT11“ konstatuota, kad 2012 m. gruodžio 31 d. bendrovės turtas buvo 187 693 Lt (54 359,65 Eur), o ilgalaikis turtas – tik 6 Lt (1,74 Eur), taigi trumpalaikis turtas sudarė 187 687 Lt (54 357,91 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 295 143 Lt (85 479,32 Eur). Konstatuota, kad 2012 metais įmonė dirbo nuostolingai, nuostoliai siekė 129 493 Lt (37 503,77 Eur), įmonės pradelsti įsipareigojimai – 184 689,82 Lt (53 489,87 Eur), t. y. pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad bankroto bylos iškėlimo klausimas yra viešojo intereso sritis, todėl keliant bankroto bylą teismo diskrecija yra įvertinti ir bendruosius bankroto bylos iškėlimo bendrovei padarinius. Kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad tam, jog būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, fakto, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas bankrotą tyčiniu, konstatavo, kad esminę įtaką bendrovės veiklos rezultatams ir jos nemokumui turėjo šios bendrovės buvusių atsakingų asmenų – buvusių vadovų – priimti sprendimai bei jų parinktas veikslo modelis – sudaryti išskirtines sąlygas bendrovės vieninteliam akcininkui RUAB „Kaduva“. Šias savo išvadas teismas pagrindė byloje surinktais įrodymais. RUAB „Kaduva“ skola UAB „VT11“ jos aktyvios veiklos vykdymo metu visuomet siekdavo vidutiniškai apie 68 procentus visų bendrovės debitorinių skolų. Pažymėtina ir tai, kad tuomet, kai UAB „VT11“ jau nevykdė aktyvios ūkinės komercinės veiklos, bendrovės akcininko reorganizuojamos RUAB „Kaduva“ atsiskaitymai su ieškove vyko ne pinigais, o atliekant natūrinius mainus. Byloje nustatyta, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. balandžio 5 d. tarp minėtų bendrovių buvo atlikta 82 004 Lt (23 750 Eur) vertės natūrinių mainų. Tai patvirtina byloje esantis tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas. Byloje taip pat konstatuota, kad jau nuo 2008 metų bendrovės finansinė padėtis buvo bloga, o nuo 2012 metų bendrovės padėtis tapo kritinė. Tačiau byloje nenustatyta, o kasatorė taip pat neįrodinėja, kad tuomečiai bendrovės vadovai būtų ėmęsi konkrečių veiksmų situacijai bendrovėje pagerinti. Išdėstytų motyvų pagrindų teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, jog teismai priėmė prielaidomis ir deklaratyviais teiginiais pagrįstas nutartis. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių darytina išvada, kad bankrotas bendrovėje kilo dėl to, kad bendrovės valdymo organas (organai), šiuo atveju bendrovei vadovavę direktoriai, nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, buvo priimti ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai pasirenkant bendrovės veiklos modelį, laiku nebuvo inicijuotas bankroto bylos iškėlimas bendrovei (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai, 3 dalies 2 punktas). Tai, kad bylą nagrinėję teismai nenurodė ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalies konkrečių punktų, kurių pagrindu bendrovės bankrotas pripažintinas tyčiniu, nesudaro pagrindo naikinti priimtas teismų nutartis, nes jose yra nurodyti bei išanalizuoti tyčinio bankroto požymiai, kurių pagrindu bendrovės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu.

Dėl neįtraukimo į bylą asmenų, dėl kurių teisių ir pareigų nuspręsta teismų nutartimis

Byloje nustatyta, kad bendrovei nuo 2004 m. rugpjūčio 30 d. iki 2011 m. kovo 21 d. vadovavo A. M., nuo 2011 m. kovo 24 d. iki 2011 m. balandžio 30 d. – R. B., nuo 2011 m. gegužės 2 d. iki 2012 m. gruodžio 18 d. – J. L., nuo 2012 m. gruodžio 19 d. iki bankroto bylos iškėlimo – A. S. (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro 2013 m. balandžio 5 d. išplėstinis sąrašas su istorija). Prašyme dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pareiškėjas bankroto administratorius nurodė, kad, išanalizavus turimus duomenis, esminę įtaką bendrovės veiklos rezultatams ir jos nemokumui turėjo buvusių bendrovės direktorių A. Masiulio ir J. L. priimti sprendimai bei šių asmenų parinktas bendrovės veiklos modelis, todėl atsakovais dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nurodė šiuos asmenis. Kasatorė nurodo, kad atsakovais turėjo būti patraukti visi keturi buvę direktoriai, ypač A. S., kurio vadovavimo metu bendrovei buvo iškelta bankroto byla. Tai yra absoliutus teismų priimtų nutarčių negaliojimo pagrindas, nes šiomis nutartimis nuspręsta dėl nurodytų asmenų teisių ir pareigų. Su šiuo kasacinio skundo argumentu nėra pagrindo sutikti.

Minėta, kad bankroto byla bendrovei iškelta 2013 m. balandžio 5 d. nutartimi, kurioje buvo analizuojama bendrovės veikla per 2012 metus ir konstatuota, jog UAB „VT11“ būklė atitiko ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką, nes jos pradelsti įsipareigojimai sudarė daugiau negu pusę bendrovės turto, bendrovė nebegalėjo vykdyti savo finansinių įsipareigojimų, todėl jai keltina bankroto byla. Bendrovės direktorius R. B. bendrovei vadovavo nuo 2011 m. kovo 24 d. iki balandžio 30 d., t. y. vos daugiau nei vieną mėnesį, ir bankroto administratorius, teikdamas prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, jo veiksmuose nenustatė esminių pažeidimų, todėl ir neprašė šio asmens patraukti suinteresuotu asmeniu bankroto pripažinimo tyčiniu byloje. A. S. bendrovės direktoriumi buvo išrinktas 2012 m. gruodžio 19 d., o Juridinių asmenų registre užregistruotas nuo 2013 m. sausio 2 d. Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei Kauno apygardos teisme gautas 2013 m. vasario 7 d. Atsiliepime į kasacinį skundą bankroto administratorius nurodo, kad A. S. bendrovės direktoriumi buvo paskirtas bendrovės finansinei padėčiai jau esant kritiškai, t. y. bendrovei jau esant nemokiai. Dėl šių priežasčių A. S. nebuvo įtrauktas į bylą suinteresuotu asmeniu. Teisėjų kolegija sutinka su šiais atsiliepimo į kasacinį skundą argumentais, pažymėdama, kad suinteresuotų asmenų nurodymas bankroto pripažinimo tyčiniu byloje yra pagrįstas bankroto administratoriaus atlikta bendrovės veiklos analize ir tai yra administratoriaus diskrecija. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad vien faktas, jog vienas ar kitas asmuo trumpą laiko tarpą buvo bendrovės direktorius iki bendrovei iškeliant bankroto bylą, savaime nėra pagrindas šį ar šiuos asmenis įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis. Jų procesinę padėtį lemia tai, ar buvusiam direktoriui (direktoriams) gali būti priskirti konkretūs veiksmai ar sprendimai, lėmę bankroto situaciją bendrovėje. Pažymėtina ir tai, kad R. B. ir A. S. teisių ir pareigų klausimas ginčijamomis nutartimis nebuvo sprendžiamas, todėl kasatorė nepagrįstai nurodo, kad minėtų asmenų neįtraukimas į bylą suinteresuotais asmenimis yra absoliutus nutarčių negaliojimo pagrindas.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismai tinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus ir nepažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių, savo išvadas tinkamai motyvavo. Dėl to nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad nebuvo atskleista bylos esmė.

Kiti kasacinio skundo argumentai susiję su nutarties, kuri yra įsiteisėjusi ir nėra nagrinėjimo dalykas šioje byloje, iškelti bankroto bylą vertinimu, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesines nutartis, konstatuoja, kad juos naikinti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasacinis teismas patyrė 13,37 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 22 4 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, ši suma priteistina valstybei iš suinteresuoto asmens J. L. (kasatorės) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš suinteresuoto asmens J. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 13,37 Eur (trylika Eur 37 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigitas Gurevičius

Algis Norkūnas

Gediminas Sagatys