Civilinė byla Nr. e3K-3-137-403/2025
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11840-2023-1
Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. spalio 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Taminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijos Tamošiūnienės ir Eglės Zemlytės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės gyvenamųjų namų statybos bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės gyvenamųjų namų statybos bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei A. B. dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių naujai suformuotoje mažaaukščių gyvenamųjų namų teritorijoje esančių sklypų savininkų pareigą apmokėti sklypams pagal paskirtį naudoti būtinos inžinerinės infrastruktūros sukūrimo ir išlaikymo išlaidas, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 3758,82 Eur skolą ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3. Ieškovė nurodė, kad atsakovei priklauso du ieškovės teritorijoje esantys žemės sklypai. Nors atsakovė nėra ieškovės narė, ji naudojasi ieškovės teritorijoje esančia infrastruktūra, todėl privalo mokėti ieškovei mokesčius, susijusius su bendrojo naudojimo objektų įrengimu, priežiūra ir eksploatavimu. 2018 m. birželio 21 d. ieškovė pirkimo–pardavimo sutartimi įgijo iš UAB „Litectus“ tris žemės sklypus su juose esančiais vandens gręžiniais, nuotekų siurbline, komunikacijomis. Atsakovė į savo žemės sklypą patenka per ieškovės gatves; gatvių apšvietimo stulpai įrengti bendroje teritorijoje ir priklauso visiems asmenims, turintiems ieškovės teritorijoje turtą. Tokia pati situacija yra su gręžiniais, nuotekų tinklais, kitomis komunikacijomis. Nors atsakovė pati sprendžia, ar naudotis bendru turtu, ji privalo vykdyti bendraturčio pareigą padengti išlaidas, patirtas eksploatuojant šį turtą. Atsakovė už laikotarpį nuo 2018 m. liepos mėn. iki 2023 m. gegužės 31 d. yra skolinga 3758,82 Eur.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2024 m. spalio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad ieškovė yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įgyvendinantis žemės sklypų su gyvenamaisiais namais (ar be jų) savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su bendrojo naudojimo objektų ir žemės sklypų valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Jos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK), Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (toliau – Bendrijų įstatymas), kiti teisės aktai ir įstatai. Pagal ieškovės įstatus, žemės sklypų, gyvenamųjų namų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalo teisės aktų ir ieškovės organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti rinkliavas ir kitas įmokas į ieškovės kaupiamuosius fondus.
6. Teismas pažymėjo, kad tuo atveju, kai bendrojo naudojimo objektai asmenims nepriklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, jų santykiai nekvalifikuotini kaip bendraturčių tarpusavio santykiai, susiję su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu, išlaikymu ir priežiūra, todėl jų nereglamentuoja CK 4.76 straipsnis ir Bendrijų įstatymo normos; kilus ginčui, ar bendrojo naudojimo objektai asmenims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, ši aplinkybė gali būti konstatuojama tik nustačius konkrečius įstatyme įtvirtintus asmenų (kiekvieno individualiai) nuosavybės teisės įgijimo pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020). Ieškovė neįrodinėjo tokių aplinkybių ir savo reikalavimą grindė iš esmės tik tuo, kad atsakovei priklausantys žemės sklypai yra jos teritorijoje. Tokios aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovė yra įstatyme įtvirtintu pagrindu bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijusi bendrojo naudojimo objektus, todėl ginčo santykiai nepatenka į Bendrijų įstatymo reglamentavimo sritį.
7. Teismas nurodė, kad CK 4.76 straipsnis reglamentuoja bendraturčių pareigą proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti; kol žemės sklypo savininkas netampa bendrijos nariu arba, nebūdamas jos narys, nekompensuoja už narių lėšomis sukurtą infrastruktūrą, jis netampa tokios infrastruktūros bendraturtis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-378/2020, 26 punktas). Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad nors be jos sutikimo atsakovė negali tiesti jokių komunikacijų į savo žemės sklypą, ji turi teisę naudotis bendrais gręžiniais, nuotekų tinklais, kitomis komunikacijomis, taip pat kad ateityje atsakovei priklausantys žemės sklypai bus sujungti su visu rajonu, o tai reiškia, kad ji jau dabar turi pareigą proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti ir jų būtiniems pagerinimams atlikti. Nenustatęs, kad atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise su ieškovės nariais priklauso bendrojo naudojimo objektai, teismas nekvalifikavo susiklosčiusių santykių kaip bendraturčių tarpusavio santykių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu, išlaikymu ir priežiūra, todėl patikslintas ieškinys šiuo pagrindu atmestas.
8. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad atsakovė naudojasi ieškovei priklausančia (duomenys neskelbtini) gatve (keliu), nes kitaip negali patekti į savo žemės sklypus; priešingai, atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, kad ji negali patekti į savo žemės sklypus per šią gatvę. Remdamasis VĮ Registrų centro administruojamos sistemos „Regia“ duomenimis, teismas nustatė, kad į atsakovei priklausančius žemės sklypus galima įvažiuoti tik iš (duomenys neskelbtini) gatvės per (duomenys neskelbtini) gatvę (per ieškovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą). Pagal kasacinio teismo praktiką, tuo atveju, jei ne bendrijos narys naudojasi tam tikrais objektais, pastatytais tik bendrijos narių lėšomis ar jėgomis, jis privalo mokėti atitinkamas įmokas už naudojimąsi svetimu turtu, todėl atsakovė turi kompensuoti dalį išlaidų, skirtų keliui eksploatuoti. Ieškovė neapskaičiavo atsakovei jokių mokėtinų sumų, susijusių su kelių eksploatacija. Ieškovės pirmininkas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė nėra investavusi lėšų kelio dangai, apšvietimui, kelio užtvarui ar kitiems objektams minėtoje teritorijoje įrengti. Ieškovės pirmininkas taip pat paaiškino, kad išlaidos keliui įrengti siekia 100 000–150 000 Eur, todėl šią sumą surinkti užtruks labai ilgai; surinkus bent 60 000–70 000 Eur bus galima sudaryti sutartį su rangovais dėl dalies šaligatvių ar kelio įrengimo, prieš tai ieškovei nusprendus, kur turėtų būti pradėti vykdyti darbai. Taigi, kaupiamajame fonde esančios lėšos yra kaupiamos siekiant ateityje įrengti kelius. Įvertinęs tai, kad į šį fondą renkamos lėšos yra skirtos ne tik keliams ar šaligatviams įrengti, bet ir esamiems keliams ir kitiems bendrojo naudojimo objektams remontuoti, atnaujinti ar sukurti, o ieškovė nėra įvardijusi, kokia dalis lėšų renkama keliams, teismas nurodė neturįs galimybės nustatyti, kokia dalimi atsakovė turėtų prisidėti prie kelio įrengimo ateityje. Ieškovei nepatyrus gatvės eksploatavimo išlaidų, neinvestavus lėšų į gatvės atkarpą, per kurią atsakovė gali patekti prie savo žemės sklypų, nėra pagrindo padaryti išvadą, kad atsakovė yra skolinga ieškovei už naudojimąsi gatve.
9. Teismas pažymėjo, kad iki 2020 metų pabaigos atsakovei buvo skaičiuojamas „žemės mokestis už rekreacinius skl.“. Ieškovės pirmininkas paaiškino, kad du jos teritorijoje esantys rekreaciniai žemės sklypai priklauso kitiems savininkams, tačiau jų paskirtyje yra nurodyta, kad teisę jais naudotis turi rajono gyventojai. Iš ieškovės nėra reikalaujama žemės mokesčio ir atlygio už šių žemės sklypų priežiūrą, todėl šie mokesčiai atsakovei apskaičiuoti nepagrįstai. Vėlesnėse sąskaitose kaip mokėtinas yra nurodytas žemės mokestis. Aptariamų mokesčių sumos yra labai panašios, todėl teismas padarė labiau tikėtiną išvadą, kad tai yra tas pats mokestis. Ieškovė nepaneigė šių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kokius ir kaip apskaičiuotus žemės mokesčius, kaip savo turėtas išlaidas, ji įtraukė į atsakovei išrašytas sąskaitas.
10. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2025 m. vasario 4 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė, teigdama, jog atsakovė laikytina jos turto (kelio, vandens gręžinio ir pan.) bendraturte, nenurodė ir neįrodė, kokiu pagrindu atsakovė ja tapo. Ieškovė yra įsigijusi tris žemės sklypus; jų naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, juose yra (numatyti įrengti) vandens gręžiniai, nuotekų siurblinė, kitos komunikacijos. Atsakovė turi du neužstatytus žemės sklypus, neprijungtus prie ieškovei priklausančių komunikacijų. Šalia šių žemės sklypų esanti (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa nėra įrengta (nematyti net žvyruoto kelio) ir nėra sujungta su už upelio tebesitęsiančia gatvės atkarpa. Prie savo žemės sklypų atsakovė gali privažiuoti tik iš ieškovei nepriklausančios (duomenys neskelbtini) gatvės, atsakovė nesinaudoja ir neturi poreikio naudotis ieškovei priklausančiomis ir jos prižiūrimomis gatvėmis. Nenustačius, kad atsakovė yra ieškovės narė ar yra sumokėjusi už ieškovės įgytą turtą, nėra pagrindo laikyti ją ieškovės bendraturte ir taikyti CK 4.76 straipsnį ir Bendrijų įstatymo normas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė turi pareigą jungtis prie ieškovės turimos infrastruktūros ir negali savo sklypuose įsirengti vandens gręžinio, nuotekų siurblinės.
12. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė neturi pagrindo reikalauti iš atsakovės sumokėti už naudojimąsi (duomenys neskelbtini) gatve. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškovė gali rinkti lėšas būsimiems didelių investicijų reikalaujantiems darbams (pvz., keliui įrengti) ir iš jos nariais nesančių asmenų, kurie naudosis sukurtu turtu, tačiau tokios lėšos turi būti įvardijamos kaip konkrečios paskirties avansas (pvz., nurodant, kokio kelio, kokiai atkarpai įrengti), o ne nurodomos abstrakčiai (kaupiamasis, kelių mokestis ir pan.). Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalauja, kad atlyginimo už svetimo turto naudojimą būtų prašoma iš juo besinaudojančio asmens ir tik tiek, kiek šis juo naudojasi (asmuo neturėtų mokėti už turtą, kuriuo nesinaudoja, nebent būtų susitarta kitaip). Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstu pripažino ieškovės argumentą, kad iš atsakovės turėtų būti priteistas žemės mokestis už naudojimąsi jai priklausančiais žemės sklypais (ne už rekreacinius žemės sklypus, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas). Šį mokestį ieškovė moka už jai nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, o atsakovė nėra ieškovės narė ar žemės sklypų bendraturtė, nėra prisijungusi prie žemės sklypuose esančių komunikacijų, todėl ji neturi pareigos mokėti žemės mokestį.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 3 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 4 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Teismai netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias žemės sklypo savininko prievolę mokėti mokesčius gyvenamųjų namų statybos bendrijai, kurios narys jis nėra, nepagrįstai netaikė CK 4.76 straipsnio, Bendrijų įstatymo normų, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos. Teismai nepagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo laikyti atsakovę ieškovės turto (kelio, vandens gręžinio ir pan.) bendraturte ir taikyti CK 4.76 straipsnį ir Bendrijų įstatymo normas.
13.2. Teismai rėmėsi kasacinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020, nors minėta nutartimi byla buvo perduota Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo, o galutinėje šio teismo priimtoje nutartyje buvo konstatuota, kad susiklostę santykiai kvalifikuotini kaip bendraturčių tarpusavio santykiai, susiję su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu, išlaikymu ir priežiūra, reguliuojami CK 4.76 straipsnio ir Bendrijų įstatymo normų. Remdamiesi minėtoje byloje priimta galutine teismo nutartimi, teismai turėjo patenkinti ieškinį. Teismų nurodytoje byloje ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti, kad individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos visuotinio narių susirinkimo nutarimai nesukūrė jiems turtinių prievolių, ir panaikinti jų galiojimą ieškovams nuo priėmimo dienos, o šioje byloje atsakovė neginčijo ieškovės narių susirinkimo protokolų dėl atitinkamų mokesčių ir rinkliavų, priimti sprendimai yra galiojantys, todėl privalo būti vykdomi ieškovės narių ir kitų asmenų. Atsakovė nepasinaudojo galimybe skųsti ieškovės sprendimus CK nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi kasacinio teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2013, nes jos faktinės aplinkybės yra iš esmės kitokios.
13.3. Kasacinis teismas yra išaiškinęs (pvz., 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2012), kad Bendrijų įstatymo nuostatos su atitinkamais pakeitimais taikytinos ir apibrėžiant gyvenamųjų namų statybos bendrijos veikloje atsirandančius teisinius santykius. Ieškovės įstatuose nustatyta, kad jos valdomi, naudojami ir prižiūrimi bendrosios dalinės nuosavybės objektai yra gyvenamųjų namų kvartalo vietiniai inžineriniai tinklai ir bendro naudojimo žemės sklypai, taip pat kad žemės sklypų, gyvenamųjų namų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektais, yra lygios, neatsižvelgiant į tai, ar šie asmenys yra bendrijos nariai. Pagal kasacinio teismo praktiką, buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2003). Bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui ir bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti; taikant šią taisyklę yra teisiškai nereikšminga bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių patiriamos išlaidos, funkcinė paskirtis, bendraturčio, kuriam taisyklė taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-916/2016). Kasacinis teismas 2012 m. lapkričio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2012 išaiškino, jog, remiantis CK 4.76 straipsniu, kiekvienas asmuo, nepaisant to, ar jis yra bendrijos narys, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, įskaitant pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti, proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Nurodytoje byloje konstatuota, kad atsakovas, nuosavybės teise įsigijęs žemės sklypą, perėmė su šiuo daiktu susijusius įsipareigojimus dėl vietinės infrastruktūros, dėl to ieškovės administruojamame kvartale esantys inžineriniai tinklai bendrosios nuosavybės teise priklauso ir atsakovui.
13.4. Atsakovė įsigijo du mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai skirtus žemės sklypus kvartale, suformuotame, padalijus 11 ha žemės sklypą į 83 sklypus. Pagal pradinio žemės sklypo detalųjį planą ir Kauno rajono savivaldybės tarybos (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) su aiškinamuoju raštu, buvo suplanuota pakeisti 81 žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio paskirties į kitos paskirties, t. y. gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos (78 sklypai), inžinerinės infrastruktūros, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos (1 sklypas), inžinerinės infrastruktūros, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų koridorių (2 sklypai), taip pat patikslinti dviejų žemės ūkio paskirties žemės sklypų naudojimo būdą į rekreacinio naudojimo. Detaliuoju planu ginčo teritorijoje buvo suplanuota vykdyti gyvenamųjų namų statybą ir įrengti infrastruktūrą, reikalingą žemės sklypų, gyvenamųjų namų ir žmonių reikmėms užtikrinti. Ieškovė įgijo tris kvartale esančius žemės sklypus, jų paskirtis – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos. Jų pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad kvartale esančių žemės sklypų pirkėjai, juos įsigydami, įsipareigojo tapti bendrijos, kai ji bus įkurta, nariais, o tuo atveju, jeigu jie neįstos į bendriją, jie įsipareigoja proporcingai apmokėti išlaidas daiktų, kurie bus naudojami visų bendrijos teritorijoje esančių namų savininkų, nepriklausomai nuo to, ar jie yra bendrijos nariai, poreikiams tenkinti, išlaikyti ir įstatymuose nustatyta tvarka mokėti kitus susijusius mokesčius, rinkliavas, įmokas. Ieškovė, įsigijusi žemės sklypus, pratęsė kvartalo plėtotojos pradėtus bendro naudojimo turto kūrimo ir priežiūros darbus. Atsakovė, įgijusi du žemės sklypus kvartale, perėmė su jais susijusius įsipareigojimus dėl vietinės infrastruktūros ir tapo jos bendraturtė, nes kvartale esančių žemės sklypų savininkai kartu yra ir kvartalo infrastruktūros bendraturčiai.
13.5. Kasacinis teismas 2019 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-184-701/2019, kurioje buvo sprendžiama dėl Bendrijų įstatymo aiškinimo ir taikymo, perdavė bylą nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui, o šis 2020 m. gegužės 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-671-460/2020, vertindamas, ar ginčas patenka į Bendrijų įstatymo reguliavimo sritį, nurodė sąlygas (aplinkybes), kurioms esant, ginčui taikomas minėtas įstatymas. Šios sąlygos tinka ir nagrinėjamam ginčui, todėl jis patenka į Bendrijų įstatymo reglamentavimo sritį.
13.6. Atsakovės žemės sklypų naudojimo pobūdis yra mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Nors ji nėra pradėjusi namo statybų ir nesikreipė į ieškovę su prašymu prisijungti prie inžinerinių tinklų, kad žemės sklypas būtų tinkamai naudojamas pagal paskirtį, ateityje tokia galimybė bus aktuali. Ieškovės kuriama ir prižiūrima infrastruktūra ir kiti bendrai naudojami objektai yra tiesiogiai susiję su atsakovės žemės sklypų paskirtimi, o atsakovės pareiga prisidėti prie bendrai žemės sklypų (su statiniais ar be jų) grupei kuriamos infrastruktūros ir jos išlaikymo nesietinas su faktiniu naudojimusi šia infrastruktūra.
13.7. Pagal detalųjį planą, Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimą ir aiškinamąjį raštą, kvartale planuojama tiekti vandenį iš projektuojamų keturių artezinių gręžinių. Ieškovės 2020 m. kovo 7 d. susirinkime buvo nuspręsta atlikti veikiančio vandens gręžinio profilaktiką, pabaigti įrengti ir paleisti antrą vandens gręžinį, nuo balandžio mėnesio į sąskaitą įtraukiant kiekvienam žemės sklypui po 10 Eur už jo įrengimą. Ieškovė pagrįstai įtraukė į atsakovei išrašytas sąskaitas mokestį už šį gręžinį. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos raštas ir duomenų patikrinimo vietoje aktai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje įrengtas apšvietimas, dalis šaligatvio, gatvės danga – žvyrkelis, gatvės plotis 5,5 m, įrengti du arteziniai gręžiniai. Atsakovė gali patekti į savo sklypus tik per šią ieškovės prižiūrimą gatvę, todėl ji privalo prisidėti prie kelio tiesimo ir priežiūros išlaidų, o nesutikdama su ieškovės sąskaitoje nurodyta mokėjimo prievole atsakovė gali ją ginčyti. Teismai nustatė, kad atsakovė naudojasi (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa, tačiau nusprendė, esą ieškovė sąskaitose nėra nurodžiusi šios gatvės įrengimo, eksploatavimo ar naudojimosi ja išlaidų, nors, pavyzdžiui, 2022 m. gegužės 20 d. visuotiniame ieškovės narių susirinkime buvo nuspręsta kiekvienam sklypui nustatyti papildomą vienkartinę 200 Eur rinkliavą kelio remontui ir ši suma yra įtraukta į 2022 m. liepos 31 d. sąskaitas. Į sąskaitas įtrauktas žemės mokestis už šios gatvės užimamus žemės sklypus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo neturintis galimybės nustatyti, kokia dalimi atsakovė ateityje turėtų prisidėti prie kelio įrengimo, nors ieškovės narių susirinkimų protokoluose yra nurodytos konkrečiais metais kelio darbams planuojamos surinkti sumos, o 10 Eur įmokos kelių tiesimo darbams įtrauktos į sąskaitas. Atsakovė turi prisidėti prie kelių įrengimo tiek pat, kiek ir ieškovės nariai. Ieškovė pagrįstai įtraukė į sąskaitas steigiamojo susirinkimo protokolu nustatytą administravimo mokestį. Bendrojo naudojimo objektų kūrimas, užbaigimas, administravimas ir priežiūra – tai pagrindinė ieškovės veikla, ji susijusi su visų žemės sklypų savininkų interesais, todėl negalima nustatyti, kokia jos dalis skiriama ieškovės nariams ir kitiems asmenims. Atsakovės prievolė mokėti kaupiamąsias lėšas kyla narių susirinkimų protokolų ir teisės normų (CK 4.82 straipsnio 4 dalis, Bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalis) pagrindu, todėl į sąskaitas pagrįstai įtraukti mokėjimai į kaupiamąjį fondą.
14. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
14.1. Teismai teisingai nurodė, kad CK 4.76 straipsnį ir Bendrijų įstatymą gyvenamųjų namų statybos bendrijos veikloje atsirandantiems teisiniams santykiams galima taikyti tik tada, kai bendrojo naudojimo objektai priklauso asmenims bendrosios nuosavybės teise, o šiuo atveju tokia situacija nesusiklostė. Ieškovė nepagrįstai nurodo, esą teismai neturėjo remtis kasacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020; tai, kad vėliau iš naujo bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nustatė faktines aplinkybes, jog atitinkamas turtas bylos šalims priklauso bendrosios nuosavybės teise, savaime nepaneigia kasacinio teismo pateiktų išaiškinimų. Teismai nustatė, kad ieškovei (jos nariams) ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise nepriklauso joks turtas, ieškovė kasaciniame skunde neteigia, kad teismai, padarydami šią išvadą, netinkamai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias normas. Ji nurodo, kad šią aplinkybę teismai nustatė nepagrįstai remdamiesi kasacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2013, ir pati remiasi nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2012, tačiau bylai reikšmingas aplinkybes teismai nustatė remdamiesi įrodymais, o ne kasacinio teismo išaiškinimais dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ir kitose panašiose kasacinio teismo nutartyse pateiktais išaiškinimais. Visa ieškovės nurodyta kasacinio teismo ir kitų teismų praktika yra aktuali tik tuo atveju, kai žemės sklypo savininkas, nepaisant to, ar jis yra bendrijos narys, turi turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise su gretimų žemės sklypų savininkais, esančiais ar ne jų bendrąją dalinę nuosavybę administruojančios bendrijos nariais. Nei įgydama žemės sklypus, nei vėliau atsakovė neįgijo nuosavybės teisės į kitą turtą, nedalyvavo steigiant ieškovę, nėra prisijungusi prie bendrų komunikacijų ir nesinaudoja bendra infrastruktūra.
14.2. Ieškovė nurodo, kad pirkimo–pardavimo sutartyje, kuria ji įgijo susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų žemės sklypus su nebaigtomis statyti inžinerinėmis komunikacijomis, pardavėjas patvirtino, jog jam priklausiusių žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartyse nustatytas pirkėjų įsipareigojimas tapti planuojamos įsteigti gyvenamųjų namų statybos bendrijos nariais, o jais netapus – apmokėti išlaidas bendram turtui išlaikyti ir įstatymuose nustatyta tvarka mokėti kitus susijusius mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Tačiau ji nedetalizavo, ką šios aplinkybės pagrindžia, be to, nesirėmė jomis nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Atsakovė jai priklausančius žemės sklypus įgijo iš varžytynių, ji nesudarė jokių susitarimų su buvusiu žemės sklypo savininku, nei įgijimo metu, nei šiuo metu Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota daiktinių teisių apribojimų ar su nuosavybės teise į daiktus susijusių apribojimų ir atsakovė jų neprisiėmė.
14.3. Trys susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų žemės sklypai su nebaigtomis statyti inžinerinėmis komunikacijomis nuosavybės teise priklauso ieškovei, o ne atsakovei. Šių žemės sklypų pardavėjas juos įgijo iš varžytynių (po to, kai atsakovė varžytynėse įgijo savo žemės sklypus) ir įrengė inžinerines komunikacijas, turėdamas tikslą perleisti jam priklausančius mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos žemės sklypus, o šiuos perleidęs pardavė pirkėjų įsteigtai bendrijai susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų žemės sklypus su nebaigtomis statyti inžinerinėmis komunikacijomis. Atsakovė nedalyvavo statant ar įgyjant inžinerinius tinklus, nebaigta inžinerinių komunikacijų statyba buvo pradėta buvusio jos savininko ir nebaigus statybos perleista ieškovei, turinčiai teisę tęsti jų statybą tokiomis pačiomis sąlygomis, t. y. atsakovei nedalyvaujant. Byloje nepateikta jokių duomenų, kad atsakovė kuriuo nors iš įstatyme įtvirtintų nuosavybės teisių įgijimo būdų būtų įgijusi nuosavybės teisę į ieškovės (ar jos narių) inžinerinę infrastruktūrą.
14.4. Vien tai, kad sutampa atsakovės žemės sklypo ir kitų į ieškovės administruojamą teritoriją patenkančių žemės sklypų pagrindinė naudojimo paskirtis ir naudojimo būdas, nesukuria atsakovei bendrosios nuosavybės teisės į ieškovės (ar jos narių) nuosavybę. Byloje nustatyta, kad atsakovė nesinaudoja ir neturi poreikio naudotis ieškovei priklausančia infrastruktūra. Kasacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-378/2020 išaiškinta, kad tol, kol bendrosios nuosavybės neturintis žemės sklypo savininkas netampa bendrijos nariu arba nebūdamas bendrijos nariu nekompensuoja už bendrijos narių lėšomis sukurtą infrastruktūrą, jis netampa tokios infrastruktūros bendraturtis.
14.5. Teismai nenustatė atsakovės naudojimosi ieškovei priklausančia (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa (tarp viešosios (duomenys neskelbtini) gatvės ir (duomenys neskelbtini) upelio), o pasisakė dėl patekimo į atsakovei priklausančius žemės sklypus galimybių. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad į atsakovei priklausančius žemės sklypus galima įvažiuoti iš (duomenys neskelbtini) gatvės per (duomenys neskelbtini) gatvę, t. y. per ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalį, į kurią ieškovė nėra investavusi jokių lėšų kelio dangai įrengti. Apeliacinės instancijos teismas patvirtino šias aplinkybes ir papildomai nurodė, kad šalia atsakovės žemės sklypų esanti (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa nėra įrengta ir naudojama, nėra sujungta su (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa už upelio, atsakovė nesinaudoja ieškovei priklausančiomis gatvėmis. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad prašyti atlyginimo už svetimo turto naudojimą galima iš juo besinaudojančio asmens. Atsakovė yra savininkė žemės sklypų, į kuriuos patekti galima naudojantis ieškovei priklausančia žemės sklypo dalimi ((duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa); jeigu ieškovė šioje žemės sklypo dalyje įrengtų kelio dangą ir atsakovė naudotųsi šiuo keliu, ieškovė galėtų reikalauti iš atsakovės teisingai atlyginti už naudojimąsi svetimu daiktu. Atsakovei išreiškus poreikį naudotis šiuo keliu ar faktiškai pradėjus juo naudotis, pirmiausia turėtų būti išnaudotos galimybės šalims sandoriu nustatyti atsakovės naudojimosi keliu, jo įrengimo, priežiūros, atlyginimo už naudojimąsi keliu dydį ir kitas sąlygas, o joms dėl to nesutarus, ginčas galėtų būti sprendžiamas teisme. Ieškovė nepagrįstai reikalauja iš atsakovės vykdyti jos narių susirinkimų sprendimus.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl naujai suformuotoje mažaaukščių gyvenamųjų namų teritorijoje esančių sklypų savininkų pareigos apmokėti sklypams pagal paskirtį naudoti būtinos inžinerinės infrastruktūros sukūrimo ir išlaikymo išlaidas
18. Nagrinėjamoje byloje ieškovė kaip reikalavimo priteisti iš atsakovės 3758,82 Eur skolos faktinį pagrindą nurodė tai, kad atsakovė privalo šią sumą sumokėti už bendrojo naudojimo objektų (inžinerinės infrastruktūros) sukūrimą, priežiūrą ir eksploatavimą, kadangi ji, nors ir nėra ieškovės narė, kartu su kitais toje pačioje gyvenamųjų namų teritorijoje esančių sklypų savininkais yra teritorijos detaliajame plane nurodytiems sklypams pagal paskirtį naudoti būtinų jau sukurtų ir ieškovės prižiūrimų bendrojo naudojimo objektų (inžinerinės infrastruktūros) bendraturtė, taip pat taps bendraturte ir tų bendrojo naudojimo objektų (inžinerinės infrastuktūros), kurie, kaip nurodyta teritorijos detaliajame plane, turi būti ir bus sukurti.
19. Atsakovė teigia, kad nei įgydama nuosavybės teise du žemės sklypus, nei vėliau ji neįgijo kartu su kitais asmenimis nuosavybės teisės į kitą turtą, nedalyvavo steigiant ieškovę, nėra prisijungusi prie bendrų komunikacijų ir nesinaudoja bendra infrastruktūra, todėl nėra skolinga ieškovei.
20. Byloje nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso du neužstatyti žemės sklypai mažaaukščių gyvenamųjų namų teritorijoje. Tiek atsakovei, tiek ir kitiems savininkams priklausantys šioje mažaaukščių gyvenamųjų namų teritorijoje esantys sklypai buvo suformuoti padalijus 11 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą į 83 žemės sklypus, pakeitus jų paskirtį. Atsakovė nurodo, kad sklypus ji įgijo iš varžytynių 2012 metais. Atsakovė nėra ieškovės, kuri įsteigta 2018 metais, narė. Ieškovė iš likviduojamos UAB „Litectus“ 2018 m. birželio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įgijo inžinerinei infrastruktūrai skirtus 3 kitos paskirties (du – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų koridorių, vieną – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų) žemės sklypus su juose esančiais pradėtais ir nebaigtais statyti inžinerinės infrastruktūros objektais, kurie nėra registruoti Nekilnojamojo turto registre.
21. Teisėjų kolegija pažymi, kad, atsižvelgiant į ieškovės nurodomą ieškinio faktinį pagrindą (žr. šios nutarties 18 punktą), ginčui nagrinėjamoje byloje išspręsti aktualus teisinis reguliavimas, kuriuo nustatytos naujai suformuotoje mažaaukščių gyvenamųjų namų teritorijoje esančių sklypų savininkų pareigos tiek, kiek jos (ne)susijusios su sklypui pagal paskirtį naudoti būtinos inžinerinės infrastruktūros sukūrimo ir išlaikymo išlaidų apmokėjimu.
22. Pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, teisė naudotis nuosavybės teise priklausančiu objektu yra viena iš savininko teisių turinį sudarančių teisių.
23. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad daikto naudojimas pagal paskirtį sietinas ne tik su faktiniu daikto pritaikomumu (galimybe gauti naudą, kurią paprastai galima gauti pasinaudojus daikto savybėmis), bet ir su daiktui nustatytu teisiniu režimu, kuris, be kita ko, apima ir teisės aktais nustatytą daikto paskirtį, naudojimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTgxLTQwMy8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-181-403/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-181-403/2023">e3K-3-181-403/2023</a>, 38 punktas).
24. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Šio įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje nustatyta, kad žemės sklypo naudojimo būdas – teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nurodyta veikla, kuri teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemėje.
25. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme įtvirtinta, kad teritorijų planavimo dokumentai – kompleksinio (bendrieji ir detalieji planai) ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose grafiškai ir raštu pateikiami teritorijų naudojimo, tvarkymo, apsaugos priemonių, teritorijų vystymo reikmių ir sąlygų sprendiniai (2 straipsnio 27 dalis); teritorijų planavimo dokumento sprendinys – grafiškai ir raštu išreikštas teritorijų planavimo uždavinių sprendimo rezultatas (2 straipsnio 28 punktas).
26. Kaip minėta šios nutarties 20 punkte, padalijus 11 ha žemės ūkio paskirties sklypą ir pakeitus paskirtį buvo suformuoti, be kita ko, 78 sklypai, kurių naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, taip pat 3 kitos paskirties sklypai, kurie skirti inžinerinei infrastruktūrai.
27. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, inžinerinė infrastruktūra – įvairių veiklos sričių, aprūpinančių ūkį ir gyventojus, objektai: inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos ar aplinkos kokybei gerinti reikalingi objektai. Pagal CK 4.19 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu, yra pagrindinio daikto priklausiniai.
28. Kadangi inžinerinės infrastruktūros objektai yra būtini, kad jais naudojantis būtų galimybė panaudoti pagal paskirtį mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai skirtus žemės sklypus, kitos paskirties sklypuose esantys inžinerinės infrastruktūros objektai yra mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai skirtų žemės sklypų priklausiniai, t. y. antraeiliai daiktai. Mažaaukščių gyvenamųjų namų teritorijoje esančios inžinerinės infrastruktūros ir galimybės naudotis jos objektais esminė reikšmė – galimybės mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai skirtų žemės sklypų savininkams vykdyti imperatyviomis teisės normomis (Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas) nustatytą pareigą – naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, sudarymas.
29. Taigi, nors buvęs vientisas pagrindinis daiktas (11 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas) buvo padalytas į atskirus daiktus (83 žemės sklypus) ir buvo pakeista jų paskirtis, nustatytas (patikslintas) naudojimo būdas, pobūdis (pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes bei byloje esančius dokumentus (be kita ko, Kauno rajono savivaldybės tarybos (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo suformuoti 78 sklypai, kurių naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, 3 kitos paskirties (du – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų koridorių, vienas – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų), 2 žemės ūkio paskirties sklypų naudojimo būdas pakeistas į rekreacinio naudojimo), 78 mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai skirti sklypai, dėl kurių suformavimo ir galimybės naudoti pagal paskirtį buvo suformuoti kiti 5 sklypai, išlaikė funkcinį ryšį su kitais, be kita ko, inžinerinei infrastruktūrai skirtais sklypais.
30. Vadinasi, 3 sklypai (du – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų koridorių, vienas – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų) pagal funkcinį ryšį vertintini kaip 78 mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai skirtų sklypų priklausiniai (CK 4.13 straipsnio 2 dalis, 4.19 straipsnio 1 dalis).
31. CK 4.14 straipsnyje nustatyta, kad antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip (1 dalis); o kai pagrindinio daikto perleidimo kito asmens nuosavybėn metu kyla ginčas dėl antraeilio daikto likimo, kartu su pagrindiniu daiktu perleidžiamas to asmens nuosavybėn ir antraeilis daiktas, jeigu neįrodyta, kad turi būti pasielgta priešingai (2 dalis).
32. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog priklausinys nebūtinai turi priklausyti pagrindinio daikto savininkui nuosavybės teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjY0LTQwMy8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-264-403/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-264-403/2023">e3K-3-264-403/2023</a> 67 punktą; 2025 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtODEtNDAzLzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-81-403/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-81-403/2025">e3K-3-81-403/2025</a> 43 punktą).
33. Teisėjų kolegija pažymi, kad daikto vertė tiesiogiai susijusi su tokio daikto savininko teisių turinį sudarančių teisių apimtimi, jų (ne)suvaržymais bei įgyvendinimo (ne)ribojimais. Plačiausias savininko teisių turinį sudarančių teisių, ypač teisės naudoti daiktą, turinys, įvairiausi galimi teisių įgyvendinimo būdai nulemia didžiausią daikto vertę. Kadangi naudojimasis mažaaukščių gyvenamųjų namų teritorijoje esančiais inžinerinės infrastruktūros objektais sudaro galimybę maksimaliai įgyvendinti naudojimosi mažaaukščiams gyvenamiesiems namams statyti skirtais žemės sklypais ir juose esančiais namais bei kitais statiniais teisę (patekti į sklypus tinkamai įrengtais keliais (šaligatviais), naudotis į sklypą ir jame esančius statinius tiekiama elektros energija, vandeniu, šiluma, nuotekų tinklais pašalinti nuotekas ir pan.), tokie inžinerinės infrastruktūros objektai paprastai lemia pagrindinių daiktų, t. y. mažaaukščiams gyvenamiesiems namams statyti skirtų žemės sklypų ir juose esančių namų bei kitų statinių, vertės padidėjimą. Inžinerinės infrastruktūros sklypai ir juose esantys šios infrastruktūros objektai, kaip antraeiliai daiktai, paprastai neturi savarankiškos vertės, išskyrus retas išimtis (pvz., subjekto, kuris, vykdydamas ūkinę komercinę veiklą, viešųjų sutarčių pagrindu parduoda energiją, nuosavybės teise turimi energijos perdavimo tinklai). Tai patvirtina ir byloje teismų nustatytos faktinės aplinkybės, kad UAB „Litectus“ ir ieškovė 2018 m. birželio 21 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria tris inžinerinei infrastruktūrai skirtus žemės sklypus su juose esančiais pradėtais, bet nebaigtais kurti inžinerinės infrastruktūros objektais ieškovė nupirko už simbolinę vieno euro kainą.
34. Todėl CK 4.40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reguliavimas, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, šioje byloje turėtų būti aiškinamas, kaip nustatantis, jog 78 mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai skirtų sklypų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso kiti 5 sklypai (3 kitos paskirties (du – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų koridorių, vienas – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų) ir 2 rekreacinio naudojimo) su juose esančiais nekilnojamaisiais daiktais, be kita ko, inžinerinės infrastruktūros objektais, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip. Tik toks aiškinimas derėtų su Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 26 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, kuriuo nustatyta, kad teritorijų planavimas – tai pagal šio ir kitų įstatymų, taip pat jų įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus vykdomas procesas, kuriuo siekiama darnaus teritorijų vystymo ir kuris apima žemės naudojimo prioritetų, aplinkosaugos, visuomenės sveikatos saugos, paveldosaugos ir kitų priemonių nustatymą, gyvenamųjų vietovių, gamybos, inžinerinės ir socialinės infrastruktūros sistemų kūrimą, sąlygų gyventojų užimtumui reguliuoti ir veiklai plėtoti sudarymą, visuomenės ir privačių interesų suderinimą.
35. Įvertinusi pirmiau pateiktą nagrinėjamoje byloje taikytiną teisinį reguliavimą ir jo išaiškinimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal ieškovės nurodomą ieškinio faktinį pagrindą įrodinėjimo dalyką nagrinėjamoje byloje sudaro teisiškai reikšmingos aplinkybės, susijusios su Kauno rajono savivaldybės tarybos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto šios nutarties 29 punkte nurodyto 11 ha žemės sklypo detaliojo plano sprendinių, pagal kuriuos trijuose kitos paskirties žemės sklypuose turi būti sukurta inžinerinė infrastruktūra, kuri būtina, kad būtų galima naudoti pagal paskirtį mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai skirtus žemės sklypus, vykdytojo (vykdytojų) ir subjekto, kuris taps sukurtų inžinerinės infrastruktūros objektų savininku, nustatymu.
36. Teisėjų kolegija pažymi, kad Kauno rajono savivaldybės tarybos (duomenys neskelbtini) sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo metu galiojusios Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos 2 straipsnio 22 dalyje buvo nustatyta, jog planų vykdytojai yra Vyriausybė arba jos įgalioti viešojo administravimo subjektai, savivaldybės administracijos direktorius, juridiniai ir fiziniai asmenys, žemės savininkai, valdytojai ir naudotojai, vykdantys veiklą suplanuotoje teritorijoje, naudojantys žemę, gamtos ir kultūros išteklius.
37. Kaip matyti iš Kauno rajono savivaldybės tarybos (duomenys neskelbtini) sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno apskrities viršininkas, remdamasis detaliuoju planu, turėjo nuspręsti dėl detaliajame plane nurodyto 11 ha sklypo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo, šio sklypo padalijimo, nustatyti servitutus ir teritorijų tvarkymo režimo reglamentą. Nors šio teisingam ginčo nagrinėjamoje byloje išsprendimui reikšmingo dokumento byloje nėra, iš byloje esančių kitų dokumentų (pvz., Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo apie atsakovei priklausančius mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai skirtus žemės sklypus) matyti, kad tai, kas nurodyta pirmiau, Kauno apskrities viršininkas išsprendė (duomenys neskelbtini) įsakymu.
38. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl Kauno rajono savivaldybės tarybos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto šios nutarties 29 punkte nurodyto 11 ha žemės sklypo detaliojo plano sprendinių, pagal kuriuos trijuose kitos paskirties žemės sklypuose turi būti sukurta inžinerinė infrastruktūra (būtina naudoti pagal paskirtį mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai skirtus žemės sklypus), vykdytojo (vykdytojų) ir subjekto, kuris taps sukurtų inžinerinės infrastruktūros objektų savininku, negali būti pernelyg sureikšminta faktinė aplinkybė, kad 2018 m. birželio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovė nupirko iš UAB „Litectus“ inžinerinei infrastruktūrai skirtus tris žemės sklypus su juose esančiais pradėtais, bet nebaigtais kurti inžinerinės infrastruktūros objektais, kadangi, pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, bendrijos steigimas yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės valdymo būdų. Tai, kad ieškovė pavadinta ne gyvenamųjų namų savininkų, bet gyvenamųjų namų statybos bendrija, nesuponuoja kitokio statuso dėl jos veiklos, susijusios su inžinerinės infrastruktūros objektų kitos paskirties sklypuose sukūrimu, valdymu (priežiūra), nuosavybės teisės į šiuos objektus (ne)įgijimu. Be to, kaip minėta šios nutarties 33 punkte, 2018 m. birželio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartimi tris inžinerinei infrastruktūrai skirtus žemės sklypus su juose esančiais pradėtais, bet nebaigtais kurti inžinerinės infrastruktūros objektais ieškovė nupirko iš UAB „Litectus“ už simbolinę vieno euro kainą; inžinerinės infrastruktūros sklypai ir juose esantys šios infrastruktūros objektai, kaip antraeiliai daiktai, paprastai neturi savarankiškos vertės, tačiau lemia pagrindinių daiktų, t. y. mažaaukščiams gyvenamiesiems namams statyti skirtų žemės sklypų ir juose esančių namų bei kitų statinių, vertės padidėjimą.
39. Kaip konstatuota šios nutarties 35 punkte, įrodinėjimo dalyką nagrinėjamoje byloje sudaro teisiškai reikšmingos aplinkybės, susijusios su Kauno rajono savivaldybės tarybos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto šios nutarties 29 punkte nurodyto 11 ha žemės sklypo detaliojo plano sprendinių, pagal kuriuos trijuose kitos paskirties žemės sklypuose turi būti sukurta inžinerinė infrastruktūra, būtina naudoti pagal paskirtį mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai skirtus žemės sklypus, vykdytojo (vykdytojų) ir subjekto, kuris taps sukurtų inžinerinės infrastruktūros objektų savininku, nustatymu. Kadangi bylą nagrinėję teismai kilusio ginčo iš esmės neišnagrinėjo, nenustatė faktinių aplinkybių, turinčių teisinę reikšmę, sprendžiant dėl minėtų detaliojo plano sprendinių vykdytojo (vykdytojų) ir subjekto, kuris taps sukurtų inžinerinės infrastruktūros objektų savininku, nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, jog buvo neatskleista bylos esmė. Kasacinis teismas faktinių bylos aplinkybių nenustato, o sprendžia tik su teisės taikymu susijusius klausimus (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Bylos esmės neatskleidimas yra esminis proceso teisės normų pažeidimas, dėl kurio, byloje nesant įvertintų visų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti reikalingų įrodymų, byla negali būti išnagrinėta iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 360 straipsnis). Dėl to skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis ir pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintini, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kad nagrinėdamas šią bylą pirmosios instancijos teismas nustatytų pirmiau minėtas teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios sudaro įrodinėjimo dalyką nagrinėjamoje byloje (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 340 straipsnio 5 dalis, 360 straipsnis).
40. Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, nuspręstų, jog atsakovė privalo sumokėti dalį inžinerinės infrastruktūros objektų sukūrimo ir išlaikymo išlaidų, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitiktų tik toks dalies, proporcingai kuriai mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai skirtų sklypų savininkai privalo apmokėti inžinerinės infrastruktūros sukūrimo ir išlaikymo išlaidas ir kokios dalies bendraturčiais jie paprastai turėtų tapti, nustatymo būdas, pagal kurį mokėjimų dydis tiems objektams, kurių dydis priklauso nuo teritorijos dydžio (pvz., keliai), sukurti turi būti apskaičiuojamas atsižvelgiant į nuosavybės teise turimų mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai skirtų sklypų plotą, o tų objektų, kurie sietini su mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai skirtų sklypų skaičiumi (pvz., giluminiai vandens gręžiniai), bet ne su teritorijos dydžiu, – atsižvelgiant į nuosavybės teise turimų mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai skirtų sklypų skaičių.
41. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neteisingai nusprendė, jog atsakovė neturi pareigos mokėti dalį inžinerinės infrastruktūros sukūrimo ir išlaikymo išlaidų dėl to, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė privalo jungtis prie ieškovės turimos infrastruktūros ir negali savo sklypuose įsirengti vandens gręžinio, nuotekų siurblinės. Atsakovei, kaip mažaaukščių namų statybai skirtų sklypų, esančių teritorijoje, kurios detalusis planas patvirtintas Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimu, savininkei, pareiga jungtis prie inžinerinės infrastruktūros objektų kyla iš detaliojo plano sprendinių, kurie privalomi, kol detalusis planas nėra pakeistas. Tik jeigu atsakovė pateiktų į bylą įrodymus, kad detalusis planas pakeistas taip, jog ji nuosavybės teise turimus mažaaukščių namų statybai skirtus sklypus gali naudoti pagal paskirtį nesinaudodama mažaaukščių namų statybai skirtų sklypų teritorijos bendra inžinerine infrastruktūra (turi teisę įsirengti atskirą privažiavimo kelią, vandens gręžinį ir pan.), būtų pagrindas spręsti, kad atsakovė minėtos pareigos neturi.
42. Dėl atsakovės argumentų, kad nei įgydama nuosavybės teise du žemės sklypus, nei vėliau ji neįgijo kartu su kitais asmenimis nuosavybės teisės į kitą turtą, nedalyvavo steigiant ieškovę, nėra prisijungusi prie bendrų komunikacijų ir nesinaudoja bendra infrastruktūra, todėl nėra skolinga ieškovei, teisėjų kolegija pažymi, kad galimi atvejai, kai daikto savininkas, neišreiškęs valios tapti bendraturčiu, tampa su nuosavybės teise turimu funkciškai susijusio daikto (daiktų) bendraturčiu įstatymo pagrindu. Tai nustatyta, pvz., CK 4.82 straipsnio 1 dalyje, įtvirtinančioje, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Šiuo aspektu teisinis reguliavimas panašiai turėtų būti aiškinamas ir nagrinėjamoje byloje. Šios nutarties 34 punkte minėta, kad, pagal, be kita ko, CK 4.40 straipsnio 1 dalyje nustatytą reguliavimą, 78 mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai skirtų sklypų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso kiti 5 sklypai (3 kitos paskirties (du – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų koridorių, vienas – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų) ir 2 rekreacinio naudojimo) su juose esančiais nekilnojamaisiais daiktais, be kita ko, inžinerinės infrastruktūros objektais, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip. Todėl ieškovei kyla pareiga įrodyti, kad inžinerinės infrastruktūros objektai, kurie jau sukurti ir (ar) kurie pagal detalųjį planą turi būti sukurti ir bus sukurti ateityje, nuosavybės teise priklauso (priklausys) mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai skirtų sklypų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, o atsakovei kyla pareiga įrodyti, kad pagal įstatymą ar sutartį inžinerinės infrastruktūros objektai, kurie jau sukurti ir (ar) kurie pagal detalųjį planą turi būti sukurti ir bus sukurti ateityje, nuosavybės teise priklauso (priklausys) ne mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai skirtų sklypų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, o kitam asmeniui (kitiems asmenims) ir dėl to visas mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai skirtiems sklypams pagal paskirtį naudoti būtinos inžinerinės infrastruktūros sukūrimo ir išlaikymo išlaidas privalo apmokėti kitas asmuo (kiti asmenys).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
43. Kasaciniam teismui nusprendus civilinę bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93, 96 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 straipsniu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 4 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 3 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Algirdas Taminskas
Egidija Tamošiūnienė
Eglė Zemlytė
