Dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 28 d. nutarties peržiūrėjimo

(S) Nr. DOK-1729

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11820-2021-7

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. balandžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas) ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2023 m. kovo 28 d. paduotu atsakovo T. D. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 28 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovas T. D. padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 28 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės E. J. ieškinys dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo ir atmestas atsakovo priešieškinis. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra: 1) materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui; 2) jeigu teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos; 3) jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.

Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tuo atveju, kai jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina pateikti teisinius argumentus dėl pažeistos (pažeistų) materialiosios ar proceso teisės normą (normų), ir tai, kad šis (šie) teisės pažeidimas (pažeidimai) turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Ypatingas dėmesys kasaciniame skunde turi būti teikiamas argumentams, kad šis teisės pažeidimas (pažeidimai) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios kasacinio teismo suformuotos praktikos.

Atsakovo paduotame kasaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai: 1) byla apeliacine tvarka išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, nes teisėjas T. R. buvo šališkas, o tai yra absoliutus teismo nutarties negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas); 2) teismai netinkamai taikė CK 3.192 straipsnį bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes, konstatuodami esminį vaikų poreikių pasikeitimą, nenustatinėjo individualių jų poreikių ir metinės poreikių tenkinimo sumos, o to nenustačius, neaišku, kokia dalimi prie išlaikymo turi prisidėti ieškovė ir atsakovas; 3) teismai turėjo vadovautis CPK 376 straipsniu ir viršyti atsakovo priešieškinio pareikštus reikalavimus, sumažinant iš jo priteisto išlaikymo vaikams dydį, atsižvelgdami į tai, kad atsakovas, atostogaudamas su vaikais, tenkina jų kasdienius poreikius, be to, tinkamai vykdo teismo nustatytą bendravimo su vaikais tvarką; 4) teismai pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalį, 331 straipsnio 4 dalį, nes neatsakė į pagrindinius atsakovo patikslinto priešieškinio ir apeliacinio skundo argumentus; 5) teismai nenustatė tikrosios ieškovės turtinės padėties, o atsakovo pajamas apskaičiavo neišskaitę iš jų mokesčių, dėl to nepagrįstai nusprendė, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė ir jam tenka didesne dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo; 6) teismai netinkamai taikė Išmokų vaikams įstatymo nuostatas dėl valstybės mokamų vaikui išmokų ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos; 7) ieškovė keletą kartų tikslino ieškinio reikalavimus, tačiau pirmosios instancijos teismas neįpareigojo ir nenustatė atsakovui termino pateikti atsiliepimą į patikslintus ieškinius, taip pažeidė CPK 142 straipsnį. Atsiliepime į pradinį ieškinį ir viso proceso metu atsakovas sutiko tik su dalimi ieškinio reikalavimų, o kitus ieškinio reikalavimus prašė atmesti, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas su jais sutinka.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Grąžintinas sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti T. D. (a. k. duomenys neskelbtini) 149 (vieną šimtą keturiasdešimt devynis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. kovo 28 d. AB „SEB bankas“, mokėjimo nurodymo Nr. 8419.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas

Donatas Šernas

Jūratė Varanauskaitė