Dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 1 d. nutarties

Baudžiamoji byla Nr. 2K-274-696/2017

Teisminio proceso Nr. 1-13-1-02686-2013-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4.6.2.2 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Vytauto Masioko ir Vytauto Piesliako (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,

įtariamųjų gynėjams advokatams Edmundui Budvyčiui, Audriui Juozapavičiui,

nukentėjusiajam F. B.,

nukentėjusiųjų F. B. ir G. B. atstovei advokatei Jurgitai Karvelei,

vertėjai Loretai Kireilytei,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Rolando Imbraso ir įtariamųjų A. T. (A. T.) ir A. K. kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 1 d. nutarties.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nuosprendžiu A. T. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalį ir 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių;

A. K. išteisinta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, jai nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Paliktas nenagrinėtas nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų F. B. (F. B.) ir G. B. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 1 d. nutartimi panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nuosprendis ir perduota byla Vilniaus apygardos vyriausiajam prokurorui dėl netinkamai surašyto kaltinamojo akto (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vytauto Piesliako pranešimą, prokuroro ir nukentėjusiųjų atstovės, prašiusių prokuroro kasacinį skundą tenkinti, įtariamųjų gynėjų, prašiusių palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

1. A. T. buvo kaltinamas pagal BK 176 straipsnio 1 dalį tuo, kad, būdamas darbdavio įgaliotas asmuo, pažeidė darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas: A. T., AB „V.“ 2010 m. balandžio 19 d. direktoriaus įsakymu Nr. 101k ir 2012 m. balandžio 12 d. direktoriaus įsakymu Nr. 77k būdamas paskirtas akytojo betono cecho viršininku nuo 2010 m. balandžio 20 d. iki 2011 m. spalio 13 d. bei nuo 2012 m. balandžio 16 d. iki 2013 m. liepos 15 d. ir būdamas atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą visais su darbu susijusiais aspektais pagal AB „V.“ valdybos pirmininko direktoriaus 2008 m. gruodžio 18 d. patvirtintų AB „V.“ gamybos cechų pareiginių nuostatų 6.1 punktą, privalėdamas ceche organizuoti darbą vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu, darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais, darbo priemonių techniniais dokumentais, pagal šių nuostatų 6.7 punktą privalėdamas kiekvienam darbuotojui sudaryti saugias ir sveikas darbo sąlygas ir užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą visais su darbu susijusiais aspektais, imtis būtinų priemonių darbuotojų saugai užtikrinti ir sveikatai apsaugoti, kad darbo aplinka ir darbo vietos atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus ir Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą, pagal šių nuostatų 6.18 punktą privalėdamas aprūpinti darbuotojus darbo drabužiais, asmeninėmis apsaugos priemonėmis, kurios turi būti pritaikytos darbui, patogios, nesudarytų papildomo pavojaus darbuotojų saugai, laiku patikrintos, ir reikalauti, kad darbuotojai asmenines apsaugos priemones nešiotų, pažeidė šiuos reikalavimus: neišdavė F. B. asmeninės apsaugos priemonės – apsauginių akinių, saugančių akis nuo cheminio nudegimo, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe. 2013 m. rugsėjo 17 d., apie 8.30 val., AB „V.“ akytojo betono ceche Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pavėluotai suveikus požeminės talpyklos dangčio atidarymo cilindrui, iš talpyklos išsiveržęs mišinys, kurio sudėtyje buvo kalkių, aptaškė šalia įrenginio esančio F. B. veidą bei akis ir sukėlė jam abiejų akių cheminį nudegimą, dėl to jis patyrė sunkų kūno sužalojimą.

1.1. A. T. buvo kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, o A. K. buvo kaltinama pagal BK 300 straipsnio 1 dalį tuo, kad A. T. organizavo tikro dokumento suklastojimą, o A. K. suklastojo tikrą dokumentą, būtent: jis, būdamas AB „V.“ akytojo betono cecho viršininkas, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku AB „V.“ patalpose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), perdavė A. K. tam, kad ši įrašytų tikrovės neatitinkančius duomenis, tikrą F. B. darbuotojo asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelę. Po to A. K. šios kortelės 4-ame lape pakeitė datos įrašo „2012.05.29“ pirminę reikšmę – dienos skaičiuje „29“ skaitmenį „0“ pakeitė į skaitmenį „9“, prirašydama kita rašymo priemone papildomą vertikalų elementą, taip pakeisdama datą iš „2012.05.20“ į „2012.05.29“, bei kortelės 4-ame lape, lentelės 2–4 eilutėse, kita rašymo priemone prirašė rankraštinius įrašus „2 Apsauginiai akiniai vnt. 1“, „3 Apsauginės ausinės vnt. 1“, „4 Darbinės pirštinės por. 1“, taip suklastojo tikrą dokumentą.

2. Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Rolandas Imbrasas kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 1 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

2.1. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kasaciniame skunde remiamasi teismų praktika (kasacinėmis nutartimis baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjUvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-65/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-65/2007">2K-65/2007</a>, 2K-35/2006, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTM5LzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-139/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-139/2006">2K-139/2006</a>, 2K-247/2006) ir nurodoma, kad BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą sprendimą panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui apeliacinės instancijos teismas gali priimti esant trims būtinoms sąlygoms: 1) ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas; 2) minėto pažeidimo negalima ištaisyti teisme; 3) pažeidimas trukdo nagrinėti bylą. Sprendžiama, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos šioje normoje išvardytos ar kitos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 14 punktas). Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, išdėstant svarbias veikos faktines aplinkybes ir šias aplinkybes atitinkančius nusikalstamos veikos sudėties požymius. Nusikalstamos veikos aprašymas turi atitikti BK normoje, pagal kurią nusikalstama veika kvalifikuojama, nustatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQ2LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-146/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-146/2012">2K-146/2012</a>).

2.2. Pasak prokuroro, nagrinėjamoje byloje kaltinamasis aktas neturi trūkumų, kurie trukdytų teismui nagrinėti bylą ir vykdyti teisingumą. Kaltinamajame akte, kaip reikalaujama BPK 219 straipsnio 3 punkte, nurodytas nusikalstamos veikos aprašymas. Kaltinamajame akte nenurodytas tikslus nusikalstamos veikos (dokumento klastojimo) padarymo laikas, nes jis ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytas. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai vadovavosi BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir padarė išvadą, kad byloje surašytas kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, kuri prieštarauja šios normos turiniui ir bylos medžiagai.

2.3. Kasaciniame skunde nurodoma, kad byla perduodama prokurorui surašyti naują kaltinamąjį aktą, kai yra pagrindas manyti, jog tada kaltinimas bus sukonkretintas, patikslintas, taps labiau pagrįstas ir tai padės teismui nustatyti tiesą byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTM5LzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-139/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-139/2006">2K-139/2006</a>). Pasak kasatoriaus, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo manyti, kad, perdavus bylą prokurorui, dokumento klastojimo laikas bus sukonkretintas ar patikslintas, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo išnaudotos visos galimybės šį laiką sukonkretinti: A. K. neprisipažįsta padariusi nusikalstamą veiką, kitų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nurodyti tikslų dokumento suklastojimo laiką, ikiteisminio tyrimo metu negauta. Prokuroras pažymi, kad, teisminio nagrinėjimo metu nustačius tikslesnį dokumento klastojimo laiką, esant būtinybei, toks ikiteisminio tyrimo trūkumas gali būti pašalintas. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad A. K. niekada netvirtino, jog nežino, kuo ji yra kaltinama, nesupranta kaltinimo esmės ir negali gintis nuo pareikšto kaltinimo. Be to, nors A. T. buvo kaltinamas tuo, kad jis ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku organizavo dokumento suklastojimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas nekonstatavo, kad toks kaltinimas suvaržė A. T. teisę žinoti, kuo yra kaltinamas, bei gintis nuo pareikšto kaltinimo, nors to paties dokumento suklastojimas inkriminuotas ir A. K., t. y. teismas nelaikė tai kaltinimo trūkumu, kuris trukdytų teismui nustatyti tiesą byloje.

2.4. Kasatorius nurodo ir tai, kad iš apeliacinės instancijos teismo motyvų galima spręsti, jog nuosprendis buvo panaikintas ne dėl kaltinamojo akto trūkumų, o dėl to, kad, teismo nuomone, darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimą galimai padarė kiti asmenys, t. y. I. L. (I. L.) ir S. O., kurie buvo atsakingi už darbų saugos reikalavimų organizavimo ir vykdymo kontrolę. Ši teismo nuomonė grindžiama tuo, kad įvykio dieną būtent I. L. ėjo akytojo betono cecho viršininko pareigas, neatkreipiant dėmesio, kad nelaimingo atsitikimo priežastis buvo ta, jog nebuvo naudojami apsauginiai akiniai, kuriuos F. B. neišdavė A. T., ėjęs akytojo betono cecho viršininko pareigas iki 2013 m. liepos 15 d. Teismas neatkreipė dėmesio ir į I. L. parodymus, kad 2013 m. vasarą, pradėjęs dirbti akytojo betono cecho viršininku, jis gavo iš A. T. darbuotojų asmens apsaugos priemonių išdavimo korteles, susipažino su jomis ir matė, jog asmens apsaugos priemonės (ir apsauginiai akiniai) jose buvo įrašytos (2 t., b. l. 56, 6 t., b. l. 45–46). Taip teismas tik deklaratyviai konstatavo, kad darbų saugos reikalavimų pažeidimą, dėl kurio įvyko nelaimingas atsitikimas, galbūt padarė kiti asmenys.

2.5. Kasatorius taip pat teigia, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinius skundus buvo padavę nukentėjusieji dėl A. T. bei A. K. išteisinimo dėl visų jiems inkriminuotų veikų ir prokurorė dėl A. T. išteisinimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 1 dalį bei A. K. – pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas nenurodė motyvuotų išvadų dėl apeliacinių skundų argumentų, kuriais ginčijamas A. T. išteisinimas pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, todėl neaišku, ar šis teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai dėl A. T. išteisinimo. Ši apeliacinių skundų dalis liko neišnagrinėta, taip iš esmės pažeisti BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimai.

2.6. Be to, prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad jeigu nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, jog nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi apie tai praneša prokurorui (BPK 257 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tokios nutarties nepriėmė, todėl prokurorui nesuprantama, ar teismui paaiškėjo, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 176 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaręs ne A. T., o kitas asmuo.

3. Įtariamieji A. T. ir A. K. kasaciniais skundais prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 1 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nuosprendį be pakeitimų.

3.1. Kasatoriai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo BPK 219 straipsnio 3 dalies nuostatų nesilaikymą surašant kaltinamąjį aktą ir, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei perduodamas bylą prokurorui, pažeidė BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, nepatikrino pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo.

3.2. Kasaciniuose skunduose nurodoma, kad teisę grąžinti bylą prokurorui suteikia tik toks BPK 219 straipsnio pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme; teismas turi apsvarstyti bylos perdavimo prokurorui klausimą, kai kaltinamajame akte kaltinamajam inkriminuojamos tokios nusikalstamos veikos aplinkybės, kurios iš esmės neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir nėra procesinės galimybės pagal tokį kaltinamąjį aktą tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjk4LTIyMi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-298-222/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-298-222/2015">2K-298-222/2015</a>, 2K-7-398/2013, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMS02OTYvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-1-696/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-1-696/2016">2K-1-696/2016</a>). Jei padaryti BPK pažeidimai, juos privalo ištaisyti apeliacinės instancijos teismas ir tik tada, kai surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir jis trukdo nagrinėti bylą teisme, tokią bylą teismas gali perduoti prokurorui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjkvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-29/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-29/2014">2K-29/2014</a>). Bylos nagrinėjimo teisme ribos (BPK 255 straipsnis) reiškia ir tai, kad jeigu nagrinėjant bylą paaiškėja, jog kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, taip pat kad veiką gali būti padaręs kitas asmuo, teismas ne naikina išteisinamąjį nuosprendį dėl kitų asmenų ir perduoda bylą prokurorui, bet, priėmęs sprendimą pagal apeliacinius skundus, motyvuota nutartimi apie tai praneša prokurorui (BPK 257 straipsnis).

3.3. Kasatoriai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas perdavė bylą prokurorui nustatęs du kaltinamojo akto trūkumus: 1) neaiškus išteisintosios A. K. nusikalstamos veikos laikas ir 2) nenurodyta subjektyvioji nusikalstamos veikos pusė. Kasatoriai pripažįsta, kad išties kaltinime nenurodytas tikslus A. K. inkriminuoto dokumento klastojimo laikas, tačiau neaišku, kodėl tai trukdo nagrinėti bylą. Kasatoriai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė inkriminuoto dokumento (F. B. darbuotojo asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelės) sudarymo aplinkybes ir nenustatė, kad inkriminuojami įrašai kortelėje būtų padaryti kitu laiku, negu nurodyta kortelės data. Todėl nėra pagrindo teigti, kad šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas netyrė ir nėra aiškus nusikalstamos veikos laikas. Kasatoriai pažymi, kad ir apeliacinės instancijos teismas pripažino šių pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą (teisingumą), nurodydamas, jog individualios apsaugos priemonės nukentėjusiajam F. B. buvo išduotos 2012 m. gegužės mėn. (kortelės data – 2012-05-29). Kasatoriai, remdamiesi kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMS02OTYvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-1-696/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-1-696/2016">2K-1-696/2016</a> pateiktais išaiškinimais, teigia, kad jeigu teismas manė, kad nusikalstamą veiką yra padarę kiti asmenys, vadovaudamasis BPK 257 straipsnio nuostatomis, motyvuota nutartimi galėjo pranešti apie tai prokurorui, nenaikindamas pagrįsto ir teisėto išteisinamojo nuosprendžio.

3.4. Kasatoriai dėl antrojo kaltinamojo akto trūkumo (nenurodyta subjektyvioji nusikalstamos veikos pusė) pažymi, kad iš kaltinimo formuluotės aišku, jog A. K. (kaip ir A. T.) buvo kaltinama tiesiogine tyčia suklastojusi dokumentą, be to, jie teisme nereiškė pretenzijų, kad jiems nėra aišku, kokia kaltės forma aprašytas inkriminuojamas dokumento klastojimas. Deklaratyviai nurodžius kaltinamojo akto trūkumus, apeliacinės instancijos teismo sprendimas grąžinti bylą prokurorui dėl A. K. teisių pažeidimo yra teisiškai nepagrįsta ir nelogiška.

3.5. Kasatoriai, remdamiesi kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-222/2017 pateiktais išaiškinimais, teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neįvykdė savo priedermės patikrinti išteisinamojo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, o šio teismo nutartis yra iš esmės prieštaringa. Viena vertus, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad individualios apsaugos priemonės buvo išduotos 2012 m. gegužės mėn., kai cecho viršininku buvo A. T. (išteisinamajame nuosprendyje konstatuota, jog nepatvirtintas kaltinime nurodytas teiginys, kad apsauginiai akiniai F. B. nebuvo išduoti), kita vertus, nurodė, kad: „nukentėjusiojo parodymus apie tai, kad akiniai jam nebuvo išduoti dirbant įvykio dieną patvirtina ir specialisto išvada, iš kurios matyti, kad F. B. asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelės ketvirtame lape antroje – ketvirtoje eilutėse esantys įrašai apie apsauginių akinių, ausinių bei pirštinių išdavimą yra prirašyti“. Kasatoriai pažymi, kad 2014 m. kovo 25 d. specialisto išvada rėmėsi kaltinimas, nurodydamas, jog akiniai nebuvo išduoti 2012 m. gegužės mėn. Tačiau šią specialisto išvadą iš esmės sukritikavo pirmosios instancijos teismas, pagrįstai konstatavęs, jog specialisto išvadoje minima sąvoka „prirašymas“ yra tapati sąvokai „rašymas kita priemone“. Šių teismo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepaneigė, be to, deklaratyviai nurodė, kad F. B. išduoti akiniai „akivaizdžiai greitai susidėvėdavo“, šiuo klausimu neatlikęs jokios įrodymų analizės. Taip buvo pažeista ne tik apeliacinės instancijos teismo priedermė, bet ir kasatorių teisės, nes po tokio sprendimo iš išteisintųjų statuso, kurį pagrįstai ir teisėtai jie turėjo priėmus išteisinamąjį nuosprendį, jie perėjo į teisine prasme visiškai neapibrėžtą statusą.

4. Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Rolando Imbraso kasacinis skundas tenkinamas, įtariamųjų A. T. ir A. K. kasaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinti apygardos teismo nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui pagal BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktą pagrįstumo

5. Kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų, ir, vadovaudamasis BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nepagrįstai panaikino apylinkės teismo nuosprendį bei bylą grąžino prokurorui dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, trukdantis nagrinėti baudžiamąją bylą.

6. Pagal BPK 234 straipsnio 2 dalį ir 254 straipsnio 3 dalį, kai ikiteisminio tyrimo metu surašomas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą teisme, pirmosios instancijos teismas ją perduoda prokurorui. Jeigu to nepadarė pirmosios instancijos teismas ir dėl to paduotas apeliacinis skundas, pagal BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoda bylą prokurorui. Vadovaujantis minėtais BPK straipsniais, byla prokurorui perduodama tik tada, kai ikiteisminio tyrimo metu surašomas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą teisme. Konstatuojama, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veika, jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt. – BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas); kai kaltinamajame akte nenurodyti BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iš dalių ir (ar) punktų (BPK 219 straipsnio 5 punkto pažeidimas), ir kt. Tačiau ne bet koks kaltinamojo akto trūkumas yra pagrindas grąžinti bylą prokurorui. Teisę grąžinti bylą prokurorui suteikia tik toks BPK 219 straipsnio pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme. Tai reiškia, kad kaltinamasis aktas nesuteikia pakankamai duomenų teismui neabejotinai apsispręsti dėl apkaltinamojo ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimo. Teismas atsiduria teisinėje aklavietėje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTU2LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-556/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-556/2012">2K-556/2012</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQ2LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-146/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-146/2012">2K-146/2012</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMS02OTYvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-1-696/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-1-696/2016">2K-1-696/2016</a>).

7. Vilniaus apylinkės teismo teisėjas, susipažinęs su gauta byla, 2012 m. kovo 28 d. nutartimi, vadovaudamasis BPK 232, 233 straipsniais, nutarė perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Nors BPK 232 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato galimybę bylą perduoti prokurorui dėl kaltinamojo akto trūkumų, teisėjui, nagrinėjančiam bylą, tokių klausimų nekilo.

8. Vadovaujantis BPK 255 straipsnio 1 dalimi („Nagrinėjimo teisme ribos“), byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

8.1. A. T. buvo kaltinamas pagal BK 176 straipsnio 1 dalį tuo, kad, būdamas darbdavio įgaliotas asmuo, pažeidė darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas: A. T., AB „V.“ 2010 m. balandžio 19 d. direktoriaus įsakymu Nr. 101k ir 2012 m. balandžio 12 d. direktoriaus įsakymu Nr. 77k būdamas paskirtas akytojo betono cecho viršininku nuo 2010 m. balandžio 20 d. iki 2011 m. spalio 13 d. bei nuo 2012 m. balandžio 16 d. iki 2013 m. liepos 15 d. ir būdamas atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą visais su darbu susijusiais aspektais pagal AB „V.“ valdybos pirmininko direktoriaus 2008 m. gruodžio 18 d. patvirtintų AB „V.“ gamybos cechų pareiginių nuostatų 6.1 punktą, privalėdamas ceche organizuoti darbą vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu, darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais, darbo priemonių techniniais dokumentais, pagal šių nuostatų 6.7 punktą privalėdamas kiekvienam darbuotojui sudaryti saugias ir sveikas darbo sąlygas ir užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą visais su darbu susijusiais aspektais, imtis būtinų priemonių darbuotojų saugai užtikrinti ir sveikatai apsaugoti, kad darbo aplinka ir darbo vietos atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus ir Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą, pagal šių nuostatų 6.18 punktą privalėdamas aprūpinti darbuotojus darbo drabužiais, asmeninėmis apsaugos priemonėmis, kurios turi būti pritaikytos darbui, patogios, nesudarytų papildomo pavojaus darbuotojų saugai, laiku patikrintos, ir reikalauti, kad darbuotojai asmenines apsaugos priemones nešiotų, pažeidė šiuos reikalavimus: neišdavė F. B. asmeninės apsaugos priemonės – apsauginių akinių, saugančių akis nuo cheminio nudegimo, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe. 2013 m. rugsėjo 17 d., apie 8.30 val., AB „V.“ akytojo betono ceche Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pavėluotai suveikus požeminės talpyklos dangčio atidarymo cilindrui, iš talpyklos išsiveržęs mišinys, kurio sudėtyje buvo kalkių, aptaškė šalia įrenginio esančio F. B. veidą bei akis ir sukėlė jam abiejų akių cheminį nudegimą, dėl to jis patyrė sunkų kūno sužalojimą.

8.2. A. T. buvo kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, o A. K. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį tuo, kad A. T. organizavo tikro dokumento suklastojimą, o A. K. jį suklastojo, būtent: jis, būdamas AB „V.“ akytojo betono cecho viršininkas, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku AB „V.“ patalpose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), perdavė A. K. tam, kad ši įrašytų tikrovės neatitinkančius duomenis, tikrą F. B. darbuotojo asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelę. Po to A. K. šios kortelės 4-ame lape pakeitė datos įrašo „2012.05.29“ pirminę reikšmę – dienos skaičiuje „29“ skaitmenį „0“ pakeitė į skaitmenį „9“, prirašydama kita rašymo priemone papildomą vertikalų elementą, taip pakeisdama datą iš „2012.05.20“ į „2012.05.29“, bei kortelės 4-ame lape, lentelės 2–4 eilutėse, kita rašymo priemone prirašė rankraštinius įrašus „2 Apsauginiai akiniai vnt. 1“, „3 Apsauginės ausinės vnt. 1“, „4 Darbinės pirštinės por. 1“, taip suklastojo tikrą dokumentą.

8.3. Taigi kaltinamajame akte yra pateiktas A. T. ir A. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų aprašymas, nurodant jos padarymo laiką, vietą, būdą, kitas aplinkybes tiek, kiek jos nustatytos bylos medžiaga, ir tas aprašymas atitinka BK normos, pagal kurią ši veika buvo kvalifikuota, t. y. BK 176 straipsnio 1 dalies ir 300 straipsnio 1 dalies, dispoziciją. Prokuroro suformuluotas kaltinimas nesutrukdė apylinkės teismui išnagrinėti bylą ir priimti sprendimą byloje. Todėl galima daryti išvadą, kad pateiktas kaltinimas yra pakankamai konkretus ir nepažeidžia BPK 219 straipsnio reikalavimų.

9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartimi netenkintas nukentėjusiųjų F. B. ir G. B. atstovės advokatės J. Karvelės prašymas perduoti baudžiamąją bylą prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti. Nutartyje nurodyta, kad kaltinamajame akte kaltinimai A. T. ir A. K. suformuluoti aiškiai, nuosekliai, kaltinimas atitinka BPK 219 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

10. 2015 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdyje, prokurorei perskaičius kaltinamąjį aktą, abiem teisiamiesiems teisėjas uždavė klausimą, ar jie suprato, kuo kaltinami, ir ar prisipažįsta kaltais. Teisiamieji A. T. ir A. K. nurodė supratę, kuo kaltinami, bet kaltės nepripažino (6 t., b. l. 3). Taigi kliūčių pradėti nagrinėti bylą dėl kaltinamojo akto trūkumų, trukdančių nagrinėti bylą teisme, neiškilo. Nei teisiamieji, nei jų gynėjai vėlesnių teismo posėdžių metu nenurodė jokių šio procesinio dokumento trūkumų, ir bylos nagrinėjimas vyko pagal kaltinamajame akte nurodytas faktines aplinkybes ir veikų kvalifikaciją. 2016 m. balandžio 20 d. teismo posėdžio metu teisiamųjų apklausų metu jie savo kaltės taip pat nepripažino, neminėjo, kad kaltinimas jiems neaiškus (6 t., b. l. 170–173). Baigiamųjų kalbų metu prokurorė ir nukentėjusiųjų atstovė advokatė J. Karvelė prašė teisiamuosius pripažinti kaltais dėl pareikštų kaltinimų, o teisiamieji ir jų gynėjai prašė teisiamuosius išteisinti (6 t., b. l. 186–194). Taigi ir teismui, ir proceso dalyviams buvo aišku, dėl ko nagrinėjama byla, kokia kaltinimų esmė, ko siekiama byloje.

11. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą, pripažino, kad byloje nėra pakankamai įrodymų apkaltinamajam nuosprendžiui priimti, ir 2016 m. birželio 17 d. priėmė nuosprendį, kuriuo išteisino A. T. ir A. K. dėl kaltinamajame akte inkriminuotų nusikaltimų. Taigi apeliacinės instancijos teismo nutartyje grąžinti bylą prokurorui nurodyti tariami kaltinamojo akto trūkumai nesutrukdė pirmosios instancijos teismui išnagrinėti bylą ir priimti sprendimą.

12. Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio dalimi, skundė jį apeliacine tvarka. Apeliaciniame skunde prokurorė ginčijo A. T. išteisinimą dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, ir A. K. išteisinimą dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, pateikė savo motyvus dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikties faktinėms bylos aplinkybėms. Apeliacinį skundą padavė ir nukentėjusieji F. B. bei G. B.. Apeliaciniame skunde apeliantai nenurodė kaltinamojo akto trūkumų kaip pagrindo paduoti apeliacinį skundą, jie nesutiko su įrodymų vertinimu ir prašė A. T. ir A. K. pripažinti kaltais. Iš to galima daryti išvadą, kad kaip prokurorui, taip ir nukentėjusiesiems buvo aišku, dėl kokio kaltinimo ir dėl kokių veikų A. T. ir A. K. buvo išteisinti.

13. Taigi nei proceso pirmosios instancijos teisme metu, nei apeliaciniuose skunduose proceso dalyviams nekilo abejonių dėl kaltinimo aiškumo, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal prokurorės ir nukentėjusiųjų F. B. bei G. B. apeliacinius skundus, juos patenkino iš dalies, vadovaudamasis BPK 254 straipsnio 3 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, panaikino pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir perdavė bylą Vilniaus apygardos vyriausiajam prokurorui. Pagrindiniai bylos perdavimo prokurorui motyvai dėl A. T. kaltinimo, padarius nusikaltimą, nurodytą BK 176 straipsnio 1 dalyje, buvo tai, kad teismas, išanalizavęs išdėstytų įrodymų turinį, padarė išvadą, jog darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimą gali būti padarę kiti asmenys. Sprendimą perduoti bylą prokurorui dėl A. T. ir A. K. kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį teismas motyvavo tuo, kad iš kaltinamojo akto neaišku, koks yra A. K. padarytos nusikalstamos veikos laikas, nenurodyta ir subjektyvioji nusikalstamos veikos pusė. Teismo nuomone, šie pažeidimai suvaržė A. K. teisę žinoti, kuo ji yra kaltinama, ir gintis nuo pareikšto kaltinimo. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, kaltinamojo akto trūkumai trukdo nustatyti tiesą byloje, o pats teismas negali šių trūkumų pašalinti.

14. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinės instancijos teismo nutartį, konstatuoja, kad, kaip galima spręsti iš šios nutarties, apylinkės teismo nuosprendis buvo panaikintas ne tiek dėl kaltinamojo akto trūkumų, kiek dėl to, kad, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, teismas nustatė, jog bylos medžiaga nepatvirtina A. T. pareikštų kaltinimų. Iš tikro, įvykio su F. B. metu A. T. nebuvo atsakingas už darbų saugą, nes jau du mėnesius nedirbo cecho viršininku. Taigi jau ikiteisminio tyrimo metu turėjo būti aišku, kas yra atsakingas įmonėje už darbų saugą (ir atsakingas buvo visai kitas asmuo). Sprendžiant iš nutarties, tai buvo aišku ir apeliacinės instancijos teismui. Jei bylą nagrinėjant teisme nustatoma, kad nusikaltimą gali būti padarę kiti asmenys, nepasitvirtinus kaltinimui, kaltinamiesiems priimamas išteisinamasis nuosprendis, o byla perduodama prokurorui dėl kitų asmenų patraukimo atsakomybei. Įstatymas reikalauja, kad teismo nuosprendis būtų teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Kaip galima suprasti iš apygardos teismo nutarties motyvų, teismo nuomone, A. T. nepažeidė kaltinamajame akte jam inkriminuotų darbų saugos reikalavimų. Kaltinimui nepasitvirtinus, teismas priima išteisinamąjį nuosprendį. Taigi, esant tokiai situacijai dėl kaltinimo pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiųjų kasaciniai skundai turėjo būti išnagrinėti ir dėl jų teismas turėjo priimti sprendimą, o byla perduota prokurorui tolesniam tyrimui.

15. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, kad iš kaltinamojo akto neaišku, koks yra A. K. padarytos nusikalstamos veikos laikas, nenurodyta ir subjektyvioji nusikalstamos veikos pusė. Teismo nuomone, šie pažeidimai suvaržė A. K. teisę žinoti, kuo ji yra kaltinama, ir gintis nuo pareikšto kaltinimo. Tačiau, kaip galima spręsti iš teismo posėdžio protokolo, pačiai A. K. kaltinimas buvo aiškus, bet ji jo nepripažino. Vien tai, kad tiksliai nenustatytas veikos padarymo laikas, nebūtinai reiškia, kad buvo pažeisti BPK 219 straipsnio reikalavimai surašant kaltinamąjį aktą. Kaltinamajame akte aiškiai parašyta, kad veika padaryta ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku. Pagal bylos aplinkybes aišku, kad nusikaltimo padarymo laikas gali būti ne anksčiau kaip 2013 m. gegužės 29 d. ir ne vėliau kaip ikiteisminio tyrimo pradėjimo dieną. Jei įrašai padaryti iki 2013 m. rugsėjo 17 d., tada jie jokio ryšio su įvykiu dėl F. B. neturi. Tik po 2013 m. rugsėjo 17 d. padaryti pataisymai gali reikšti nusikaltimą.

16. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad kaltinamajame akte nenurodyta subjektyvioji A. K. nusikalstamos veikos pusė. BK 300 straipsnis numato tik tyčinę kaltės formą. Tai nustatoma aiškinant įstatymą. Todėl kaltės formos nenurodymas kaltinamajame akte šiuo atveju, teisėjų kolegijos nuomone, netrukdo nagrinėti bylą ir nesuvaržo kaltinamojo teisės į gynybą. Dėl tokio formalaus pažeidimo nėra prasmės naikinti teismų sprendimus ir grąžinti bylą prokurorui. Tik tokie kaltinamojo akto trūkumai, kurie trukdo nustatyti tiesą byloje, o pats teismas negali šių trūkumų pašalinti, gali būti pagrindas naikinti teismų sprendimus ir perduoti bylą prokurorui.

17. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog byloje surašytas kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų, prieštarauja šios normos turiniui ir bylos medžiagai. Nepagrįstai konstatuodamas, kad baudžiamojoje byloje buvo surašytas BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, ir perduodamas bylą prokurorui, apeliacinės instancijos teismas netinkamai vadovavosi BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, nes tai sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti prokuroro ir nukentėjusiųjų apeliacinius skundus. Teismas apeliacinių skundų neišnagrinėjo, neatsakė nė į vieną apeliaciniuose skunduose keliamą argumentą. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 1 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Vytautas Masiokas

Vytautas Piesliakas