Kasacinio skundo Nr. DOK-1971/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02907-2021-6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. gegužės 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Sigitos Jokimaitės ir Artūro Pažarskio, susipažinusi su nuteistojo M. P. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus kasaciniu skundu dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 4 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 15 d. nutarties bei baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Nuteistojo M. P. gynėjas advokatas D. Svirinavičius prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį: M. P. už nusikalstamų veikų, nurodytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti minimalias baudas ir jas subendrinti dalinio sudėjimo būdu; neskirti M. P. realaus laisvės atėmimo – bendrinant šioje byloje paskirtą bausmę su Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 30 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas buvo atidėtas, palikti galioti minėtą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismų sprendimų dalys dėl bausmės skyrimo nėra pagrįstos ir teisingos, nes nuteistajam už abi nusikalstamas veikas paskirtos bausmės ir subendrinta galutinė bausmė neatitinka BK 41, 54 straipsnių nuostatų, yra per griežtos, BK 54 straipsnio 2 dalies reikalavimai buvo iš esmės pažeisti.
Kasacinio skundo Nr. DOK-1971/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02907-2021-6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. gegužės 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Sigitos Jokimaitės ir Artūro Pažarskio, susipažinusi su nuteistojo M. P. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus kasaciniu skundu dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 4 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 15 d. nutarties bei baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Nuteistojo M. P. gynėjas advokatas D. Svirinavičius prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį: M. P. už nusikalstamų veikų, nurodytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti minimalias baudas ir jas subendrinti dalinio sudėjimo būdu; neskirti M. P. realaus laisvės atėmimo – bendrinant šioje byloje paskirtą bausmę su Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 30 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas buvo atidėtas, palikti galioti minėtą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismų sprendimų dalys dėl bausmės skyrimo nėra pagrįstos ir teisingos, nes nuteistajam už abi nusikalstamas veikas paskirtos bausmės ir subendrinta galutinė bausmė neatitinka BK 41, 54 straipsnių nuostatų, yra per griežtos, BK 54 straipsnio 2 dalies reikalavimai buvo iš esmės pažeisti.
Pirmosios instancijos teismas nesigilino į tai, kad BK 259 straipsnio 1 dalyje nurodyta nusikalstama veika nesukėlė jokių realių neigiamų padarinių, be to, M. P. neteisėtai įgijo ir laikė labai nedidelį kiekį pačios silpniausios narkotinės medžiagos (t. y. kanapių), jas laikė neilgai (apie savaitę). BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytos padarytos nusikalstamos veikos mastas ir kilę padariniai taip pat nedideli. Konfliktas su buvusia sutuoktine M. P. prasidėjo, kai išgertuvių metu tarpusavyje pradėjo kalbėtis apie skyrybas, tada M. P. susinervinęs sudavė jai, nukentėjusioji apie sumušimus kalbėti nenori, pretenzijų jam neturi, civilinio ieškinio nereiškė, dėl sumušimo skausmo nejautė, medikų pagalbos nereikėjo (policiją ir medikus iškvietė kaimynė), specialisto išvadoje M. P. konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas (iš aprašymo galima suprasti, kad sužalojimai galėjo būti padaryti vienu trauminiu poveikiu), su nuteistuoju bendrauja, su juo turi bendrą vaiką. Taip pat buvo ignoruota nukentėjusiosios pozicija šioje byloje, t. y. kad ji ne tik kartu su nuteistuoju augina bendrą jų mažametį vaiką, bet ir visiškai jam atleido. Taigi byloje nustatytos aplinkybės nėra tokios, kad nuteistajam už nesunkių nusikalstamų veikų padarymą būtų teisinga skirti pačią griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą. Tokios bausmės parinkimą lėmė ankstesni M. P. teistumai, tačiau teismai neįvertino, kad M. P., nors ir teistas keletą kartų, bet seniai (1993 m., 1995 m., 1997 m., 2005 m.), už nusikalstamas veikas, padarytas jam būnant nepilnamečiu, ir tik paskutinį kartą – 2018 m., anksčiau paskirtas laisvės atėmimo bausmes yra atlikęs, yra nebejaunas (gim. 1977 m.). Be to, svarbu yra tai, kad nuteistasis dirbo ir tebedirba visuomenei naudingą darbą, gauna pajamų, išsilaiko pats ir išlaiko savo mažametį vaiką, kurį augina lygiaverčiai su jo motina M. P. Apeliacinės instancijos teismas niekaip nevertino ir to, kad M. P., suprasdamas būtinumą koreguoti savo elgesį, pats savanoriškai dalyvavo elgesio keitimo programose Vyrų krizių centre, bendravo su psichologais.
Nuteistojo atsakomybę lengvina ne tik pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, nurodytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, bet ir tai, kad nuteistasis atsiprašė nukentėjusiosios (BK 59 straipsnio 2 dalis). Tik todėl, kad buvo anksčiau teistas, M. P. su nukentėjusiąją negalėjo susitaikyti BK 38 straipsnyje nustatytomis sąlygomis. Į šias aplinkybes taip pat neatsižvelgta.
Nors teismai akcentavo, kad M. P. šioje byloje jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, niekaip nevertino išskirtinės aplinkybės, kad nusikalto šiam laikotarpiui (kuris buvo labai ilgas) beveik pasibaigus. Dėl šių išskirtinių aplinkybių, atsižvelgus ir į iki tol M. P. patirtą ilgalaikę ne vienerių metų probacijos naštą, su jau minėtomis BK 54 straipsnio 2 dalyje formaliai reglamentuotomis aplinkybėmis, yra pagrindas daryti išvadą, kad nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį ir galutinė subendrinta bausmė su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme aiškiai neatitinka teisingumo principo. M. P. yra Lietuvos Respublikos pilietis ir nuolatinis jos gyventojas, jis, būdamas laisvas, įstatymų nepažeidinės, dirbs, augins ir išlaikys savo mažametį vaiką bei išsilaikys pats, todėl yra tikslinga, paskyrus galutinę subendrintą bausmę, palikti galioti ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ketverių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Pažymėtina, kad tai, ar paskirta bausmė teisinga, patikrina apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas gali sugriežtinti arba sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Kasaciniame skunde pateikiant argumentus dėl neteisingai paskirtos bausmės, turi būti aiškiai nurodyta, kuri BK bendrosios dalies norma pritaikyta netinkamai ir tai pagrįsta teisiniais argumentais.
Kasaciniame skunde nesutinkama su nuteistajam M. P. paskirtomis bausmėmis ir galutine subendrinta bausme, neatidedant jos vykdymo, argumentuojant tuo, kad teismai nepakankamai įvertino bausmei skirti ir jos vykdymui atidėti reikšmingas bylos aplinkybes bei nuteistąjį apibūdinančius duomenis. Iš kasacinio skundo turinio (iš esmės analogiško apeliacinio skundo turiniui) matyti, kad jame dėstomos tos pačios teismų nagrinėtos bei įvertintos aplinkybės ir siūloma jas kasacinės instancijos teismui vertinti kitaip. Nuteistojo gynėjas nuomonę dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo (BK 41, 54, 75 straipsnių) taikymo grindžia jau apeliacinės instancijos teisme išnagrinėtomis ir įvertintomis aplinkybėmis, kad nuteistajam M. P. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra teisinio pagrindo. Toks skundo teiginių dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo (BK 41, 54, 75 straipsnių) taikymo argumentavimas, kuris grindžiamas tik kasatoriaus nuomone, o ne teismų padarytomis šių teisės normų aiškinimo ir taikymo klaidomis, nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus. Dėl šios priežasties kasacinis skundas negali būti priimtas, nes pats savaime bausmės švelninimas nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo M. P. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Audronė Kartanienė
Sigita Jokimaitė
Artūras Pažarskis