Nr. DOK-2224
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14076-2020-1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. gegužės 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė), Andžej Maciejevski ir Algirdo Taminsko,
susipažinusi su 2022 m. balandžio 20 d. paduotu ieškovo R. M. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 20 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl žalos atlyginimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Nr. DOK-2224
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14076-2020-1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. gegužės 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė), Andžej Maciejevski ir Algirdo Taminsko,
susipažinusi su 2022 m. balandžio 20 d. paduotu ieškovo R. M. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 20 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl žalos atlyginimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Ieškovas kasaciniame skunde nurodo, kad teismai nesirėmė priežastinį ryšį reglamentuojančia materialiosios teisės norma, įtvirtina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.247 straipsnyje, vadovavosi tik bendraisiais teisės principais ir nepagrįstai nustatė, jog ieškovas nenurodė priežastinio ryšio kaltininko t. y. ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų veiksmų. Įstatymas nereikalauja konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, nes žala, atsiradusi dėl valdžios institucijų, yra atlyginama nepaisant darbuotojų kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 d dalis). Nepasisakydami dėl ieškovo pateiktų įrodymų vertinimo, vadovaudamiesi tik kasacinio teismo praktika, teismai neatskleidė bylos esmės, apribojo ieškovo teisę į teisminę gynybą. Teismai pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytą teismo nešališkumo principą, nekaltumo prezumpciją. Taip pat ieškovas nurodo, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai priėmė ieškovo sumokėtą 270 Eur žyminį mokestį ir neišsprendė jo gražinimo klausimo.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos kasaciniame skunde įvardytais klausimais, ir kad šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.
Atrankos kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pagal CPK 347 straipsnio 3 dalį kasacinį skundą surašo advokatas arba pats kasatorius – fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą; kasacinį skundą taip pat gali surašyti CPK 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys. CPK 111 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad prie procesinio dokumento, kurį teismui pateikia atstovas, turi būti pridėtas dokumentas, įrodantis atstovo teises ir pareigas.
Iš bylos duomenų matyti, kad paštu pateiktą kasacinį skundą surašė ir pasirašė pats ieškovas, tačiau prie skundo nėra pridėti ieškovo teisinį išsilavinimą patvirtinantys dokumentai. Dėl šios priežasties atrankos kolegija kasacinį skundą taip pat vertina kaip neatitinkantį CPK 347 straipsnyje 3 dalyje nustatytų reikalavimų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Terminas šiam trūkumui ištaisyti nenustatytinas, nes kasacinis skundas neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų.
Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 3 dalies reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4, 5 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Nepriimtas kasacinis skundas grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Andžej Maciejevski
Algirdas Taminskas
