Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių rašytinės sutarties keitimą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-378-378/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28415-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.8.11.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Gražinos Davidonienės (pranešėja) ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. Š. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. S. ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovui D. Š.; trečiasis asmuo – J. S.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių rašytinės sutarties keitimą, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovas R. S. prašė teismo priteisti iš atsakovo D. Š. 7500 Eur skolą, 0,08 procento delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, kurie sudaro 120 Eur, 5 procentų metines procesines palūkanas.

3. Ieškovas ieškinį grindė, teigdamas, kad šalys 2014 m. kovo 13 d. sudarė sutartį dėl atstovavimo paslaugų parduodant nekilnojamąjį turtą (toliau – ir Tarpininkavimo sutartis), kuria ieškovas įsipareigojo teikti atsakovui tarpininkavimo paslaugas, ieškodamas atsakovo buto (toliau – ir Butas) pirkėjų, o atsakovas įsipareigojo už suteiktas tarpininkavimo paslaugas atsiskaityti su ieškovu sutartyje nustatytomis sąlygomis. 2017 m. birželio 14 d. atsakovas su ieškovo surastu pirkėju sudarė Buto pirkimo–pardavimo sutartį, kuria Butą pardavė už 250 000 Eur. Pagal Tarpininkavimo sutarties 2.2 punktą už suteiktas tarpininkavimo paslaugas ieškovui priklauso 3 proc. Buto pardavimo kainos, t. y. 7500 Eur, atlyginimas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovo naudai iš atsakovo 2000 Eur ir 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą.

5. Byloje nustatyta, kad šalys 2014 m. kovo 13 d. sudarė Tarpininkavimo sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo teikti atsakovui tarpininkavimo paslaugas, ieškodamas atsakovo Buto pirkėjų, o atsakovas įsipareigojo už suteiktas paslaugas sumokėti ieškovui atlyginimą, sudarantį 3 proc. galutinės Buto pardavimo kainos. Tarpininkavimo sutartyje nurodyta, kad ši sutartis nuo jos pasirašymo galioja 12 mėnesių arba iki visiško ir tinkamo šalių prievolių pagal sutartį įvykdymo (5.1 punktas); paslaugos laikomos suteiktomis ir už jas atsiranda pareiga sumokėti visą sutartą kainą, jei ieškovas šios sutarties galiojimo metu ar per 12 mėnesių po sutarties nutraukimo ar pasibaigimo su atsakovo surastu pirkėju sudaro preliminariąją ar pagrindinę Buto pirkimo–pardavimo sutartį (4.1.1 punktas). 2017 m. balandžio 2 d. objekto apžiūros akte nurodyta, kad ieškovas ir trečiasis asmuo J. S. Butą parodė potencialiam pirkėjui, su juo atsakovas 2017 m. balandžio 20 d. sudarė Buto rezervacijos sutartį, o 2017 m. birželio 14 d. – Buto pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovas pardavė Butą už 250 000 Eur. Atsakovas neginčijo to, kad turto pardavimo paslaugos jam buvo teikiamos ir kad klientą surado tarpininkai, tačiau tvirtina, kad 2016 m. pabaigoje žodžiu buvo sutarta dėl 2000 Eur atlyginimo už paslaugas.

6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovas įrodinėjo, jog šalys 2016 m. žodžiu susitarė tęsti santykius tomis sąlygomis, kurios buvo nustatytos Tarpininkavimo sutartyje, bet tokius teiginius ieškovas grindžia tik savo paaiškinimais. Tarpininkavimo sutarties galiojimas buvo pasibaigęs, taigi, jos pagrindu negalėjo atsirasti atsakovo prievolė. Sutarties 6.5 punkte nustatyta, kad visi pranešimai, pakeitimai daromi raštu, t. y. buvo nustatytas formalizuotas požiūris į tarpusavio santykius. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog susitarė su atsakovu dėl tolesnio tarpininkavimo paslaugų teikimo Tarpininkavimo sutartyje nustatytomis sąlygomis. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad yra pagrindas konstatuoti, jog buvo susitarta dėl paslaugų teikimo tomis sąlygomis, kurias pripažįsta atsakovas, t. y. kad ieškovas teiks tarpininkavimo paslaugas už 2000 Eur.

7. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimą pakeitė – ieškinį tenkino visiškai: priteisė iš atsakovo ieškovui 7500 Eur skolą, 120 Eur delspinigius ir 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą 7620 Eur sumą.

8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo nurodytas aplinkybes, kad 2016 m. pabaigoje į jį telefonu kreipėsi trečiasis asmuo J. S. ir pasiūlė už 2000 Lt atlyginimą parduoti atsakovo Butą. Taip pat nėra įrodymų, kad, pasibaigus Tarpininkavimo sutarties 5.1 punkte nurodytam sutarties galiojimo terminui, Buto pardavimo tarpininkavimo paslaugos atsakovui buvo nebeteikiamos, o 2016 m. pabaigoje jos buvo pradėtos teikti iš naujo esant naujam atsakovo ir trečiojo asmens J. S. ar atsakovo ir ieškovo susitarimui.

9. Tarpininkavimo sutarties 5.2 punkte nurodyta, kad sutartis gali būti pakeista ir papildyta tik rašytiniu šalių susitarimu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.183 straipsnio 1 dalį rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti arba nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu. Viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis šio straipsnio 1 dalyje nustatyta sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu (CK 6.183 straipsnio 2 dalis).

10. Kolegija konstatavo, kad, pasibaigus Tarpininkavimo sutarties 5.1 punkte nustatytam sutarties galiojimo terminui, ieškovas ir jo pasitelktas trečiasis asmuo J. S. toliau teikė Buto pardavimo tarpininkavimo paslaugas (rodė Butą galimiems pirkėjams, viešai skelbė apie parduodamą Butą, kreipėsi į ieškovą dėl galimiems Buto pirkėjams reikiamos informacijos apie Butą suteikimo, derino su atsakovu Buto pardavimo sąlygas), o atsakovas šias paslaugas priėmė, pats vykdė Tarpininkavimo sutarties 3.5.1 punkto sąlygas (sudarė galimybę Butą apžiūrėti galimiems pirkėjams, teikė reikiamus duomenis). Kolegija padarė išvadą, kad šalys konkliudentiniais veiksmais susitarė dėl Tarpininkavimo sutarties termino pratęsimo, todėl nėra pagrindo remtis Tarpininkavimo sutarties 5.2 punkto nuostata, kad sutartis gali būti pakeista ir papildyta tik rašytiniu šalių susitarimu.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 2 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino Tarpininkavimo sutarties nuostatas, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad šalys konkliudentiniais veiksmais susitarė dėl Tarpininkavimo sutarties termino pratęsimo. Tarpininkavimo sutartyje buvo įtvirtintos nuostatos, draudžiančios sutarimus pratęsti sutartį žodiniu susitarimu ar konkliudentiniais veiksmais: sutarties 5.2 punkte nurodyta, kad sutartis gali būti pakeista ir papildyta tik rašytiniu šalių susitarimu; sutarties 6.2 punkte – kad bet kokie susitarimai, kurie keičia šios sutarties šalių įsipareigojimus, nėra galiojantys, jei nėra sudaryti raštu ir nepasirašyti abiejų šalių. CK 6.183 straipsnio 2 dalies nuostatos galėtų būti taikomos tik tada, kai dar galioja rašytinė sutartis ar tuoj po jos pasibaigimo, bet ne praėjus protingai ilgam laiko tarpui. Nagrinėjamu atveju rašytinė Tarpininkavimo sutartis pasibaigė 2015 m. kovo 13 d. Nuo šio momento šalys daugiau kaip metus neatliko jokių konkliudentinių veiksmų, liudijančių, kad siekia tęsti minėtą sutartį. Vėlesni šalių veiksmai negali būti vertinami kaip konkliudentiniai veiksmai siekiant pratęsti prieš daugiau kaip metus pasibaigusią sutartį.

11.2. Nagrinėjamu atveju atsakovas – fizinis asmuo, sutartį sudaręs vartojimo tikslais, yra vartotojas, todėl teismas privalėjo taikyti vartotojų teises ginančias teisės normas. Teismo pozicija, kad Tarpininkavimo sutartis pratęsta konkliudentiniais šalių veiksmais, tokios galimybės šioje sutartyje nesant nustatytos, prieštarauja išaiškinimams Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTctNzAxLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-17-701/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-17-701/2018">e3K-3-17-701/2018</a>, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl tarpininkavimo paslaugų. Šioje kasacinio teismo nutartyje nurodyta, kad tokios kategorijos bylose turi būti taikomos 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos Direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau – ir Direktyva 93/13/EEB) nuostatos. Šios direktyvos priedo h punkto sąlygos tikslas yra apsaugoti vartotoją terminuotų sutarčių atveju nuo siurprizinio ir neapgalvoto sutarties pratęsimo, t. y. uždrausti tokį automatinį sutarties pratęsimą, kai vartotojui nustatomas nepakankamas terminas apsispręsti dėl sutarties pratęsimo ar nutraukimo. Nagrinėjamu atveju, ginant vartotojo interesus, manytina, kad ilgas terminas po rašytinės sutarties pasibaigimo sudaro pagrindą konstatuoti, jog paslaugų teikėjas veikė nesąžiningai – teikė paslaugas pagal prieš dvejus metus pasibaigusią sutartį, nepasiūlęs vartotojui jos raštu pratęsti. Toks veikimas turėjo įtakos vartotojui (atsakovui) sprendžiant, kad paslaugų teikimas vyksta ne pagal anksčiau sudarytą, o pagal naują sutartį, kurios sąlygas byloje privalėjo įrodyti stipresnioji vartojimo sutarties pusė – paslaugų teikėjas, o visos abejonės privalėjo būti traktuojamos silpnesniosios sutarties pusės – atsakovo – naudai.

12. Ieškovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo šį skundą atmesti ir priteisti jam iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

12.1. Nors raštu šalys susitarė dėl įsipareigojimų pasibaigimo Tarpininkavimo sutartyje nustatytais terminais, faktiškai jos tęsė sutarties vykdymo veiksmus ir pasibaigus sutarties galiojimo terminui. Sutarties vykdymą patvirtino šalių ir trečiojo asmens paaiškinimai, 2017 m. balandžio 2 d. turto apžiūros aktas, 2017 m. balandžio 20 d. rezervacijos sutartis, susirašinėjimo medžiaga, nekilnojamojo turto pardavimo skelbimų kopijos. Šalių sutartinių pareigų vykdymas objektyviai nebūtų įmanomas be atsakovo pritarimo, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog atsakovas priėmė ieškovo sutartinių prievolių vykdymą, o tokią situaciją įvertino kaip Tarpininkavimo sutarties pratęsimą šalių suderintais veiksmais (CK 6.192 straipsnis), atsisakant šioje sutartyje įtvirtintos išlygos dėl jos keitimo ir (ar) papildymo išimtinai tik raštu (CK 6.183 straipsnio 2 dalis).

12.2. Kasaciniame skunde atsakovas nesiekia pripažinti Tarpininkavimo sutarties sąlygų nesąžiningomis, bet teigia, kad apeliacinės instancijos teismo vertinimas, jog ginčo sutartis buvo pratęsta šalių konkliudentiniais veiksmais, pažeidžia vartotojo interesus, nes, ginčo sutarčiai pasibaigus, paslaugų teikimą jis suvokė kaip naujos sutarties vykdymą. Atsižvelgiant į nustatytas faktines ginčo sutarties vykdymo aplinkybes, nesant įrodymų, pagrindžiančių kito susitarimo su trečiuoju asmeniu ar ieškovu sudarymą, darytina išvada, kad atsakovas suvokė arba, atsižvelgiant į protingai atidaus ir apdairaus vartotojo suvokimo standartą, privalėjo suvokti apie ieškovo paslaugų teikimą ir sutartinį tokio paslaugų teikimo pagrindą. Direktyvos 93/13/EEB priedo h punkto nuostatos, taip pat išaiškinimai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTctNzAxLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-17-701/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-17-701/2018">e3K-3-17-701/2018</a> nagrinėjamam ginčui teisinės reikšmės neturi, nes minėta teisės norma ir jos aiškinimo taisyklės yra dėl automatinio sutarties pratęsimo, o šioje civilinėje byloje buvo sprendžiama dėl sutarties pratęsimo šalių konkliudentiniais veiksmais.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutarties pakeitimą, aiškinimo ir taikymo

13. CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.

14. Remiantis CK 6.717 straipsniu, jeigu paslaugų sutartis nenustato ko kita, paslaugų teikėjas privalo paslaugas teikti pats (1 dalis); laikydamasis sutarties, paslaugų teikėjas turi teisę laisvai pasirinkti sutarties įvykdymo būdus ir priemones (2 dalis); jeigu sutartis nenustato ko kita, paslaugų teikėjas gali pasitelkti sutarčiai vykdyti trečiuosius asmenis. Tačiau ir šiuo atveju už tinkamą sutarties įvykdymą klientui atsako paslaugų teikėjas (3 dalis); kai paslaugas teikia keli asmenys, už tinkamą sutarties įvykdymą atsako visi paslaugų teikėjai, išskyrus atvejus, kai dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo kurio nors vieno iš jų kaltės nėra (4 dalis).

15. CK 6.720 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų kaina nustatoma šalių susitarimu ir po sutarties sudarymo gali būti keičiama tik sutartyje nustatyta tvarka ir atvejais. Pagal šio straipsnio 3 dalį, suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka; jeigu sutartis nenustato ko kita, klientas privalo sumokėti visą kainą, kai visos paslaugos pagal sutartį yra suteiktos; šalių susitarimu dalis kainos gali būti sumokėta sutarties sudarymo metu ar sutartu laiku vėliau, o visiškai atsiskaitoma, kai paslaugų teikėjas įvykdo sutartį.

16. Byloje nustatyta, kad šalys 2014 m. kovo 13 d. sudarė sutartį dėl atstovavimo paslaugų, parduodant nekilnojamąjį turtą, kuria ieškovas įsipareigojo teikti atsakovui tarpininkavimo paslaugas, ieškodamas atsakovo buto pirkėjų, o atsakovas įsipareigojo už suteiktas tarpininkavimo paslaugas atsiskaityti su ieškovu sutartyje nustatytomis sąlygomis. 2017 m. birželio 14 d. atsakovas su ieškovo surastu pirkėju sudarė Buto pirkimo–pardavimo sutartį, kuria Butą pardavė už 250 000 Eur, ieškovas, remdamasis Tarpininkavimo sutarties 2.2 punktu, už suteiktas tarpininkavimo paslaugas prašė priteisti iš ieškovo 3 proc. Buto pardavimo kainos, t. y. 7500 Eur, atlyginimą. Nagrinėjamoje byloje aktualus nurodytos sutarties galiojimo klausimas.

17. Šalių sudaryta sutartis galioja neapibrėžtą laiką arba tam tikrą laiką, kuris gali būti nurodytas pačioje sutartyje arba įstatyme (pvz., CK 6.442 straipsnis). Sutartyje ar įstatymuose gali būti nustatyta, kad sutarties galiojimo termino pabaiga reiškia ir šalių prievolių pagal sutartį pabaigą.

18. Nagrinėjamoje byloje sutarties 5.1 punkte šalys susitarė dėl sutarties galiojimo termino ir nustatė, kad sutartis galioja dvylika mėnesių arba iki visiško ir tinkamo šalių prievolių pagal sutartį įvykdymo. Pažymėtina, kad abi šalys pripažįsta nuostatą, jog sutarties galiojimas buvo apibrėžtas konkrečiu terminu (dvylika mėnesių), todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sutartis galiojo iki 2015 m. kovo 13 d. Ši išvada padaryta įvertinus kitas sutarties sąlygas, pvz., sutarties 4.1.1 punktą, nustačiusį, kad atsakovas įgyja teisę reikalauti, o ieškovui atsiranda pareiga sumokėti visą sutarties 2.2 punkte nurodytą atlyginimą, kai įvyksta tam tikros sąlygos, tarp jų šios sutarties galiojimo metu ar per 12 mėnesių po šios sutarties galiojimo pasibaigimo ar nutraukimo su atsakovo surastu pirkėju sudaroma preliminarioji arba pagrindinė Turto pirkimo–pardavimo sutartis.

19. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl sutarties galiojimo padaryta vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, kurios įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose, o jų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota kasacinio teismo nutartyse. Sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-288/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-288/2010">3K-3-288/2010</a>; 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzMtOTY5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-173-969/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-173-969/2015">3K-3-173-969/2015</a>; 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDgtNDIxLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-248-421/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-248-421/2016">3K-3-248-421/2016</a>, 25–27 punktai; ir kt.).

20. Esant nustatytoms aplinkybėms dėl sutarties galiojimo termino bei fakto, kad atsakovas pardavė butą ieškovo surastam pirkėjui, konstatuotina, kad tarp šalių iš esmės kilo ginčas dėl to, ar, pasibaigus nurodytam sutarties galiojimo terminui, šalys toliau tęsė sutartinius santykius ir kokiomis sąlygomis, ar tarp šalių susiklostė nauji sutartiniai santykiai.

21. Kasacinis teismas vienoje iš nagrinėtų bylų yra atkreipęs dėmesį, kad jei būtų vertinama, jog sutartis pasibaigė konkrečiu joje įtvirtintu terminu, tai vėlesnis techninės priežiūros darbų atlikimas negalėtų būti kvalifikuojamas kaip sutarties pratęsimas (galiojimo termino pakeitimas), nes tai bet kokiu atveju atlikta nesilaikant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintos viešojo pirkimo sutarčių keitimo tvarkos, nė vienai šaliai nesikreipus sutikimo į Viešųjų pirkimų tarnybą, todėl jei bylą iš naujo nagrinėsiantis apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, jog sutartis pasibaigė jos atitinkamame punkte nurodytu terminu, jis negali prieiti prie išvados, kad šalys vėliau ją teisėtai pakeitė. Tokiu atveju dėl ieškovės naudai vykdytinos prievolės spręstina, neatsižvelgiant į sutarties nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTI2LTI0OC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-526-248/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-526-248/2016">e3K-3-526-248/2016</a> 55 punktas). Nors nurodytoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl viešojo pirkimo sutarties keitimo, tačiau principinė nuostata, išdėstyta šioje kasacinio teismo nutartyje, kad pasibaigus sutarties galiojimo terminui sutartis nebegali būti keičiama, aktuali ir nagrinėjamai bylai.

22. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalių susitarimas, jog sutartis galioja dvylika mėnesių arba iki visiško ir tinkamo šalių prievolių pagal sutartį įvykdymo, yra viena iš sutarties sąlygų, todėl sutarties galiojimo termino pratęsimas (jo pakeitimas) reiškia sutarties pakeitimą, kuris galimas tik esant galiojančiai sutarčiai, t. y. šalims susitarti dėl sutarties pratęsimo galima tik jai dar nepasibaigus, o vėliau galima sudaryti naują sutartį tiek tapačiomis ankstesniajai, tiek kitomis sąlygomis. Byloje nustatyta faktinė aplinkybė, kad tarpininkavimo sutarties terminas pasibaigė 2015 m. kovo 13 d., todėl šalys sutartį galėjo pakeisti iki nurodyto termino pabaigos. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, kad šalių tarpusavio sutarties galiojimo terminas buvo pratęstas, savo išvadą grindė tuo, jog, pasibaigus sutarties galiojimo terminui, ieškovo pasitelktas trečiasis asmuo teikė tarpininkavimo paslaugas, atsakovas šias paslaugas priėmė ir 2017 m. birželio 14 d. su ieškovo surastu pirkėju sudarė buto pirkimo–pardavimo sutartį, t. y. rėmėsi šalių veiksmais, kurie buvo atlikti 2016–2017 metais.

23. Teisėjų kolegijos nuomone, būtina pažymėti, kad, kaip jau nurodyta šios nutarties 22 punkte, sutarties terminas pasibaigė 2015 m. kovo 13 d., tačiau ieškovas byloje neteikė jokių įrodymų, kad laikotarpiu iki byloje nustatyto šalių kontakto 2016 m. pabaigoje jis pats arba jo pasitelkti asmenys būtų atlikę kokius nors veiksmus, kurie patvirtintų, jog šalių sutartiniai santykiai nepertraukiamai tęsėsi toliau. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tik 2016 m. pabaigoje ieškovo pasitelktas trečiasis asmuo vėl ėmė domėtis atsakovo parduodamu butu ir su jo surastu pirkėju buvo pasirašyta pirkimo–pardavimo sutartis. Atkreiptinas dėmesys, kad turtas buvo parduotas už gerokai mažesnę kainą (250 000 Eur), negu buvo susitarta šalių 2014 m. kovo 13 d. paslaugų teikimo sutartyje (289 000 Eur). Šios byloje nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad ginčo laikotarpiu šalis siejo sutartiniai santykiai, tačiau ieškovas neįrodė, kad šių santykių pagrindu buvo jau minėta 2014 m. kovo 13 d. sutartis. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad, pasibaigus sutarties galiojimo terminui, ieškovas ir jo pasitelktas trečiasis asmuo toliau teikė Buto pardavimo tarpininkavimo paslaugas ir tai leidžia spręsti, jog šalys konkliudentiniais veiksmais susitarė dėl sutarties pratęsimo, nepagrįsta byloje esančiais įrodymais, todėl yra pagrindas pripažinti, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, o tai nulėmė ir netinkamą materialiosios teisės normų taikymą bei aiškinimą.

24. Įrodymais civilinėje byloje laikomi bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 177 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad faktiniai duomenys pripažįstami įrodymais pirmiau nurodytos proceso įstatymo normos prasme tik tada, jeigu jie atitinka leistinumo ir sąsajumo reikalavimus. Kasacinis teismas, atskleisdamas šių reikalavimų turinį, yra nurodęs, kad sąsajumas reiškia, jog faktiniai duomenys yra susiję su byla, t. y. jie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis), o leistinumas savo ruožtu reiškia, kad atitinkami faktiniai duomenys gali būti įrodymais pagal proceso įstatymą, kitaip tariant, proceso įstatyme nėra įtvirtinto draudimo ar ribojimo remtis tam tikrais faktiniais duomenimis kaip įrodymais (tokie draudimai (ribojimai) yra įtvirtinti, pvz., CPK 177 straipsnio 3–5 dalyse) (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTAtNzAxLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-350-701/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-350-701/2018">3K-3-350-701/2018</a> 39 punktą). Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad šalys konkliudentiniais veiksmais susitarė dėl sutarties pratęsimo, nenurodė jokių faktinių duomenų, kurie patvirtintų tokių aplinkybių buvimą. Minėta, kad šalių tarpusavio teisinių santykių egzistavimas byloje įrodytas tik nuo 2016 m. pabaigos, t. y. praėjus beveik dvejiems metams nuo sutarties galiojimo termino pabaigos.

25. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad 2016 m. rudenį šalys sudarė naują žodinę sutartį dėl tarpininkavimo paslaugų teikimo turint tikslą parduoti atsakovo nekilnojamąjį turtą. Akivaizdu, kad atsakovas, sudarydamas tokį susitarimą, siekė per ieškovą parduoti savo nekilnojamąjį turtą, o ieškovas – už atitinkamą atlyginimą suteikti atsakovui paslaugą – surasti pirkėją, kuris įsigytų atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą. Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas buvo parduotas pirkėjui, kurį, vykdydamas šalių sudarytą tarpininkavimo paslaugų sutartį, surado ieškovas, dalyvaujant jo pasitelktam trečiajam asmeniui. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad iš esmės buvo pasiektas šalių sudarytos sutarties tikslas – įvyko faktinis atsakovo turto pardavimas ieškovo surastam pirkėjui, pripažįsta pagrįstomis teismų išvadas, kad ieškovas, suteikęs paslaugas, turi teisę gauti už tai atlyginimą, tačiau jo dydžio klausimą, netinkamai kvalifikavęs šalių teisinių santykių faktinį pagrindą, apeliacinės instancijos teismas išsprendė neteisingai.

26. CK 6.162 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutarčiai sudaryti ir galioti pakanka, kad šalys susitartų dėl esminių jos sąlygų, susitarimą dėl antraeilių sąlygų šalys gali pasiekti vėliau. Kai šalys dėl antraeilių sutarties sąlygų nesusitaria, ginčas gali būti sprendžiamas teisme atsižvelgiant į sutarties pobūdį, dispozityviąsias teisės normas, papročius, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus. CK 6.195 straipsnyje nustatyta, kad jeigu šalys neaptarė tam tikrų sutarties sąlygų, reikalingų sutarčiai vykdyti, tai šias sutarties spragas vienos iš šalių reikalavimu gali pašalinti teismas, nustatydamas atitinkamas sąlygas, atsižvelgdamas į dispozityviąsias teisės normas, šalių ketinimus, sutarties tikslą ir esmę, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. Tuo atveju, kai šalių neaptartos sąlygos įstatymo normos nereglamentuoja, teismas pagal CK 6.156 straipsnio 6 dalį gali remtis dar ir papročiais, įstatymų ar teisės analogija. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad teismas gali nustatyti antraeiles sutarties sąlygas, jei šalys dėl jų nesusitarė, bet jos reikalingos sutarčiai vykdyti, tačiau svarbu tai, kad sutarties spragų užpildymas nepažeistų teisės normų reikalavimų ir neiškreiptų šalių ketinimų, sudarytos sutarties esmės ir tikslų; teismas negali nustatyti tokių sutarties sąlygų, kurios prieštarautų faktiniam šalių susitarimui. Prieš sprendžiant dėl sutarties spragos užpildymo, turi būti nustatyta, ar prašomos nustatyti sutarties sąlygos nebuvimas iš tikrųjų yra jos spraga, t. y. ar ta sąlyga reikalinga sutarčiai vykdyti. Tai nustatoma aiškinant sutartį, vadovaujantis CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir jų pateiktu aiškinimu bei taikymu kasacinio teismo praktikoje, taip pat CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzkvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-139/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-139/2012">3K-3-139/2012</a>).

27. Nagrinėjamoje byloje nei ieškovas, nei atsakovas neteigia, kad sutarties sąlyga – kaina už ieškovo teikiamas tarpininkavimo paslaugas – nebuvo aptarta, todėl teismui apskritai nekyla poreikis spręsti byloje dėl CK 6.195 straipsnio nuostatų taikymo, tuo labiau kad tokio klausimo nei nagrinėjant bylą žemesnės instancijos teismuose, nei kasaciniame skunde šalys ir nekelia. Kaip jau minėta, šalių ginčas yra kilęs dėl paties teisinio santykio faktinio pagrindo kvalifikavimo tuo aspektu, ar šalis siejo viena ir ta pati tarpininkavimo paslaugų sutartis, ar tarp šalių susiklostė nauji sutartiniai santykiai. Kaip jau konstatuota šios nutarties 25 punkte, byloje nustatytų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad 2016 m. rudenį šalys sudarė naują žodinę sutartį dėl tarpininkavimo paslaugų teikimo turint tikslą parduoti atsakovo nekilnojamąjį turtą, todėl ieškovui priteistino atlyginimo dydžio klausimas spręstinas pagal šios sutarties sąlygas.

28. Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, kad abiejų šalių paaiškinimai dėl paslaugų teikimo ir pasiekto rezultato fakto sutampa, ir į tai, jog ieškovas, būdamas atitinkamos srities profesionalas, neįrodinėjo, kad atsakovo nurodyta 2000 Eur kaina neatitinka šioje verslo srityje įprastų kainų, o tik teigė, jog buvo pratęstas pirminės šalių sutarties galiojimo terminas tomis pačiomis sąlygomis, teisėjų kolegija šios konkrečios bylos aplinkybių kontekste pripažįsta pagrįstais pirmosios instancijos teismo argumentus, kad, vertinant šalių susiklosčiusius santykius ir pagal protingumo bei sąžiningumo kriterijus CK 1.5 straipsnis), galima konstatuoti, jog buvo susitarta dėl ieškovo paslaugų tomis sąlygomis, kurias pripažįsta atsakovas. Pažymėtina, kad ieškovas, kaip asmuo, veikiantis tam tikroje profesinėje srityje ir turintis tuo klausimu specialių žinių, pasibaigus ankstesnei sutarčiai, pats prisiėmė atitinkamą riziką, neįformindamas tolesnių teisinių santykių su atsakovu rašytine forma.

29. Antruoju kasacinio skundo argumentu atsakovas teigia, kad nagrinėjamoje byloje turėjo būti taikomos 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos Direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais nuostatos. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas sprendė, jog šios sutarties galiojimo terminas buvo pratęstas šalių konkliudentiniais veiksmais vadovaujantis CK 6.183 straipsnio 2 dalimi, t. y. sprendžiant dėl nurodytos sutarties galiojimo, byloje nebuvo remiamasi jos sąlygomis, todėl nekilo ir klausimas dėl jų sąžiningumo. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje nėra pagrindo taikyti atsakovo nurodomos Direktyvos 93/13/EEB priedo h punkto nuostatos, taip pat remtis šios direktyvos nuostatos aiškinimu, išdėstytu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTctNzAxLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-17-701/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-17-701/2018">e3K-3-17-701/2018</a>.

30. Teisėjų kolegija, remdamasi pateiktais argumentais ir išaiškinimais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutarties galiojimą bei keitimą, todėl apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas naikintinas ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. Panaikinus apeliacinės instancijos teismo nutartį ir nusprendus, kad ieškovo apeliacinis skundas turėjo būti atmestas, atitinkamai turi būti perskirstytas bylinėjimosi išlaidos atlyginimas (CPK 93 straipsnio 5 dalis), t. y. atsakovui iš ieškovo priteistinas apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad patyrė 300 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.11 punktuose nustatytų dydžių, dėl to atsakovui iš ieškovo priteistina 300 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

32. Atsakovas nepateikė prašymo atlyginti kasaciniame teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šis klausimas nėra sprendžiamas.

33. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 11,25 Eur tokių išlaidų. Šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 2 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimą.

Priteisti iš ieškovo R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui D. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 300 (tris šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš ieškovo R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 11,25 Eur (vienuolika Eur 25 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo valstybei. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Gražina Davidonienė

Virgilijus Grabinskas