Civilinė byla Nr. e3K-3-386-1075/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06450-2019-6
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.2.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gruodžio 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (pranešėja), Gražinos Davidonienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „Seesam Insurance AS“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per „Seesam Insurance AS“ Lietuvos filialą, kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo „Seesam Insurance AS“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per „Seesam Insurance AS“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui J. B. dėl turtinės žalos atlyginimo subrogacijos tvarka.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl alternatyviojo teismingumo taisyklės taikymo ir aiškinimo, kai ieškinį pareiškia draudikas, perėmęs teisę į žalos atlyginimą subrogacijos pagrindu, taip pat dėl ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konsultacijų bei horizontaliųjų precedentų privalomumo teismams sprendžiant civilines bylas, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas prašė teismo išieškoti iš atsakovo 774,52 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3. Ieškovas nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 1 d. jis ir A. S. sudarė turto draudimo sutartį (draudimo polisas Nr. 220 0080214), pagal kurią apdraudė draudėjo butą (duomenys neskelbtini). Draudėjas informavo ieškovą dėl to, kad 2018 m. liepos 16 d. apdraustas butas buvo užlietas ir šiam buvo padaryta žala. Dėl šio draudžiamojo įvykio ieškovas išmokėjo draudėjui 774,52 Eur draudimo išmoką. Draudimo žalos bylos administravimo metu buvo nustatyta, kad apdraustas butas buvo aplietas iš aukščiau esančio buto (duomenys neskelbtini)., kurio savininkas įvykio dieną buvo atsakovas J. B., gyvenantis (duomenys neskelbtini)..
4. Ieškovas nurodė, kad ieškinys reiškiamas dėl asmenų turtui – butui (duomenys neskelbtini). – padarytos žalos atlyginimo, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 30 straipsnio 6 dalį byla ieškovo pasirinkimu teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 4 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį ir grąžino jį ieškovui.
6. Teismas nustatė, kad, Gyventojų registro tarnybos duomenimis, atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini).. Teismas nurodė, kad ieškovas ieškinio reikalavimą atsakovui reiškia subrogacijos pagrindu.
7. Teismas pažymėjo, kad kasacinis teismas yra konstatavęs, jog draudimo bendrovių regresiniai ieškiniai, reiškiami subrogacijos pagrindu žalą padariusiems asmenims, turi būti paduodami pagal atsakovo fizinio asmens gyvenamąją vietą arba juridinio asmens buveinę (CPK 29 straipsnis), nes CPK 30 straipsnio 6 dalis šiems ieškiniams netaikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 30 d. konsultacija Nr. A3-86).
8. Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju ieškinio teismingumo klausimas turi būti sprendžiamas pagal bendrąsias teritorinio teismingumo taisykles (CPK 29 straipsnis), todėl ieškovas ieškinį turėtų pareikšti kompetentingam jį nagrinėti teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą, t. y. Kauno apylinkės teismui.
9. Teismas konstatavo, kad ieškovas pažeidė teritorinio teismingumo taisykles, todėl ieškovo ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
10. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovo atskirąjį skundą, 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. nutartį paliko nepakeistą.
11. Teismas pabrėžė, kad CPK 30 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta taisyklė, nustatanti, jog ieškinys dėl žalos, padarytos asmenų turtui, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą, yra kildinamas iš deliktinės atsakomybės. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, nagrinėjant vienarūšes bylas (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi02NjY1LTQ2Ny8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-6665-467/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-6665-467/2011">2-6665-467/2011</a>; 2017 m. sausio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJTLTk1LTM0NS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2S-95-345/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2S-95-345/2017">e2S-95-345/2017</a>; kt.). Šiuo atveju privaloma laikytis tiek vertikaliųjų, tiek horizontaliųjų teismų precedentų.
12. Teismas pažymėjo, kad nors šiuo atveju ir sutiktina su ieškovu, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 30 d. konsultacijoje Nr. A3-86 pateikta nuomonė nėra teisės šaltinis, tačiau tokio pobūdžio išaiškinimais gali būti remiamasi kaip rekomendacijomis, taikant ir aiškinant teisės normas, juo labiau kad tokia konsultacija jau yra pasitvirtinusi teismų precedentuose.
13. Ieškovo atskirajame skunde nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00Ni8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-46/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-46/2009">3K-3-46/2009</a> šiuo atveju nėra aktuali, nes minėtos kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas – teisės klausimai, susiję su draudiko, išmokėjusio draudėjui draudimo išmoką pagal turto draudimo sutartį, subrogacijos teisės įgyvendinimo tvarka ir sąlygomis, ieškinio senaties terminais, reikalaujant išmokėtos sumos iš atsakingo už žalą asmens ir jo civilinės atsakomybės draudiko, taigi, šioje byloje nebuvo sprendžiami teismingumo klausimai.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
14. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. nutartį ir ieškovo ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti Vilniaus miesto apylinkės teismui iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Tai, kad nukentėjęs dėl žalos padarymo asmuo savo turtą buvo apdraudęs ir žalos atlyginimą gavo pagal draudimo sutartį, neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl draudimo bendrovės ieškinio dėl žalos atlyginimo teismingumo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Nors šiuo atveju ieškinį reiškia draudimo bendrovė, tačiau pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalies reikalavimus draudikas iš žalą patyrusio asmens perėmė materialines ir procesines teises į žalos atlyginimą ir įstojo į tą patį teisinį santykį, kuris siejo žalą padariusį ir nukentėjusį asmenį. Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad subrogacijos atveju, kai draudikas išmoka pagal draudimo sutartį draudimo išmoką draudėjui dėl trečiojo asmens padarytos draudėjui žalos, žalos atlyginimo prievolė, siejanti nukentėjusį draudėją ir žalą padariusį asmenį, nepasibaigia, tik keičiasi šios prievolės šalis: draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgyja draudėjo teises ir pareigas dėl žalos atlyginimo prievolės, t. y. dėl tos pačios, jau egzistuojančios prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00Ni8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-46/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-46/2009">3K-3-46/2009</a>). Negali susiklostyti tokia situacija, kad draudikas, iš draudėjo perėmęs reikalavimo teisę, perimtų mažiau teisių, nei turėjo draudėjas, įskaitant ir draudėjo (žalą patyrusio asmens) teisę ieškinį dėl žalos atlyginimo pareikšti pagal alternatyvaus teismingumo taisykles pasirinktinai pagal atsakovo gyvenamąją vietą arba pagal žalos turtui padarymo vietą. Tai iš esmės analogiškas ieškinys, kokį galėtų pareikšti nukentėjęs asmuo už žalą atsakingam asmeniui, jeigu savo turto nebūtų apdraudęs. Taigi teismai netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylų teismingumą.
14.2. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Pabrėžtina, kad, teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Šiuo atveju apskritai negalima laikyti, kad yra suformuotas koks nors CPK 30 straipsnio 6 dalies taikymo ir aiškinimo precedentas, nes visos apeliacinės instancijos teismo nurodytos teismų nutartys (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi02NjY1LTQ2Ny8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-6665-467/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-6665-467/2011">2-6665-467/2011</a>; 2017 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJTLTk1LTM0NS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2S-95-345/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2S-95-345/2017">e2S-95-345/2017</a>; kt.) remiasi ta pačia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 30 d. konsultacija Nr. A3-86, kuri nelaikytina nei precedento, nei teisės šaltiniu, todėl apeliacinės instancijos teismo pateikiama teismų praktika yra klaidingo bei ydingo teisės aiškinimo ir taikymo pasekmė.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl alternatyviojo teismingumo taisyklės taikymo, kai ieškinį pareiškia draudikas, perėmęs teisę į žalos atlyginimą subrogacijos pagrindu
15. CPK 29 straipsnis įtvirtina bendrąją teritorinio teismingumo taisyklę – ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. CPK 30 straipsnio 6 dalis reglamentuoja alternatyviojo teismingumo galimybę, t. y. teismingumą pagal ieškovo pasirinkimą – ieškinys dėl žalos, padarytos asmenų turtui, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą (buveinę) arba žalos padarymo vietą. Pagal CPK 30 straipsnio 12 dalį teisė pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, priklauso ieškovui.
16. Sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui, reglamentuotas CPK IV skyriuje, yra viena iš sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2013).
17. Kaip nurodyta šios nutarties 3, 4 punktuose, ieškovas subrogacijos tvarka siekia iš atsakovo prisiteisti turtinės žalos atlyginimą, todėl, ieškovo įsitikinimu, pagal CPK 30 straipsnio 6 dalį byla ieškovo pasirinkimu teisminga žalos padarymo vietos teismui – Vilniaus miesto apylinkės teismui, atsižvelgiant į tai, kad žala padaryta turtui – butui, esančiam (duomenys neskelbtini).. Teismai sprendė, kad ieškinio teismingumo klausimas turi būti sprendžiamas pagal bendrąsias teritorinio teismingumo taisykles, t. y. ieškinys turėtų būti nagrinėjamas Kauno apylinkės teisme pagal atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą, o specialioji teritorinio teismingumo taisyklė, nustatyta CPK 30 straipsnio 6 dalyje, netaikoma. Todėl nagrinėjamu atveju reikia atsakyti į klausimą, ar specialioji teritorinio teismingumo taisyklė, nustatyta CPK 30 straipsnio 6 dalyje, taikoma ir tuo atveju, kai ieškovas, kuriam perėjo reikalavimo teisė į žalos atlyginimą iš nukentėjusio asmens subrogacijos pagrindu, reiškia reikalavimą žalą padariusiam asmeniui.
18. Jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis).
19. Subrogacijos (lot. subrogare – pakeisti, išrinkti vietoje kito) esmė – deliktinės arba sutartinės prievolės asmenų pasikeitimas, t. y. kai žalą padariusio atsakingo asmens (skolininko) prievolėje vietoj nukentėjusio asmens (kreditoriaus) šio vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad žalą padaręs asmuo moka arba draudėjui (žalą patyrusiam asmeniui), arba draudikui, priklausomai nuo to, kuris iš jų pareiškia reikalavimą. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, t. y. pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį tie žalos atlyginimo santykiai yra atsirandantys delikto pagrindu arba iš tų asmenų sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-916/2018, 17 punktas).
20. Taigi subrogacijos atsiradimo pagrindas pagal įstatymą yra tai, kad įstatymo nustatytais atvejais pasikeičia jau egzistuojančios prievolės asmuo. CK 6.101 straipsnio, reglamentuojančio kreditoriaus teisę perleisti reikalavimą, 4 dalyje įtvirtinta, kad reikalavimo teisė pereina kitam asmeniui įstatymų pagrindu, kai regreso tvarka draudimo įmonei pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku, atsakingu už draudžiamąjį įvykį (4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-916/2018, 18 punktas).
21. Subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00Ni8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-46/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-46/2009">3K-3-46/2009</a>). Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017, 17 punktas).
22. Apibendrinant nutarties 19–21 punktuose nurodytą kasacinio teismo praktiką ir vadovaujantis subrogacijos esmę reglamentuojančiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad subrogacijos atveju, kai draudikas išmoka pagal draudimo sutartį draudimo išmoką draudėjui dėl trečiojo asmens padarytos žalos draudėjui, žalos atlyginimo prievolė, siejanti nukentėjusį draudėją ir žalą padariusį asmenį, nepasibaigia, tik pasikeičia šios prievolės šalis. Turtinės žalos atlyginimo klausimas subrogacijos tvarka sprendžiamas taikant ne draudimo teisės normas, o deliktinės civilinės atsakomybės santykius reglamentuojančias teisės normas. Draudikas, iš draudėjo perėmęs reikalavimo teisę, turi tokias pačias teises, kokias turėjo draudėjas. Todėl pritartina kasacinio skundo argumentui, kad nors šiuo atveju ieškinį reiškia draudimo bendrovė, tačiau draudikas iš žalą patyrusio asmens perėmė materialines teises į žalos atlyginimą ir įstojo į tą patį teisinį santykį, kuris siejo žalą padariusį ir nukentėjusį asmenį.
23. Vis dėlto materialinių teisių perėmimas pats savaime nereiškia, kad materialines teises perėmęs asmuo įgyja tas pačias procesines teises ir pareigas, kurias turėjo asmuo, iš kurio buvo perimtos teisės ir pareigos, t. y. pradinis kreditorius, pvz., taip galėtų būti tuo atveju, jei procesinės teisės įgyvendinimas bus siejamas su tam tikru asmens statusu. Todėl reikia įvertinti, ar ieškovas, kuriam perėjo reikalavimo teisė į žalos atlyginimą iš nukentėjusio asmens įstatymo nustatytos subrogacijos pagrindu, įgyja procesines teises, nustatytas CPK 30 straipsnio 6 ir 12 dalyse.
24. CPK 30 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta alternatyviojo teismingumo taisyklė yra specialioji taisyklė bendrosios teismingumo taisyklės, įtvirtintos CPK 29 straipsnyje, atžvilgiu. Alternatyvusis teismingumas nustatomas tokioms byloms, kuriose būtina apginti ypač reikšmingus ieškovo teises ir interesus. Lingvistinė CPK 30 straipsnio 6 dalies analizė leidžia daryti išvadą, kad šioje normoje nustatyta lengvata ieškovui, esančiam kreditoriumi, dėl žalos, padarytos turtui, atlyginimo. Taigi, ši taisyklė yra susijusi ir išplaukianti iš žalos, padarytos turtui, atlyginimo prievolės (delikto) ir ja ginami kreditoriaus interesai dėl žalos atlyginimo. Kreditoriumi (taigi ir ieškovu) dėl žalos atlyginimo gali būti bet kuris fizinis ir (ar) juridinis asmuo. Ši taisyklė nėra specifiškai siejama tik su pradinio kreditoriaus asmeniu ir ja nėra siekiama apginti kokios nors silpnesnės šalies interesų, pvz., vartotojo ar kito asmens.
25. Kaip nurodyta šios nutarties 22 punkte, subrogacijos atveju, kai draudikas dėl trečiojo asmens padarytos žalos pagal draudimo sutartį išmoka draudimo išmoką draudėjui, žalos atlyginimo prievolė, siejanti nukentėjusį draudėją ir žalą padariusį asmenį, nepasibaigia, tik pasikeičia šios prievolės šalis. Taigi subrogacija dėl žalos, padarytos turtui, atlyginimo nekeičia žalos atlyginimo prievolės esmės ir prigimties. Todėl nėra pagrindo teigti, kad kreditorius, perėmęs subrogacijos pagrindu reikalavimo teisę dėl žalos atlyginimo, praranda įstatyme nustatytą teisę kreiptis pagal savo pasirinkimą.
26. Remdamasi nutartyje išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad CPK 30 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta alternatyviojo teismingumo taisyklė ir 12 dalyje nustatyta ieškovo teisė pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, taikoma ir ieškovui (draudikui), kuriam perėjo reikalavimo teisė į žalos atlyginimą iš nukentėjusio asmens subrogacijos pagrindu. Todėl teismai neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti priimti ieškovo ieškinį remdamiesi tuo, kad ieškinys neteismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konsultacijų ir horizontaliųjų precedentų privalomumo teismams sprendžiant civilines bylas
27. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, atsisakydami priimti ieškovo ieškinį, be kita ko, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 30 d. konsultacija Nr. A3-86. Šioje konsultacijoje pažymėta, kad draudimo bendrovių regresiniai ieškiniai, reiškiami subrogacijos pagrindu žalą padariusiems asmenims, turi būti paduodami pagal atsakovo fizinio asmens gyvenamąją vietą arba juridinio asmens buveinę (CPK 29 straipsnis), nes CPK 30 straipsnio 6 dalis šiems ieškiniams netaikoma. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad tokio pobūdžio išaiškinimais gali būti remiamasi kaip rekomendacijomis, taikant ir aiškinant teisės normas.
28. Ieškovas kasaciniame skunde nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 30 d. konsultacija Nr. A3-86 nelaikytina nei precedento, nei teisės šaltiniu, todėl ieškinio priėmimo klausimą sprendę teismai ja vadovavosi nepagrįstai.
29. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančios bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos negalima interpretuoti kaip varžančios žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų procesinį savarankiškumą: aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai (ir tų teismų teisėjai) negali kištis į žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų nagrinėjamas bylas, teikti jiems kokių nors privalomų ar rekomendacinio pobūdžio nurodymų, kaip turi būti sprendžiamos atitinkamos bylos, ir pan.; tokie nurodymai (nesvarbu, privalomi ar rekomendacinio pobūdžio) Konstitucijos atžvilgiu vertintini kaip atitinkamų teismų (teisėjų) veikimas ultra vires (viršijant įgaliojimus) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2014 m. kovo 10 d. nutarimai).
30. Pagal Konstituciją teismų praktika formuojama tik teismams patiems sprendžiant bylas. Kitoks Konstitucijos nuostatų, įtvirtinančių bendrosios kompetencijos teismų instancinę sistemą, aiškinimas, taip pat tuo kitokiu šių Konstitucijos nuostatų aiškinimu grindžiamas teisinis reguliavimas sudarytų prielaidas aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismams (ar jų teisėjams) prisiimti Konstitucijoje jiems nenurodytas funkcijas, Konstitucijoje nenustatytus įgaliojimus, paneigtų Konstitucijoje įtvirtintą teismų nepriklausomumą, pažeistų Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi, šio straipsnio 3 dalies nuostatą, kad teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo. Pažymėtina ir tai, kad privalomų ar rekomendacinio pobūdžio nurodymų, kaip turi būti sprendžiamos atitinkamos bylos ir pan., davimas žemesnės instancijos teismams suvaržytų ir pačių tuos nurodymus duodančių aukštesnės instancijos teismų galimybes nešališkai peržiūrėti, jeigu to prireiktų, atitinkamas bylas apeliacine arba kasacine tvarka (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas).
31. Nagrinėjamu atveju sutiktina su ieškovo teiginiu, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 30 d. konsultacija Nr. A3-86 nėra precedentas. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėjantys teismai turi vadovautis teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika, suformuota sprendžiant analogiškas bylas. Ieškinio priėmimo klausimą sprendusių teismų nuorodos į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konsultaciją, kuri yra tik metodinė medžiaga, negali būti argumentas atsisakyti priimti ieškovo ieškinį dėl teismingumo taisyklių pažeidimo. Todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 30 d. konsultacija Nr. A3-86 kaip precedentu.
32. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi02NjY1LTQ2Ny8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-6665-467/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-6665-467/2011">2-6665-467/2011</a> ir 2017 m. sausio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJTLTk1LTM0NS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2S-95-345/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2S-95-345/2017">e2S-95-345/2017</a>; teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 30 d. konsultacija Nr. A3-86 jau yra pasitvirtinusi teismų precedentuose (nurodytose Vilniaus apygardos teismo nutartyse).
33. Kasacinis teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą. Teismo precedento horizontalusis poveikis lemia teismo pareigą laikytis būtent tos pačios pakopos teismo pirmiau išnagrinėtoje analogiškoje ar iš esmės panašioje byloje suformuluotų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių tiek, kiek bylose nagrinėjami santykiai yra tapatūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-313/2019, 35 punktas).
34. Kita vertus, kasacinio teismo ne kartą nurodyta ir tai, kad kai apeliacinės instancijos teismas nukrypsta nuo savo sukurtų horizontaliųjų precedentų, kurie niekada nebuvo peržiūrėti kasacine tvarka, tai ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog tik dėl to skundžiamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas; kasacinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką kasacine tvarka priimtomis precedentinėmis nutartimis, nėra saistomas pirmosios ir (ar) apeliacinės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų kaip precedentų, jis gali formuoti kitokius precedentus, o šie privalomi visiems teismams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-313/2019, 36 punktas).
35. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą nukrypti nuo horizontaliojo precedento, nes, spręsdamas teismingumo klausimą, privalėjo įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, tinkamai kvalifikavo civilinį teisinį santykį, iš esmės ir nulemiantį alternatyvaus teismingumo galimybę. Kaip jau minėta šios nutarties 19–21 punktuose, ginčo santykiai kvalifikuojami kaip žalos atlyginimo teisiniai santykiai, todėl apeliacinės instancijos teismas, remdamasis šia kasacinio teismo praktika, turėjo galimybę nesilaikyti horizontaliųjų precedentų.
36. Be to, kaip nurodyta šios nutarties 34 punkte, kai precedentai nėra sukurti kasacine tvarka priimtomis nutartimis, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nėra įpareigotas vadovautis pirmosios ar apeliacinės instancijos teismų procesiniais sprendimais. Teismų praktiką formuoja tas teismas, kuris yra paskutinė instancija atitinkamos kategorijos civilinėms byloms. Tokiu atveju kaip ir šiuo kasacinis teismas sukuria naują teisės išaiškinimą.
Dėl bylos procesinės baigties
37. Remdamasi šioje nutartyje išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė ir aiškino CPK 30 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą alternatyviojo teismingumo taisyklę. Šis proceso teisės pažeidimas sudaro pagrindą tenkinti ieškovo kasacinį skundą ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. nutartį bei ieškinio priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
38. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ieškovas už kasacinį skundą sumokėjo 15 Eur žyminio mokesčio.
39. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 2,76 Eur tokio pobūdžio bylinėjimosi išlaidų.
40. Kasaciniam teismui nusprendus, kad ieškinio priėmimo klausimas turi būti sprendžiamas iš naujo, bylos šalių ir teismo turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Gražina Davidonienė
Virgilijus Grabinskas
