Civilinė byla Nr. e3K-3-113-611/2018
Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00679-2016-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1; 2.6.16.8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. kovo 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Laužiko, Andžej Maciejevski (pranešėjas) ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Raguvilė“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą nuomotojo reikalavimu, aiškinimo ir taikymo.
Ieškovė pareiškė teisme ieškinį, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2016 m. balandžio 12 d. įsakymą Nr. 14VĮ-322-(14.14.2.) „Dėl 2007 m. birželio 6 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N56/2007-0081 nutraukimo“ (toliau – ir ginčo įsakymas).
Ieškovė nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybė ir V. B. 2007 m. birželio 6 d. sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį, pagal kurią V. B. buvo išnuomotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas). Nuomos sutartyje, be kita ko, nustatyta, kad žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita (socialiniams objektams statyti ir eksploatuoti).
Ieškovė 2013 m. gruodžio 30 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo statinius, esančius žemės sklype. Kartu ieškovei buvo perleista ir žemės sklypo nuomos teisė, atsiradusi pagal 2007 m. birželio 6 d. sutartį. Šis juridinis faktas 2014 m. sausio 16 d. įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.
Ieškovė 2016 m. vasario 9 d. gavo atsakovės raštą „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo ar nutraukimo“. Ieškovė šiuo raštu informuota, kad pradėta administracinė procedūra dėl sutarties pakeitimo ar nutraukimo. Raštas buvo netikslus, neinformatyvus, todėl ieškovė apskundė šį raštą, prašydama patikslinti jį taip, kad jis atitiktų administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Ieškovė 2016 m. balandžio 8 d. gavo atsakovės 2016 m. balandžio 4 d. raštą „Dėl techninių klaidų ištaisymo“, kuriuo pakeisti pirminio rašto registracijos data ir sutarties numeris. Esminės klaidos, susijusios su pirminio rašto turiniu, nebuvo ištaisytos. Ieškovė 2016 m. balandžio 12 d. gavo atsakovės 2016 m. balandžio 7 d. raštą, kuriuo taip pat nebuvo pašalintos esminės klaidos, susijusios su pirminio rašto turiniu. Ieškovė 2016 m. balandžio 19 d. gavo atsakovės 2016 m. balandžio 14 d. raštą „Dėl sprendimo nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį“, kuriuo buvo informuota apie priimtą ginčijamą įsakymą.
Ieškovės teigimu, ginčo įsakymas priimtas, pažeidžiant sutarties nutraukimo procedūras. Ieškovė tik 2016 m. balandžio 7 d. raštu tinkamai informuota apie ketinimą nutraukti sutartį. Vadinasi, atsakovė negalėjo priimti ginčo įsakymo, nes nuo įspėjimo apie sutarties nutraukimą dienos iki šio įsakymo priėmimo dienos nebuvo praėjęs dviejų mėnesių laiko tarpas.
Ieškovė taip pat nurodė, kad, priešingai negu konstatuota ginčo įsakyme, žemės sklypas yra naudojamas pagal paskirtį. Ieškovė informavo atsakovę apie savo planus įrengti senelių globos namus, pasinaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. Ieškovė pažymėjo, kad įsigyti statiniai nebuvo tokios būklės, kad juos būtų galima ekonomiškai naudoti neinvestavus. Ieškovė 2015 metais pasirašė sutartį su UAB „Kryžkelės projektai“ dėl techninio projekto parengimo ir sutartį su UAB „Universali forma“ dėl konsultavimo paslaugų teikimo. Ieškovė yra investavusi daugiau nei 15 600 Eur, siekdama pritaikyti statinius ir aplink juos esančią teritoriją senelių namams įrengti. Ieškovė imasi aktyvių veiksmų, siekdama, kad statiniai ateityje sukurtų ekonominį efektyvumą ir būtų naudingai naudojami.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Kretingos rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 18 d. sprendimu patenkino ieškinį – panaikino ginčo įsakymą.
Teismas pažymėjo, kad ieškovė deda pastangas, siekdama pastatuose, esančiuose žemės sklype, įsteigti senelių globos namus, rengia techninius dokumentus dėl statinių rekonstrukcijos, kas rodo, jog žemės sklypas yra ir ateityje bus naudojamas pagal paskirtį. Ieškovė trumpiau negu trejus metus nuosavybės teise valdo statinius, paramos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis gavimo procedūros yra sudėtingos, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad praėjo neprotingai ilgas laiko tarpas ir žemės sklypas yra naudojamas ne pagal paskirtį. Kartu nėra pagrindo konstatuoti, kad padarytas esminis nuomos sutarties pažeidimas, kuris leistų nutraukti nuomos sutartį prieš terminą. Teismo vertinimu, nuomotojas neįrodė, kad nebesitiki gauti to, ką pagal nuomos sutartį pagrįstai tikėjosi gauti.
Teismas konstatavo, kad nuomos sutarties išsaugojimas atitiktų viešuosius tikslus dėl valstybinės žemės naudojimo, nustatytus Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje. Žemės sklypas nėra neracionaliai naudojamas ilgą laiką, todėl nėra pagrindo teigti, kad tokia padėtis netenkina visuomenės poreikių. Priešingai, visuomenės poreikiai bus patenkinti, įgyvendinus investicinį projektą.
Teismas taip pat nurodė, kad buvo pažeista informavimo apie ketinimą nutraukti nuomos sutartį pareiga – atsakovės 2016 m. vasario 4 d. raštas dėl savo turinio negali būti laikomas įspėjimu apie sutarties nutraukimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.564 straipsnio prasme.
Teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, konstatavo, kad atsakovė neturėjo teisinio pagrindo nutraukti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, 2017 m. birželio 1 d. nutartimi paliko nepakeistą Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. sprendimą.
Teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai dėl informavimo apie ketinimą nutraukti žemės sklypo nuomos sutartį pareigos pažeidimo. Pati atsakovė apeliacinės instancijos teismo posėdyje pripažino, kad valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo ir nutraukimo procedūros yra skirtingos ir jos darbuotoja, rengdama 2016 m. vasario 4 d. raštą „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo ar nutraukimo“, padarė klaidą. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nėra duomenų, patvirtinančių, jog klaida buvo ištaisyta, t. y. nustatytas naujas įspėjimo terminas.
Teisėjų kolegija nurodė, kad yra pateikti duomenys apie ieškovės ir UAB „Kryžkelės projektai“ 2015 m. vasario 3 d. sudarytą projektavimo sutartį. Šios sutarties dalykas – esamų pastatų rekonstravimo, naujo pastato (senelių globos namų) ir žemės sklypo prie esamų ir projektuojamų pastatų sutvarkymo ir panaudojimo pastatų eksploatacijai užtikrinti techninis darbo projektas. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme pateikė duomenis, kurie patvirtina, kad ji 2015 m. gegužės 27 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo 2000 Eur pagal pirmiau nurodytą sutartį, 2016 m. balandžio 13 d. tarp šalių pasirašytas paslaugų perdavimo–priėmimo aktas.
Be to, teisėjų kolegija nurodė, kad yra pateikti duomenys apie ieškovės ir UAB „Universali forma“ 2015 m. kovo 2 d. sudarytą konsultavimo sutartį. Šios sutarties dalykas – konsultavimas dokumentų parengimo klausimais siekiant gauti ES struktūrinių fondų paramą ieškovės projektui pagal priemonę „Regio Invest LT+“. Ieškovė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pateikė duomenis, kurie patvirtina, kad ji 2015 m. balandžio 3 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo 12 100 Eur pagal pirmiau nurodytą sutartį.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog ieškovė nesiėmė priemonių ir veiksmų nuomos sutarčiai pradėti vykdyti, kartu pritardama pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra esminio sutarties pažeidimo, kuris leistų nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Atsakovė kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 1 d. nutartį bei Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį. Kasacinis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:
Teismai pažeidė CK 6.564 straipsnio ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalies nuostatas, reglamentuojančias žemės nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą nuomotojo reikalavimu. Šios materialiosios teisės normos nustato du alternatyvius sutarties nutraukimo pagrindus: pirma, žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutarties sąlygas; antra, žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal tikslinę jos naudojimo paskirtį. Pagal CK 6.205 straipsnį sutarties pažeidimas yra ne tik sutarties nevykdymas, bet ir netinkamas vykdymas. Žemės nuomos sutarties pažeidimas egzistuoja ne tik tada, kai žemė nėra eksploatuojama, bet ir tada, kai ji yra netinkamai naudojama. Tokios aiškinimo praktikos laikosi kasacinis teismas, kuris yra nurodęs, kad pagal savo teisinius padarinius tiek nenaudojimas, tiek netinkamas naudojimas gali būti pakankamas pagrindas nutraukti sutartį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565-219/2015). Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai išnuomotame žemės sklype nėra vykdomi statybos darbai, daugiau kaip šešerius metus nevykdoma komercinė veikla, egzistuoja pakankamas pagrindas nutraukti žemės sklypo nuomos sutartį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-378/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-378/2010">3K-3-378/2010</a>). Apeliacinės instancijos teismas paminėjo šią kasacinio teismo praktiką, tačiau pats ja nesivadovavo. Vadinasi, atsakovė, priešingai negu konstatavo bylą nagrinėję teismai, turėjo teisinį pagrindą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį.
Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, o apeliacinės instancijos teismas nepašalino šio pažeidimo. Teismai priėjo prie išvados dėl neteisėto sutarties nutraukimo, neįvertinę, kad žemės sklypas faktiškai nenaudojamas devynerius metus, statiniai neprižiūrimi ir kelia visuomenei grėsmę. Apeliacinės instancijos teisme pateiktas įrodymas – 2017 m. balandžio 13 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas – turėjo išsklaidyti visas abejones dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pažeidimo egzistavimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas net nevertino šio įrodymo. Teismai akcentavo sutarčių sudarymo su trečiaisiais asmenimis aplinkybes, tačiau neįvertino, kad: pirma, 2015 m. kovo 2 d. konsultavimo sutartyje, sudarytoje su UAB „Universali forma“, nedetalizuota ir todėl nėra galimybės nustatyti, ar paslaugų pagal šią sutartį suteikimas yra susijęs su žemės sklypu; antra, nėra duomenų, ar vykdoma 2015 m. vasario 3 d. projektavimo sutartis, sudaryta su UAB „Kryžkelės projektai“, nepateiktas ir techninis darbo projektas. Be to, nepagrįsta ir teismų išvada dėl informavimo apie ketinimą nutraukti žemės sklypo nuomos sutartį pareigos pažeidimo. Atsakovės 2016 m. vasario 4 d. rašte „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo ar nutraukimo“ aiškiai išreikštas jos ketinimas nutraukti sutartį CK 6.564 straipsnyje įtvirtintais pagrindais.
Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti atsakovės kasacinį skundą. Atsiliepimas į kasacinį skundą yra grindžiamas šiais argumentais:
Kasacinio skundo argumentas dėl netinkamo materialiosios teisės normų, susijusių su sutarties pažeidimu, aiškinimo yra nepagrįstas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, siekiant nustatyti, ar žemės nuomos sutartis buvo pažeista iš esmės, neužtenka apsiriboti tik CK 6.564 straipsnio 1 dalimi, būtina sistemiškai remtis ir CK 6.217 straipsniu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTIvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-492/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-492/2014">3K-3-492/2014</a>; 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzYyLTY4NC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-362-684/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-362-684/2016">e3K-3-362-684/2016</a>). Bylą nagrinėję teismai pagrįstai priėjo prie išvados, kad nebuvo padarytas esminis sutarties pažeidimas, kaip jis nustatomas pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalį.
Teismai nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių. Aplinkybė, kad teismai, įvertinę įrodymus, padarė kitokias išvadas, negu tikėjosi atsakovė, nereiškia, jog bylos faktinės aplinkybės nėra visapusiškai įvertintos.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą nuomotojo reikalavimu
Valstybinės žemės išnuomojimą reglamentuoja lex specialis (specialusis įstatymas) – Žemės įstatymo 9 straipsnis. Šiame straipsnyje, inter alia (be kita ko), reguliuojamas ir valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo nuomotojo reikalavimu klausimas. Aptariamo straipsnio keturioliktoje dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą arba yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime įtvirtinta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą.
Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalies analizė sudaro pagrindą konstatuoti, kad valstybinės žemės nuomos sutartis gali būti nutraukta dviem pagrindais: 1) jeigu žemė yra naudojama ne pagal sutartyje nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą; 2) jeigu (sutartyje neįtvirtinus tokios galimybės) yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas. Šie valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindai, ką patvirtina aptariamos teisės normos konstrukcija, yra savarankiški – sutarčiai nutraukti pakanka bet kurio pirmiau įvardyto pagrindo.
Žemės nuomos teisiniai santykiai, inter alia, žemės nuomos sutarties nutraukimo nuomotojo reikalavimu pagrindai, yra reglamentuoti ir CK, tiksliau – CK šeštosios knygos XXIX skyriuje. Kaip minėta, valstybinės žemės nuomos teisiniai santykiai (pirmiausia) yra reguliuojami specialiuoju įstatymu. Todėl CK šeštosios knygos XXIX skyriaus nuostatos taikytinos subsidiariai, t. y. tiek, kiek neprieštarauja specialiajam teisiniam reguliavimui.
CK 6.564 straipsnis reglamentuoja žemės nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą nuomotojo reikalavimu. Šio straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, kad žemės nuomos sutartis gali būti nutraukta prieš terminą nuomotojo reikalavimu: 1) jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį; 2) jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka; 3) kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Pirmiau nurodytos teisės normos, reglamentuojančios (valstybinės) žemės nuomos sutarties nutraukimą nuomotojo reikalavimu, patvirtina, kad tiek nuomininko aktyvūs veiksmai (veikimas), tiek nuomininko pasyvūs veiksmai (neveikimas) sudaro pagrindą nutraukti (valstybinės) žemės nuomos sutartį. Taip šios nuostatos yra aiškinamos ir ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2008; 2010 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-378/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-378/2010">3K-3-378/2010</a>; 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NjQtOTY5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-464-969/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-464-969/2015">3K-3-464-969/2015</a>). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog ir žemės sklypo nenaudojimo aplinkybė gali sudaryti pagrindą nutraukti žemės nuomos sutartį (žr., pvz., pirmiau minėtą nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-378/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-378/2010">3K-3-378/2010</a>).
Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad valstybė, atstovaujama atsakovės teisių pirmtakės, ir V. B. (ieškovės teisių pirmtakas) 2007 m. birželio 6 d. sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį, pagal kurią V. B. buvo penkiasdešimt devyneriems metams išnuomotas valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Nuomos sutartyje apibrėžta, kad žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – socialiniams objektams statyti ir eksploatuoti. Ieškovė 2013 m. gruodžio 30 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo statinius, esančius pirmiau nurodytame žemės sklype. Kartu ieškovė perėmė ir žemės sklypo nuomos teisę pagal 2007 m. birželio 6 d. valstybinės žemės nuomos sutartį. Žemės sklypo nuomos teisės perėmimo faktas 2014 m. sausio 16 d. įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.
Teismai taip pat nustatė, kad atsakovė 2016 m. vasario 4 d. raštu informavo ieškovę, jog pradėta administracinė procedūra dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo ar nutraukimo. Atsakovė 2016 m. balandžio 12 d. priėmė įsakymą, kuriuo įformino savo sprendimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį. Šiame įsakyme nurodyta, kad valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindas – sutarties sąlygos naudoti žemės sklypą pagal nustatytą tikslinę paskirtį nevykdymas.
Bylą nagrinėję teismai priėjo prie išvados, kad atsakovės sprendimas pirmiau nurodytu pagrindu nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį yra neteisėtas. Teismų vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė nenaudojo valstybinės žemės pagal sutartyje nustatytą paskirtį. Atsakovė nesutinka su šiomis teismų išvadomis, savo kasaciniame skunde nurodo, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias žemės nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą nuomotojo reikalavimu, be to, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos aiškinant pirmiau nurodytas teisės normas. Teisėjų kolegija pasisako dėl šių kasaciniame skunde iškeltų klausimų.
Kaip minėta, išsinuomotos žemės naudojimas ne pagal sutartyje nustatytą paskirtį arba nenaudojimas pagal sutartyje nustatytą paskirtį gali sudaryti pagrindą nutraukti žemės nuomos sutartį. Pažymėtina, kad valstybinės žemės nuomotojas, ką patvirtina Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalies formuluotė „valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu <...>“, netgi turi pareigą nutraukti nuomos sutartį, nustatęs vieną ar kitą pirmiau nurodytą pagrindą.
Kasacinis teismas, ką pagrįstai savo kasaciniame skunde nurodo atsakovė, yra konstatavęs, kad žemės sklypo nenaudojimo šešerius metus pagal sutartyje nustatytą paskirtį aplinkybė sudaro pagrindą nutraukti nuomos sutartį (žr., pvz., pirmiau minėtą nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2008). Kita vertus, tai nereiškia, jog šis išaiškinimas besąlygiškai saisto visais atvejais, nepriklausomai nuo konkrečių faktinių (žemės sklypo nenaudojimo pagal sutartyje nustatytą paskirtį) aplinkybių. Žemės sklypo nenaudojimo pagal sutartyje nustatytą paskirtį trukmė nėra objektyvus matas (kriterijus), kuris pats savaime (pasiekus tam tikrą ribą) sudarytų pagrindą nutraukti nuomos sutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, aiškinimas, kad ribos, apibrėžtos konkrečia žemės sklypo nenaudojimo pagal paskirtį trukme, peržengimas automatiškai sudaro pagrindą pasibaigti (sutarties nutraukimu) žemės nuomos teisiniams santykiams, prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis), nes nebūtų galimybės atsižvelgti į konkretaus atvejo faktines aplinkybes.
Teisėjų kolegija, plėtodama pirmiau nurodytą poziciją, pažymi, kad žemės sklypo nenaudojimo pagal sutartyje nustatytą paskirtį trukmė turi teisinę reikšmę klausimui dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo išspręsti, tačiau nėra visa lemianti aplinkybė, nuo kurios išimtinai priklausytų sprendimo dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo priėmimas. Sprendžiant nurodytą klausimą, be žemės sklypo nenaudojimo pagal paskirtį trukmės, turi būti įvertintos ir tokio nenaudojimo priežastys. Pažymėtina, kad toks aiškinimas atsispindi ir ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., pirmiau minėtą nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NjQtOTY5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-464-969/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-464-969/2015">3K-3-464-969/2015</a>).
Atsakovė savo kasaciniame skunde akcentuoja, kad žemės sklypas ilgiau negu devynerius metus nėra naudojamas pagal valstybinės žemės nuomos sutartyje nustatytą paskirtį. Kita vertus, atsakovė, kuri ex officio (pagal pareigas) privalo kontroliuoti, ar tinkamai vykdomos valstybinės žemės nuomos sutartys, inter alia, ar išnuomota valstybinė žemė yra naudojama pagal nustatytą paskirtį (Žemės įstatymo 36 straipsnis), ir atitinkamai nedelsdama reaguoti į sutarties pažeidimus, nurodo, kad 2014 metais atliko žemės naudojimo patikrinimą. Atlikus šį patikrinimą, 2014 m. gegužės 23 d. buvo surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas, kuriame užfiksuoti trūkumai, susiję su valstybinės žemės naudojimu pagal sutartį. Ieškovė po šio žemės naudojimo patikrinimo akto surašymo buvo įspėta apie galimą valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą, jeigu žemės sklypas nebus naudojamas pagal paskirtį. Po kelių mėnesių buvo atliktas pakartotinis žemės naudojimo patikrinimas, kurio pasekmė yra ta, kad nebuvo nutraukta valstybinės žemės nuomos sutartis. Kitas žemės naudojimo patikrinimas atliktas 2016 metais (2016 m. sausio 11 d. surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas). Vadinasi, pačios atsakovės vertinimu, kurį atspindi aktyvių veiksmų laikotarpiu tarp pirmiau nurodytų žemės naudojimo patikrinimų nesiėmimas, ieškovė (pašalinusi ankstesnio naudojimo trūkumus) šiuo laikotarpiu tinkamai vykdė valstybinės žemės nuomos sutartį.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovė ir UAB „Kryžkelės projektai“ 2015 m. vasario 3 d. sudarė projektavimo sutartį, pagal kurią pirmiau nurodyta bendrovė įsipareigojo parengti esamų pastatų rekonstravimo, naujo pastato (senelių globos namų) ir žemės sklypo sutvarkymo ir panaudojimo pastatų eksploatacijai užtikrinti techninį darbo projektą. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė, vykdydama projektavimo sutartį, 2015 m. gegužės 27 d. sumokėjo savo kontrahentei 2000 Eur. Bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose taip pat nustatyta, kad ieškovė ir UAB „Universali forma“ 2015 m. kovo 2 d. sudarė konsultavimo sutartį, pagal kurią pirmiau nurodyta bendrovė įsipareigojo konsultuoti ieškovę klausimais dėl Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos gavimo ieškovės projektui pagal priemonę „Regio Invest LT+“ įgyvendinti. Ieškovė, vykdydama konsultavimo sutartį, 2015 m. balandžio 3 d. sumokėjo savo kontrahentei sutarties kainą (12 100 Eur).
Teisėjų kolegija, remdamasi teismų nustatytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad ieškovė valstybinės žemės nuomos sutarties vykdymo etapu ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama užtikrinti žemės sklypo naudojimą pagal sutartyje nustatytą paskirtį. Pažymėtina, jog, ką nustatė bylą nagrinėję teismai, ieškovė 2015 m. balandžio 14 d. raštu informavo atsakovę apie savo ketinimus Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis įrengti senelių globos namus, taip užtikrindama valstybinės žemės sklypo naudojimą pagal paskirtį, pridėjo prie šio rašto pirmiau nurodytų sutarčių, patvirtinančių tokių ketinimų realumą, kopijas. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėję teismai tinkamai teisiškai įvertino pirmiau nurodytas faktines aplinkybes, pripažindami, kad atsakovės sprendimas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį yra neteisėtas. Priešingai negu teigiama kasaciniame skunde, nėra pagrindo pripažinti, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias žemės nuomos sutarties nutraukimą nuomotojo reikalavimu.
Atsakovė taip pat teigia, kad teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Kasaciniame skunde nurodytos proceso įstatymo normos, reglamentuojančios įrodinėjimą ir įrodymų vertinimo taisykles, pacituotos kasacinio teismo išaiškinimų, suformuluotų šiais klausimais, ištraukos, tačiau nėra pateikti išsamūs teisiniai argumentai, pagrindžiantys pirmiau nurodytų taisyklių pažeidimus ir nukrypimą nuo kasacinio teismo praktikos. Vadinasi, šis kasacinio skundo argumentas nesudaro kasacijos pagrindo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1–2 punktai, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Todėl teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl pirmiau nurodyto kasacinio skundo argumento, tik papildomai pažymi, kad, kaip yra pripažįstama kasacinio teismo praktikoje, vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo kasatorius, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 44 punktas).
Teisėjų kolegija apibendrindama konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, todėl ši paliekama nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atsakovės kasacinio skundo atmetimas reiškia, kad ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys), tačiau ji nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog kasaciniame teisme patyrė bylinėjimosi išlaidų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Egidijus Laužikas
Andžej Maciejevski
Antanas Simniškis
