Civilinė byla Nr. e3K-3-437-690/2015
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01121-2014-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4; 69 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. liepos 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Bitė Lietuva“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Omnitel“ ieškinį atsakovei Ukmergės rajono savivaldybės administracijai, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Bitė Lietuva“, dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje keliami teisės klausimai dėl ginčo šalių grąžinimo į pradinę padėtį teismui perkančiosios organizacijos sprendimus pripažinus neteisėtais.
Ieškovė UAB „Omnitel“ (toliau – ir ieškovė, kasatorė) prašė teismo panaikinti atsakovės Ukmergės rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, perkančioji organizacija) 2013 m. balandžio 28 d. sprendimus pakartotinai įvertinti trečiojo asmens UAB „Bitė Lietuva“ (toliau – ir trečiasis asmuo) kvalifikaciją ir ją pripažinti tinkama, sudaryti pasiūlymų eilę ir laimėtoja pripažinti UAB „Bitė Lietuva“, su ja sudaryti pirkimo sutartį.
Ieškovė nurodė, kad pateikė pasiūlymą atsakovės vykdytame supaprastintame atvirame konkurse „Judriojo ryšio paslaugų ir įrangos pirkimas“ (toliau – Konkursas). Atsakovė 2014 m. sausio 10 d. informavo, kad dalyviai atitiko Konkurso sąlygose nustatytus reikalavimus, sudarė pasiūlymų eilę, nustatė laimėtoją ir nurodė, kad su juo bus sudaryta pirkimo sutartis. Kadangi ieškovė ir UAB „Bitė Lietuva“ pasiūlė vienodas kainas, tai pirmuoju į pasiūlymų eilę buvo įrašytas trečiojo asmens pasiūlymas, pateiktas 12 minučių anksčiau.
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 28 d. sprendimu tenkino ieškovės ieškinį ir konstatavo, kad trečiasis asmuo neįrodė savo atitikties Konkurso sąlygų 3.1.9 punkte nustatytiems reikalavimams ir UAB „Bitė Lietuva“ pasiūlymas turėjo būti atmestas, panaikino atsakovės sprendimus dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo nustatymo. Nepaisant to, perkančioji organizacija 2014 m. balandžio 28 d. raštu pranešė, kad tiekėjų pasiūlymus vertino iš naujo, kreipėsi į Ryšių reguliavimo tarnybą (toliau – RRT), siekdama įsitikinti UAB „Bitė Lietuva“ kvalifikacijos tinkamumu, ir, gavusi naujus duomenis bei iš naujo įvertinusi trečiojo asmens kvalifikaciją, pakartotinai sudarė pasiūlymų eilę, į ją įtraukdama UAB „Bitė Lietuva“ pasiūlymą ir ją paskelbdama Konkurso laimėtoja. Ieškovės teigimu, perkančiosios organizacijos sprendimas pakartotinai vertinti UAB „Bitė Lietuva“ kvalifikaciją, sudaryti pasiūlymų eilę ir pripažinti UAB „Bitė Lietuva“ laimėtoja pažeidė įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principą. Teismas nebuvo nurodęs, kad perkančioji organizacija turėtų iš naujo vertinti pasiūlymus.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3453-590/2014 ieškinį tenkino, panaikino atsakovės Ukmergės rajono savivaldybės administracijos 2014 m. sausio 10 d. Viešųjų pirkimų komisijos posėdžio metu priimtus sprendimus dėl pasiūlymų eilės sudarymo, Konkurso laimėtojo nustatymo. Šalys šio teismo sprendimo neskundė, sprendimas yra įsiteisėjęs ir jame nustatytos faktinės aplinkybės turi prejudicinę galią šioje byloje. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 28 d. sprendime nurodė, kad siekdamas įrodyti atitiktį Konkurso sąlygų 3.1.9 punkte nustatytam kvalifikacijos reikalavimui (tiekėjo 3G ar analogiškos technologijos judriojo ryšio tinklas pasiūlymo pateikimo metu veikia ne mažiau kaip 50 proc. Lietuvos ir Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje) trečiasis asmuo turėjo pateikti tiekėjo vadovo ar įgalioto asmens pasirašytą pažymą apie tiekėjo 3G ar analogiškos technologijos judrųjį ryšį (nurodyti oficialiai deklaruojamą ir RRT viešai skelbiamą aprėptį procentais, pridedant Lietuvos Respublikos aprėpties žemėlapį). UAB „Bitė Lietuva“ pateikė pažymą, kad 3G padengia 60 proc. teritorijos. Perkančioji organizacija, nustačiusi, kad trečiojo asmens duomenys dėl 3G aprėpties nesutampa su RRT viešai paskelbtais duomenimis jos tinklalapyje, nurodė UAB „Bitė Lietuva“ paaiškinti jos pasiūlymo ir RRT skelbiamų duomenų neatitiktis. Trečiasis asmuo 2014 m. sausio 7 d. rašte nurodė, kad RRT tinklalapyje skelbiama informacija yra neaktuali ir objektyviai pasenusi, atnaujinama tik du kartus per metus, taip pat nurodė, kad UAB „Bitė Lietuva“ 2013 m. pabaigoje atliko esminius tinklo plėtros tobulinimo darbus, kurie padarė didelę įtaką 3G ryšio aprėpčiai. Perkančiajai organizacijai užklausus RRT dėl jos tinklalapyje skelbiamos informacijos duomenų aktualumo, RRT 2014 m. sausio 8 d. atsakė, kad jos tinklalapyje pateiktos aprėpties zonos buvo apskaičiuotos, atsižvelgiant į 2013 m. gegužės 1 d. registruotas bazines stotis, taip pat nurodė, jog per laikotarpį nuo 2013 m. gegužės 2 d. iki 2014 m. sausio 8 d. UAB „Bitė Lietuva“ vykdė UMTS (3G) tinklo plėtrą ir užregistravo 94 naujas bazines stotis. Perkančioji organizacija 2014 m. sausio 9 d. raštu „Dėl duomenų patvirtinimo“ dar kartą kreipėsi į UAB „Bitė Lietuva“, prašydama patvirtinti įdiegtų naujų bazinių stočių kiekį nuo 2013 m. gegužės 2 d. iki 2014 m. sausio 8 d. ir kad šios stotys išplėtė 3G (UMTS) tinklo aprėptį iki reikalaujamos pagal Konkurso sąlygas. Trečiasis asmuo 2014 m. sausio 10 d. rašte nurodė, kad UAB „Bitė Lietuva“ nuo 2013 m. gegužės 2 d. iki 2014 m. sausio 8 d. įdiegė 146 bazines stotis, bei pažymėjo, jog, jas įdiegus, UAB „Bitė Lietuva“ 3G (UMTS) tinklo aprėptis padidėjo kelis kartus ir šiuo metu apima daugiau kaip 60 proc. Lietuvos teritorijos. Perkančioji organizacija papildomai pateiktą informaciją dėl atliktų plėtros darbų laikė pakankama bei pagrindžiančia trečiojo asmens kvalifikacijos atitiktį Konkurso sąlygų 3.9 punkto reikalavimams.
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 28 d. sprendime nurodyta, jog pagal Konkurso sąlygas turėjo būti nurodyti ne bet kokie duomenys apie 3G tinklo aprėptį, o oficialūs atsakingų institucijų (šiuo atveju RRT) skelbiami duomenys, bet ne paties Konkurse dalyvaujančio suinteresuoto tiekėjo pažyma, kurią teismas laikė subjektyviais, jokiais kitais objektyvia informacija nepatvirtintais duomenimis, kurie nėra ir negali būti pakankami pagrįsti tiekėjo atitiktį Konkurso sąlygų 3.1.9 punkte nustatytam kvalifikacijos reikalavimui; kad trečiasis asmuo pateikė tik savo paties sudarytą 3G tinklo aprėpties žemėlapį, kuriame nurodoma 3G tinklo aprėptis – 60 proc. teritorijos, taip pat savo raštuose perkančiajai organizacijai UAB „Bitė Lietuva“ tik deklaratyviai nurodė, jog jos 3G tinklo aprėptis dengia 60 proc. Lietuvos Respublikos teritorijos; kad trečiojo asmens su pasiūlymu pateiktuose dokumentuose deklaruojama 3G tinklo aprėptis nesutampa su oficialiais RRT skelbiamais duomenimis, pagal kuriuos UAB „Bitė Lietuva“ 3G tinklo aprėptis nesiekia Konkurso sąlygose reikalaujamos aprėpties; kad RRT 2013 m. gruodžio 23 d. raštas „Dėl UMTS tinklo bazinių stočių registravimo“, kuriuo UAB „Bitė Lietuva“ informuojama apie 70 naujų UMTS bazinių stočių įregistravimą, niekaip nepatvirtina, jog, jas įregistravus, šio tiekėjo 3G tinklo aprėptis padidėjo iki Konkurso sąlygose reikalaujamos ne mažesnės kaip 50 proc. aprėpties Lietuvos teritorijoje ir Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje; kad, priešingai pirmiau nurodytai išvadai, trečiasis asmuo neįrodė, jog tiek perkančioji organizacija, tiek ir pats trečiasis asmuo, manydami, kad RRT tinklalapyje skelbiama informacija neaktuali, galėjo į ją, kaip į nešališką, kompetentingą instituciją, kreiptis, prašydami patvirtinti arba paneigti, jog UAB „Bitė Lietuva“ įregistruotos naujos stotys išplėtė 3G (UMTS) tinklo aprėptį iki reikalaujamos; kad toks RRT išduotas dokumentas pagal Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 32 straipsnio 4 dalį galėtų būti laikomas tinkamu dokumentu, patvirtinančiu trečiojo asmens atitiktį, tačiau tokio dokumento byloje nėra; kad perkančioji organizacija raštišku kreipimusi į RRT neprašė jos patvirtinti UAB „Bitė Lietuva“ deklaruojamą 3G tinklo aprėptį.
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 28 d. sprendimu tik panaikinti perkančiosios organizacijos tarpiniai sprendimai Konkurse (dėl pasiūlymo eilės sudarymo ir laimėtojo paskelbimo), taip pat nurodytos pačios perkančiosios organizacijos klaidos užklausiant dėl kvalifikacijos reikalavimų patikslinimo, tačiau šiame procesiniame sprendime nepasisakyta, jog trečiasis asmuo neatitinka kvalifikacijos reikalavimų, o nurodyta, kad, pateiktais duomenimis, perkančioji organizacija neturėjo pagrindo spręsti apie jo atitiktį. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tokiu 2014 m. kovo 28 d. procesiniu sprendimu neužkertamas kelias tęsti Konkurso procedūras, bet šalys grąžinamos į Konkurso stadiją, buvusią iki sprendimo, nes pirkimo procedūros nėra baigtos, sutartis nepasirašyta. Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad tikslinga dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų šalis grąžinti į pirminę, prieš pažeidimą buvusią padėtį, kad būtų pakartotinai bei teisėtai atliktos pirkimo procedūros. Šalių negrąžinti į prieš pažeidimą buvusią padėtį galima tik dėl to ir tais atvejais, kai perkančiosios organizacijos sprendimas būtų toks pats kaip ir teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kamesta“ ir kt. v. AB „Klaipėdos vanduo“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTMvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-293/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-293/2011">3K-3-293/2011</a>; kt.). Tiekėjo kvalifikacija objektyviai neatitinka pirkimo sąlygose įtvirtintų reikalavimų, jei iki galutinio pasiūlymų pateikimo momento tiekėjas neįgyja reikalaujamos patirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB,,Panevėžio statybos trestas“ v. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MzYvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-436/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-436/2011">3K-3-436/2011</a>; kt.). RRT 2014 m. balandžio 22 d. raštu, atsakydama į atsakovės 2014 m. balandžio 25 d. paklausimą, aiškiai nurodė, kad UAB „Bitė Lietuva“ UMTS (3G) tinklas 2013 m. gruodžio 23 d. (iki kada galėjo būti teikiami pasiūlymai) aprėpė daugiau nei 50 proc. Lietuvos ir Ukmergės rajono teritorijos. Toks RRT raštas, teismo nuomone, turi būti pripažįstamas tinkamu, nes RRT aprėpties žemėlapis, sudarytas pagal 2013 m. gegužės 1 d. duomenis, neaktualus.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino: panaikino atsakovės 2014 m. balandžio 28 d. sprendimą pakartotinai įvertinti UAB „Bitė Lietuva“ kvalifikaciją ir ją pripažinti tinkama, sudaryti pasiūlymų eilę ir laimėtoju pripažinti trečiojo asmens pasiūlymą bei su juo sudaryti pirkimo sutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo aiškiai nustatyta UAB „Bitė Lietuva“ kvalifikacijos neatitiktis Konkurso sąlygų 3.1.9 punkte nustatytam reikalavimui, todėl perkančioji organizacija, esant tokiam teismo procesiniam sprendimui, turėjo ne iš naujo vertinti trečiojo asmens kvalifikaciją, o priimti sprendimą jo pasiūlymą atmesti. Nepaisydama to, perkančioji organizacija iš naujo vertino UAB „Bitė Lietuva“ kvalifikaciją.
Teisėjų kolegija nurodė, kad, prieš priimdama skundžiamą sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir Konkurso laimėtojo nustatymo, Ukmergės rajono savivaldybės administracija kreipėsi į RRT, ir ši 2014 m. balandžio 25 d. pateikė atsakymą, jog negali patvirtinti, kad UAB „Bitė Lietuva“ rašte pateiktos aprėptys yra teisingos, tačiau, jų skaičiavimais, UMTS tinklas 2013 m. gruodžio 23 d. aprėpė daugiau nei 50 proc. Lietuvos Respublikos teritorijos ir siekė 50 proc. Ukmergės rajono teritorijos. Šiame RRT rašte išsamiau nenurodyta, kokie skaičiavimai buvo atlikti, nepateikta ir tokius skaičiavimus pagrindžiančių duomenų. Trečiajam asmeniui adresuotuose 2014 m. balandžio 14 d. ir 2014 m. balandžio 17 d. raštuose RRT nurodė, kad UAB „Bitė Lietuva“ tinklas 2013 m. gruodžio 23 d. galėjo aprėpti apytiksliai 50 proc. Ukmergės rajono teritorijos, o 2014 m. balandžio 14 d. rašte nurodyta, jog šio subjekto tinklas 2014 m. balandžio 1 d., tikėtina, siekė ne mažiau nei 70 proc. Lietuvos teritorijos, o 2013 m. gruodžio 23 d. aprėptis, tikėtina, siekė ne mažiau kaip 50 proc. Lietuvos teritorijos. Teisėjų kolegijos vertinimu, RRT raštuose, be tikėtinumo, nebuvo pateikta jokios tikslios informacijos apie trečiojo asmens tinklo aprėptis.
Be to, remiantis Konkurso sąlygų 3.1.9 punktu, reikalavimus dėl 3G ar analogiškos technologijos judriojo ryšio tinklo aprėpties tiekėjai turėjo atitikti pasiūlymo pateikimo dieną. UAB „Bitė Lietuva“ pasiūlymą perkančiajai organizacijai pateikė 2013 m. gruodžio 11 d., o RRT raštuose nurodyta informacija apie tikėtiną trečiojo asmens tinklo aprėptį pateikta pagal 2013 m. gruodžio 23 d. bei 2014 m. balandžio 1 d. duomenis.
Teisėjų kolegija sprendė, kad perkančioji organizacija, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, kuriuo konstatuota, jog trečiojo asmens kvalifikacija pasiūlymo pateikimo dieną neatitiko Konkurso sąlygų 3.1.9 punkte įtvirtinto reikalavimo ir dėl to jo pasiūlymas turėjo būti atmestas, negalėjo iš naujo vertinti UAB „Bitė Lietuva“ pasiūlymo atitikties, o tokį pasiūlymą dar kartą įvertinusi ir pasirėmusi RRT raštais, kuriuose pateikti tik tikėtini duomenys, 2014 m. balandžio 28 d. priėmė neteisėtą sprendimą Konkurso laimėtoju paskelbti trečiąjį asmenį.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „Bitė Lietuva“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3453-590/2014 pripažino, jog UAB „Bitė Lietuva“ kvalifikacija neatitiko Konkurso sąlygų 3.1.9 punkte nustatyto reikalavimo. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 28 d. sprendimu panaikino atsakovės 2014 m. sausio 10 d. sprendimus Konkurso laimėtoju pripažinti UAB „Bitė Lietuva“ ne todėl, kad jos kvalifikacija yra netinkama (to teismas nenustatinėjo), o todėl, jog, nepakakus duomenų įvertinti UAB „Bitė Lietuva“ kvalifikaciją ir perkančiajai organizacijai nevykdžius savo pareigos ją nustatyti (pasitikslinti), nebuvo pakankamo pagrindo priimti sprendimą dėl trečiojo asmens pripažinimo laimėtoju.
2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo padarinius. Perkančiosios organizacijos sprendimus pripažinus neteisėtais, įskaitant atvejus, kai tai įvyksta dėl jos pareigos pasitikslinti duomenis apie tiekėjo kvalifikaciją nevykdymo, šalys gražinamos į pirminę padėtį ir perkančioji organizacija ne tik turi teisę, bet ir pareigą vykdyti savo kompetencijai priklausančias funkcijas ir pareigas, įskaitant ir pasiūlymo vertinimą iš naujo VPĮ nustatyta tvarka. Priešingu atveju būtų pažeistas viešųjų pirkimų lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Pireka“ v. UAB „Neringos vanduo“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-425/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-425/2010">3K-3-425/2010</a>). Grąžinimas į pradinę padėtį ir pakartotinis tiekėjo kvalifikacijos vertinimas (tikslinimas) negalimas tik tada, kai tiekėjas duomenų apie kvalifikaciją iš viso nepateikia, o kvalifikacinių duomenų papildymo ir patikslinimo institutas yra skirtas netikslumams ir atsitiktinėms klaidoms taisyti tiems tiekėjams, kurių kvalifikacija iš tiesų yra tinkama. Šiuo atveju, įvertinant tai, kad UAB „Bitė Lietuva“ kvalifikaciją pagrindžiančius duomenis pateikė, tačiau buvo nustatyta, jog perkančioji organizacija jų nepagrįstai nepasitikslino, akivaizdu, kad, panaikinus perkančiosios organizacijos sprendimus, trečiojo asmens kvalifikacija turėjo būti pakartotinai vertinama, ištaisant pirminio vertinimo metu padarytas klaidas. Esant nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas grąžinti UAB „Bitė Lietuva“ į pirminę padėtį, nes tik taip būtų ištaisytos tiekėjų kvalifikacijos vertinimo klaidos, kurias lėmė perkančiosios organizacijos pareigų tinkamas nevykdymas.
3. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad UAB „Bitė Lietuva“ atitiktis kvalifikacijos reikalavimams buvo vertinama pagal RRT raštus, kuriuose pateikti tikėtini duomenys, ir sprendė, jog nebuvo pateiktos jokios tikslios informacijos apie UAB „Bitė Lietuva“ tinklo aprėptis. Visi RRT teikiami duomenys apie visus ryšio operatorius (tiekėjus) yra pagrįsti tikimybių teorija. Trečiasis asmuo 2014 m. sausio 7 d. raštu perkančiajai organizacijai pateikė informaciją apie RRT 3G ar analogiškos technologijos judriojo ryšio tinklo aprėpties skaičiavimo metodus ir nurodė, kad RRT atlieka skaičiavimus teoriniu modeliu, t. y. COST 231 modeliu. Pagal šį modelį leidžiamas tik apytikslis numanomo ryšio stiprumo apskaičiavimas, atsižvelgiant į bazinės ir mobilios ryšio stočių antenos aukščius, stočių galingumą; RRT skaičiavimuose tik apytiksliai atsižvelgiama į aplinką, kuri turi esminę reikšmę ryšio stiprumui. RRT oficialiame tinklalapyje taip pat viešai nurodoma, kad 3G ar analogiškos technologijos judriojo ryšio aprėptis yra nurodoma tik apytiksliai, kaip tikėtina aprėptis. Taigi RRT pagal taikomą skaičiavimo metodą atlieka tik teorinius skaičiavimus, nustato tikėtiną visų tiekėjų, t. y. tiek ieškovės UAB „Omnitel“ (kuri savo kvalifikaciją taip pat grindė RRT duomenimis), tiek kasatorės, 3G ar analogiškos technologijos judriojo ryšio tinklo aprėptį, todėl nebūtų pagrindo pripažinti, jog RRT raštuose nurodyti žodžiai „apytiksliai“ ar „tikėtinai“ reiškia, kad UAB „Bitė Lietuva“ neatitiko Konkurso sąlygų 3.1.9 punkto reikalavimo.
4. Pagal Konkurso sąlygas pasiūlymų pateikimo terminas buvo nustatytas 2014 m. gruodžio 23 d. Taigi UAB „Bitė Lietuva“ kvalifikacija buvo grindžiama pasiūlymų pateikimo termino dienos duomenimis. Pagal teismų praktiką atitinkamą kvalifikaciją tiekėjas turi būti įgijęs iki pasiūlymų pateikimo termino dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 29 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga). Kadangi perkančioji organizacija negali atsižvelgti į tokius duomenis, kurie neatitinka tikrovės, tai ji turi vertinti kitus duomenis (atitinkančius tikrovę) ir pagal juos spręsti apie asmens atitiktį pirkimo sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kanalų valymas“ v. UAB „Aukštaitijos vandenys“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzEvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-231/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-231/2011">3K-3-231/2011</a>).
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė UAB „Omnitel“ prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, jog UAB „Bitė Lietuva“ neatitiko kvalifikacijos reikalavimų. Tai yra fakto klausimas, kurių kasacinis teismas nenagrinėja.
2. Pagal teismų praktiką nėra poreikio grąžinti tiekėjo į pakartotinai atliekamas procedūras, jei teismas konstatuoja jo kvalifikacijos ar pasiūlymo neatitikį pirkimo sąlygoms (pirmiau nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-425/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-425/2010">3K-3-425/2010</a> ir Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTMvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-293/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-293/2011">3K-3-293/2011</a>).
3. Teismas pagal įsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo 2014 m. kovo 28 d. sprendimą nurodė, kad trečiojo asmens pasiūlymas turėjo būti atmestas. Teismui konstatavus tam tikrų atsakovės sprendimų neteisėtumą, pati perkančioji organizacija privalo panaikinti tokius sprendimus ir, vadovaudamasi teismo motyvuojamojoje dalyje pateiktais argumentais, atitinkamai priimti teisėtą sprendimą. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismo sprendimas yra vientisas procesinis dokumentas, todėl šalys privalo vykdyti ne tik rezoliucinėje dalyje nurodytą sprendimą, bet ir laikytis motyvuojamojoje dalyje išdėstytų išaiškinimų (pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-425/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-425/2010">3K-3-425/2010</a>; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „In Brevi“ v. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTgvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-498/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-498/2011">3K-3-498/2011</a>; kt.).
4. Jeigu tiekėjas, teikdamas pasiūlymą, deklaravo, kad jis atitinka pirkimo sąlygų reikalavimus, o kvalifikaciją įgijo tik vėliau, tai tokia tiekėjo pateikta informacija turėtų būti laikoma melaginga informacija pagal VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 7 punktą. Tiek UAB „Omnitel“, tiek UAB „Bitė Lietuva“ pasiūlymai buvo identiški pagal kainą. UAB „Bitė Lietuva“ pasiūlymas pirmoje pasiūlymų eilės vietoje atsidūrė tik todėl, kad jis buvo pateiktas 12 minučių anksčiau nei UAB „Omnitel“ pasiūlymas. Tačiau, priešingai nei UAB „Omnitel“, trečiasis asmuo UAB „Bitė Lietuva“ savo pasiūlymo pateikimo dieną (2013 m. gruodžio 11 d.) reikalaujamos kvalifikacijos nebuvo įgijęs.
k o n s t a t u o j a:
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka nagrinėdamas bylas paprastai neperžengia kasacinio skundo ribų (CPK 353 straipsnio 1 dalis), nebent dėl viešojo intereso apsaugos gali išspręsti šalių ginčą aiškindamas ir taikydamas teisę ne tik dėl proceso dokumentuose nurodytų aplinkybių, bet ir dėl kitų argumentų, t. y. tokiu atveju turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas (CPK 353 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija materialiosios teisės aiškinimo ir taikymo aspektais pasisako dėl: a) viešųjų pirkimų ginčo šalių grąžinimo į prieš pažeidimą buvusią padėtį bei jo santykį su teismo sprendimo prejudicine galia; b) kai kurių peržiūros institucijos (teismo) veiksmų procese.
Dėl teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios, atsižvelgiant į galimą viešojo pirkimo ginčo šalių grąžinimą (grįžimą) į prieš pažeidimą buvusią padėtį
Pagrindinis šalių nesutarimo objektas nagrinėjamoje byloje – klausimas, ar po įsiteisėjusio Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 28 d. sprendimo, kuriuo išspręstas šalių (ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens) ginčas dėl perkančiosios organizacijos veiksmų, priimtų vykdant Konkurso procedūras, šios šalys gali grįžti į Konkurso procedūrų stadiją, buvusią prieš pažeidimą, o joje gali būti priimami nauji sprendimai, ar ne. Kitaip tariant, šalys iš esmės nesutaria dėl pirmiau nurodyto Vilniaus apygardos teismo procesinio sprendimo, kuriuo buvo konstatuoti neteisėti atsakovės veiksmai, prejudicinės galios apimties ir padarinių.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimas sukelia materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius, kai įsiteisėja. Teisės doktrinoje yra išskiriamos trys įsiteisėjusio teismo sprendimo savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. N., bylos Nr. 3K-7-173/2010).
CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas iš bendrųjų civilinio proceso principų – įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas. Šiame straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublik?s teritorijoje. Šia norma nustatyta bendroji nuostata, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo negali nepaisyti asmenys, dalyvaujantys teisiniuose santykiuose. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas (pvz., registro funkcijas atliekanti įmonė privalo įregistruoti teismo sprendimu nustatytus reikšmingus faktus; sprendimas pripažinti asmenį neveiksniu yra privalomas visiems asmenims, kuriems reikia nustatyti asmens statusą, ir pan.). Tačiau teismo sprendimo privalomumo principas nereiškia, kad teismo sprendimu gali būti nuspręsta dėl nedalyvaujančių byloje asmenų teisių ir pareigų. Šio principo reikšmė aiškintina sistemiškai su kitomis CPK nuostatomis.
Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią; tai reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo procesinis sprendimas šalims turi įstatymo galią. Res judicata savybė yra taikoma tik šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Skiriami materialieji ir procesiniai sprendimo, turinčio res judicata galią, teisiniai padariniai. Procesinis teismo sprendimo res judicata padarinys reiškia, kad sprendimo nebegalima skųsti įprasta, t. y. apeliacine, tvarka (CPK 301 straipsnio 1 dalis). Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio – tai negatyvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 279 straipsnio 4 dalyje; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje – tai pozityvusis res judicata poveikis, nustatytas CPK 182 straipsnio 2 punkte. Šioje byloje pirmiausia aktualus materialusis res judicata principo aspektas, t. y. teismo sprendimo išimtinumas, kuris reiškia, kad bylos šalių ginčas yra išspręstas negrįžtamai ir bylos šalys arba jų teisių perėmėjai nebeturi teisės dėl to paties ginčo kreiptis į teismą ateityje (CPK 279 straipsnio 3 dalis). Taigi, remiantis tradicine res judicata principo definicija, įsiteisėjęs teismo sprendimas turi res judicata galią, jeigu yra patenkintos trys sąlygos: šalių, ieškinio dalyko ir ieškinio pagrindo tapatumas.
Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo padarinys – teismo sprendimas gali būti naudojamas kaip reikalavimo pagrindas kitoje byloje. Šio pozityviojo efekto išraiška įtvirtinta CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikės įrodinėti. Taigi, teismo sprendimo prejudicinė galia yra vienas iš res judicata principo padarinių, kurio egzistavimo būtina sąlyga – asmens buvimas dalyvaujančiu byloje asmeniu, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (pvz., teismo sprendimai dėl asmens pripažinimo mirusiu ar neveiksniu sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims). Tačiau pagal bendrąją taisyklę asmenys, kurie nebuvo įtraukti į konkrečios bylos nagrinėjimą, gali kitose bylose ginčyti teismo nustatytus faktus.
Pažymėtina, kad ginčo šalys ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai dėl šio Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 28 d. sprendimo prejudicialumo laikėsi skirtingų pozicijų. Ši takoskyra, inter alia, nulemta pirmiau nurodyto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinio vertinimo, kuris, priešingai nei įrodinėja ieškovė, nėra fakto klausimas, nenagrinėtinas kasacinės instancijos teisme. Jei būtų priešingai, kasaciniame teisme apskritai negalėtų būti sprendžiami šalių ginčai, kurie bent iš dalies būtų susiję su ankstesniame procese priimtais sprendimais ir jų sukeliamais padariniais. Šio ginčo atveju taip pat pažymėtina, kad kasacinis teismas (kaip ir kiti teismai) negalėtų spręsti dėl šiame procese ginčijamų atsakovės sprendimų, susijusių su trečiojo asmens kvalifikacijos vertinimu, teisėtumo, dėl kurio priimtas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 28 d. sprendimas, ne todėl, jog tai – fakto klausimas, o dėl to, kad neįmanoma, nepažeidžiant pirmiau nurodyto pirmosios instancijos teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo res judicata galios, šio klausimo nagrinėti.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalys procese, inter alia, ginčijosi dėl to, ar Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 28 d. sprendimu buvo konstatuota trečiojo asmens kvalifikacijos (pajėgumo) neatitiktis Konkurso sąlygų 3.1.9 punktui. Šalys taip pat nesutaria (skirtingos pozicijos laikėsi ir teismai šiame procese), kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismo įsiteisėjusiu sprendimu buvo panaikinti ginčijami perkančiosios organizacijos sprendimai: ar dėl to, kad trečiojo asmens pajėgumu buvo netinkamai įsitikinta pažeidžiant VPĮ 32 straipsnio nuostatas, ar ir dėl kitų objektyvių teismo nustatytų aplinkybių, dėl kurių UAB „Bitė Lietuva“ pasiūlymas turėjo būti atmestas, net jei atsakovė tinkamai vykdytų neišsamių kvalifikacijos duomenų tikslinimo pareigą. Pažymėtina, kad nuo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 28 d. procesinio sprendimo turinio vertinimo, t. y. kokia apimtimi konstatuotas trečiojo asmens kvalifikacijos vertinimo neteisėtumas, priklauso ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens grįžimo kartu į prieš pažeidimą buvusią padėtį ir atitinkamai šiame procese ginčijamų perkančiosios organizacijos sprendimų pakartotinai vertinti trečiojo asmens kvalifikaciją ir ją pripažinti tinkama teisėtumas.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į kasacinio teismo praktiką dėl tam tikrų viešųjų pirkimų ginčo šalių grąžinimo į prieš pažeidimą buvusią padėtį aspektų: tuo atveju, kai perkančiosios organizacijos sprendimas paskelbti laimėtojų eilę yra pripažįstamas neteisėtu ir dėl to jos sprendimas sudaryti viešojo pirkimo sutartį taip pat tampa neteisėtu, viešojo pirkimo teisinių santykių šalys grąžinamos į pirminę prieš pažeidimą buvusią padėtį, kurioje perkančioji organizacija, remdamasi viešuosius pirkimus reglamentuojančiomis teisės normomis ir pirkimo dokumentais, privalo vykdyti jos kompetencijai priklausančias funkcijas ir pareigas; konstatavus, kad perkančioji organizacija netinkamai atliko atitinkamą jai pagal VPĮ tenkančią pareigą, šios pareigos vykdytinumas pagal VPĮ nepradingsta, t. y. pažeidusi VPĮ įtvirtintą tvarką, perkančioji organizacija vis tiek turi atlikti veiksmus, kurie šią tvarką atitiktų; šalių grąžinimo į pirminę padėtį apimtis priklauso nuo to, ar yra pagrindas grąžinti konkretų dalyvį į pirminę padėtį; jei teismas konstatuoja, kad tam tikro tiekėjo pasiūlymas neteisėtai buvo neatmestas kaip neatitinkantis pirkimo sąlygų, perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumas, t. y. pasiūlymų vertinimo netinkamumas, nesudaro pagrindo ir tokį dalyvį grąžinti į pirminę, prieš pažeidimą buvusią padėtį, nes dėl tokio tiekėjo perkančioji organizacija negali priimti jokio kito sprendimo kaip tik pasiūlymą atmesti; priešingai, jei konstatuojama, kad perkančioji organizacija neteisėtai pasiūlymą atmetė, tokį pasiūlymą pateikęs asmuo kartu su perkančiąja organizacija grąžinamas į pirminę, prieš pažeidimą buvusią padėtį; teismui nustačius perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, paprastai negaliojančiais pripažįstami tokie jos sprendimai, kurie tiesiogiai apima ne vieno dalyvio teises (pvz., sprendimas sudaryti pasiūlymų eilę); dėl to nors pasiūlymų eilėje įrašyti tiekėjai tiesiogiai nedalyvauja teismo procese, jie yra „pasyvieji proceso dalyviai“, nes perkančiosios organizacijos iš naujo vykdomos procedūros gali pakeisti jų padėtį (pvz., jų kaina galbūt pateks į neįprastai mažos kainos apimtį ar pasikeis jų vieta preliminarioje ar laimėtojų eilėje) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Pireka“ v. UAB „Neringos vanduo“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-425/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-425/2010">3K-3-425/2010</a>, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; kt.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 28 d. sprendimą, konstatuoja, kad jo prejudicialumas yra didesnės apimties, nei šiame procese įrodinėjo kasatorė. Iš šio procesinio sprendimo aiškiai matyti, kad pirmosios instancijos teismas sprendė iš esmės, ar trečiojo asmens kvalifikacija atitinka Konkurso sąlygų 3.1.9 punktą, inter alia, atsižvelgdamas į pačios atsakovės veiksmus, kuriais pirmiausia buvo kreiptasi į UAB „Bitė Lietuva“, jos prašant paaiškinti teiktoje deklaracijoje ir RRT interneto svetainėje skelbiamų duomenų nesutaptį (taip pat patvirtinti naujų stočių įrengimo aplinkybę), vėliau buvo užklausta ir RRT, jos prašant patvirtinti trečiojo asmens atsakyme nurodytas aplinkybes. Taigi peržiūros institucija (teismas) pirmajame procese pagal byloje surinktus duomenis iš esmės vertino ne tik tai, ar atsakovės sprendimas trečiojo asmens kvalifikaciją pripažinti tinkama yra teisėtas, atsižvelgiant į VPĮ 32 straipsnio 5 dalies taikymo tinkamumą, bet ir tai, ar Konkurso laimėtojo pajėgumas, remiantis objektyviais duomenimis, iš tiesų atitinka tiekėjams keliamus reikalavimus. Vienintelė aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, be kita ko, konstatavo atsakovės pasyvumą aiškinantis (vertinant) trečiojo asmens kvalifikacijos atitiktį, visų procese nustatytų aplinkybių kontekste neleidžia daryti priešingos išvados, t. y. kad UAB „Bitė Lietuva“ pajėgumo neatitikties pripažinimą lėmė tik VPĮ 32 straipsnio 5 dalies pažeidimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aptariamame pirmosios instancijos teismo įsiteisėjusiame procesiniame sprendime expressis verbis nurodyta, jog trečiojo asmens kvalifikacija neatitinka Konkurso sąlygų 3.1.9 punkte įtvirtinto reikalavimo, atsižvelgiant ne tik į teismo kaip nepakankamą pripažintą UAB „Bitė Lietuva“ atitikties deklaraciją, bet ir į vėlesnius šio ūkio subjekto paaiškinimus. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į Vilniaus apygardos teismo pirmame procese padarytą išvadą, jog, įvertinus byloje esančius įrodymus, trečiasis asmuo nepateikė jokių objektyvių duomenų, kuriais būtų patvirtinta jo kvalifikacijos atitiktis Konkurso sąlygoms, todėl neįrodė savo techninio pajėgumo.
Dėl pirmiau nurodytų argumentų teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3453-590/2014, kuriuo panaikintas atsakovės Ukmergės rajono savivaldybės administracijos 2014 m. sausio 10 d. sprendimai dėl pasiūlymų eilės sudarymo, Konkurso laimėtojo nustatymo, iš esmės konstatuota trečiojo asmens kvalifikacijos neatitiktis Konkurso sąlygų 3.19 punktui, o tokia išvada dėl aptariamo teismo sprendimo įsiteisėjimo proceso šalims turi res judicata galią. Atsižvelgiant į tai, į prieš pažeidimą buvusią padėtį trečiasis asmuo negalėjo grįžti, nes pirmosios instancijos teismo 2014 m. kovo 28 d. sprendimu Konkurse dėl jo priimti sprendimai buvo panaikinti, o atsakovė neturėjo teisės iš naujo vertinti teismo netinkama pripažintos šio tiekėjo kvalifikacijos.
Dėl nurodytų priežasčių kasatorės skundžiamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas teisėtas ir paliekamas galioti. Teisėjų kolegija šiame kontekste atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas iš dalies netinkamai motyvavo savo procesinį sprendimą, nes iš naujo ėmėsi nagrinėti trečiojo asmens kvalifikacijos atitikties klausimą. Kaip nurodyta pirmiau, vienas iš res judicata aspektų yra tai, kad bylos šalių ginčas yra išspręstas negrįžtamai ir jos arba jų teisių perėmėjai nebeturi teisės dėl to paties ginčo kreiptis į teismą ateityje (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai bei į paties apeliacinės instancijos teismo išvadas dėl pirmosios instancijos teismo 2014 m. kovo 28 d. procesinio sprendimo turinio vertinimo (prejudicialumo apimties), taip pat siekiant užtikrinti įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą ir nepažeisti jo res judicata galios, ši skundžiamo apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo argumentų dalis dėl trečiojo asmens kvalifikacijos neatitikties, atsižvelgiant į vėlesnius šalių veiksmus (informacijos tikslinimą) ir duomenis, šalinami iš nutarties motyvuojamosios dalies.
Tai, kad trečiasis asmuo neatitinka Konkurso sąlygų, konstatuota įsiteisėjusiu pirmosios instancijos teismo 2014 m. kovo 28 d. sprendimu, todėl šia aplinkybe galima tik vadovautis, bet ne iš naujo patvirtinti vertinant naujus įrodymus. Jei būtų priešingai, kiltų grėsmė teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo padariniams, nes atsirastų tikimybė skirtingai teisiškai vertinti tuos pačius reiškinius, juolab kad atsakovė ir trečiasis asmuo galėjo, bet nepasinaudojo teise į apeliaciją, t. y. aptariamo Vilniaus apygardos 2014 m. kovo 28 d. sprendimo nepaskundė.
Dėl teismų veiksmų procese sprendžiant dėl ginčijamų perkančiųjų organizacijų sprendimų
Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamas šalių ginčas iš dalies galėjo kilti dėl peržiūros procedūrų reguliavimą aiškinančios kasacinio teismo praktikos, pagal kurią tam tikrų sprendimų priėmimo kompetencija priklauso išimtinai perkančiosioms organizacijoms, o peržiūros institucijos (teismai) gali tik spręsti dėl skundžiamų jų sprendimų teisėtumo, tačiau negali iš esmės priimti naujų sprendimų. Šiame kontekste pažymėtina kasacinio teismo pozicija, kad teismai, išsprendę perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų ginčus, pripažįsta ieškovo (tiekėjo) reikalavimų (reikalavimų dalies) pagrįstumą, ne visada turėtų juos tenkinti iš esmės, nes taip būtų veikiama už pačią perkančiąją organizaciją, kompetentingą ir atsakingą už konkretų pirkimą, susiaurinama jos galimų priimti sprendimų apimtis, nežinant jos poreikių ir galimybių; dėl šių priežasčių kasacinio teismo spręsta dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų šalis grąžinti į pirminę prieš pažeidimą buvusią padėtį, kad būtų pakartotinai bei teisėtai atliktos pirkimo procedūros; atsižvelgiant į tai, teismai, nustatę VPĮ pažeidimą, turėtų sudaryti prielaidas, kad tam tikrus tiekėjų reikalavimus (pvz., iš naujo įvertinti pasiūlymą) de facto tenkintų pačios perkančiosios organizacijos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kamesta“ ir Krevox Europejskie Centrum Ekologiczne Sp. z. o. o. v. AB „Klaipėdos vanduo“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTMvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-293/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-293/2011">3K-3-293/2011</a>, ir joje nurodytą kasacinę praktiką; kt.).
Kita vertus, ši praktika neturi būti suabsoliutinta visus sprendimus paliekant išimtinai perkančiajai organizacijai, juolab kad dėl to gali papildomai kilti ginčų, panašių į nesutarimą nagrinėjamoje byloje. Be to, tai grėstų VPĮ 93 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos teisių gynybos priemonės – perkančiosios organizacijos sprendimų, neatitinkančių šio įstatymo reikalavimų, panaikinimas ar pakeitimas – effet utile pažeidimu. Pažymėtina, kad aptariama kasacinio teismo praktika iš esmės buvo formuota dėl dažnai pasitaikančių tiekėjų reikalavimų jų pasiūlymus pripažinti laimėjusiais. Be to, neretai žemesnės instancijos teismai spręsdavo netenkinti ieškovo reikalavimų dėl kito tiekėjo ar jų pačių pasiūlymų vertinimo, atsižvelgiant į tai, kad peržiūros procedūrą inicijavusio tiekėjo pasiūlymas neva per didelės kainos, todėl bet kokiu atveju jo interesai negali būti patenkinami procese. Šiame kontekste kasacinio teismo konstatuota, kad tam tikrais atvejais teismo veikimas už pačią perkančiąją organizaciją susiaurintų jos galimų priimti sprendimų apimtį, nežinant jos poreikių ir galimybių (pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTMvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-293/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-293/2011">3K-3-293/2011</a>).
Akivaizdu, kad, šalių ginčams tęsiantis tam tikrą laikotarpį, dėl ko galėtų pasikeisti perkančiosios organizacijos finansinė padėtis ar apskritai jos suinteresuotumas pirkimo objektu, būtų neracionalu tenkinti tiekėjo reikalavimą dėl jo pripažinimo laimėtoju. Tačiau tai nereiškia, kad peržiūros institucija neturi teisės dėl perkančiosios organizacijos kompetencijos, įtvirtintos VPĮ, tenkinti tam tikrų ieškovų (tiekėjų) reikalavimų ar savo iniciatyva dėl to spręsti (CPK 4238 straipsnis), ypač tais atvejais, kai tam tikrų tiekėjų grįžimas į prieš pažeidimą buvusią padėtį negalimas, nes perkančioji organizacija, remdamasi teismo sprendimu, turės priimti sprendimą jo (jų) pasiūlymą (-us) atmesti. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą spręsta dėl situacijų, kai teismas ex officio turėtų priimti tam tikrus sprendimus, nepriklausomai nuo to, kad jų kompetencija pagal VPĮ priskirta perkančiosioms organizacijoms ir (ar) procese dėl šių sprendimų nebuvo pareikšta reikalavimų: pavyzdžiui, pirma, dėl neteisėtai sudarytos sutarties pripažinimo negaliojančia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Irdaiva“ v. asociacija „Dzūkų krašto menų inkubatorius“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzYvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-376/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-376/2014">3K-3-376/2014</a>), antra, dėl pirkimo procedūrų nutraukimo (jei jos nepasibaigusios įstatymo pagrindu), kai pagal pareikštą reikalavimą ar savo iniciatyva pirkimo sąlygos pripažįstamos neteisėtomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje „Leonhard Weiss RTE AS“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODMtMjQ4LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-183-248/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-183-248/2015">3K-3-183-248/2015</a>).
Šioje nutartyje ne kartą aptariamoje pirmosios instancijos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje (Nr. 2-3453-590/2014) ieškovė kėlė reikalavimus panaikinti atsakovės sprendimus sudaryti pasiūlymų eilę, joje pirmu numeriu įrašant trečiojo asmens pasiūlymą, UAB „Bitė Lietuva“ pripažinti laimėjusia Konkursą, su šia bendrove sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Pirmosios instancijos teismas panaikino (teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje) atsakovės sprendimus dėl pasiūlymo eilės sudarymo ir Konkurso laimėtojo nustatymo. Pažymėtina, kad tokiu atveju kaip šis, nekvestionuojant įsiteisėjusio teismo sprendimo, kai šalių grįžimas į prieš pažeidimą buvusią padėtį yra ribotas dėl peržiūros institucijos nustatytų aplinkybių (pvz., nustatyta, kad tam tikro tiekėjo kvalifikacija neatitiko keliamų reikalavimų) ir priimto procesinio sprendimo padarinių, teismas gali ne tik tenkinti ieškovo reikalavimą atitinkamus atsakovės (perkančiosios organizacijos) sprendimus panaikinti, bet ir savo iniciatyva juos pakeisti, todėl gali konstatuoti, kad tam tikras skundžiamas perkančiosios organizacijos sprendimas keičiamas ir išdėstomas naujai (pvz., tam tikro tiekėjo pasiūlymas atmetamas dėl ginčo objektą sudariusių aplinkybių, sudaroma nauja pasiūlymų eilė ir pan.). Tokia praktika ne tik atitiktų VPĮ 93 straipsnio 1 dalies 2 punkto reguliavimą, bet perkančiosioms organizacijoms paliktų tam tikrą pasirinkimo laisvę dėl tolimesnės pirkimo procedūrų eigos (pvz., atmesti į pirkimo procedūras grįžusio tiekėjo (ieškovo), kuris buvo pripažintas antrosios ar paskesnės vietos laimėtoju, pasiūlymą dėl per didelės kainos; dėl objektyvių aplinkybių nutraukti pirkimo procedūras ir pan.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Ieškovė UAB „Omnitel“ patyrė 2419,89 Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti. Vadovaujantis CPK 98 straipsniu, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85, 8.14 punkte nustatytu maksimaliu dydžiu, atmetus trečiojo asmens UAB „Bitė Lietuva“ kasacinį skundą, ieškovei UAB „Omnitel“ iš trečiojo asmens UAB „Bitė Lietuva“ priteistina 600 Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti atlyginimo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a:
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei UAB „Omnitel“ (j. a. k. 110305282) iš trečiojo asmens UAB „Bitė Lietuva“ (j. a. k. 110688998) 600 (šešis šimtus) Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Birutė Janavičiūtė
Egidijus Laužikas
Sigita Rudėnaitė
