R. S. pagal BK 149 str., 150 str., 140 str., 369 str., 368 str., 376 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-1541/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06699-2021-8

(N) (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. kovo 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako ir Tomo Šeškausko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo R. S. kasacinio skundo dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 11 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistasis R. S. kasaciniu skundu prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 149 straipsnio 3 dalį ir 150 straipsnio 3 dalį ir grąžinti bylą ikiteisminiam tyrimui.

Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nekompetentingai įvertino įrodymus. Jis savo kaltę pagal BK 140 straipsnio 2 dalį visiškai pripažino, bet teismas skirdamas bausmę neįvertino visų aplinkybių. Dukrai porą kartų sudavė diržu auklėjimo tikslais. Teigia, kad dukra apkaltino jį padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 149 straipsnio 3 dalyje ir 150 straipsnio 3 dalyje kerštaudama dėl mušimo diržu, nors jokios prievartos ar žaginimo nebuvo. Jos parodymuose yra daug neatitikimų į kuriuos pirmosios instancijos teismas nekreipė dėmesio. Teismas rėmėsi liudininkų parodymais, tačiau, kasatoriaus nuomone, jie tik atpasakojo dukros papasakotą istoriją. Nepatikrinti faktai apie motinos J. P. darbo grafiką, kuri tuo metu mokė vaikus nuotoliniu būdu dėl karantino. Dukros parodymai apie žaginimą neatitinka realybės. Niekas nekreipė dėmesio į jos charakterio bruožus ir elgesį. Nesigilinta į jo susirašinėjimą su dukra SMS žinutėmis iki pareiškimo parašymo ir po to. Kasatorius nesupranta, kodėl teisme nebuvo apklausti jo brolis, sesuo, motina, kurie galėtų apibūdinti dukros M. charakterį. Teigia, kad jis turėjo būti apžiūrėtas specialistų ir pasiūlyta tirtis melo detektoriumi. Prašo išnagrinėti visus byloje esančius trūkumus bei faktus.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, R. S. nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 149 straipsnio 3 dalį ir 150 straipsnio 3 dalį, ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu, analizuoja bei vertina įrodymus ir dėsto savo išvadas. Nors kasatorius teigia, kad teismai netinkamai įvertino įrodymus, tačiau pagrįstų teisinių argumentų dėl esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimų nenurodo. Kasatorius siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias, nuteistajam palankias išvadas, nei padarė bylą išnagrinėję teismai. Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikų faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Taip pat pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015 ir kt.).

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas atsakė į iš esmės analogiškus nuteistojo R. S. apeliacinio skundo argumentus. Kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą nuteistojo R. S. nusikalstamas veikas kvalifikuojant pagal BK 149 straipsnio 3 dalį ir 150 straipsnio 3 dalį bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, o skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Kasatorius taip pat nesutinka su jam paskirta bausme už nusikalstamas veikas numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, tačiau tai pagrindžiančių teisinių argumentų skunde nenurodo.

Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriamos bausmės rūšies ir dydžio klausimą, nagrinėdami bylą iš esmės, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Bausmės griežtumo (ar švelnumo) klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo R. S. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Alenas Piesliakas

Tomas Šeškauskas