Kasacinio skundo Nr. DOK-5236/2023
Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00071-2021-0
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. gruodžio 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Eligijaus Gladučio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. L. atstovo advokato Olego Šibkovo kasacinio skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 21 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarties nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisto A. M. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. L. atstovas advokatas O. Šibkovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti: priteisti E. L. iš AB „Lietuvos draudimas“ 22 716 Eur neturtinei žalai atlyginti ir negautas pajamas po 998,49 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2023 m. sausio 22 d. iki 2029 m. rugpjūčio 30 d. (kol sukaks 60 metų).
Kasaciniame skunde nurodoma, kad A. M. nėra savo noru atlyginęs padarytą žalą nukentėjusiajam, todėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsnio taikymas ir jo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra neteisėtas ir nepagrįstas. Šioje byloje nebuvo pripažinti civiliniais atsakovais nusikalstamą veiką padaręs asmuo ir jo darbovietė, tai sukliudė teismams priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą. Visas žalos atlyginimas yra priteistas iš draudimo bendrovės ir tai turėjo reikšmės civilinio ieškinio išsprendimui ir priteistos žalos dydžiui.
Kasacinio skundo Nr. DOK-5236/2023
Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00071-2021-0
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. gruodžio 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Eligijaus Gladučio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. L. atstovo advokato Olego Šibkovo kasacinio skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 21 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarties nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisto A. M. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. L. atstovas advokatas O. Šibkovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti: priteisti E. L. iš AB „Lietuvos draudimas“ 22 716 Eur neturtinei žalai atlyginti ir negautas pajamas po 998,49 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2023 m. sausio 22 d. iki 2029 m. rugpjūčio 30 d. (kol sukaks 60 metų).
Kasaciniame skunde nurodoma, kad A. M. nėra savo noru atlyginęs padarytą žalą nukentėjusiajam, todėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsnio taikymas ir jo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra neteisėtas ir nepagrįstas. Šioje byloje nebuvo pripažinti civiliniais atsakovais nusikalstamą veiką padaręs asmuo ir jo darbovietė, tai sukliudė teismams priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą. Visas žalos atlyginimas yra priteistas iš draudimo bendrovės ir tai turėjo reikšmės civilinio ieškinio išsprendimui ir priteistos žalos dydžiui.
Abiejų instancijų teismai, nepriteisdami nukentėjusiajam 22 716 Eur neturtinės žalos atlyginimo, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) normas, reglamentuojančias žalos, padarytos nusikalstamais veiksmais, atlyginimo pagrindus ir dydžius, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250, 6.282 straipsnių nuostatas. Priimti sprendimai šiuo klausimu yra neteisingi ir nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas paviršutiniškai pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms. Priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, byloje nustatytų aplinkybių ir teismų praktikos. E. L. dėl eismo įvykio padarytų sužalojimų patyrė dideles, nepakeliamas fizines kančias, ilgai ir sunkiai gydėsi, kilę padariniai yra negrįžtami, liekamieji reiškiniai (ribotas judėjimas, skausmas, negalėjimas gyventi pilnavertį gyvenimą) išliks visam gyvenimui. Dėl to jis patiria didelius dvasinius išgyvenimus. E. L. nebegalės sugrįžti į darbą, jį prarado dėl netekto 40 proc. darbingumo, taip gerokai apsunkintos tolesnės darbinės galimybės.
Be to, abiejų instancijų teismai neteisingai vertino byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su E. L. vidutiniu darbo užmokesčiu bei šiuo metu gaunamomis išmokomis, ir neteisingai nustatė jų dydį, todėl neapgrįstai atmetė civilinio ieškinio reikalavimą priteisti prašomo dydžio periodines išmokas negautoms pajamoms netekus darbingumo atlyginti. Teismų išvados, kad E. L. gaunamos išmokos viršija pagal netekto darbingumo dalį apskaičiuotą negautų pajamų sumą, yra nepagrįstos ir neteisingos, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į apeliacinio skundo argumentus, kad E. L. vidutinis atlyginimas pirmosios instancijos teismo buvo apskaičiuotas neteisingai, jo mėnesinio vidutinio darbo užmokesčio suma sudaro 1359,80 Eur, tai patvirtina teismui pateikta pažyma, o gaunamų išmokų dydis yra mažesnis. Apeliacinės instancijos teismas dėl šių apeliacinio skundo argumentų nepasisakė.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad atlygintinos neturtinės žalos dydis bei periodinių išmokų dydis atlyginant negautas pajamas praradus darbingumą pats savaime yra ne teisės, o fakto klausimas, todėl tiesiogiai nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Kasacinės instancijos teismas skundžiamus teismų sprendimus šiais klausimais patikrina tik teisės taikymo aspektu. Aplinkybių ir kitų bylos duomenų, reikšmingų neturtinės žalos ir periodinių išmokų dydžiams nustatyti tyrimas ir vertinimas yra baigiamas apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas dėl iš esmės analogiškų nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. L. apeliacinio skundo argumentų pasisakė, pateikdamas išsamius ir aiškius motyvus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareikšto civilinio ieškinio klausimus, nesilaikė CK normų, nesivadovavo teismų praktika ar padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimus. Kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami apeliacinės instancijos teismo išnagrinėtomis aplinkybėmis, deklaratyviai nurodant, kad abiejų instancijų teismai, spręsdami kasaciniame skunde keliamus klausimus, nesivadovavo teismų praktika, netinkamai aiškino ir taikė CK ir BPK normas, nelaikytini teisiniais argumentais BPK 369 straipsnio prasme.
Kasaciniame skunde teigiama, kad A. M. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes pats savarankiškai neatlygino žalos nukentėjusiajam, taip pat nurodoma, kad tai, jog visas žalos atlyginimas yra priteistas iš draudimo bendrovės, o A. M. ir jo darbovietė šioje byloje nebuvo pripažinti civiliniais atsakovais, turėjo reikšmės civilinio ieškinio išsprendimui ir priteistos žalos dydžiui. Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju minėti klausimai apeliacinės instancijos teisme nebuvo keliami ir nagrinėjami, todėl šie argumentai negali būti kasacinio nagrinėjimo dalykas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. L. atstovo advokato Olego Šibkovo kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Algimantas Valantinas
Rima Ažubalytė
Eligijus Gladutis
