VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
(S)
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. kovo 19 d.,
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda,
veikdamas CPK 621 straipsnio tvarka, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, S. K..
Teismas
nustatė:
1. pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. B., faktiniu valdymu, po savo brolio V. I. K. mirties ((duomenys neskelbtini)), priėmė palikimą.
2. Nurodė, kad pareiškėjos brolis V. I. K., mirė (duomenys neskelbtini) Po velionio mirties pareiškėja rūpinosi, kad palikėjui priklausanti buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalis būtų ir toliau tvarkoma ir prižiūrima. Nurodo, kad konkliudentiniais veiksmais susitarė su brolio buvusia sutuoktine U. K., kad ji ir jos dukra S. K. panaudos pagrindais gyvens palikėjui priklausančio buto dalyje, domėjosi, ar buto mokesčiai yra sumokami ir nėra įsiskolinimų. Po palikėjo mirties pareiškėja per įstatymų nustatytą trijų mėnesių terminą teisės į palikimą įgyvendinimui į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau brolio palikimą, priėmė faktiniu paveldimo turto valdymu. Nurodo, kad nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina faktą, jog pareiškėja po sutuoktinio mirties pradėjo faktiškai valdyti visą palikėjo turėtą turtą.
3. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
4. Suinteresuotas asmuo S. K. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti.
5. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio nuostatomis, teismas nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Pareiškimas tenkintinas.
6. Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį arba bet kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą, nepaisant to, koks ir kur tas palikimas yra.
7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali būti priimtas pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
8. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje.
9. Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04Ni8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-86/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-86/2007">3K-3-86/2007</a>). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05NS8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-95/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-95/2013">3K-3-95/2013</a>). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02ODctNjkwLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-687-690/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-687-690/2015">3K-3-687-690/2015</a>).
10. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODQvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-484/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-484/2011">3K-3-484/2011</a>; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy00NjgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-468/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-468/2009">3K-7-468/2009</a>; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDctNjg3LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-147-687/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-147-687/2016">3K-3-147-687/2016</a>, 18,19 punktai). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko.
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą - paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Įstatyme nustatyta, kad bendra tvarka paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduotas anksčiau negu suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 straipsnis), tačiau nenustatyta terminų, per kuriuos palikimą priėmęs įpėdinis gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, t. y. šios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDAvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-240/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-240/2008">3K-3-240/2008</a>). Taigi, faktiniu valdymu priėmęs palikimą paveldėtojas gali bet kada kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
12. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė mirusio brolio palikimą, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.
13. Teismas, remdamasis mirties liudijimu ir mirties įrašu nustatė, jog V. I. K. mirė (duomenys neskelbtini) (Failas 1 / p. 13-14). VĮ Registrų centro gyventojų registro išrašai patvirtina, kad pareiškėjos ir palikėjo tėvai sutampa, palikėjas vaikų neturėjo (Failas 1 / p. 7, 11, 15). Ištuokos liudijimas ir santuokos nutraukimo išrašas patvirtina, kad palikėjas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo susituokęs su U. K. (Failas 1 / p. 22-23). Mirties liudijimas patvirtina, kad U. K. mirė (duomenys neskelbtini) (Failas 1 / p. 26). Remiantis VĮ Registrų centro testamentų registro išrašu nustatyta, kad jokių testamentų ar palikimo priėmimo faktų po velionio mirties nebuvo užfiksuota (Failas 1 / p. 24).
14. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdiniai pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą.
15. Pareiškėja yra paveldėtoja CK 5.11 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Kaip minėta, remiantis VĮ Registrų centro gyventojų registro išrašu, palikėjas vaikų neturėjo. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad po palikėjo mirties pareiškėja konkliudentiniais veiksmais susitarė su broliu buvusia sutuoktine, kad ji ir jos dukra S. K. panaudos pagrindais gyvens pareiškėjos broliui priklausančioje buto dalyje. VĮ Registrų centro gyventojų registro išrašas patvirtina, kad palikėjui priklausė ½ dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (Failas 1 / p. 82). Suinteresuotas asmuo S. K. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti. Pareiškėja po savo brolio mirties, priėmė jai pagal įstatymą tenkantį palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti. Palikimo priėmimo faktą patvirtina aplinkybės, jog pareiškėja domėjosi, ar buto mokesčiai yra sumokami, ar nėra įsiskolinimų, taip pat rūpinosi, kad butas būtų sutvarkytas, prižiūrėtas, būtų mokami mokesčiai. Be to, pareiškėja panaudos pagrindais leido suinteresuotam asmeniui naudotis butu. Aplinkybę, kad sąskaitos už butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), buvo apmokamos laiku ir pirmuosius tris mėnesius po velionio mirties ir daug metų po to, patvirtina UAB „Ukmergės vandenys“ finansinės istorijos ataskaita, UAB „Ukmergės butų ūkis“ sutarties apyvartos ataskaita, UAB „Ukmergės šiluma“ priskaitymų ir mokėjimų sąrašas.
16. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėja po savo brolio V. I. K. mirties faktiniu valdymu priėmė palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis).
17. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas reikšmingas sprendžiant turto, likusio po V. I. K. mirties, paveldėjimo klausimą. Kitokia tvarka pareiškėja, kaip mirusiojo įpėdinė, negali gauti turto palikimo priėmimo faktą patvirtinančių dokumentų. Todėl pareiškėjos prašomas nustatyti juridinis faktas nustatytinas teismo sprendimu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas ir 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas pareiškėjai, kaip paveldėtojai, įgyvendinti savo teises ir įstatymo saugomus interesus.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 279, 285, 286, 287 ir 441 straipsniais, teismas
nusprendžia:
tenkinti pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) po savo brolio V. I. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė palikėjo V. I. K. palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti.
Juridinis faktas nustatomas tikslu pareiškėjai J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) kreiptis dėl turto, likusio po V. I. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties, paveldėjimo.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Vaidas Pajeda
