Civilinė byla Nr. 3K-3-471-421/2017
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18546-2016-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.1.18.7; 3.4.5.11; 3.5.16
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. gruodžio 15 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno (pranešėjas) ir Dalios Vasarienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų antstolės Sonatos Vaicekauskienės ir viešosios įstaigos futbolo klubo „Žalgiris“ kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos viešosios įstaigos futbolo klubo „Kauno Žalgiris“ skundą suinteresuotiems asmenims antstolei Sonatai Vaicekauskienei, viešajai įstaigai futbolo klubui „Žalgiris“ dėl antstolės veiksmų.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių kasacinio proceso nutraukimą, kai kasaciniu skundu skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis priimta dėl antstolio patvarkymų, priimtų vykdant teismo nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės jau buvo panaikintos vėlesne teismo nutartimi.
Pareiškėja VšĮ futbolo klubas „Kauno Žalgiris“ pateikė antstolei S. Vaicekauskienei patikslintą skundą, kuriame prašė pripažinti neteisėtais antstolės S. Vaicekauskienės vykdomojoje byloje Nr. 0114/16/00333 2016 m. balandžio 21 d. patvarkymą (antstolė priėmė vykdyti išieškotojos VšĮ futbolo klubo „Žalgiris“ pateiktą nutartį), 2016 m. balandžio 22 d. patvarkymą (antstolė patvarkė uždrausti VšĮ futbolo klubui „Kauno Žalgiris“ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sportinėje ir (ar) ūkinėje veikloje, susijusioje su futbolu, bet kokiu būdu ir forma naudoti žymenį „Žalgiris“, įskaitant šio žymens naudojimą futbolo komandos ir (ar) juridinio asmens pavadinime, reklamoje, komerciniuose dokumentuose, interneto puslapiuose, domenų pavadinimuose, taip pat bet kokį kitą naudojimą) bei 2016 m. balandžio 28 d. patvarkymą (kuriuo antstolė, pirma, įpareigojo VšĮ futbolo klubo „Kauno Žalgiris“ direktorių E. P. nedelsiant, ne vėliau kaip iki 2016 m. balandžio 29 d. 15.00 val., paaiškinti raštu, dėl kokių priežasčių nevykdoma Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo VšĮ futbolo klubui „Kauno Žalgiris“ ir antstolės 2016 m. balandžio 22 d. patvarkymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo VšĮ futbolo klubui „Kauno Žalgiris“; antra, paaiškinimą siųsti el. paštu: [email protected];trečia, pakartotinai uždrausti VšĮ futbolo klubui „Kauno Žalgiris“ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sportinėje ir (ar) ūkinėje veikloje, susijusioje su futbolu, bet kokiu būdu ir forma naudoti žymenį „Žalgiris“, įskaitant šio žymens naudojimą futbolo komandos ir (ar) juridinio asmens pavadinime, reklamoje, komerciniuose dokumentuose, interneto puslapiuose, domenų pavadinimuose, taip pat bet kokį kitą naudojimą), ir vykdomąją bylą nutraukti.
Skunde pareiškėja nurodė, kad antstolė privalėjo atsisakyti priimti vykdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNzczLTQwNy8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-773-407/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-773-407/2016">e2-773-407/2016</a> (kuria taikant laikinąsias apsaugos priemones nutarta uždrausti atsakovei VšĮ futbolo klubui „Kauno Žalgiris“ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sportinėje ir (ar) ūkinėje komercinėje veikloje, susijusioje su futbolu, bet kokiu būdu ir forma naudoti žymenį „Žalgiris“, įskaitant šio žymens naudojimą futbolo komandos ir (ar) juridinio asmens pavadinime, reklamoje, komerciniuose dokumentuose, interneto tinklalapiuose, domenų pavadinimuose, taip pat bet kokį kitą naudojimą), nes ji nėra priverstinai vykdytinas dokumentas. Minėtoje nutartyje nenurodyta, kad šios nutarties vykdymas yra pavedamas antstoliui. Be to, ši nutartis nesukuria priverstinio vykdymo pagrindo, nes ji nenustato pareiškėjai jokių pareigų, kurios antstolio gali būti įvykdytos prievarta. Antstolė 2016 m. balandžio 22 d. patvarkymu neturėjo teisės uždrausti pareiškėjai naudoti žymenį „Žalgiris“, nes Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi jau yra uždrausta naudoti žymenį „Žalgiris“. Be to, antstoliui įstatymų nėra suteikta teisė savo iniciatyva rinkti informaciją apie pareiškėją bei reikalauti pasiaiškinti dėl aplinkybių, susijusių su Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi taikytais draudimais.
Antstolė S. Vaicekauskienė 2016 m. gegužės 26 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos patikslintą skundą ir persiuntė jį nagrinėti Kauno apylinkės teismui.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 8 d. nutartimi pareiškėjos VšĮ futbolo klubo „Kauno Žalgiris“ skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3652-881/2016 pagal ieškovės VšĮ futbolo klubo „Žalgiris“ ieškinį atsakovei (pareiškėjai) VšĮ futbolo klubui „Kauno Žalgiris“ dėl teisės į juridinio asmens pavadinimą pažeidimo, prekių ženklo savininko teisių pažeidimo ir nesąžiningos konkurencijos veiksmų atlikimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNzczLTQwNy8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-773-407/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-773-407/2016">e2-773-407/2016</a> taikant laikinąsias apsaugos priemones nutarta uždrausti atsakovei VšĮ futbolo klubui „Kauno Žalgiris“ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sportinėje ir (ar) ūkinėje komercinėje veikloje, susijusioje su futbolu, bet kokiu būdu ir forma naudoti žymenį „Žalgiris“, įskaitant šio žymens naudojimą futbolo komandos ir (ar) juridinio asmens pavadinime, reklamoje, komerciniuose dokumentuose, interneto tinklalapiuose, domenų pavadinimuose, taip pat bet kokį kitą naudojimą.
VšĮ futbolo klubas „Žalgiris“ antstolei Sonatai Vaicekauskienei pateikė vykdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartį. 2016 m. balandžio 22 d. antstolės padėjėjos priėmė aktą dėl teismo nutarties nevykdymo, kuriame nurodė, kad antstolės padėjėjos 2016 m. balandžio 22 d. 18 val. 30 min. Kauno NFA stadione fiksavo vykusias „SMScredit.lt A lygos“ futbolo rungtynes, kuriose VšĮ futbolo klubas „Kauno Žalgiris“ ant žaidėjų marškinėlių naudojo žymenį „Žalgiris“, taip pat žymuo „Žalgiris“ buvo naudojamas ir automobiliui, kuriame pardavinėti bilietai į varžybas, paženklinti, taip pat jis buvo ant parduodamų bilietų į futbolo varžybas. Ginčijamais antstolės patvarkymais buvo pradėti vykdymo veiksmai.
Dėl 2016 m. balandžio 21 d. patvarkymo – pareiškėjos atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, draudžiančios jai imtis nutartyje nurodytų veiksmų, vykdymo proceso prasme yra priskirtina nutarčių, draudžiančių imtis tam tikrų veiksmų, kategorijai, ir jos vykdymo ypatumus reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 149, 771 straipsniai. Asmeniui, kurio atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės yra pritaikytos, pažeidus draudimą, teismo nutartimi gali būti skiriama bauda, o šalis turi teisę išsiieškoti iš tų asmenų nuostolius, atsiradusius dėl teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo (CPK 149, 771 straipsnis). Antstolis šiuo atveju iš esmės atlieka ne teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, vykdymo funkciją, bet užtikrina, kad asmuo, atsakingas už tinkamą nutartimi dėl laikinųjų apsaugos nustatymo uždraudimo įvykdymą, atsakytų nustatyta tvarka ir teismas spręstų jo atsakomybės klausimą, o antstolis gali imtis veiksmų šioms aplinkybėms išaiškinti (CPK 771 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zLTQxNS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-3-415/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-3-415/2015">3K-3-3-415/2015</a> visiškai pritaria tokiai laikinųjų apsaugos priemonių dėl įpareigojimo skolininkui atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, vykdymo praktikai, kai išieškotojas pateikia antstoliui vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl tokio įpareigojimo skolininkui, antstolis priima patvarkymą įvykdyti sprendimą, kuriuo įpareigoja skolininką nedelsiant nuo patvarkymo įteikimo skolininkui gavimo dienos vykdyti įpareigojimą atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas (laikinąją apsaugos priemonę, taikytą teismo nutartimi), o jei įpareigojimas įvykdytas, nedelsiant antstoliui pateikti įvykdymą patvirtinančius įrodymus (informaciją, kurią galima patikrinti, dokumentus, daiktus ir pan.).
Todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad antstolės 2016 m. balandžio 21 d. patvarkymas priimtas neteisėtai.
Dėl 2016 m. balandžio 22 d. ir balandžio 28 d. patvarkymų antstolė priėmė patvarkymus, kuriuose atkartoti analogiški draudimai kaip ir laikinąją apsaugos priemonę pritaikiusioje Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 20 d. nutartyje. Pagal CPK 613 straipsnį vykdymo procese iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu, kurio rezoliucinėje dalyje formuluojamas procesinis sprendimas. Antstolė, priėmusi vykdyti vykdomąjį dokumentą bei veikdama pagal jai suteiktus įgaliojimus, patvarkymuose turėjo teisę nurodyti pareiškėjo draudžiamus atlikti veiksmus, kuriuos atlikti yra uždrausta teismo nutartimi (CPK 149, 771 straipsnis).
Dėl 2016 m. balandžio 28 d. patvarkymu įpareigojimo paaiškinti Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 20 d. nutarties nevykdymo priežastis – kadangi antstolės 2017 m. balandžio 22 d. aktu nustatytas teismo nutarties nevykdymas (žr. nutarties 7 punktą), tai ji pagrįstai įpareigojo pareiškėją paaiškinti nutarties nevykdymo priežastis.
Dėl to nėra teisinio pagrindo panaikinti antstolės 2016 m. balandžio 22 d. ir balandžio 28 d. patvarkymų.
Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 1 d. nutartimi, išnagrinėjęs pareiškėjos VšĮ futbolo klubo „Kauno Žalgiris“ atskirąjį skundą, nutarė Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolės Sonatos Vaicekauskienės 2016 m. balandžio 21 d., 2016 m. balandžio 22 d., 2016 m. balandžio 28 d. patvarkymus ir vykdomąją bylą Nr. 0114/16/00333 nutraukti.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėja VšĮ futbolo klubas „Kauno Žalgiris“ atskirajame skunde pagrįstai nurodė, jog ne kiekvienas teismo priimtas procesinis sprendimas yra priverstinai vykdomas. Tam tikrais atvejais, kurie priklauso nuo teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės pobūdžio, jos nereikia vykdyti priverstinai, nes teisinį poveikį turi daryti pats priimtas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODgvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-188/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-188/2008">3K-3-188/2008</a>; 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDYvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-206/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-206/2008">3K-3-206/2008</a>; 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01Ny8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-57/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-57/2009">3K-3-57/2009</a>).
Pareiškėja Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi nėra įpareigota atlikti tam tikrus veiksmus, kurių jai neatlikus, sprendimas gali būti vykdomas taikant priverstinio vykdymo priemones, taigi nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių (draudimų VšĮ futbolo klubui „Kauno Žalgiris“) priverstinai vykdyti nereikia, nes teisinį poveikį turi daryti pats priimtas procesinis sprendimas (nutartis).
Taigi pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi nustatytų draudimų turinį neatsirado teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priverstinio vykdymo, kurį pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymą turėtų atlikti antstolis, pagrindas, nes dėl nutartyje nustatytų draudimų vykdymo yra aiškus subjektas, kuriam pavestas nutarties vykdymas ir kuriam yra nustatyta nutarties vykdymo pareiga, o priemonės pažeidimo faktą gali konstatuoti teismas pagal suinteresuoto asmens pareiškimą ir taikyti atsakomybę už šį pažeidimą, t. y. skirti baudą pagal CPK 145 straipsnio 9 dalį.
Antstolė savo patvarkymu priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą, kuris nereikalauja priverstinio vykdymo (neturi būti vykdomas priverstine tvarka). Pripažinus, kad antstolė S. Vaicekauskienė neturėjo teisės priimti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutarties vykdyti, nes nutarties vykdymas nepavestas antstoliui, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog antstolis turi teisę kontroliuoti šios nutarties vykdymą CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka.
Pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, antstolis patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus. Jeigu yra kliūčių priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Jeigu nepatikrinęs, ar yra kliūčių vykdyti vykdomąjį dokumentą, antstolis priimto vykdomojo dokumento pagrindu atliko vykdymo veiksmus, kurie, kaip išaiškėja vėliau, negalėjo būti atlikti ir antstoliui tai buvo žinoma arba turėjo būti žinoma, tai tokie vykdymo veiksmai laikytini atliktais nesant teisinio pagrindo ir negali sukelti jais siekiamų pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02OC8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-68/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-68/2009">3K-3-68/2009</a>).
Nustačius nurodytas aplinkybes, antstolės patvarkymai naikintini ir vykdomoji byla nutrauktina CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. jeigu vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo VšĮ futbolo klubas „Žalgiris“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Kauno apygardos teismas, pasisakydamas dėl Lietuvos apeliacinio teismo nutarties vykdymo, ignoravo CPK 771 straipsnyje įtvirtintą sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, įvykdymo tvarką. Nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų bendroji vykdymo tvarka reglamentuojama CPK LVII skyriuje, kurio 763 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų šio kodekso VI dalyje nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis. Be to, CPK LVII skyriuje nustatyta, kad jeigu atsakovas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, yra taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos vykdymo priemonės. Tuo tarpu CPK 145 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta tik bendro pobūdžio ieškovo teisė, esant neįvykdytai nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, reikalauti kaltiems asmenims skirti baudą.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai skundžiamose nutartyse pripažino, kad Lietuvos apeliacinio teismo nutartis yra vykdomasis dokumentas. Taip pat teismai nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinto pobūdžio, t. y. draudžiančios pareiškėjai dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba draudžiančios pareiškėjai imtis tam tikrų veiksmų. Nepaisydamas to, Kauno apygardos teismas nepasisakė dėl atitinkamų nutarčių įgyvendinimo tokiu atveju, kai atsakovas nevykdo jam nustatytų pareigų, tik formaliai paminėjo CPK 145 straipsnio 9 dalies bendro pobūdžio ieškovo teises. Būtent CPK 771 straipsnyje įtvirtintos atitinkamų nutarčių (sprendimų) vykdymo priemonės, kuriomis ir vadovavosi antstolė, patvarkymu priimdama vykdomąjį dokumentą – Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartį. Apeliacinės instancijos teismui siaurinamai aiškinant antstolio įgaliojimus CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintų nutarčių vykdymo metu, skundžiamoje nutartyje nepagrįstai sutapatintas vykdomojo dokumento priėmimas antstolio žinion su sprendimų (nutarčių) priverstinio vykdymo pradžia.
Teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pripažįstamos vykdomaisiais dokumentais (CPK 587 straipsnio 4 punktas). Pagal CPK 586 straipsnį vykdydamas teismo sprendimus antstolis vadovaujasi vykdomuoju dokumentu, o remiantis CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktu, į vykdomąjį raštą pažodžiui įrašomos teismo sprendimo rezoliucinės dalies nuostatos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą taip sprendime išreikšta teismo valia įgauna praktinį vykdomąjį pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDAvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-500/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-500/2009">3K-3-500/2009</a>). Siekiant, kad atsakovas įvykdytų CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto pobūdžio nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovas (išieškotojas) bet kokiu atveju turi pateikti antstoliui vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl tokio nustatyto įpareigojimo atsakovui. Atitinkamai antstolis priima patvarkymą įvykdyti sprendimą, įpareigoja atsakovą nedelsiant nuo patvarkymo įteikimo atsakovui dienos vykdyti įpareigojimą atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats atsakovas (skolininkas), tai šiuo atveju ir atliko antstolė.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zLTQxNS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-3-415/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-3-415/2015">3K-3-3-415/2015</a> išnagrinėtas CPK 771 straipsnio taikymas ir aiškinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad kai išieškotojas pateikia antstoliui vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl tokio įpareigojimo skolininkui, antstolis priima patvarkymą įvykdyti sprendimą, kuriuo įpareigoja skolininką nedelsiant nuo patvarkymo įteikimo skolininkui gavimo dienos vykdyti įpareigojimą atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas (laikinąją apsaugos priemonę, taikytą teismo nutartimi), o jei įpareigojimas įvykdytas, nedelsiant antstoliui pateikti įvykdymą patvirtinančius įrodymus (informaciją, kurią galima patikrinti, dokumentus, daiktus ir pan.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMy02ODcvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-23-687/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-23-687/2016">3K-3-23-687/2016</a>, kaip ir nagrinėjamu atveju, atsakovas laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo įpareigotas atlikti nepiniginio pobūdžio veiksmus ieškovo naudai. Pabrėžtina, kad minėtoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog nurodytu atveju turėjo būti taikomi CPK 771 straipsnio 5 dalyje nurodyti teisiniai padariniai kaltajam asmeniui.
Bylą nagrinėjęs Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų, konstatavęs, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių priverstinai vykdyti nereikia. Teismas, priešingai negu įtvirtinta CPK 771 straipsnyje, nurodė, kad sprendimų, įpareigojančių atsakovus atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų, įgyvendinimo atvejais antstolis negali užtikrinti, kad asmuo, atsakingas už tinkamą nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių įvykdymą, atsakytų nustatyta tvarka ir teismas galėtų spręsti jo atsakomybės klausimą.
Pareiškimu dėl prisidėjimo prie viešosios įstaigos futbolo klubo „Žalgiris“ kasacinio skundo antstolė S. Vaicekauskienė prašo tenkinti kasacinį skundą.
Antstolė S. Vaicekauskienė kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Vien tas faktas, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartyje nėra pavesta ją vykdyti antstoliui, negali būti kliūtis pateikti vykdyti, o antstoliui – priimti vykdyti šią nutartį. Nei teismo sprendime, nei pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą išduodamame vykdomajame rašte nebūna nurodyta, kad sprendimą priverstinai vykdyti reikia pavesti savo pasirinktam antstoliui, nes tai išplaukia iš pačios vykdymo proceso paskirties bei tai reglamentuojančių teisės aktų aiškinimo.
Antstolio pareiga yra imtis veiksmų, kurie užtikrintų tokios nutarties vykdymą ar įvykdymą. Kasacinis teismas savo nutartyse dėl CPK 771 straipsnio 5 dalies taikymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zLTQxNS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-3-415/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-3-415/2015">3K-3-3-415/2015</a>) visiškai pritaria tokiai laikinųjų apsaugos priemonių dėl įpareigojimo skolininkui atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, vykdymo praktikai, kai išieškotojas pateikia antstoliui vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl tokio įpareigojimo skolininkui, antstolis priima patvarkymą įvykdyti sprendimą, kuriuo įpareigoja skolininką nedelsiant nuo patvarkymo įteikimo skolininkui gavimo dienos vykdyti įpareigojimą atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas (laikinąją apsaugos priemonę, taikytą teismo nutartimi), o jei įpareigojimas įvykdytas, nedelsiant antstoliui pateikti įvykdymą patvirtinančius įrodymus (informaciją, kurią galima patikrinti, dokumentus, daiktus ir pan.).
Esant nurodytam teisiniam reguliavimui bei teismų praktikai, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad skundžiamas 2016 m. balandžio 21 d. antstolės patvarkymas priimtas neteisėtai. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis geranoriškai nėra vykdoma (2016 m. balandžio 22 d. surašytas aktas), todėl antstolė turėjo teisę priimti vykdyti Lietuvos apeliacinio teismo nutartį bei veikdama pagal jai suteiktus įgaliojimus 2016 m. balandžio 22 d. patvarkyme nurodyti VšĮ futbolo klubui „Kauno Žalgiris“ draudžiamus atlikti veiksmus.
Pareiškimu dėl prisidėjimo prie antstolės S. Vaicekauskienės kasacinio skundo viešoji įstaiga futbolo klubas „Žalgiris“ prašo tenkinti kasacinį skundą.
Atsiliepimais į suinteresuotų asmenų viešosios įstaigos futbolo klubo „Žalgiris“ ir antstolės S. Vaicekauskienės kasacinius skundus pareiškėja VšĮ futbolo klubas „Kauno Žalgiris“ prašo palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartį. Atsiliepimuose nurodyti tokie esminiai argumentai:
Nepaisant CPK 587 straipsnio 4 dalies nuostatos, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra vykdomasis dokumentas, ne visos teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra priverstinai vykdytinos. Nutartyje nenurodyta jos vykdymo tvarka, t. y. jos vykdymas nėra pavedamas ieškovo pasirinktam antstoliui. Ši nutartis apskritai nesukuria priverstinio vykdymo pagrindo ar prielaidų. Vadovaujantis CPK 586, 587 straipsniais, priverstinio vykdymo veiksmai gali būti atliekami tik vykdomojo dokumento pagrindu. Antstolei pateiktas dokumentas nelaikytinas priverstinai vykdytinu ir ji privalėjo šiuo pagrindu vykdomąjį dokumentą atsisakyti priimti vykdyti (CPK 651 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas). Kadangi antstolė to nepadarė, visi vėlesni jos veiksmai, įskaitant vykdomojo dokumento priėmimą vykdyti ir raginimo įvykdyti priimtą vykdomąjį dokumentą įteikimą, vertintini kaip neteisėti.
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-396-881/2017 paskyrė VšĮ futbolo klubui „Kauno Žalgiris“ baudą už Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutarties nevykdymą. Ši nutartis buvo priimta be jokio antstolio įsikišimo į procesą. Taigi, antstolės motyvai dėl to, kad antstolio pareiga imtis veiksmų, jog teismas spręstų atsakomybės už nutarties nevykdymą klausimą, yra visiškai nepagrįsti.
CPK 771 straipsnio dalis, kurioje nustatytas baudos skyrimas, taikytina tik vykdant sprendimus, įpareigojančius skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kai byla jau yra išspręsta iš esmės ir yra vykdomas jau įsiteisėjęs teismo sprendimas (CPK 259 straipsnio 1 dalis), o ne nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tai paneigia suinteresuoto asmens viešosios įstaigos futbolo klubo „Žalgiris“ kasacinio skundo argumentus, kad siekiant, jog nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdantis asmuo būtų nubaustas už tokios nutarties nevykdymą, yra būtina kreiptis į antstolį, kad šis konstatuotų nutarties nevykdymo faktą.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl kasacinio proceso nutraukimo, kai teismas konstatuoja pasibaigusį dalyvaujančių byloje asmenų materialinį teisinį interesą tęsti bylos procesą kasaciniame teisme
Byloje yra ginčijami antstolės S. Vaicekauskienės 2016 m. balandžio 21 d., 2016 m. balandžio 22 d. ir 2016 m. balandžio 28 d. patvarkymai, kuriais priimtas vykdyti vykdomasis dokumentas ir pradėti vykdymo veiksmai vykdant Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNzczLTQwNy8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-773-407/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-773-407/2016">e2-773-407/2016</a> (kuria taikant laikinąsias apsaugos priemones nutarta uždrausti atsakovei VšĮ futbolo klubui „Kauno Žalgiris“ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sportinėje ir (ar) ūkinėje komercinėje veikloje, susijusioje su futbolu, bet kokiu būdu ir forma naudoti žymenį „Žalgiris“, įskaitant šio žymens naudojimą futbolo komandos ir (ar) juridinio asmens pavadinime, reklamoje, komerciniuose dokumentuose, interneto tinklalapiuose, domenų pavadinimuose, taip pat bet kokį kitą naudojimą).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzE3LTY4Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-317-686/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-317-686/2017">e3K-3-317-686/2017</a> buvo panaikintos nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Jas panaikinus, nebeliko vykdymo dalyko. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis nuo joje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo dienos nebesukelia teisinių pasekmių, ji nebegali būti toliau įgyvendinama.
Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis nebeturi teisinio aktualumo, nes ja taikytos laikinosios apsaugos priemonės neteko teisinės galios, todėl nuo jų panaikinimo negali būti vykdomos. Tokiu atveju antstolis negali toliau tęsti vykdymo veiksmų. CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas. Byloje dalyvaujantiems asmenims nebeliko materialinio teisinio suinteresuotumo dalyvauti ginče dėl antstolės patvarkymų, kuriais pradėtas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutarties vykdymas, nes nurodytos nutarties toliau jau negalima vykdyti, o antstolės patvarkymų – toliau įgyvendinti. Taigi ginčijami antstolės priimti patvarkymai negalės būti vykdomi, šie patvarkymai, kai neteko galios patvarkymais vykdomos laikinosios apsaugos priemonės, nedaro įtakos dalyvaujančių byloje asmenų teisėms ir pareigoms.
Kasacinio teismo išaiškinta, kad suinteresuotumas pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, ji reiškia galimybę kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNS8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-25/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-25/2009">3K-3-25/2009</a>; 2015 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTQtMzc4LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-114-378/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-114-378/2015">3K-3-114-378/2015</a>).
CPK III dalies XVII skyriaus normos nereglamentuoja kasacinio proceso eigos tokiu atveju, kai nutartis, dėl kurios kasacinis skundas kasacinio teismo yra priimamas ir įrašomas į kasacine tvarka nagrinėtinų bylų sąrašą, vėliau nebetenka teisinio aktualumo ir nebesukelia teisinių pasekmių. CPK 340 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu tam tikrų procesinių veiksmų atlikimo nereglamentuoja kasacinį procesą reglamentuojančios proceso teisės normos (CPK III dalies XVII skyrius), taikomi CPK 1–300 straipsniai, kiek jie neprieštarauja kasacinį procesą reglamentuojančioms teisės normoms. Todėl, vadovaujantis pirmiau aptarta CPK 340 straipsnio 5 dalimi, nagrinėjamoje byloje taikytina CPK 293 straipsnio 1 punkto norma, nustatanti teismo pareigą nutraukti bylą, jeigu ji nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTMtNjExLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-213-611/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-213-611/2016">3K-3-213-611/2016</a> 16 punktą, 2017 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNjYtNjg0LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-66-684/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-66-684/2017">e3K-3-66-684/2017</a> 21 punktą).
Kasacine tvarka skundžiami antstolės patvarkymai priimti vykdant Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kurios vėliau buvo panaikintos ir neteko teisinės galios bei nebesukelia teisinių pasekmių, dėl to pripažintina, kad neliko kasacinio nagrinėjimo dalyko. Todėl kasacinis procesas dėl byloje priimtos Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 1 d. nutarties, kuria buvo panaikinti antstolės patvarkymai ir nutraukta vykdomoji byla, yra negalimas. Dėl šios priežasties kasacinis procesas nutrauktinas (CPK 293 straipsnio 1 punktas, 340 straipsnio 1, 5 dalys).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kasaciniuose skunduose VšĮ futbolo klubas „Žalgiris“ neprašė priteisti kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o antstolė S. Vaicekauskienė prašė jį priteisti. Atsižvelgiant į tai, kad šie suinteresuoti asmenys iki bylos nagrinėjimo pabaigos nepateikė teismui turėtų bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų, jų atlyginimas nespręstinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėja VšĮ futbolo klubas „Kauno Žalgiris“ už atsiliepimo į kasacinius skundus parengimą advokatui sumokėjo 580,80 Eur (už atsiliepimą į VšĮ futbolo klubo „Žalgiris“ kasacinį skundą) ir 435,60 Eur (už atsiliepimą į VšĮ futbolo klubo „Žalgiris“ kasacinį skundą), šių išlaidų atlyginimą atitinkamai iš nurodytų asmenų prašo priteisti ir byloje pateikė išlaidų dydį patvirtinančius mokėjimo dokumentus.
Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teisėjų kolegija, vertindama šalių procesinį elgesį, nenustatė aplinkybių, kad kasacinį skundą pateikę suinteresuoti asmenys būtų netinkamai naudojęsi procesinėmis teisėmis arba kad pareiškėjos bylinėjimosi išlaidos susidarė ar padidėjo būtent dėl suinteresuotų asmenų kaltės. Pažymėtina, kad pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nutraukus kasacinį procesą teismo nutartimi, ji nėra išskirtinai palanki kuriai nors vienai šaliai. Todėl šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.
Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme patirta 8,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 15 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur.
Minėta, kad byloje kasacinio proceso metu turėta 8,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šalys yra trys. Ši suma, atsižvelgiant į šalims tenkančią proporciją lygiomis dalimis atlyginti šias išlaidas, kiekvienai šaliai atskirai neviršija minimalios atlygintinų išlaidų valstybei 3 Eur sumos, todėl šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 340 straipsnio 5 dalimi, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį procesą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 1 d. nutarties peržiūrėjimo nutraukti.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Donatas Šernas
Dalia Vasarienė
