Dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. liepos 9 d. nutarties peržiūrėjimo

Nr. DOK-4921

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07403-2019-5(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. spalio 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2020 m. spalio 12 d. gautu atsakovės UAB „Verslo mada“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. liepos 9 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovė UAB „Verslo mada“ padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. liepos 9 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi iš esmės paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimas, kuriuo patenkintas ieškovo A. B. ieškinys atsakovams UAB „Verslo mada“ ir A. S. dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovės UAB „Verslo mada“ paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:1) teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.66 straipsnio 1 dalį, CK 6.37, 6.71 ir 6.213 straipsnius, reglamentuojančius palūkanas ir netesybas, todėl nepagrįstai konstatavo, kad reikalavimo teisių perleidimo sutartimi buvo pažeistos atsakovės A. S. kreditorių teisės. Atsakovės UAB „Verslo mada“ nuomone, šia sutartimi nebuvo sumažinta skolininko turto masė, nes ji sumokėjo atsakovei A. S. 14 481 Eur, t. y. pagrindinės skolos sumą, todėl CK 6.66 straipsnio 1 dalies prasme ši sutartis nepažeidė kreditorių teisių; 2) teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.66 straipsnio 2 dalį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl trečiojo asmens, sudariusio atlygintinį sandorį su skolininku, sąžiningumo, todėl nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė UAB „Verslo mada“ buvo nesąžininga. Aplinkybė, kad atsakovė UAB „Verslo mada“ žinojo apie atsakovės A. S. blogą turtinę padėtį negali reikšti, kad ji buvo nesąžiningą sudarant reikalavimo teisių perleidimo sutartį, nes atsakovės A. S. 14 481 Eur turtinė teisė į L. L. nebuvo antstolio areštuota ir ji nupirkta už tą pačią kainą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Grąžintinas sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti advokatei Rimantei Tamulytei (a. k. duomenys neskelbtini) 380 (tris šimtus aštuoniasdešimt) Eur žyminio mokesčio, sumokėto už atsakovę 2020 m. spalio 9 d. UAB „Paysera LT“, mokėjimo pervedimo Nr. 363999327.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Antanas Simniškis

Algirdas Taminskas