Civilinė byla Nr. e3K-3-176-781/2023
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03686-2020-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.3.3; 2.6.8.11; 2.6.10.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. birželio 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas) ir Jūratės Varanauskaitės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Kino studijos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės asociacijos Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriaus prevencinį ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Kino studijai dėl draudimo atlikti veiksmus ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Kino studijos priešieškinį ieškovei asociacijai Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriui dėl iškeldinimo iš patalpų, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, viešoji įstaiga Lietuvos muzikos ir teatro akademija, viešoji įstaiga Vilniaus dailės akademija.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutarčių pabaigą, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą bei draudimą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prevenciniu ieškiniu prašė uždrausti atsakovei nutraukti panaudos teisinius santykius ir imtis ieškovės iškeldinimo iš patalpų, uždrausti imtis kitų veiksmų, trukdančių ieškovei vykdyti veiklą patalpose.
3. Ieškovė nurodė, kad asociaciją 2009 m. įkūrė trys steigėjai: viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Lietuvos muzikos ir teatro akademija, VšĮ Vilniaus dailės akademija ir UAB Lietuvos kino studija. Pagal ieškovės ir UAB Lietuvos kino studijos 2010 m. sausio 25 d. sudarytą panaudos sutartį (toliau – ir 2010 m. panaudos sutartis), ieškovei iki 2035 m. buvo perleistas 1998 kv. m plotas neįrengtų patalpų pastate projektinėms veikloms vykdyti. 2011 m. birželio 9 d. sudaryta projekto „Audiovizualinių menų industrijos inkubatorius“ finansavimo ir administravimo sutartis (toliau – ir projekto sutartis), kuria ieškovei skirta apytiksliai 2,29 mln. Eur projekto išlaidoms finansuoti. Gautos lėšos buvo panaudotos patalpoms įrengti ir pritaikyti projekto veikloms – įrengta kino infrastruktūra. Projektinės sutarties bendrųjų sąlygų 9.1 punkte nustatytas lėšų grąžinimas tuo atveju, jei ieškovė ar jos steigėjai nevykdys savo įsipareigojimų. 2013 m. balandžio 30 d. ieškovė ir UAB Lietuvos kino studija sudarė patalpų panaudos sutartį (toliau – ir panaudos sutartis), kuria UAB Lietuvos kino studija suteikė teisę ieškovei iki 2035 m. naudotis patalpomis projekto veikloms vykdyti.
4. Iškėlus UAB Lietuvos kino studijai bankroto bylą, 2015 m. vasario mėn. bankroto administratorius vienašališkai išregistravo panaudos sutartį, tačiau ieškovė patalpomis naudojasi iki šiol, moka už jas komunalinius mokesčius. Vykstant UAB Lietuvos kino studijos bankroto procesui, 2017 m. balandžio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartimi patalpos perleistos atsakovei UAB Kino studijai.
5. Atsakovė trejus metus pretenzijų dėl ieškovės naudojimosi patalpomis nereiškė. 2018 m. birželio 28 d. atsakovė pasirašė bendradarbiavimo raštą, kuriuo patvirtino, kad sutinka bendradarbiauti vykdant tęstinę ieškovės strateginių veiklų programą 2019–2022 m. Atsakovė 2020 m. rugsėjo 25 d. pateikė ieškovei pranešimą dėl nuomos sutarties sudarymo, kuriame nurodė, jog, nesudarius nuomos sutarties iki 2020 m. spalio 1 d., ieškovei bus taikomas nuomos mokestis. Atsakovė 2020 m. gruodžio 21 d. pateikė pranešimą, kuriuo pakartotinai išdėstė savo reikalavimus.
6. Ieškovė nurodė, jog teisėtai naudojasi patalpomis daugiau negu 10 m., pasikeitus patalpų savininkui, panaudos teisiniai santykiai nebuvo pakeisti. Ginčas turi viešojo intereso gynimo aspektą, nes nutraukus panaudos santykius būtų padarytas pažeidimas, pasireiškiantis projektui įgyvendinti skirtų Europos Sąjungos lėšų grąžinimu. Atsakovės bendravimas su ieškove rodo, jog teises pažeidžiantys veiksmai (iškeldinimas iš patalpų ir (ar) trukdymas jomis naudotis) gali būti atlikti, o tai kelia žalos atsiradimo ieškovei pavojų. Ieškovė į patalpas daug investavo, todėl, iškeldinus ją iš patalpų, ieškovės veikla būtų sustabdyta, ieškovė nebegalėtų vykdyti prisiimtų sutartinių įsipareigojimų. Be to, ieškovė fiziškai negali atlaisvinti ginčo patalpų ir nepatirdama nuostolių persikelti į kitas patalpas, nes didžiosios dalies investicijų atskyrimas yra įmanomas tik pažeidžiant Europos Sąjungos lėšomis sukurtą aplinką arba išvis neįmanomas. Ieškovė yra ne pelno siekiantis juridinis asmuo, ginčo patalpas leidžia naudoti audiovizualinį meną kuriantiems asmenimis, studentams, jose rengiami tarptautiniai edukaciniai projektai. Mokėti nuomos mokesčio rinkos sąlygomis neturi galimybių.
7. Atsakovė priešieškiniu prašė iškeldinti ieškovę iš atsakovei priklausančių patalpų ir įpareigoti jas atlaisvinti. Atsakovė nurodė, kad 2010 m. sausio 25 d. panaudos sutartis buvo pakeista į nuomos sutartį. 2013 m. balandžio 30 d. tarp ieškovės ir UAB Lietuvos kino studijos sudaryta patalpų nuomos sutartis (toliau – ir 2013 m. nuomos sutartis), pagal kurią patalpos buvo išnuomotos už 1825 Eur mokestį iki 2022 m. balandžio 30 d. Iškėlus UAB Lietuvos kino studijai bankroto bylą, 2015 m. vasario mėn. buvo nutraukta nuomos sutartis, o ne ieškovės nurodoma panaudos sutartis. Taigi tiek 2010 m. sausio 25 d. patalpų panaudos sutartis, tiek ją pakeitusi 2013 m. balandžio 30 d. patalpų nuomos sutartis, kurių pagrindu ieškovė naudojosi patalpomis, yra pasibaigusios. Vadinasi, minėtos sutartys negali būti laikomos ieškovės naudojimosi patalpomis juridiniu pagrindu.
8. Atsakovė 2017 m. balandžio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo patalpas be jokių suvaržymų. Ieškovės ir atsakovės niekada nesiejo sutartiniai teisiniai santykiai. Įsigijusi ginčo patalpas, atsakovė siekė suderinti nuomos sutarties sudarymo klausimus, jos tikslas buvo gauti pajamų. Nepavykus deryboms dėl nuomos, atsakovė 2020 m. rugsėjo 25 d. ir 2020 m. gruodžio 21 d. pareikalavo iš ieškovės išsikelti ir atlaisvinti patalpas. Jei teismas laikytų, jog tarp ginčo šalių susiklostė panaudos teisiniai santykiai, tai atsakovės 2020 m. rugsėjo 25 d. pranešimas turėtų būti pripažįstamas kaip tinkamas informavimas apie panaudos teisinių santykių nutraukimą, nes atsakovė nustatė trijų mėnesių terminą arba nuomos sutarčiai sudaryti, arba patalpoms atlaisvinti. Esant nutrauktoms panaudos ir nuomos sutartims, ieškovė nebeturi teisės naudotis ginčo patalpomis.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
9. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. liepos 5 d. sprendimu patenkino ieškovės prevencinį ieškinį – uždraudė atsakovei nutraukti panaudos teisinius santykius ir iškeldinti ieškovę iš patalpų, uždraudė atsakovei trukdyti vykdyti ieškovės veiklą minėtose patalpose. Atsakovės priešieškinį teismas atmetė.
10. Teismas nustatė, kad 2009 m. gruodžio 23 d. tarp ieškovės steigėjų VšĮ Lietuvos muzikos ir teatro akademijos, VšĮ Vilniaus dailės akademijos ir UAB Lietuvos kino studijos buvo sudaryta sutartis, kurios pagrindu susitarta dėl bendros veiklos vykdymo ir kuria UAB Lietuvos kino studija įsipareigojo suteikti 1981 kv. m plotą neįrengtose patalpose. 2010 m. sausio 25 d. panaudos sutarties pagrindu UAB Lietuvos kino studija iki 2035 m. ieškovei perleido laikinai neatlygintinai naudoti ir valdyti 1981,36 kv. m ploto neįrengtas patalpas su sąlyga, kad patalpos bus įrengtos ir pritaikytos kūrybinių industrijų jaunų įmonių (smulkiojo ir vidutinio verslo) veiklai ir verslumui skatinti bei studentų užduočių praktinei bazei sukurti. 2011 m. birželio 9 d. sudaryta projekto „Audiovizualinių menų industrijos inkubatorius“ finansavimo ir administravimo sutartis, kuria ieškovei skirta apytiksliai 2,29 mln. Eur projekto išlaidoms finansuoti. Sutartimi prisiimti įsipareigojimai tęsti projekto veiklas iki 2028 m. lapkričio 27 d.; sutarties bendrųjų sąlygų 9.1 punktas nustatė lėšų grąžinimą, kai vykdytojas (ieškovė) ar jos steigėjai nevykdys savo įsipareigojimų. Iš gautų lėšų patalpose buvo sukurta kino infrastruktūra. 2018 m. birželio 28 d. bendradarbiavimo raštu atsakovė sutiko bendradarbiauti plėtojant Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriaus veiklą. 2020 m. rugsėjo 25 d. atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl nuomos sutarties sudarymo ir nuomos mokesčio mokėjimo.
11. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad, pasikeitus ginčo patalpų savininkui, panaudos teisiniai santykiai nebuvo pakeisti, atsakovė dėl to nereiškė pretenzijų, bendradarbiavo su ieškove ir naudojosi dalimi patalpų, o tai patvirtina, kad tarp ginčo šalių egzistavo žodinė patalpų panaudos sutartis. Teismas pažymėjo, kad, nutraukus panaudos teisinius santykius, būtų pažeistas viešasis interesas, kurio pažeidimas pasireikštų projektui įgyvendinti skirtų Europos Sąjungos lėšų grąžinimu.
12. Teismas vertino, kad atsakovė nesilaikė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnyje nustatytos pareigos, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Teismas nusprendė, kad ieškovės teises pažeidžiantys veiksmai – iškeldinimas iš patalpų ir (ar) trukdymas jomis naudotis – gali būti atlikti ir jie kelia realų pavojų, kad ieškovei bus padaryta žalos.
13. Teismas konstatavo, kad egzistuoja pagrįsta grėsmė, jog atsakovė imsis veiksmų, ribojančių ieškovės teisę teisėtai naudotis patalpomis, o tai lems ieškovės veiklos apribojimą ir daugiau nei 2 milijonus eurų sieksiančius nuostolius. Realią grėsmę patvirtina atsakovės konkretūs veiksmai – reikalavimas iškeldinti ieškovę iš patalpų.
14. Teismas pažymėjo, kad ieškovė į patalpas daug investavo, iškeldinus ieškovę iš patalpų, jos veikla būtų sustabdyta, tai reikštų sutarties pažeidimus, o projekto sutarties bendrųjų sąlygų 9.1 punktas nustato lėšų grąžinimą tuo atveju, jei vykdytojas ar partneriai nevykdys savo įsipareigojimų. Ieškovė nedisponuoja kitomis patalpomis, į kurias galėtų perkelti savo veiklą, negali atlaisvinti patalpų ir nepatirdama nuostolių persikelti į kitas patalpas, nes didžiosios dalies investicijų atskyrimas nuo pagrindinio daikto (patalpų) yra įmanomas tik pažeidžiant Europos Sąjungos lėšomis sukurtą aplinką arba išvis neįmanomas.
15. Teismas padarė išvadą, kad sutriktų mokymo procesas dviejose aukštosiose mokyklose – VšĮ Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ir VšĮ Vilniaus dailės akademijoje. Teismas nurodė, kad ieškovė yra teisėta patalpose esančio turto (įrangos) valdytoja, todėl investicijų palikimas atsakovei pažeistų ieškovės interesus.
16. Teismas pažymėjo, kad ieškovė yra ne pelno siekiantis asmuo, patalpomis leidžia naudotis jaunoms įmonėms, audiovizualinį meną kuriantiems asmenimis, studentams, patalpose rengiami tarptautiniai edukaciniai projektai. Teismas nusprendė, kad ieškinys dėl draudimo atlikti veiksmus yra pagrįstas, todėl jį tenkino, o priešieškinio reikalavimą iškeldinti ieškovę iš patalpų atmetė kaip nulemtą ieškinio tenkinimo.
17. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. sprendimą paliko nepakeistą.
18. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartimi UAB Lietuvos kino studijai buvo iškelta bankroto byla, jos metu (2015 m. vasario mėn.) bankroto administratorius vienašališkai nutraukė 2010 m. sausio 25 d. panaudos sutartį. Ieškovė bankroto byloje buvo pareiškusi 2 292 456,85 Eur kreditoriaus reikalavimą, ginčijo panaudos sutarties nutraukimo teisėtumą, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1066-560/2017 ieškinys paliktas nenagrinėtas ieškovei atsiėmus ieškinį. UAB Lietuvos kino studijos bankroto byla buvo nutraukta, bendrovė toliau tęsia savo veiklą. Pastatas, kuriame yra ginčo patalpos, 2017 m. balandžio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartimi buvo perleistas atsakovei. 2020 m. rugsėjo 25 d. atsakovė pateikė ieškovei pranešimą dėl nuomos sutarties sudarymo ir nuomos mokesčio už patalpas mokėjimo, jame nurodė, kad, atsisakiusi sudaryti patalpų nuomos sutartį, patalpas ieškovė turėtų atlaisvinti iki 2020 m. gruodžio 31 d. 2020 m. gruodžio 15 d. ir 2021 m. sausio 26 d. atsakovė pateikė ieškovei sąskaitas už patalpų nuomą.
19. Dėl atsakovės argumentų, kad ieškovė pasirinko netinkamą savo tariamai pažeistų teisių gynimo būdą, kadangi neteisėtais atsakovės veiksmais laiko panaudos teisinių santykių nutraukimą, tačiau nereiškia reikalavimo pripažinti tokį nutraukimą neteisėtu, teisėjų kolegija nurodė, kad prevencinis ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, galinčius sukelti žalą, yra tinkamas ir įstatyme įtvirtintą reglamentavimą atitinkantis teisių gynybos būdas, užtikrinantis ieškovės ir taip pat jos veiklos pagrindu ginčo patalpose veikiančios visuomenės grupės teisių įgyvendinimą ir teisėtų interesų užtikrinimą.
20. Vadovaudamasi kasacinio teismo praktika, kolegija nurodė, kad prevencinio ieškinio reikalavimo objektu gali būti būsimi neteisėti veiksmai. Pagal pareikštą prevencinį ieškinį ieškovė įrodinėjo ateityje tikėtinų atsakovės veiksmų – panaudos teisinių santykių nutraukimo – neteisėtumą, tačiau prevencinio ieškinio pagrindu (būsimais neteisėtais veiksmais) ieškovė laikė būtent faktinio ieškovės iškeldinimo iš ginčo patalpų veiksmus, kurie realiai ir galėtų sukelti ieškovės nurodomą žalą, t. y. Europos Sąjungos paramos, investuotos į ginčo patalpas, praradimą.
21. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad ginčo patalpose Europos Sąjungos lėšomis kinui kurti sukurtą infrastruktūrą leidžiama naudoti audiovizualinį meną kuriantiems asmenimis, studentams, jose rengiami tarptautiniai edukaciniai projektai, yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovės iškeldinimas iš patalpų iki projekte nustatyto veiklos termino reikštų viešojo intereso pažeidimą. Ieškovei nutraukus veiklą iki projektinėje sutartyje nustatyto termino, projektinės sutarties bendrųjų sąlygų 9.1 punkte nustatytas lėšų grąžinimas, taigi egzistuoja realus pavojus ieškovei prarasti Europos Sąjungos paramą ir ja pasinaudojus sukurtą infrastruktūrą, o suinteresuotai visuomenės grupei kyla pavojus prarasti galimybę naudotis Europos Sąjungos lėšų pagalba sukurta aplinka. Teisėjų kolegija nusprendė, kad egzistuoja pozityvi pareiga imtis priemonių, užkertant kelią galimam viešojo intereso pažeidimui.
22. Pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumentų, kad ieškovė neįrodė būsimų neteisėtų atsakovės veiksmų, kadangi 2010 m. sausio 25 d. sudaryta panaudos sutartis buvo nutraukta, nes ieškovė ir UAB Lietuvos kino studija 2013 m. balandžio 30 d. sudarė nuomos sutartį, o UAB Lietuvos kino studijos bankroto proceso metu bankroto administratorius išregistravo panaudos sutartį iš Nekilnojamojo turto registro, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad panaudos sutartis bei panaudos teisiniai santykiai nebuvo pakeisti nuomos teisiniais santykiais.
23. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad atsižvelgiant į tai, jog 2013 m. balandžio 30 d. nuomos sutartimi buvo keičiamas projekto įgyvendinimas ir nustatytos papildomos išlaidos, prieš sudarant šią sutartį, jos sąlygos turėjo būti suderintos su VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra, kaip įgyvendinančiąja institucija, taip pat sutartis turėjo būti išviešinta teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau byloje nėra duomenų, kad minėti veiksmai buvo atlikti. Be to, 2018 m. vasario 13 d. peržiūrėjusi nuomos sutarties tarp ieškovės ir atsakovės projektą, įgyvendinančioji institucija jam nepritarė dėl pernelyg trumpo ir su projektu bei teisės aktais nesuderinamo sutarties termino. Taigi nuomos sutartys, viena vertus, nebuvo suderintos su įgyvendinančiąja institucija, antra vertus, ieškovei ir atsakovei vėliau nepavyko net ir tarpusavyje suderinti nuomos teisinių santykių ir jų įforminti nuomos sutartimi.
24. Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į viešojo intereso nagrinėjamoje byloje egzistavimą, nutarė peržengti apeliacinio skundo ribas ir įvertinti UAB Lietuvos kino studijos bankroto administratoriaus atliktą panaudos sutarties nutraukimo, kaip juridinio fakto išregistravimo, teisėtumą ir pagrįstumą ir sudarė šalims galimybę pateikti su tuo susijusius paaiškinimus.
25. Teisėjų kolegija nesutiko su atsakovės argumentais, kad panaudos sutarties ir panaudos teisinių santykių nutraukimą patvirtina tai, jog UAB Lietuvos kino studijos bankroto bylos metu bankroto administratorius išregistravo panaudos sutartį iš Nekilnojamojo turto registro.
26. Teisėjų kolegija nurodė, kad, pagal kasacinio teismo praktiką, bankroto administratoriui suteikiama tam tikra diskrecija įstatyme nustatytu terminu apsispręsti, ar bankrutuojanti įmonė vykdys tam tikras anksčiau sudarytas savo sutartis. Taip siekiama subalansuoti bankrutuojančios įmonės ir kitos sutarties šalies ekonominius interesus. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 4 punktu siekiama apsaugoti kitos sutarties šalies teises. Taigi, administratoriui apsisprendžiant dėl tolesnio sutarties vykdymo, esminę reikšmę turi šio sandorio vykdymo naudingumas įmonės ir kreditorių interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2011).
27. Bankroto administratoriaus sutarties išregistravimą teisėjų kolegija vertintino kritiškai, kadangi ieškovė, naudodamasi patalpomis, jas pagerino pritaikydama kino industrijos veiklai, mokėjo patalpų komunalinius ir administravimo mokesčius. Be to, 2011 m. birželio 9 d. projektinės sutarties bendrųjų sąlygų 9.1 punkte nustatytas lėšų grąžinimas, jei bus nesilaikoma sutarties sąlygų. Ieškovė, netekusi teisės naudotis ginčo patalpomis, nebegalėtų vykdyti veiklos ir projektinės sutarties įsipareigojimų, todėl būtų priversta grąžinti Europos Sąjungos suteiktas lėšas. Išregistruojant panaudos sutartį bankrutavusiai UAB Lietuvos kino studijai, kaip vienai iš ieškovės steigėjų, bei šio juridinio asmens kreditoriams panaudos sutarties išregistravimas, kaip juridinis faktas, kritiškai vertintinas naudingumo aspektu.
28. Tiek UAB Lietuvos kino studijos bankroto proceso metu, kuris buvo nutrauktas 2016 m. gruodžio 16 d., tiek 2017 m. balandžio 28 d. atsakovei įgijus ginčo patalpas ir vėliau, iki pat 2020 m. pabaigos, kai tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės teisės naudotis patalpomis, ieškovė neatlygintinai naudojosi ginčo patalpomis. Nors šalys tam tikru momentu siekė pakeisti panaudos teisinius santykius, juos įformindamos kaip nuomos teisinius santykius, šalys iš esmės nebuvo linkusios nutraukti ar kitaip panaikinti ieškovės teisės naudotis projektui vykdyti reikalingomis patalpomis ir jas valdyti.
29. Teisėjų kolegija atsakovės veiksmus vertino kaip ekonominį spaudimą ieškovei bei nesąžiningą siekį įgyti įrengtas aukštos kokybės, plačių galimybių audiovizualinei industrijai pritaikytas patalpas be papildomo atlygio ir galimai toliau vykdyti savo komercinę veiklą ieškovės steigėjų ir Europos Sąjungos lėšomis įrengtose patalpose. Prie tokios išvados teisėjų kolegija priėjo įvertinusi siekusios bankrutuoti, tačiau taip ir nebankrutavusios UAB Lietuvos kino studijos bei UAB Kino studijos vadovų ir akcininkų ryšius, kurie negali paneigti aplinkybės, kad atsakovei buvo žinoma apie ginčo patalpose vykdomą ieškovės veiklą pagal panaudos sutartį. Prielaidas apie nesąžiningus atsakovės ketinimus liudija ir tas faktas, kad ieškovė yra įrengusi tik šeštąją pastato dalį ir šia naudojasi, o atsakovė gali netrukdomai vykdyti veiklą kitose pastato patalpose. Labiau tikėtina, kad atsakovė nėra tinkamai įrengusi kitos pastato dalies, nes iš viešų registrų duomenų matyti, kad atsakovė yra išnuomojusi tik nedidelę pastato dalį.
30. Įvertinusi įrodymų visumą, teisėjų kolegija sutiko su ieškovės argumentais, jog, iš esmės nepakeitus panaudos teisinių santykių, neegzistuojant kreditorių interesais pagrįstam ekonominiam pagrindui bei esant viešojo intereso elementui, panaudos sutartis ir iš jos išplaukiantys teisiniai aspektai laikytini nenutrauktais. Teisėjų kolegija pripažino, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės prevencinį ieškinį ir atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl iškeldinimo.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
31. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 20 d. nutartį ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. sprendimą, atmesti ieškovės ieškinį, o atsakovės priešieškinį patenkinti arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
31.1. Teismai netinkamai aiškino bei taikė sutarties laisvės principą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnio 1 dalis) ir šalies teisę nutraukti sutartį (CK 6.217 straipsnio 5 dalis) reglamentuojančias teisės normas. Pagal sutarties laisvės principą šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Tai reiškia, jog sutartinių teisinių santykių šalys taip pat gali susitarti ir dėl sutartinių teisinių santykių pabaigos, t. y. sutarties nutraukimo, sąlygų. Panaudos sutarties 7.6 punktu buvo susitarta, jog bet kuri panaudos teisinių santykių šalis turi teisę nutraukti sutartį prieš terminą nutraukimo nesiejant su sutarties pažeidimo faktu. Reikalavimas uždrausti atsakovei nutraukti panaudos sutartį reiškia panaudos sutarties 7.6 punkto, CK 6.217 straipsnio 5 dalies ir sutarties laisvės principo pažeidimą.
31.2. Viena esminių sąlygų, kurios nesant prevencinis ieškinys negali būti tenkinamas, – būsimi neteisėti atsakovo veiksmai. Neteisėtais laikomi aktyvūs veiksmai, pažeidžiantys įstatymo leidėjo nustatytą pareigą elgtis ar nesielgti tam tikru būdu. Vienašališkas sutarties nutraukimas sutartyje nustatytu atveju negali būti laikomas neteisėtu veiksmu ar piktnaudžiavimu teise. Nagrinėjamu atveju neteisėtais veiksmais buvo pripažintas panaudos teisinių santykių nutraukimas, nors tokia teisė yra įtvirtinta panaudos sutartyje. Negalima teigti, jog atsakovė yra praradusi savo teises (dėl panaudos teisinių santykių nutraukimo) vien dėl to, jog ieškovė yra prisiėmusi įsipareigojimų, galimai turinčių viešojo intereso bruožų.
31.3. Teismai netinkamai aiškino bei taikė sutarčių sudarymą reglamentuojančias teisės normas (CK 1.64 straipsnio 1 dalį, 1.71 straipsnio 1–2 dalis, 6.159 straipsnį, 6.162 straipsnio 1 dalį, 6.167 straipsnį, 6.173 straipsnį). Pirmosios instancijos teismas painioja skirtingus teisinių santykių atsiradimo pagrindus: teigia, jog atsakovei tapus patalpų savininke panaudos teisiniai santykiai nebuvo pakeisti, taip pat kalba ir apie žodinę šalių sudarytą panaudos sutartį. Šie teisinių santykių atsiradimo pagrindai yra skirtingi: įsipareigojimų pagal panaudos sutartį perėmimas kildinamas iš panaudos teisinių santykių ir reiškia anksčiau sudarytos sutarties vykdymo perėmimą (tęstinumą), o panaudos sutarties sudarymas žodžiu ar konkliudentiniais veiksmais reiškia naujos sutarties atsiradimą. Kalbant apie anksčiau sudarytos sutarties vykdymo perėmimą, svarbu, kad minėta sutartis nebūtų pasibaigusi ir (ar) nutraukta, kadangi galimas tik galiojančios sutarties perėmimas. Jei yra kalbama apie naujos sutarties sudarymą, turi būti nustatomas šalių susitarimas (valia sudaryti sutartį) ir, kilus ginčui dėl susitarimo sąlygų, jo turinys (t. y. tiriama, ar egzistuoja šalių susitarimas (valia) sudaryti naują panaudos sutartį ir (ar) šalys tikrai susitarė dėl iki 2035 m. birželio 30 d. galiojančios terminuotos panaudos sutarties, kurios panaudos davėjas neturi teisės nutraukti prieš terminą). Pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių netyrė ir nevertino.
31.4. Teismai netinkamai aiškino ir taikė sutarčių (sandorių) pabaigos institutą reglamentuojančias teisės normas (CK 1.78 straipsnio 3 dalį, 6.125 straipsnio 1 dalį, 6.141–6.144 straipsnius, 6.641 straipsnio 2 dalį, ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punktą, 11 straipsnio 13 punktą). Ieškovė ir UAB Lietuvos kino studija 2013 m. balandžio 30 d. dėl tų pačių patalpų sudarė patalpų nuomos sutartį. Nuomos sutartis – konsensualinė, ji laikoma sudaryta ir įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos. Tokiu būdu įvyko novacija, kadangi šalys vietoje esamos prievolės savo susitarimu sukūrė pradinę prievolę pakeičiančią naują prievolę (CK 6.141 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę ignoravo. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, jog nuomos sutartis negaliojanti, nes nebuvo suderinta su VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra. Nuomos sutartis nepakeitė ieškovės įgyvendinamo projekto apimties, išlaidų, nepratęsė įgyvendinimo laikotarpio ar sutartyje nustatytų projekto vykdytojo įsipareigojimų. Nuomos sutartis pakeitė tik patalpų valdymo teisinį pagrindą. Vadinasi, nuomos sutartis apeliacinės instancijos teismo nurodomu pagrindu negali būti laikoma negaliojančia, nes tokio negaliojimo pagrindo nenustato nei pati nuomos sutartis, nei teisės aktai.
31.5. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas nuomos sutarties negaliojimą, išėjo už ieškinio ir apeliacinio skundo ribų, kadangi ginčo šalys tokio reikalavimo byloje nekėlė. Tiesa, teismas turi teisę ex officio (savo iniciatyva) konstatuoti niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą. Apeliacinės instancijos teismas niekinio sandorio instituto normų byloje neaiškino ir netaikė. Vadinasi, nėra juridinio pagrindo nuomos sutartį laikyti negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Jei nuomos sutartis nepripažįstama niekiniu (negaliojančiu) sandoriu, vadinasi, įsigyjant patalpas panaudos sutartis nebegaliojo. Taigi, atsakovei įsigyjant patalpas negalėjo pereiti jokie įsipareigojimai pagal nebegaliojančią panaudos sutartį, o teismai ginčijamais sprendimais negalėjo perkelti atsakovei jokių įsipareigojimų pagal sutartį, kuri įsigyjant patalpas nebegaliojo.
31.6. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, ignoravo bylos aplinkybes, patvirtinančias, jog panaudos sutartis novacijos būdu buvo pakeista nuomos sutartimi. Šią aplinkybę patvirtina ieškovės veiksmai: ieškovė pateikė prašymą UAB Lietuvos kino studijai sudaryti taikos sutartį byloje pagal UAB Lietuvos kino studijos ieškinį dėl skolos už patalpų nuomą priteisimo, sutikdama sumokėti 1000 Eur ir mokėti nuomos mokestį. Be to, ieškovė atsisakė savo reikalavimų byloje pagal jos ieškinį UAB Lietuvos kino studijai dėl vienašališko panaudos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia. Taigi pati ieškovė laikė, jog panaudos sutartis buvo nutraukta; atsiėmus minėtą ieškinį ir teismui palikus jį nenagrinėtą, panaudos sutartis taip ir liko nutraukta, o nuomos sutartis liko galioti.
31.7. Visus tarp ieškovės ir UAB Lietuvos kino studijos susiklosčiusius teisinius santykius nutraukė ir UAB Lietuvos kino studijos bankroto administratorius, išregistruodamas panaudos sutartį iš Nekilnojamojo turto registro. Bankroto administratoriui teisę nutraukti bankrutuojančios bendrovės sudarytas sutartis suteikė tuo metu galiojęs ĮBĮ ir pati panaudos sutartis. Apeliacinės instancijos teismas bankroto administratoriaus atliktą panaudos sutarties išregistravimą vertino kritiškai ir, vėl išeidamas už ieškinio ribų, jį iš esmės pripažino neteisėtu. Apeliacinės instancijos teismas nevertino panaudos sutarties nutraukimo teisėtumo.
31.8. Apeliacinės instancijos teismas, peržengdamas bylos nagrinėjimo ribas, spręsdamas dėl panaudos sutarties nutraukimo neteisėtumo, į bylą neįtraukė nei UAB Lietuvos kino studijos, nei jos bankroto administratoriaus, nutraukusių panaudos sutartį. Toks teismo sprendimas gali turėti įtakos minėtų subjektų teisėms ir pareigoms: teismui pripažinus panaudos sutarties nutraukimą neteisėtu, atsakovė gali norėti pasinaudoti teise kreiptis dėl žalos iš šių subjektų atlyginimo, įsigijusi panauda apsunkintas patalpas, kurių kitomis aplinkybėmis nebūtų pirkusi.
32. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti atsakovės kasacinį skundą ir teismų procesinius sprendimus palikti galioti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
32.1. Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad sutarties nutraukimas negali būti laikomas neteisėtais veiksmais, o ribojimas vienašališkai nutraukti sutartinius teisinius santykius pažeidžia sutarties laisvės principą. Nustačius atsakovės vienašališko sutartinių teisinių santykių nutraukimo, jeigu toks būtų įgyvendintas, neteisėtumą ir tokiais veiksmais sukeliamą iš anksto įžvelgiamą realią žalą, draudimas vienašališkai nutraukti sutartinius teisinius santykius yra pateisinamas ir teisėtas. Vienašališkas sutartinių teisinių santykių nutraukimas gali būti laikomas neteisėtu, jeigu toks nutraukimas pažeidžia fundamentalius sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Teisė vienašališkai nutraukti sutartinius teisinius santykius nėra absoliuti.
32.2. Atsakovė siekia pagrįsti, esą išvadą dėl jos veiksmų neteisėtumo lėmė vienašalio sutarties nutraukimo aplinkybė. Tačiau išvada dėl galimų atsakovės neteisėtų veiksmų, pasireiškiančių vienašaliu sutartinių santykių nutraukimu, yra grindžiama ne vienašalio sutartinių teisinių santykių nutraukimo aplinkybe per se (pats savaime), o atsakovės vienašaliu sutartinių santykių nutraukimu galinčia materializuotis a priori (iš anksto) įžvelgiama realia žala ieškovei bei viešajam interesui. Vienašalis sutartinių teisinių santykių nutraukimas, neturint tam pakankamo pagrindo, sukeliantis neproporcingą žalą kontrahentui, negali būti laikomas teisėtu.
32.3. Įstatymai draudžia piktnaudžiavimą vienašalio sutartinių teisinių santykių nutraukimo teise. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad, kilus ginčui ir ieškovui įrodžius, jog teise reikalauti nuomos sutarties pasibaigimo konkrečiu atveju buvo piktnaudžiaujama, teismas gali atsisakyti šią teisę ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-823/2022). Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad vienašalio sutarties nutraukimo teisėtumo vertinimas negali apsiriboti tik sutartyje nustatyto pagrindo vienašališkai nutraukti sutartį buvimu. Pakankamas pagrindas vienašališkai nutraukti sutartinius santykius vertintinas plačiai – atsižvelgiant tiek į šalių argumentus, susijusius su atitinkamų sutarties nuostatų aiškinimu, tiek aplinkybes, susijusias su šalies intereso toliau vykdyti sutartį praradimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020). Spręsdami atsakovės vienašalio sutartinių teisinių santykių nutraukimo neteisėtumo klausimą teismai kartu įvertino ir aplinkybę dėl galimo atsakovės piktnaudžiavimo vienašalio sutartinių santykių su ieškove nutraukimo teise. Vienašalis sutartinių teisinių santykių nutraukimas, nesant pakankamo intereso nutraukti sutartinius santykius, rodantis priešingos šalies galimą piktnaudžiavimą vienašalio sutarties nutraukimo teise ir sukeliantis neproporcingą žalą kontrahentui, negali būti laikomas teisėtu. Teismų sprendimuose padarytos išvados dėl neteisėtu vienašaliu sutartinių teisinių santykių nutraukimu galinčių pasireikšti neteisėtų veiksmų, kaip pirmosios prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygos, atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bei pamatinius CK 1.5, 1.2 straipsniuose įtvirtintus principus dėl civilinių teisių įgyvendinimo.
32.4. Nepagrįsta atsakovės pozicija, kad žala, kaip prevencinio ieškinio sąlyga, negali būti grindžiama žala viešajam interesui, t. y. ieškovės prisiimti įsipareigojimai, galimai turintys viešojo intereso bruožų, negali riboti atsakovės teisės nutraukti sutartinius santykius, kadangi toks aiškinimas prieštarauja sutarties laisvės principui. Teisė nutraukti sutartinius santykius gali būti ribojama viešojo intereso apsaugos tikslu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad savininkas, įgyvendindamas subjektines nuosavybės teises, turi atsižvelgti į viešuosius interesus. Spręsdamas su viešuoju interesu susijusios sutarties nutraukimo teisėtumo klausimą, teismas turi pareigą šiuos veiksmus vertinti ir viešojo intereso apsaugos kontekste. Teismų praktikoje sutarties išsaugojimas, atsižvelgiant į būtinybę apsaugoti viešąjį interesą, yra prioritetizuojamas (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-175-479/2018). Viešasis interesas nagrinėjamoje byloje yra pripažintas abiejų teismų.
32.5. Atsakovės neteisėtais veiksmais sukeliama žala gali pasireikšti žala pačiam kontrahentui. Teisė nutraukti sutartinius santykius gali būti ribojama kontrahento intereso apsaugos tikslu, siekiant išvengti neproporcingos žalos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažįsta, kad net ir vienašališkai nutraukiant sutartį joje nustatyta tvarka ir pagrindais, t. y. kai sutarties nutraukimas formaliai būtų laikomas teisėtu, tokiu sutarties nutraukimu neturi būti padaroma neproporcingai didelė žala kontrahento teisėtiems interesams, lyginant su sutartį nutraukiančios šalies interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2014; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020). Proporcingumo principas įpareigoja vertinti siekiamų įgyvendinti veiksmų proporcingumą, kad net ir formaliai teisėtais laikomais veiksmais nebūtų padaroma neproporcinga žala priešingai sutartinių teisinių santykių šaliai. Atsakovė nepagrįstai teigia, esą išvada dėl jos vienašalio sutartinių teisinių santykių ribojimo buvo padaryta išimtinai tik viešojo intereso apsaugos tikslu. Toks ribojimas teismų pripažintas pagrįstu, įvertinus ir neproporcingai didelę žalą ieškovei. Taigi teismai tinkamai įvertino prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygas tiek dėl neteisėtų veiksmų, galinčių pasireikšti neteisėtu vienašaliu sutartinių teisinių santykių nutraukimu, tiek ir dėl tokiais veiksmais įžvelgiamos žalos viešajam interesui bei ieškovei.
32.6. Atsakovės kasaciniame skunde nurodyti argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų teisės taikymo klaidų buvo ištaisyti apeliacinėje instancijoje. Būtent dėl šio klausimo įvertinimo apeliacinės instancijos teismas išėjo už apeliacinio skundo ribų. Aplinkybė dėl poreikio išeiti už apeliacinio skundo ribų buvo motyvuota ir byloje esančio viešojo intereso apsaugos tikslu. Išėjimas už apeliacinio skundo ribų buvo tinkamai įgyvendintas, sudarant sąlygas šalims dėl šio klausimo pasisakyti atskirai. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo įvertinęs visas faktines aplinkybes, konstatavo, kad šalis sieja panaudos teisiniai santykiai dėl ginčo patalpų, o nuomos sutartis nebuvo sudaryta. Atsakovė kasaciniame skunde nekelia klausimo dėl apeliacinės instancijos nutartyje pateikto sutarčių sudarymą reglamentuojančių teisės normų netinkamo taikymo.
32.7. Teismai tinkamai aiškino bei taikė sutarčių (sandorių) pabaigą reglamentuojančias teisės normas. Ieškovės ieškinio kontekste esminę reikšmę turi aplinkybė, kad šalys realiai vykdė prisiimtus įsipareigojimus dėl ginčo patalpų suteikimo ieškovei. Galutinės išvados dėl prevencinio ieškinio tenkinimo nekeičia aplinkybė, ar šalis sieja sudaryta panaudos sutartis, kuri realiai ir faktiškai buvo vykdoma, ar šalis sieja jų konkliudentiniais veiksmais sudaryta nauja sutartis dėl ginčo patalpų panaudos teisinių santykių. Byloje esantys įrodymai patvirtina ieškovės ir atsakovės panaudos teisinius santykius dėl ginčo patalpų. Atsakovė, tiek įgydama nuosavybės teisę į ginčo patalpas, žinojo apie sudarytą panaudos sutartį, tiek ir po nuosavybės teisės įgijimo leido ieškovei neatlygintinai naudotis patalpomis, nereikšdama nei pretenzijų dėl patalpų naudojimo, nei reikalavimų dėl nuomos mokesčio mokėjimo.
32.8. Atsakovė panaudos sutarties nutraukimą nepagrįstai grindžia panaudos sutarties išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro faktu. Sutartinų teisinių santykių išviešinimas viešame registre nėra nei teises sukuriantis, nei jas panaikinantis juridinis faktas. Sutarčių registravimas viešuose registruose atlieka tik tokių sutarčių išviešinimo funkciją. Net ir išregistruota, panaudos sutartis realiai toliau šalių buvo vykdoma. Atsakovė nepaaiškina, kokiu kitu, nei byloje yra įrodyta, pagrindu ieškovė visą laiką naudojasi ginčo patalpomis. Atsakovė panaudos sutarties pasibaigimui įrodyti nepagrįstai remiasi Vilniaus apygardos teisme iškeltos civilinės bylos, kurioje buvo reiškiamas reikalavimas dėl panaudos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, iškėlimo faktu. Nurodyta byla buvo baigta taikos sutartimi ieškovei ir UAB Lietuvos kino studijai susitarus dėl tolesnio ginčo patalpų naudojimo panaudos pagrindais. Šio įsipareigojimo buvo laikomasi, iki atsakovei pakeitus valią ir ėmusis iniciatyvos iškeldinti ieškovę iš ginčo patalpų. Sutartinių teisinių santykių prisiėmimą pagal panaudos sutartį patvirtina ir atsakovės veiksmai byloje. Atsakovė remiasi panaudos sutarties 7.6 punktu kaip sąlyga, suteikiančia neribotą teisę nutraukti panaudos sutartį. Atsakovės argumentai dėl panaudos sutarties išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro negali būti pagrindu laikyti pasibaigusiais šalių sutartinius panaudos teisinius santykius, kurie realiai ir faktiškai visą laiką buvo vykdomi, ypač atsižvelgiant į tai, kad panaudos sutarties išregistravimas iš Nekilnojamojo turto registro buvo susietas su bankroto bylos UAB Lietuvos kino studijai iškėlimo, kuris taip ir neįvyko, faktu.
32.9. Atsakovės argumentai dėl panaudos sutarties pakeitimo nuomos sutartimi nėra pagrįsti. Nuomos sutartis, nors dėl jos sąlygų ir buvo tariamasi, niekada nebuvo sudaryta ir vykdoma. Panaudos sutartis niekada nebuvo pakeista nuomos teisiniais santykiais, todėl sutartinių teisinių santykių novacija neįvyko. Nuomos sutarties negaliojimo klausimu kasaciniame skunde nurodyta kasacinio teismo praktika yra nesusijusi su nagrinėjama byla, kadangi apeliacinės instancijos teismo nutartyje buvo pasisakyta dėl nuomos sutarties nesudarymo, tačiau ne jos negaliojimo. Sutarties pripažinimas negaliojančia ir jos pripažinimas nesudaryta yra du skirtingi civilinių teisių gynimo būdai. Tik sudaryta sutartis gali būti ginčijama bei pripažįstama negaliojančia. Nesudaryta sutartis nėra sandorio pripažinimo negaliojančiu objektas. Taigi argumentai dėl apeliacinės instancijos nutartyje padarytų išvadų dėl nuomos sutarties negaliojimo, teismui pripažinus tokią sutartį apskritai nesudaryta, nėra reikšmingi nagrinėjamai bylai.
32.10. Kasaciniame skunde nepagrįstai siekiama sudaryti įspūdį dėl tariamos skundžiamų sprendimų įtakos į bylą neįtrauktų trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms. Atsakovė nurodytais argumentais siekia pagrįsti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą. Tai, kad teismo sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant šiuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, negali būti pripažinta absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimą. Nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentu, kad byloje yra sprendžiama dėl UAB Lietuvos kino studijos ir bankroto administratoriaus materialiųjų teisių ir (ar) pareigų. Nagrinėjamos bylos objektas – ieškovę ir atsakovę siejantys panaudos teisiniai santykiai. Panaudos sutarties išregistravimo teisėtumo vertinimas nėra nagrinėjamos bylos dalykas.
33. Kitų atsiliepimų į kasacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl ginčo šalių teisinių santykių kvalifikavimo
34. Teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šalių faktiniams santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teisinė kvalifikacija nėra savitikslė, neskirta vien tik atitinkamoms teisės normoms pritaikyti; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius tam, kad ginčas būtų teisingai išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas. Teisinės kvalifikacijos tikslas – nustatyti, kokie teisiniai santykiai sieja ginčo šalis, ir, atitinkamai pritaikius šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas, išspręsti ginčą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-381/2021 24 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
35. Nagrinėjamoje byloje ieškovei pareiškus prevencinį ieškinį dėl draudimo atsakovei nutraukti panaudos teisinius santykius ir iškeldinti ieškovę iš patalpų bei uždrausti imtis kitų veiksmų, trukdančių ieškovei vykdyti veiklą patalpose, kilo šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimo klausimas. Kadangi atsakovė nebuvo ankstesnių ieškovės ir UAB Lietuvos kino studijos sudarytų sutarčių dalyvė ir su ieškove nebuvo sudariusi rašytinių sutarčių, byloje turi būti nustatyta, kokie teisiniai santykiai sieja ieškovę ir atsakovę, o šiam faktui išsiaiškinti turi būti teisingai nustatytos aplinkybės, susijusios su ieškovės ir UAB Lietuvos kino studijos sudarytomis sutartimis bei ieškovę ir UAB Lietuvos kino studiją siejusiais teisiniais santykiais. Tik teisingai nustačius, kokie teisiniai santykiai perleidžiant patalpas atsakovei siejo ieškovę ir UAB Lietuvos kino studiją, galima spręsti dėl ieškovę ir atsakovę siejančių teisinių santykių ir jų atsiradimo pagrindų (ar tai tęstiniai ankstesnių šalių teisiniai santykiai, ar savarankišku teisiniu pagrindu susiformavę teisiniai santykiai).
36. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė įrodinėjo, kad ją su atsakove sieja tęstiniai panaudos teisiniai santykiai, kylantys iš ieškovės ir UAB Lietuvos kino studijos 2010 m. sudarytos panaudos sutarties. Ieškovė teigė, kad 2013 m. balandžio 30 d. sudaryta nuomos sutartis neįsigaliojo dėl UAB Lietuvos kino studijos nustatytų ir jos neįvykdytų sąlygų. Atsakovė įrodinėjo, jog panaudos sutartis buvo pakeista nuomos sutartimi, todėl, jai įsigijus patalpas, ieškovės ir atsakovės panaudos teisiniai santykiai nesiejo.
37. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovę ir UAB Lietuvos kino studiją sieję panaudos teisiniai santykiai bei panaudos sutartis nebuvo pakeisti nuomos teisiniais santykiais, nes nuomos sutartis nebuvo suderinta su VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra ir nebuvo išviešinta teisės aktų nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad panaudos sutartis laikytina nenutraukta, t. y. galioja šios bylos atsakovei kartu su 2010 m. panaudos sutarties 1.6 punkte nustatytu terminu, kad patalpos panaudos gavėjui perduodamos naudoti iki 2035 m. birželio 30 d.
38. Atsakovės teigimu, tokias išvadas apeliacinės instancijos teismas padarė pažeisdamas novacijos institutą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas bei netinkamai aiškindamas ir taikydamas sutarties sudarymą reglamentuojančias teisės normas. Atsakovė nurodo, jog apeliacinės instancijos teismas ignoravo bylos aplinkybes, patvirtinančias, jog panaudos sutartis novacijos būdu buvo pakeista nuomos sutartimi; neįvertino, jog šią aplinkybę patvirtina ieškovės veiksmai: ieškovė pateikė prašymą UAB Lietuvos kino studijai sudaryti taikos sutartį civilinėje byloje pagal UAB Lietuvos kino studijos ieškinį dėl skolos už patalpų nuomą priteisimo, sutikdama sumokėti 1000 Eur ir mokėti nuomos mokestį. Be to, ieškovė atsiėmė savo ieškinį, pareikštą UAB Lietuvos kino studijai dėl vienašališko panaudos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia.
39. Pagal CK 6.141 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą novacijos sampratą, prievolė baigiasi, jeigu šalys vietoj esamos prievolės savo susitarimu sukuria pradinę prievolę pakeičiančią naują prievolę, turinčią skirtingą negu ankstesnioji prievolė dalyką ar skirtingą įvykdymo būdą (novacija). Novacija taip pat laikoma pradinio skolininko pakeitimas nauju, kai pradinį skolininką kreditorius atleidžia nuo prievolės įvykdymo. Šiuo atveju novacija galima be pradinio skolininko sutikimo. Novacija laikomi ir tie veiksmai, kai pagal naują sutartį naujas kreditorius pakeičia ankstesnįjį, o skolininkas atleidžiamas nuo prievolės įvykdymo ankstesniam kreditoriui. CK 6.141 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad novacija nepreziumuojama, todėl visais atvejais turi būti aiškiai ir neabejotinai pareikšta. Novacija galima tik tais atvejais, kai galioja ankstesnė prievolė (CK 6.141 straipsnio 3 dalis).
40. Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas novaciją reglamentuojančias teisės normas, yra pažymėjęs, kad novacija reiškia esamos prievolės pasibaigimą dėl naujos prievolės sukūrimo. Nauja prievolė esant novacijai reiškia skirtingą prievolės dalyką, skirtingą įvykdymo būdą ar skolininko arba kreditoriaus pakeitimą nauju (CK 6.141 straipsnio 1 dalis). Taigi novacijos padarinys tas, kad ji pabaigia šalių prievolę ir ją pakeičia nauja prievole (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-507-684/2018, 35 punktas). Vienos šalių sudarytos sutarties pakeitimas kita sutartimi taip pat reiškia novaciją.
41. Pagal CK 6.477 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuomos sutarties sampratą, nuomos sutartimi viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad nuomos sutartis yra konsensualinė, todėl įsigalioja nuo sutarties pasirašymo dienos (CK 6.477 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).
42. CK 1.75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais (CK 1.75 straipsnio 2 dalis). Nuomos sutarties neįregistravimas viešame registre nedaro jos negaliojančios. Tokiu atveju ji negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis, nes, pagal CK 6.478 straipsnio 2 dalį, nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre.
43. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
44. Kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų vertinimo pabrėžiama, kad reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-403/2023 32 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).
45. Teismų nustatyta, kad 2010 m. sausio 25 d. tarp ieškovės ir UAB Lietuvos kino studijos buvo sudaryta panaudos sutartis, kuria ieškovei iki 2035 m. buvo perleista 1981,36 kv. m ploto neįrengtų patalpų projektinėms veikloms vykdyti. Spręsdamas dėl ieškovės ir UAB Lietuvos kino studijos panaudos sutarties pakeitimo 2013 m. nuomos sutartimi, apeliacinės instancijos teismas nevertino 2013 m. balandžio 30 d. ieškovės ir UAB Lietuvos kino studijos iki 2022 m. balandžio 30 d. sudarytos patalpų nuomos sutarties, kuri pasirašyta šalių atstovų ir suderinta su patalpų įkaito turėtoju. Teismas taip pat neįvertino 2015 m. lapkričio 16 d. ieškovės rašto, adresuoto UAB Lietuvos kino studijai, kuriame ieškovė pateikė pasiūlymą sudaryti taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-5770-619/2015, kurioje UAB Lietuvos kino studija pareiškė ieškinį ieškovei dėl skolos pagal nuomos sutartį priteisimo, sutikdama sumokėti 1000 Eur ir nuo 2016 m. sausio 1 d. mokėti 200 Eur nuomos mokestį. Teismas netyrė ir nevertino bei nepasisakė dėl atsakovės nurodytų aplinkybių, susijusių su ieškovės pareikšto ieškinio dėl panaudos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia civilinėje byloje Nr. e2-1066-560/2017 atsiėmimu. Taigi teismas neįvertino nei ieškovės, nei UAB Lietuvos kino studijos veiksmų, susijusių su 2013 m. sudaryta nuomos sutartimi, t. y. kad sutartis pasirašyta šalių atstovų, kad pagal šią sutartį UAB Lietuvos kino studija kreipėsi į teismą dėl nuomos mokesčio priteisimo; kad ieškovė kreipėsi į UAB Lietuvos kino studiją dėl taikos sutarties sudarymo nurodytoje byloje; kad ieškovė atsiėmė UAB Lietuvos kino studijai pareikštą ieškinį dėl panaudos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas vertino ieškovės ir atsakovės 2018 m. derybas dėl nuomos sutarties sudarymo, tačiau šios aplinkybės nėra susijusios su 2013 m. sudaryta nuomos sutartimi.
46. Be to, apeliacinės instancijos teismas UAB Lietuvos kino studijos bankroto administratoriaus atliktą panaudos sutarties išregistravimą vertino kritiškai ir nusprendė, jog panaudos sutartis laikytina nenutraukta. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad juridinių faktų registracija viešame registre atlieka ne teises nustatančią, o teisių išviešinimo funkciją, todėl aplinkybė, kad UAB Lietuvos kino studijos bankroto administratorius išregistravo 2010 m. panaudos sutartį, negali būti vertinama kaip įrodanti, jog nuomos sutartis negaliojo, o panaudos sutartis buvo nutraukta tik 2015 m. Bankroto administratoriaus įrašo apie 2010 m. sudarytą panaudos sutartį išregistravimas nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės vertinant panaudos sutarties pakeitimą nuomos sutartimi.
47. Pagal įrodymų vertinimo taisykles ir šiuo klausimu formuojamą anksčiau aptartą kasacinio teismo praktiką, išvados dėl tam tikrų byloje esančių aplinkybių konstatavimo turi būti padarytos išsamiai ištyrus ir įvertinus su įrodinėjama aplinkybe susijusius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad nuomos sutartis nebuvo sudaryta, neįvertino atsakovės nurodytų byloje esančių įrodymų ir aplinkybių, todėl išvadą dėl panaudos sutarties nepakeitimo nuomos teisiniais santykiais padarė pažeisdamas įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, neištyręs ir neįvertinęs visų byloje esančių įrodymų, susijusių su ieškovės ir UAB Lietuvos kino studijos 2013 m. sudaryta nuomos sutartimi ir sutarties šalių veiksmais dėl minėtos sutarties. Kadangi kasacinis teismas fakto klausimų nenagrinėja, yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis), kurios šiuo atveju buvo nustatytos pažeidžiant įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, yra pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
48. Nagrinėdamas bylą iš naujo, teismas turėtų išsamiai ištirti ir įvertinti su ieškovės ir UAB Lietuvos kino studijos 2013 m. sudaryta nuomos sutartimi susijusius įrodymus ir spręsti dėl novacijos instituto šioje byloje taikymo pagrindų buvimo.
49. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į sutarčių teisėje galiojantį sutarties uždarumo principą, kuris reiškia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas tik ją sudariusiems asmenims, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis. Atsakovė nėra pasirašiusi su ieškove rašytinės sutarties, bylos šalys vedė derybas dėl nuomos sutarties sudarymo, tačiau nuomos sutartis nebuvo sudaryta dėl nesuderėtų esminių sutarties sąlygų. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad panaudos sutartis laikytina nenutraukta ir galioja šios bylos atsakovei, tačiau netaikė CK normų, reglamentuojančių ankstesnių sutarčių galiojimą naujajam daikto savininkui (panaudos ar nuomos atveju), ir netyrė jose nustatytų sąlygų. Tiek nuomą, tiek panaudą reglamentuojančiose įstatymo nuostatose yra įtvirtintos sąlygos, kurioms esant sutarties uždarumo principas nėra taikomas ir naujajam savininkui pereina teisės ir pareigos pagal anksčiau sudarytą sutartį.
50. CK 6.494 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kai išnuomoto daikto nuosavybės teisė iš nuomotojo pereina kitam asmeniui, registruotina nuomos sutartis lieka galioti naujam savininkui, jeigu iš nuomos sutarties atsiradusios teisės įstatymų nustatyta tvarka buvo įregistruotos viešame registre. CK 6.643 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad panaudos davėjas turi teisę daiktą parduoti ar perduoti jį atlygintinai naudotis trečiajam asmeniui. Tokiu atveju naujam daikto savininkui ar naudotojui pereina teisės ir pareigos pagal anksčiau sudarytą panaudos sutartį, jeigu registruotina panaudos sutartis buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre arba apie ją naujasis savininkas ir naudotojas sutarties sudarymo metu žinojo arba turėjo žinoti. Taigi, kad naujajam išnuomoto daikto savininkui liktų galioti ankstesnio savininko sudaryta nuomos sutartis, ji turi būti įregistruota viešame registre, o panaudos sutarties atveju pakanka tik to, jog apie galiojančią sutartį naujasis savininkas sutarties sudarymo metu žinojo arba turėjo žinoti. Šios aplinkybės turi būti įrodinėjamos suinteresuotos šalies.
51. Teismui bylą nagrinėjant iš naujo ir nustačius, kokia sutartis iki negyvenamųjų patalpų perleidimo atsakovei 2017 m. galiojo tarp ieškovės ir UAB Lietuvos kino studijos, turės būti sprendžiama, ar buvo įstatyme įtvirtintos sąlygos, kurioms esant atsakovei perėjo įsipareigojimai pagal ieškovės ir UAB Lietuvos kino studijos sudarytą sutartį.
52. Jeigu pirmosios instancijos teismas nustatys, kad nebuvo tenkinamos įstatyme įtvirtintos sąlygos ir pagal ieškovės ir UAB Lietuvos kino studijos sudarytą sutartį (nuomos ar panaudos) teisės ir pareigos atsakovei neperėjo, tokiu atveju atsakovė nebūtų įpareigota ieškovės ir UAB Lietuvos kino studijos sudarytų sutarčių ir jų nuostatų turinio, kadangi ji nebuvo tų sutarčių dalyvė ir jai įsipareigojimai pagal kitų asmenų sudarytas sutartis netaikomi.
53. Tuomet teismas turėtų kvalifikuoti tarp bylos šalių susiklosčiusius faktinius teisinius santykius vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir šiuo klausimu formuojama kasacinio teismo praktika, pagal kurią sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, jog aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatyme įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-695/2018 48 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Sutartis negali būti aiškinama tokiu būdu, jog kuri nors jos sąlyga apskritai netektų prasmės, taptų neįmanoma ją įvykdyti ar pasinaudoti iš jos kylančia teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020, 29 punktas). Vadovaudamasis CK 6.193 straipsniu ir aptarta kasacinio teismo praktika, teismas turės spręsti dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių, jų turinio, šalių valios ir siekiamų tikslų, teisinių santykių trukmės.
54. Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytais argumentais, nusprendžia, jog apeliacinės instancijos teismo išvada, kad panaudos teisiniai santykiai bei panaudos sutartis nebuvo pakeisti nuomos teisiniais santykiais, padaryta pažeidžiant sutarčių pabaigą reglamentuojančias teisės normas bei proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, ir netaikant CK nuostatų, reglamentuojančių sąlygas, kai naujajam daikto savininkui pagal anksčiau sudarytą sutartį pereina ankstesnio daikto savininko teisės ir pareigos.
Dėl neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygų
55. CK 6.255 straipsnyje reglamentuotas prevencinio ieškinio institutas. Pagal šio straipsnio 1 dalį, realus pavojus, kad ateityje gali būti padaryta žalos, yra pagrindas prevenciniam ieškiniui pareikšti. Prevenciniu ieškiniu laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad prevencinis ieškinys yra apsauginio prevencinio pobūdžio teisių gynimo būdas, kuriuo siekiama apsaugoti asmenį nuo teisių pažeidimo, įpareigojant nutraukti neteisėtus veiksmus arba draudžiant atlikti veiksmus, kurie realiai gali būti atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2013; 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2019, 17 punktas).
56. Kasacinio teismo praktikoje nurodomos šios prevencinio ieškinio pateikimo sąlygos: 1) siekimas apginti daiktines teises nuo žalos darymo ateityje; 2) reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai; 3) realus pavojus, kad ateityje teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti ar padaryta žala, arba ateityje bus tęsiami teises pažeidžiantys veiksmai ar žalos darymas; 4) kaltė nėra būtina šio ieškinio sąlyga, nes šis ieškinys paprastai reiškiamas dėl ateityje numatomų atlikti, bet dar neatliktų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2021, 25 punktas; 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-781/2023, 25 punktas).
57. Prevencinio ieškinio, kaip civilinių teisių gynimo būdo, tenkinimo sąlyga yra neteisėti veiksmai, suprantami kaip teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai, kurių pasekmė – žalos padarymas ateityje. Ieškovas turi įrodyti atsakovo būsimus neteisėtus veiksmus ir kad dėl jų gali atsirasti žala. Prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2019, 18 punktas). Neteisėti veiksmai – tai aktyvūs neteisėti atsakovo veiksmai, pažeidžiant įstatymo leidėjo nustatytą pareigą elgtis ar nesielgti tam tikru būdu. Jei asmens veiksmai neatitinka teisės aktuose ar sutartyje nustatytų reikalavimų, tai jie laikomi neteisėtais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2013 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2013). Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį, neteisėtais veiksmais pripažįstami įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas (neteisėtas neveikimas) arba veiksmai, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Teisėtais veiksmais padaryta žala turi būti atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
58. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prevenciniu ieškiniu prašė uždrausti atsakovei nutraukti negyvenamųjų patalpų panaudos teisinius santykius ir iškeldinti ieškovę iš patalpų bei uždrausti imtis kitų veiksmų, trukdančių ieškovei vykdyti veiklą patalpose. Ieškovė ieškiniu įrodinėjo, kad dėl panaudos teisinių santykių nutraukimo ir iškeldinimo jai bus padaryta daugiau nei dviejų milijonų eurų žala, kuri pasireikš projektui finansuoti skirtų Europos Sąjungos lėšų grąžinimu.
59. Teismai nusprendė, kad ieškovė įrodė visas prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygas, todėl ieškovės reikalavimą patenkino. Atsakovė su teismų išvadomis nesutinka, kasaciniame skunde nurodo, kad teismai patenkino ieškovės ieškinį nesant vienos iš prevencinio ieškinio sąlygų – būsimų neteisėtų atsakovės veiksmų. Neteisėtais veiksmais teismai nepagrįstai pripažino panaudos teisinių santykių nutraukimą, nors tokia teisė yra įtvirtinta panaudos sutartyje. Vienašališkas sutarties nutraukimas sutartyje nustatytu atveju negali būti laikomas neteisėtu veiksmu ar piktnaudžiavimu teise. Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus pripažįsta teisiškai pagrįstais.
60. Sprendžiant dėl atsakovės veiksmų neteisėtumo kaip vienos iš prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygų, svarbu įvertinti tų veiksmų turinį ir jų atitiktį teisei. Šiuo atveju svarbus ir bylos šalis siejančių santykių atsiradimo pagrindas. Nagrinėdamas bylą iš naujo teismas nustatys, ar šalis siejantys teisiniai santykiai yra ankstesnių teisinių santykių tęsinys, ar naujai susiklostę teisiniai santykiai. Nenustačius, jog atsakovė perėmė iš ankstesnių sutarčių atsiradusias teises ir pareigas, ji negali būti įpareigota vykdyti iš tokių sutartinių teisinių santykių kylančių prievolių.
61. Minėta, kad neteisėtais veiksmais ginčo atveju pripažintas atsakovės ketinimas nutraukti panaudos teisinius santykius. CK 6.642 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino. Taigi CK yra įtvirtinta panaudos šalių teisė nutraukti neterminuotos panaudos teisinius santykius. Tokiu atveju šalies veiksmai, kuriais ji siekia pasinaudoti įstatyme įtvirtinta galimybe pabaigti sutartinius santykius, patys savaime negali būti pripažįstami neteisėtais, nenustačius kitų su sutartinių teisinių santykių nutraukimu susijusių pažeidimų (pranešimo apie sutarties nutraukimą termino laikymasis, aiškus valios nutraukti sutartį kitai šaliai išreiškimas). Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad nutraukus sutartį ieškovė galbūt patirs neigiamų turtinių padarinių, savaime nelemia atsakovės veiksmų neteisėtumo.
Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 1 dalies 2 punktas)
62. Įstatymas draudžia teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis). Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą, atvejai, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, pripažįstami absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.
63. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, yra išaiškinęs, kad absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas pagal šią teisės normą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-313/2021, 16 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
64. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčo šalių teisinių santykių kvalifikavimo, vertino ieškovės ir UAB Lietuvos kino studijos sudarytas panaudos ir nuomos sutartis ir nusprendė, kad ieškovės ir UAB Lietuvos kino studijos panaudos teisiniai santykiai nebuvo pakeisti nuomos teisiniais santykiais. Tokia išvada teismas konstatavo, kad 2013 m. ieškovės ir UAB Lietuvos kino studijos nuomos sutartis nebuvo sudaryta, t. y. teismas nusprendė dėl į bylą neįtrauktos UAB Lietuvos kino studijos teisių ir pareigų.
65. Nagrinėjamoje byloje buvo pažeistas draudimas teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis), nes apeliacinės instancijos teismas priėmė procesinį sprendimą, kuriuo pasisakyta dėl ieškovės ir UAB Lietuvos kino studijos sudarytos nuomos sutarties galiojimo. Nurodyto įstatymo draudimo nepaisymas ir nusprendimas dėl į bylos nagrinėjimą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų yra vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 360 straipsnis). Kasaciniam teismui nustačius bent vieną iš absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų byloje priimti teismų sprendimai naikinami ir byla perduodama nagrinėti iš naujo, nes tik tokiu būdu (pakartojus teismo procesą) gali būti pašalintas teisės į tinkamą teismo procesą pažeidimas.
66. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kurie neturi reikšmės galutiniam teisiniam šios bylos rezultatui.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
67. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, padaro išvadą, kad teismai, spręsdami dėl šalis siejančių teisinių santykių ir konstatuodami, jog panaudos sutartis nebuvo pakeista nuomos sutartimi, pažeidė sutarčių pabaigą reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, spręsdami dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygų, netinkamai taikė ir aiškino CK 6.255 straipsnio 1 dalį, neatsižvelgė į šiuo klausimu formuojamą kasacinio teismo praktiką, nepagrįstai nusprendė, kad ginčo atveju egzistuoja atsakovės neteisėti veiksmai, taip pat apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 266 straipsnyje įtvirtintą draudimą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Aptarti materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimai bei nustatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas sudaro pagrindą panaikinti teismų procesinius sprendimus ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 360 straipsnis).
68. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylą perdavus nagrinėti iš naujo, šalių kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas (CPK 93, 98 straipsniai).
69. Pažymima, kad bylą nagrinėjant kasaciniame teisme patirta 6,13 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 18 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 straipsniu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 20 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Artūras Driukas
Jūratė Varanauskaitė
