Kasacinio skundo Nr. DOK-4482/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01304-2022-7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. spalio 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Sigitos Jokimaitės, spręsdama nuteistojo J. D. kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 21 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarties priėmimo ir prašymo sustabdyti Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 21 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarties vykdymo klausimus,
n u s t a t ė :
Kasatorius prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 21 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti. Jei šis prašymas nebus tenkinamas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Jei būtų nuspręsta, kad nėra pagrindo priimti minėtus sprendimus, prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 21 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartį. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Už BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskirti baudą.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai savo išvadas dėl kasatoriaus kaltės grindė ne objektyviu, išsamiu ir nešališku visų bylos įrodymų ištyrimu ir jais nustatytų visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, bet prielaidomis ir spėjimais, selektyviai atrinktais kaltinimui palankiais įrodymais, nepagrįstai ir nemotyvuotai suteikdami šiems duomenims prioritetą bei nepagrįstai sumenkindami kasatorių teisinančių įrodymų reikšmę. Taip teismai padarė esminius baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus, susijusius su įrodymų vertinimo ir apkaltinamojo nuosprendžio bei apeliacinės instancijos teismo baigiamojo akto surašymo taisyklių pažeidimu. Pirmosios instancijos teismas kasatoriaus kaltę padarius BK 253 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką iš esmės grindė tik šaunamųjų ginklų ir šaudmenų radimo jo tėvui V. D. priklausančioje sodyboje, kurioje kasatorius buvo apsigyvenęs, radimo faktu ir liudytojo R. J. parodymais. Nors apeliacinės instancijos teismas iš nuosprendžio aprašomosios dalies, kuria J. D. pripažintas kaltu pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, pašalino dalį faktinių aplinkybių, tačiau pirmosios instancijos teismo padarytų esminių pažeidimų neištaisė ir nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, motyvuotai neatsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, padarydamas BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių pažeidimus. Šie pažeidimai nulėmė tai, kad J. D. buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas - BK 37 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis, 253 straipsnio 1 ir 2 dalys. Kasatorius teigia, kad net ir minimalios BK 253 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas, nors ir atidedant iš dalies jos vykdymą, neatitinka jo asmenybės ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumo. Bausmės tikslai gali būti pasiekti pritaikius jam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir už nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje, paskyrus jam švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Apeliacinės instancijos teismas jo veiksmus dėl neteisėto dujinio revolverio ir medžioklinio šovinio laikymo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje perkvalifikavo pagal naujos redakcijos BK 253 straipsnio 1 dalį, kuri yra švelnesnė, nes numato alternatyvią bausmę - baudą, tačiau šios bausmės jam nepagrįstai nepaskyrė.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, J. D. nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 253 straipsnio 1 ir 2 dalį, ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu, analizuoja bei vertina įrodymus ir dėsto savo išvadas. Nors kasatorius teigia, kad teismai netinkamai įvertino įrodymus, tačiau pagrįstų teisinių argumentų dėl esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimų nenurodo. Kasatorius siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias, jam palankias išvadas, nei padarė bylą išnagrinėję teismai. Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme.
Kasaciniame skunde, nurodant, jog apeliacinės instancijos teismas neištaisė pirmosios instancijos teismo padarytų esminių pažeidimų ir nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde, motyvuotai neatsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, pateikiamas bylos faktinių aplinkybių vertinimas. Šie kasacinio skundo argumentai nėra pagrindas teigti, jog apeliacinės instancijos teismas padarė ne tik esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus, bet ir 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių pažeidimus. Kaip matyti iš skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties, teismas konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad dalį gyvenamojoje vietoje rastų šovinių J. D. laikė neteisėtai pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, šias faktines aplinkybes, vadovaujantis BPK 328 straipsnio 3 dalimi, pašalino iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies. Be to, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, J. D. nusikalstamą veiką pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) perkvalifikavo pagal 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcijos BK 253 straipsnio 1 dalį, nes šis įstatymas švelnina nuteistojo teisinę padėtį. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje į esminius nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus (dėl duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo, J. D. padarytų veikų kvalifikavimo, dėl paskirtų bausmių) atsakyta. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-118-746/2016, 2K-226-1073/2019). Kasatoriaus teiginiai dėl apeliacinės instancijos teismo padarytų esminių BPK pažeidimų yra deklaratyvūs, siekiant pagrįsti subjektyvią, J. D. palankią įvykių interpretaciją.
Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad J. D. galėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 253 straipsnio 1 dalį dėl veikos mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis). Pažymėtina, kad sprendimas (ne) taikyti BK 37 straipsnio nuostatas yra žemesniųjų instancijų teismų diskrecija, susijusi su byloje nustatytų aplinkybių vertinimu, nes konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama į visų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką konkrečiame nusikaltime (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271-648/2015, 2K-276-693/2018). Klausimai, ar teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės bei BK 37 straipsnio taikymo sąlygos, išsprendžiami apeliacinės instancijos teisme. Šiuo atveju kasaciniame skunde nuteistasis bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus grindžia ne teisiniais argumentais, o teiginiais, susijusiais su aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl BK 37 straipsnio taikymo, nustatymu bei vertinimu, o tai nėra kasacijos dalykas.
Kasaciniame skunde iš esmės atkartojami apeliacinio skundo argumentai dėl byloje egzistuojančių sąlygų taikyti J. D. BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam švelnesnę nei BK 253 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, taip pat už BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskirti baudą.
Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriamos bausmės dydžio klausimą, nagrinėdami bylą iš esmės, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Bausmės griežtumo (ar švelnumo) klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).
Kaip matyti iš skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties, teismas dėl analogiškų nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentų pasisakė nutarties 33-35 punktuose ir pripažino, kad nors iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies šalinami 80 vienetų šaudmenų, šis nuosprendžio dalies pakeitimas neturi esminės įtakos nei sprendžiant veikos kvalifikavimą pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, nei vertinant pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę, kadangi kitų J. D. neteisėtai laikytų šaudmenų kiekis išlieka didelis (721 vienetai šaudmenų), be to nuteistasis laikė ir 7 šaunamuosius ginklus bei jų pagrindines dalis.
BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas yra išimtiniai atvejai, kai padarytos veikos pavojingumas, nuteistojo asmenybė neatitinka veikos požymių pavojingumo bei kitų bendrųjų sąlygų, numatytų konkrečioje teisės normoje, numatančioje atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką. Kasaciniame skunde išdėstyti teiginiai daugiau susiję su J. D. asmenybe, jo socialine - šeimine padėtimi. Į šias aplinkybes teismai atsižvelgė paskirdami J. D. bausmes, tačiau konstatavo, kad byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti J. D. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti jam švelnesnes, su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.
Apeliacines instancijos teismas taip pat konstatavo, kad nors J. D. nusikalstama veika pagal BK 253 straipsnio 1 dalį perkvalifikuojama pagal naują 2023 m. balandžio 27 d. Nr. XIV-1925 įstatymo redakciją, tačiau nėra pagrindo paskirti švelnesnę nei pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę, nes pirmosios instancijos teismas tinkamai individualizavo visas bylos aplinkybes, ir J. D. paskyrė teisingą bausmę, kuri nelaikytina per griežta.
Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, sudarančius pagrindą bylai nagrinėti kasacine tvarka.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 21 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarties vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo J. D. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Tomas Šeškauskas
Audronė Kartanienė
Sigita Jokimaitė
