Baudžiamoji byla Nr. 2K-192-489/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32155-2017-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.14.5.2.1; 2.1.7.5; 2.1.14; 2.4.2.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. birželio 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Prano Kuconio ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui,
nuteistosios V. K. gynėjai advokatei Dianai Višinskienei,
nukentėjusiojo R. G. (R. G.) įgaliotajam atstovui advokatui Kęstučiui Kvainauskui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. K. ir jos gynėjo advokato Georgijaus Zavtrakovo kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio dalies, susijusios su V. K. pripažinimu kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalį.
Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 7 d. nuosprendžiu V. K. dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisinta, neįrodžius jos dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu, patenkinus Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Jolantos Laurinavičiūtės apeliacinį skundą, Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 7 d. nuosprendis pakeistas – panaikinta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria V. K. dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisinta, ir dėl šios dalies priimtas naujas – apkaltinamasis – nuosprendis:
V. K. pripažinta kalta ir nuteista laisvės atėmimu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), V. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant ją per bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti darbą, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą prižiūrinčios institucijos leidimo ir paskiriant jai 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo nuosprendžio paskelbimo dienos;
iš nuteistųjų O. E. A. (O. E. A.) ir V. K. solidariai nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. G. priteista 6000 Eur jo turėtų išlaidų advokato atstovavimui apmokėti;
kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl V. K. palikta nepakeista.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteistas O. E. A., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.
Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistosios gynėjos, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, prokuroro ir nukentėjusiojo įgaliotojo atstovo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu V. K. nuteista už tai, kad, veikdama bendrininkų grupe su O. E. A., apgaule savo ir O. E. A. naudai įgijo didelės – 33 115,35 Eur – vertės R. G. priklausantį turtą: V. K., nuo 2016 m. liepos 13 d. iki 2017 m. gegužės 19 d. (duomenys neskelbtini) esančiame bute, naudodamasi elektroninėmis ryšio priemonėmis, pasauliniu interneto tinklu ir interneto ryšių paslaugos tiekėjos UAB „I“ suteiktu IP adresu (duomenys neskelbtini), registruotu jos vardu, užsiregistravo pažinčių svetainėje (duomenys neskelbtini), pateikdama kito žmogaus išvaizdą, t. y. žinomai svetimos merginos socialinio bendravimo tinklalapio,,I“ paskyros ekrano vardu J. V. nuotraukas, sukūrė melagingą anketą ir taip susipažino su R. G.. R. G. susidomėjus šia anketa ir pradėjus bendrauti, O. E. A. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir mobiliojo ryšio telefonais siuntė R. G. laiškus, kuriuose melagingai prisistatė kaip V. V. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), atrodanti kaip J. V., primygtinai teigė R. G., kad santuokos tikslais norinti su juo užmegzti ilgalaikius santykius, kurti bendrą gyvenimą. Taip įgijusi R. G. pasitikėjimą, V. K. aktyviai, sistemingai ir neketindama vykdyti savo įsipareigojimų teikė jam tikrovės neatitinkančią informaciją, t. y. kad serga jos motina I. K., kurios operacijai reikalingi pinigai, dukrai J. K. reikalingos odontologų paslaugos, kurioms reikia pinigų, kad įšaldytos mirusio tėvo lėšos, kurias norint atgauti reikia apmokėti advokato W. N. (W. N.) teisines paslaugas, kad reikalingi pinigai lėktuvo bilietams į Turkijos Respubliką ir Naująją Zelandiją. V. K. pirmiau nurodytoms tariamoms problemoms spręsti R. G. nuolat prašė pinigų ir įtikino jį paskolinti jų. R. G., dėl jam pateiktų pirmiau nurodytų apgaulingų duomenų perlaidomis per „W“ kompaniją, o vėliau adresu: (duomenys neskelbtini), atsiuntęs savo vardu išduotą debeto atsiskaitomąją banko ASB,,Visa“ kortelę, nuo 2016 m. liepos 25 d. iki 2017 m. vasario 28 d. per kelis kartus V. V. K. iš viso pervedė 33 115,35 Eur. Nuo 2016 m. liepos 22 d. iki rugpjūčio 25 d. V. K. dalį jai pervestų pinigų sumos – 3645,97 Eur – pasiėmė grynaisiais kompanijos „W“ pinigų atsiėmimo punkte Kaune, o nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. iki 2017 m. vasario 28 d. ji iš R. G. debeto atsiskaitomosios banko ASB,,Visa“ kortelės bankomatuose Kaune grynaisiais pasiėmė 28 399,87 Eur.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes netinkamai įvertino surinktus duomenis apie V. K. padarytą nusikalstamą veiką ir jos tyčios turinį, neatsižvelgė į kai kurias reikšmingas bylai teisingai išspręsti aplinkybes ir jų nevertino bendrame duomenų kontekste, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad neįrodyta, jog ji padarė kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir tai nulėmė išvadų, neatitinkančių faktinių bylos aplinkybių, konstatavimą ir neteisingo procesinio sprendimo priėmimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, baudžiamojoje byloje pakanka įrodymų pripažinti, kad V. K. veiksmuose yra visi objektyvieji ir subjektyvieji jai inkriminuoto BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymiai.
3. Apeliacinės instancijos teismo teigimu, pirmosios instancijos teismas ir dėl V. K. išteisinimo, ir dėl O. E. A. pripažinimo kaltu nepagrįstai teisme jų duotus parodymus, kuriuose atitinkamai O. E. A. prisipažino, kad sukčiavo vienas, o V. K. nuosekliai savo kaltę neigė, laikė teisingais ir vertino kaip patikimus ir objektyvius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, jog nors teismas ir nustatė objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti O. E. A. ir V. K. pareikšto kaltinimo pagrįstumą, visumą, įrodymų svarumo prioritetą vis dėlto suteikė tik kaltinamųjų parodymams, juos vertindamas kaip besąlygiškai teisingus ir padarydamas išvadą, jog byloje nėra duomenų, kurie juos paneigtų. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, konstatavo, kad V. K. ne tik žinojo apie O. E. A. ruošimąsi tyčia panaudojant apgaulę pasisavinti nukentėjusiojo pinigus, bet ir pati aktyviais veiksmais dalyvavo padarant šį nusikaltimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad byloje esančių duomenų visuma patvirtina, kad V. K. suvokė savo veiksmų nusikalstamą pobūdį, siekė apgaulės būdu savo ir O. E. A. naudai įgyti svetimą turtą, teikdama melagingus duomenis R. G. ir įgydama jo siunčiamus pinigus, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Kartu apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad O. E. A. parodymai negalėjo būti vertinti kaip teisingi ir laikyti patikimu V. K. nekaltumo įrodymu, nes jo pozicija ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nebuvo nuosekli, be to, jo parodymai prieštarauja kitiems bylos duomenims.
4. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria V. K. dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisinta, panaikino ir dėl šios dalies priėmė naują – apkaltinamąjį – nuosprendį.
III. Kasacinio skundo argumentai
5. Kasaciniu skundu nuteistoji V. K. ir jos gynėjas advokatas G. Zavtrakovas prašo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl nuteistosios V. K. panaikinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Kasatoriai skunde nurodo:
5.1. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK pažeidimus, kurie sutrukdė teisingai išnagrinėti bylą, – teismo nuosprendis grindžiamas prielaidomis, paneigiant in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principą, bylos aplinkybės įvertintos neišsamiai ir nevisapusiškai, iš esmės vertinant ne byloje surinktų įrodymų visumą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas padarė neteisingas išvadas dėl nuteistosios kaltės padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.
5.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai išteisino V. K., nurodydamas, kad baudžiamojoje byloje liko nepaneigta abiejų kaltinamųjų versija, jog visą sukčiavimo schemą sugalvojo ir vykdė tik O. E. A., o V. K. apie tai nieko nežinojo.
5.3. Sukčiavimas yra tyčinis nusikaltimas. Dėl to svarbu nustatyti ne tik apgaulės faktą, bet ir apgaulės subjektyvų suvokimą bei neteisėto turto įgijimo ir turtinės žalos padarymo nukentėjusiajam suvokimą. Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatant, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norint tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zODgvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-388/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-388/2007">2K-7-388/2007</a>, 2K-7-198/2008, 2K-78/2009, 2K-133/2010, 2K-346/2012, 2K-161/2013, 2K-589/2013, 2K-178/2014).
5.4. Pažymėtina, kad O. E. A. ir V. K. siejo ilgamečiai artimi sugyventinių santykiai, dėl to ji O. E. A. pasitikėjo. Tuo tarpu jis, piktnaudžiaudamas jos pasitikėjimu, ja pasinaudojo, todėl V. K. tapo savotišku jo nusikalstamos veikos įrankiu. V. K. O. E. A. nurodymu vyko į „W“ pasiimti nukentėjusiojo siųstų pinigų, manydama, kad jai yra siunčiami O. E. A. pažįstamo pinigai mokslams. Akivaizdu, kad pati V. K. buvo apgauta, nes tikėjo, jog pinigus grynaisiais pasiima teisėtai.
5.5. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad neva V. K. savo veiksmais tyčia darė nusikalstamą veiką, t. y. darė žalą kitiems asmenims ir iš to turėjo turtinės naudos. Apeliacinės instancijos teismo teigimu, šią išvadą patvirtina nevienkartinis nusikalstamos veikos pobūdis – pinigai buvo gryninami ir pervedami daug kartų, tai darė skirtingi asmenys, o V. K. paimdama pinigus įrašydavo tikrovės neatitinkančius duomenis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos manymu, pinigų paėmimo mechanizmas, kai nurodomi klaidinantys duomenys apie pinigus paimančio asmens tapatybę, atskleidžia suvokiamą veiksmų neteisėtumą.
5.6. Pažymėtina, kad piniginių perlaidų paėmimas „W“ grindžiamas ne asmens tapatybės nustatymu, o perlaidos identifikaciniu kodu. Baudžiamojoje byloje nebuvo išsiaiškinta, kiek kartų pinigus išgrynino pati V. K. O. E. A. nurodymu, nes jos duomenimis galėjo pasinaudoti bet kuri kita O. E. A. paprašyta ir pinigų perlaidos identifikacinį kodą žinanti moteris. Be to, tai, kad V. K. septynis kartus buvo paprašyta paimti grynuosius pinigus, jai nekėlė įtarimo, nes O. E. A. tarpininkavo Nigerijos Respublikos studentams Lietuvoje (tai patvirtina ir bylos medžiaga, iš kurios matyti, kad O. E. A. yra (duomenys neskelbtini) atstovas klausimams, susijusiems su studentų vizomis), o dėl R. G. jai buvo paaiškinta, kad pinigus perveda pažįstamas žmogus mokslams. Nekėlė įtarimų ir tai, kad pinigai nebuvo pervedami tiesiogiai O. E. A., nes jis paaiškino, jog neturi paso, tvarkosi vizą, todėl negali pinigų priimti asmeniškai.
5.7. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad O. E. A. parodymai nesutampa su V. K. nurodytomis aplinkybėmis, nes O. E. A. teigė, kad V. K. jo prašymu naudodamasi „W“ paslaugomis pinigus išgrynino tik vieną kartą, o V. K. tvirtino, kad O. E. A. prašymu tokiu būdu pinigus grynino daug kartų. Akivaizdu, kad toks parodymų nesutapimas dėl pinigų paėmimo grynaisiais kartų nepaneigia to, kad V. K. nesuvokė, jog dalyvauja nusikalstamoje veikoje.
5.8. Apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad V. K. parodymai yra akivaizdžiai gynybinio pobūdžio, neatlaikantys objektyvios kritikos, todėl negali būti laikomi teisingais ir atitinkančiais tikrovę, pažeidė in dubio pro reo principą. Pažymėtina, kad ir V. K., ir O. E. A. teisme duoti parodymai yra nuoseklūs ir iš esmės patvirtinantys V. K. poziciją, kad ji nežinojo apie O. E. A. daromą nusikalstamą veiką.
5.9. Apeliacinės instancijos teismui abejonių dėl V. K. parodymų patikimumo kėlė jos parodymai apie bendravimą internetu su kitais užsienio piliečiais, nes ji patvirtino, kad R. G. (R. G.) ir D. G. (D. G.) pažįsta, su jais susirašinėjo, D. G. jai siuntė pinigus per „W“, tačiau neatsakė į klausimą, už ką iš jo gaudavo pinigus, ir nepaneigė aplinkybės, kad iš šių asmenų ji yra gavusi 60 000 Eur. Apeliacinės instancijos teismo manymu, ši aplinkybė leidžia teigti, kad V. K. ne kartą naudojo gerai suplanuotą sukčiavimo schemą, turėdama tikslą pasisavinti užsienyje gyvenančių vyrų pinigus, ir R. G. buvo ne pirma jos auka.
5.10. Pažymėtina, kad V. K. šioje baudžiamojoje byloje buvo kaltinama tik dėl sukčiavimo prieš R. G., o nuosprendyje ji jau apkaltinta kaip neva ne kartą naudojusi gerai suplanuotą sukčiavimo schemą, turėdama tikslą pasisavinti užsienyje gyvenančių vyrų pinigus, ir R. G. buvo ne pirma jos auka. Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada pažeidė V. K. teises, nekaltumo prezumpciją ir peržengė kaltinimo ribas. V. K., nebūdama kaltinama dėl sukčiavimo prieš R. G. ir D. G., šiais klausimais neteikė paaiškinimų, o priėmus apkaltinamąjį nuosprendį paaiškėjo, kad taip buvo suvaržyta jos teisė gintis, reiškiant prašymą apklausti pirmiau nurodytus asmenis, kurie būtų patvirtinę, kad jie yra V. K. draugai, bendravo būtent su ja (o ne su išgalvotu asmeniu J. V.) ir pretenzijų jai nereiškia. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas padarė rašytinių baudžiamosios bylos dokumentų neatitinkančią išvadą, kad V. K. neva iš šių asmenų net 91 kartą gavo pinigų perlaidas per „W“, nors iš tiesų D. G. nė karto nėra siuntęs jai pinigų per „W“, o R. G. V. K. yra siuntęs pinigus vos porą kartų, tačiau tie pinigai buvo skirti ne jai, o jos draugei.
5.11. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu V. K. pripažinta neva ne pirmą kartą panaudojusi sukčiavimo schemą, nors tokio įsiteisėjusio teismo nuosprendžio dėl jos priimta nėra.
5.12. Be to, apeliacinės instancijos teismo manymu, O. E. A. versija dėl specialaus balsą keičiančio aparato, kuriuo naudodamasis jis apsimetė mergina ir telefonu kalbėjo su nukentėjusiuoju, įsigijimo yra neįtikima ir paneigiama kitais bylos duomenimis. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio galima spręsti, kad šiuos paaiškinimus neva paneigia nukentėjusiojo R. G. parodymai, jog jam skambino moteris, turinti europietišką akcentą, kuri pokalbio metu puikiai žinojo situaciją iš laiškų. Akivaizdu, kad tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas padarė remdamasis prielaidomis, nes neįtikėtina, kad O. E. A. galėjo turėti specialų balsą keičiantį aparatą, tačiau nenurodė, kokie bylos duomenys patvirtina, kad tokio aparato turėjimas yra neįmanomas. Juo labiau kad visuotinai žinoma, jog tokie aparatai egzistuoja. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad O. E. A., kuris nuolat elektroniniais laiškais, mobiliojo ryšio telefonu siunčiamomis žinutėmis bendravo su R. G., žinojo bendravimo aplinkybes ir situaciją.
5.13. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad O. E. A. parodymai yra prieštaringi, nes iš pradžių jis teigė, kad visi trys kompiuteriai (,,Apple“, HP ir stacionarus) neturi slaptažodžių ir jo draugai gali laisvai jais naudotis, tačiau, kalbėdamas apie V. K., jau teigė, kad ji neturėjo prieigos prie jo kompiuterio, planšetės ir telefono, nes visi šie įrenginiai užrakinti slaptažodžiu. Pažymėtina, kad šį parodymų prieštaringumą buvo lengva išsiaiškinti pateikus užklausą pareigūnams, atlikusiems šių kompiuterių apžiūrą. Taigi buvo galima išsiaiškinti šias reikšmingas aplinkybes, o ne tiesiog tokį prieštaringumą vertinti nuteistųjų nenaudai.
5.14. Taigi apeliacinės instancijos teismas, vertindamas, kas siuntė elektroninius laiškus nukentėjusiajam, analizavo aplinkybes apie V. K. naudojimąsi HP kompiuteriu, taip pat nurodė, kad ji turėjo galimybę naudotis O. E. A. kompiuteriu, nes jame nebuvo slaptažodžio. Pažymėtina, kad V. K. nuosekliai teigė, jog ji O. E. A. pasitikėjo, todėl neturėjo pagrindo tikrinti jo kompiuterio ir jame esančio susirašinėjimo elektroniniais laiškais. Be to, V. K. naudotame HP kompiuteryje nebuvo užregistruota paskyrų, per kurias buvo bendrauta su nukentėjusiuoju, o tai akivaizdžiai patvirtina jos nedalyvavimą darant sukčiavimą.
5.15. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad O. E. A. negalėjo tiksliai ir aiškiai nurodyti, kokiomis aplinkybėmis buvo sukurtas el. paštas (duomenys neskelbtini), – nurodė, kad jis jam girdėtas, ir tik uždavus klausimą apie V. K. tėvus parodė, kad būdamas pas juos galėjo tokį el. paštą sukurti, ir pripažino iš jo rašęs laiškus R. G.. Ši situacija taip pat nepatvirtina V. K. kaltės, nes O. E. A. ne vieną kartą ir dėl įvairių priežasčių (įšaldytos lėšos Turkijoje, sunki motinos liga, problemos dėl dukters globos su buvusiu sugyventiniu) bandė apgaule išvilioti pinigus iš nukentėjusiojo, todėl galėjo ir primiršti tam tikras sukčiavimo priemones.
5.16. Akivaizdu, kad apeliacinės instancijos teismas selektyviai vertino įrodymus ir tyčia nepasisakė dėl dalies įrodymų, keliančių pagrįstų abejonių dėl V. K. kaltės ir patvirtinančių faktą, jog ji nieko nežinojo apie daromus sukčiavimo veiksmus.
5.17. V. K. paaiškino, kad savo naudotą mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ prieš pusantrų dvejus metus atidavė O. E. A., nes jam jo reikėjo darbo reikalais, o ji pati įsigijo naują. Būtent pirmiau nurodytame telefone buvo registruotos el. paštų, per kuriuos buvo bendraujama su nukentėjusiuoju, paskyros. V. K. nurodė (taip nustatyta ir ikiteisminio tyrimo metu), kad jos naudotas telefono numeris buvo (duomenys neskelbtini). Kratos metu apžiūrėjus V. K. priklausiusį telefoną „Iphone 6“, nustatyta, kad iš jo skambinta į tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo pateiktas nukentėjusiajam. Akivaizdu, kad šiuo telefono numeriu naudojosi O. E. A., o ne V. K., nes ji sau pačiai nebūtų skambinusi (septynis kartus per,,W“ programėlę ir tris kartu telefono ryšiu). Šie rašytiniai įrodymai patvirtina tai, kad V. K. nesinaudojo „Samsung“ telefonu, taigi ir jame esančiomis el. pašto prieigomis, taip pat neskambino į užsienį.
5.18. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesiaiškino aplinkybių, ar V. K. nurodytos ir O. E. A. patvirtintos aplinkybės apie tai, kad per DHL kurjerį V. K. nepriėmė jokios debeto kortelės, yra tiesa. Akivaizdu, kad ši aplinkybė reikšminga, nes ji būtų leidusi patvirtinti faktą, jog V. K. nedalyvavo išgryninant pinigus iš bankomatų. Byloje yra pateiktas elektroninės banko mokėjimo kortelės VISA siuntos sekimo išrašas, kuriame nurodyta, kad 2016 m. rugsėjo 2 d. 18.22 val. siuntinį atsiėmė V. K., tačiau nebuvo kreiptasi dėl informacijos, ar ji pasirašė DHL siuntos priėmimą, pateikimo, netirtas jos parašo tikrumas, taigi, nepaneigta O. E. A. versija, kad būtent jis, prisistatęs V. K. draugu, priėmė pirmiau nurodytą siuntą.
5.19. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė ir į tai, kad bilietus į Naująją Zelandiją, už kuriuos lėšas pervedė nukentėjusysis, užsakė ne V. K., o O. E. A.. Tai patvirtina ne tik pats O. E. A., bet ir byloje esantys rašytiniai įrodymai: UAB „B“ bilietai nukentėjusiajam buvo išsiųsti iš el. pašto (duomenys neskelbtini), o UAB „B“ pranešime nurodyta, kad šie bilietai buvo rezervuoti vyriškio, jam išsiųsti el. paštu (duomenys neskelbtini). Taigi, akivaizdu, kad O. E. A. buvo el. pašto (duomenys neskelbtini) naudotojas (tai patvirtina aplinkybė, jog jo mobiliojo ryšio telefone „Iphone 7“ užregistruota el. pašto vartotojo (duomenys neskelbtini) paskyra, ta pati paskyra užregistruota ir jo planšetėje), todėl, asmeniškai gavęs bilietus į Naująją Zelandiją, naudojosi el. paštu (duomenys neskelbtini), iš kurio bilietai buvo persiųsti nukentėjusiajam. Be to, aplinkybę, kad sukčiavimo veiksmus atliko vien tik O. E. A., patvirtina ir byloje esanti AB SEB banko informacija, kad telefono numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (pateikti nukentėjusiajam) 2016 m. spalio 18 d. – 2017 m. balandžio 18 d. buvo pildomi iš O. E. A. banko sąskaitos.
5.20. Taigi, iš pirmiau nurodytų argumentų akivaizdu, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos išvados padarytos nesiimant įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti.
5.21. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžiu iš O. E. A. ir V. K. solidariai priteisė nukentėjusiajam R. G. 6000 Eur jo turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas šias 6000 Eur išlaidas priteisė kaip nukentėjusiojo patirtas po 2018 m. kovo 13 d. susitarimo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nurodydamas, jog jos yra proporcingos, atsižvelgiant į proceso trukmę ir sudėtingumą, tačiau po 2018 m. kovo 13 d. susitarimo pasirašymo procesas pirmosios instancijos teisme truko vos du mėnesius, nes 2018 m. birželio 7 d. jau buvo priimtas pirmosios instancijos teismo nuosprendis. Taigi, akivaizdu, kad 6000 Eur proceso išlaidos vos už dviejų mėnesių nukentėjusiojo atstovavimą teismo posėdžiuose (nes iki tol patirtas proceso išlaidas įsipareigojo atlyginti O. E. A.) yra per didelės ir neproporcingos. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatas, pagal kurias pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Tuo tarpu šiuo atveju priteisiant iš V. K. solidariai su O. E. A. nukentėjusiajam 6000 Eur jo turėtų proceso išlaidų buvo pabloginta nuteistosios padėtis, nes dėl to nebuvo pateiktas nukentėjusiojo R. G. apeliacinis skundas.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Nuteistosios V. K. ir jos gynėjo advokato G. Zavtrakovo kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
7. BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Kasacinės instancijos teismas ne kartą savo nutartyse yra pasisakęs, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų duomenų iš naujo netiria ir nevertina, naujų įrodymų (duomenų) nerenka, faktinių bylos aplinkybių nenustato (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-9/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-9/2012">2K-P-9/2012</a>, 2K-P-89/2014 ir kt.). Kaip matyti iš paduoto kasacinio skundo turinio, didžioji dalis skunde dėstomų argumentų yra susiję su apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje padarytų išvadų dėl įrodytomis pripažintų faktinių bylos aplinkybių nustatymo kvestionavimu (pavyzdžiui, kam ir kokie mobiliojo ryšio telefono aparatai, telefono numeriai, kompiuteriai priklausė, kas jais naudojosi, kas atsiėmė nukentėjusiojo siųstą debeto atsiskaitomąją banko kortelę, kas telefonu kalbėjo su nukentėjusiuoju ir pan.), nesutinkama su šio teismo atliktu atskirų įrodymų ir jų visumos vertinimu, prašoma atsižvelgiant į kai kurias aplinkybes ar atskirų asmenų parodymų pagrindu daryti kitokias išvadas dėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio išvadų atitikties bylos aplinkybėms. Kasacinės instancijos teismas nėra trečioji teisminė instancija, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų pakankamumo, patikimumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos atmesti. Todėl kasatorių teiginiai ir argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo, jų pakankamumo, neteisingų faktinių aplinkybių nustatymo paliktini nenagrinėti.
8. BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų. Netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas yra tada, kai netinkamai pritaikytos BK bendrosios dalies normos, taip pat kai nusikalstamos veikos kvalifikuojamos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis ir punktus, pagal kuriuos tai reikėjo daryti. Esminiais BPK pažeidimais laikomi tokie BPK reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 2, 3 dalys). Taigi, ir nagrinėjamoje byloje kasacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą, šioje nutartyje pasisako tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.
Dėl BK 182 straipsnio 2 dalies taikymo
9. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.
10. BK 182 straipsnyje nustatyto nusikaltimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui, turtinei teisei įgyti ar turtinei prievolei išvengti arba jai panaikinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzI3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-327/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-327/2014">2K-327/2014</a>, 2K-165-976/2018, 2K-183-942/2018). Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, bei darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjIwLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-620/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-620/2010">2K-620/2010</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzIyLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-322/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-322/2014">2K-322/2014</a>).
11. BK 182 straipsnio 2 dalies dispozicija nenurodo, dėl kokių aplinkybių ar faktų asmuo sukčiavimo atveju turi būti suklaidintas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar turtinės teisės įgijimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-322/2013, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MS01MTEvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-41-511/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-41-511/2017">2K-7-41-511/2017</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMzYtNDg5LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-136-489/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-136-489/2017">2K-7-136-489/2017</a>).
12. Vienas iš apgaulės sukčiaujant būdų, naudojamų siekiant įgyti turtą, turtinę teisę, yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Apgaulė piktnaudžiaujant pasitikėjimu sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas dėl kaltininko ketinimų turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto ar turtinės teisės perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą ar turtinę teisę, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272-895/2018, 2K-27-697/2019).
13. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu kaip apgaulės būdas sukčiaujant yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje nustatytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko susiklosčiusiais pasitikėjimo santykiais. Tokie santykiai gali susiklostyti dėl asmeninių, tarnybinių, giminystės ar kitokių kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio ryšių. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad sukčiavimas gali pasireikšti ir tuo, jog kaltininkas, turintis nukentėjusiojo pasitikėjimą (pvz., dėl asmeninių santykių) ir tuo pasinaudodamas, iš jo gauna atitinkamą pinigų sumą tam tikriems veiksmams savo, nukentėjusiojo ar kitų asmenų naudai atlikti, net neketindamas to daryti, ir taip nukentėjusiajam padaro turtinės žalos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzIyLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-322/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-322/2014">2K-322/2014</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzI3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-327/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-327/2014">2K-327/2014</a>).
14. Nagrinėjamoje byloje V. K. nuteista pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad, veikdama bendrininkų grupe su O. E. A., panaudodama apgaulę – piktnaudžiaudama nukentėjusiojo R. G. pasitikėjimu, savo ir O. E. A. naudai įgijo svetimą nukentėjusiajam priklausantį 33 115,35 Eur vertės turtą. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ji, veikdama bendrininkų grupe su savo sugyventiniu O. E. A.: 1) naudodamasi elektroninėmis ryšio priemonėmis, pasauliniu interneto tinklu ir interneto ryšių paslaugos tiekėjos suteiktu IP adresu, registruotu V. K. vardu, užsiregistravo pažinčių svetainėje (duomenys neskelbtini), pateikdama kito žmogaus išvaizdą, t. y. žinomai svetimos merginos socialinio bendravimo tinklalapio,,I“ paskyros ekrano vardu J. V. nuotraukas, sukūrė melagingą anketą; 2) nukentėjusiajam R. G. susidomėjus šia anketa ir pradėjus bendrauti, O. E. A. elektroniniu paštu ir mobiliojo ryšio telefonais siuntė jam laiškus, kuriuose melagingai prisistatė kaip V. V. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), atrodanti kaip J. V., primygtinai teigė jam, kad santuokos tikslais norinti su juo užmegzti ilgalaikius santykius, kurti bendrą gyvenimą; 3) taip įgijus nukentėjusiojo pasitikėjimą, aktyviai, sistemingai ir neketindama vykdyti savo įsipareigojimų teikė jam tikrovės neatitinkančią informaciją, t. y. kad serga jos motina I. K., kurios operacijai reikalingi pinigai, dukrai J. K. reikalingos odontologų paslaugos, kurioms reikia pinigų, kad įšaldytos mirusio tėvo lėšos, kurias norint atgauti reikia apmokėti advokato W. N. teisines paslaugas, kad reikalingi pinigai lėktuvo bilietams į Turkijos Respubliką ir Naująją Zelandiją, ir šioms tariamoms problemoms spręsti nuolat jo prašė paskolinti pinigų; 4) nukentėjusysis dėl pirmiau nurodytų apgaulingų duomenų per „W“ kompaniją jai siuntė pinigų perlaidas, jo vardu išduotą debeto atsiskaitomąją banko kortelę; 5) pervestas pinigų sumas ji pasiėmė grynaisiais kompanijos „W“ pinigų atsiėmimo punkte ir iš jo debeto atsiskaitomosios banko kortelės bankomatuose.
15. Tokio pobūdžio apgaulės schemos, kai piktnaudžiaujama (manipuliuojama) nukentėjusiojo pasitikėjimu, teismų praktikoje vertinamos kaip sukčiavimas ir kaltininko veiksmai kvalifikuojami pagal BK 182 straipsnio atitinkamą dalį. Pavyzdžiui, kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE3LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-117/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-117/2012">2K-117/2012</a> konstatuota, kad siekis įgyti svetimą turtą realizuotas, piktnaudžiaujant nukentėjusiosios pasitikėjimu – kaltininkei, apsimetusiai advokato padėjėja ir tariamai turinčiai daug pažinčių teisėsaugos institucijose, pasinaudojus nukentėjusiosios problemomis skyrybų ir turto pasidalijimo su sutuoktiniu byloje, kalbos nežinojimu, elektroninės bankininkystės neišmanymu; byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzIyLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-322/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-322/2014">2K-322/2014</a> nustatytoje situacijoje laisvės atėmimo bausmę atliekantis kaltininkas, pasinaudodamas nukentėjusiosios siekiu susipažinti su vaikinu rimtiems santykiams, žadėdamas ją vesti ir kurti šeimą bei bendrą ūkį, įtikino ją paimti kreditą ir paskolinti jam pinigų; byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzI3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-327/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-327/2014">2K-327/2014</a> nustatyta, kad kaltininkas įgijo svetimą turtą, piktnaudžiaudamas tarp jo ir nukentėjusiosios esančiais pasitikėjimo santykiais, kurie susiklostė dėl jų gyvenimo faktinėje santuokoje; byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MS01MTEvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-41-511/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-41-511/2017">2K-7-41-511/2017</a> konstatuota, kad tyčia su nukentėjusiuoju sudarius nenaudingą sandorį išvilioti pinigai iš patiklaus asmens, įtikėjusio kaltininko magiškomis galiomis, jo nepagrįstais teiginiais apie grėsmes nukentėjusiajam; byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMzYtNDg5LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-136-489/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-136-489/2017">2K-7-136-489/2017</a> nustatytoje situacijoje vienas iš nuteistųjų buvo sielovadininkas, kuris piktnaudžiavo pasitikėjimu, pasinaudodamas priklausomu nuo alkoholio, asocialų gyvenimą gyvenančiu, ekonominiuose finansiniuose reikaluose nesiorientuojančiu nukentėjusiuoju ir tuo, kad juos abu siejo ilgalaikiai bendravimo santykiai.
16. Tokia neteisėto veikimo ir apgaulės schema, kaip atitinkanti BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymius, pagrįstai nustatyta ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje. Kasatorė, veikdama bendrininkų grupe su sugyventiniu O. E. A., svetimą 33 115,35 Eur vertės turtą įgijo panaudodama apgaulę, t. y. piktnaudžiaudami tarp V. K. ir Naujosios Zelandijos piliečio, nukentėjusiojo R. G. dėl pažinties vien tik nuotoliniu būdu, internete, susiklosčiusiais santykiais. V. K., bendrininkaudama su Nigerijos Respublikos piliečiu O. E. A., siekdami išvilioti iš toli nuo Lietuvos gyvenančio, gyvenimo draugės Lietuvoje ieškančio vyriškio pinigus, įvairiomis ryšio priemonėmis teikė nukentėjusiajam melagingą informaciją apie save ir apie savo jausmus jam bei ateities viziją su juo susituokti. Nukentėjusiajam buvo sukurta apgaulinga regimybė, jog tarp jo ir nukentėjusiosios susiklostė artimi santykiai numatant galimybę kurti bendrą ateitį. Būtent šie melagingi, jokio realaus pagrindo neturintys pažadai nulėmė nukentėjusiojo apsisprendimą finansuoti nukentėjusiąją, taip pat atsiųsti savo debeto kortelę V. K. nurodytoms tariamoms šeimos problemoms spręsti. V. K., žinodama, kad tokių pažadų neįgyvendins, gaudavo ir paimdavo nukentėjusiojo atsiųstus pinigus, taip pat gavo jo banko mokėjimo kortelę, kad galėtų disponuoti joje esančiais pinigais. Taigi, tokie nuteistosios V. K. veiksmai atitinka sukčiavimo, panaudojant vieną iš apgaulės – piktnaudžiavimo pasitikėjimu – būdų, požymius.
17. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia, jog apgaudinėja turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, numato, kad taip veikdamas suklaidins turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, ir nori apgaule įgyti svetimą turtą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-161/2013, 2K-109-746/2017).
18. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės patvirtina tai, kad nuteistoji V. K. veikė tyčia – ji tiek nukentėjusiajam, tiek grynindama jo atsiųstus pinigus apie save nurodydavo tikrovės neatitinkančius duomenis, gyvenamuosius adresus, telefonų numerius, meluodavo apie neva ją ištikusias šeimos problemas, kurioms spręsti reikėjo pinigų, nukentėjusiajam žadėjo bendrą ateitį, neketindama tokių pažadų įgyvendinti. Nuteistoji suvokė, kad taip apgaudinėja nukentėjusįjį, numatė, kad taip jai elgiantis nukentėjusysis bus suklaidintas, ir tuo pasinaudodama, piktnaudžiaudama nukentėjusiojo pasitikėjimu, norėjo gauti turtinę naudą. Kasatoriai, neigdami, jog V. K. veikė tyčia, nurodo, kad nuteistoji nesupratusi, jog veikė neteisėtai, jai nekilo įtarimų, jog jos sugyventinis O. E. A. nuolat prašo išgryninti pinigus, atsiųstus perlaidomis per „W“ kompaniją iš Naujosios Zelandijos. Tačiau iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad išgrynindama pinigus, atsiųstus perlaidomis per „W“ kompaniją iš Naujosios Zelandijos, nuteistoji tyčia turėjo nurodyti O. E. A. lieptus nurodyti netikrus duomenis. Naujame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje pagrįstai atkreiptas dėmesys, kad suaugusiai, pakaltinamai, socialiai subrendusiai, turinčiai aukštąjį išsilavinimą, gyvenimišką patirtį, atsiskaitymų srityje dirbančiai V. K. tokie besikartojantys poelgiai turėjo sukelti pagrįstų įtarimų, ji turėjo suvokti savo elgesio su ne jai svetimu turtu neteisėtumą.
19. Atmestinas kaip nepagrįstas kasatorių teiginys, kad nenustatytas nuteistosios V. K. bendrininkavimas su nuteistuoju O. E. A., t. y. sukčiavo tik nuteistasis O. E. A., jis būtent savo sugyventine V. K. pasinaudojo, piktnaudžiaudamas jos pasitikėjimu.
20. Bendrininkavimo sukčiaujant atveju būtina nustatyti asmenų veikos bendrumą: susitarimą daryti nusikalstamą veiką kartu ir bendrą tyčią, t. y. situaciją, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu, kuris irgi suvokia atliekamus nusikalstamus veiksmus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDAzLTY0OC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-403-648/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-403-648/2016">2K-403-648/2016</a>). Tokia situacija gali būti apibūdinama teiginiu – „aš žinau, kad tu žinai, kad aš žinau“ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDU1LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-455/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-455/2012">2K-455/2012</a>). Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas, negalima apsiriboti vien tik jų išsakytais subjektyviais teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDAzLTY0OC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-403-648/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-403-648/2016">2K-403-648/2016</a>, 2K-157-976/2019).
21. BK 24 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdžiu). Būtent tokia bendrininkų rūšis nustatyta nagrinėjamoje byloje. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, byloje nustatyta, kad dalį sukčiavimą sudarančių veiksmų atliko nuteistasis O. E. A., dalį – nuteistoji V. K. ir kiekvienas jų žinojo apie vienas kito daromus veiksmus. Nuteistoji išgrynindavo jai perlaidomis adresuotus pinigus, priėmė jai siunčiamą debeto kortelę, kalbėjo su nukentėjusiuoju telefonu, gerai žinodama nukentėjusiajam laiškuose siųstą informaciją. Tiek nuteistajai V. K., tiek nuteistajam O. E. A. priklausančiuose kompiuteriuose ir mobiliojo ryšio telefonuose rasti elektroninių paštų paskyrų, jungimosi prie jų, įvairių socialinių bendravimo programų vartotojų vardų, telefonų numerių, pateiktų nukentėjusiajam, elektroninių laiškų ir nuotraukų, siųstų nukentėjusiajam, duomenys, taip pat ir informacija apie tai, kad elektroninių ryšių tinklais O. E. A. V. K. perduodavo informaciją, reikalingą jų sukčiavimo modeliui įgyvendinti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apgaulės sukūrimo schemai įgyvendinti, kai melagingai stengiamasi įgyti vyro, kuris ieško moters, pasitikėjimą buvo būtinai reikalinga moteris. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad tai buvo nuteistoji V. K., be jos pats vienas nuteistasis O. E. A. kaltinimuose nustatytos sukčiavimo schemos nebūtų galėjęs įgyvendinti.
22. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistosios V. K. veiksmai atitinka BK 182 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus sukčiavimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, apeliacinės instancijos teismas tinkamai kvalifikavo jos veiką ir nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose.
Dėl BPK pažeidimų, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
23. Baudžiamojo proceso teisės taikymo aspektu kasatoriai naują, apkaltinamąjį, nuosprendį ginčija nurodydami padarytus įvairių BPK nuostatų, reglamentuojančių įrodinėjimą, įrodymų vertinimą, pažeidimus, nes naujas, apkaltinamasis, nuosprendis priimtas ne taip, kaip to reikalauja baudžiamojo proceso įstatymas, kasatorės kaltumas grindžiamas prielaidomis, paneigiant in dubio pro reo principą.
24. BPK 331 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis turi būti surašomas laikantis šio kodekso XXIII skyriaus, reglamentuojančio nuosprendžio priėmimą, pagrindinių nuostatų. Tai reiškia, kad šio teismo nuosprendis turi būti surašomas laikantis ir pagrindinių taisyklių bei reikalavimų, nustatytų BPK 305, 307 straipsniuose, keliamų pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui. Pagal BPK 331 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, nurodo apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti arba išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus.
25. Pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės nustatytos BPK 20 straipsnyje, pagal kurį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nurodytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
26. Patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį baudžiamojo proceso teisės taikymo aspektu, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio turinys patvirtina, jog kasatorių nurodomi BPK nuostatų pažeidimai nepadaryti. Šis teismas nuosprendyje išdėstė motyvuotas ir logiškas išvadas, kodėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas, apkaltinamasis, nuosprendis, konstatavęs, kad pakanka byloje surinktų įrodymų, kurie leidžia daryti išvadą nuteistosios veiksmuose esant visus BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.
27. Apeliacinės instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio išvados dėl pripažįstant nuteistąją kalta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį reikšmingų aplinkybių nustatymo grindžiamos byloje surinktų įrodymų visuma, o ne prielaidomis, kaip teigiama kasaciniame skunde. Naujame, apkaltinamajame, nuosprendyje teismas, laikydamasis BPK 20 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies, 331 straipsnio 2 dalies reikalavimų, išsamiai išnagrinėjo aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai, išdėstė ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, detaliai išanalizavo juos atskirai ir gretindamas tarpusavyje, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės, pateikė nuoseklius ir logiškus motyvus, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta, pasisakė dėl bylos aplinkybių, kurias jie patvirtina arba paneigia.
28. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai nustatė, kad nors nuteistoji viso baudžiamojo proceso metu savo kaltę nuosekliai neigė, tačiau jos kaltę sukčiaujant patvirtinančias aplinkybes nustatė, analizuodamas nukentėjusiojo parodymus ir byloje surinktus rašytinius įrodymus (elektroninių vartotojų paskyrų socialinio bendravimo programose, elektroninių paštų, elektroninių laiškų, mobiliojo ryšio telefonų, kompiuterių, jų diskų, mobiliojo ryšio daugkartinio papildymo kortelių apžiūrų, debeto banko kortelės išrašo, bankų, kompanijos „W“ ir mobiliojo ryšio operatorių pateiktų pranešimų duomenis ir kt.).
29. Šis teismas taip pat nurodė, kodėl nesivadovauja nuteistojo O. E. A., tvirtinusio, kad sukčiavo vienas, parodymais, – šio nuteistojo parodymai bylos tyrimo metu nebuvo nuoseklūs, nuolat keičiami, siekiant juos priderinti prie byloje nustatytų aplinkybių ir neigiant V. K. dalyvavimą sukčiavime, be to, jo parodymai prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, taip pat nesutampa ir su dalimi nuteistosios parodymų. Teismas taip pat analizavo ir įvertino V. K. pateiktas gynybos versijas, tarp jų ir dėl balsą keičiančios įrangos, naudojimosi jai priklausančiais kompiuteriu ir telefonu, jas paneigdamas kitais byloje surinktais įrodymais. Minėta, kad įrodymų vertinimas, kaip nustatyta BPK 20 straipsnio 5 dalyje, ir jais pagrįstų išvadų baudžiamojoje byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir daromų išvadų teismui nėra privalomos. Svarbu, kad teismo baigiamajame akte būtų išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai. Tokiems motyvams esant, kasacinio skundo nuorodos, kad apeliacinės instancijos teismas įrodymus įvertino kitaip ir padarė kitokias išvadas, nei to pageidavo nuteistoji, negali būti laikomos BPK pažeidimu.
30. Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas neišsiaiškino tam tikrų reikšmingų tiesai byloje nustatyti aplinkybių (ar kompiuteriai buvo apsaugoti slaptažodžiais, ar gryninant pinigus, gautus perlaidomis, kas nors galėjo pasinaudoti ir nurodyti nuteistosios duomenis ir pan.).
31. Pagal BPK 324 straipsnio 6 dalį įrodymų tyrimo atlikimas apeliacinės instancijos teisme yra teismo teisė, bet ne pareiga. Priimdamas sprendimą, ar atlikti įrodymų tyrimą, teismas atsižvelgia į proceso dalyvių prašymus, nagrinėjamos bylos aplinkybes. Sprendimą dėl būtinybės atlikti įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teismas turi priimti, įvertinęs pirmosios instancijos teismo įrodymų tyrimo kokybę. Šis teismas turi ištirti tik pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes ir prieštaringus įrodymus, jei prieštaravimų nepašalino pirmosios instancijos teismas. Tais atvejais, kai nėra jokio pagrindo manyti, kad pakartotinis pirmosios instancijos teismo tirtų įrodymų ar naujų įrodymų ištyrimas leistų nustatyti byloje dar nenustatytas aplinkybes ar leistų daryti kitas išvadas dėl bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių, įrodymų tyrimas neturi būti atliekamas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNS01MDcvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-5-507/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-5-507/2017">2K-5-507/2017</a>).
32. Nagrinėjamoje byloje iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad kolegijos pirmininkui uždavus klausimą, ar reikia byloje atlikti įrodymų tyrimą, visi posėdyje dalyvavę asmenys, tarp jų ir išteisintosios V. K. gynėja, nurodė, kad įrodymų tyrimo atlikti nereikia. Kita vertus, šis teismas jokio pagrindo manyti, kad pakartotinis pirmosios instancijos teismo tirtų įrodymų ištyrimas leistų nustatyti byloje dar nenustatytas aplinkybes, neturėjo, jokių naujų įrodymų ar įrodymų, kurių netyrė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra. Šis teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas esmines bylos aplinkybes, jokių prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų apeliacinės instancijos teismui nekilo.
33. Be to, kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, jog įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, kad faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės ir kad to nepadarius pažeidžiamos kaltinamojo procesinės teisės ir įrodinėjimo tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-281-139/2015, 2K-483-976/2015). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Be to, įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114/2008). Esant byloje nustatytoms visoms svarbioms aplinkybėms, kasatorių argumentai dėl neišsamaus bylos aplinkybių išnagrinėjimo ir išsiaiškinimo atmestini kaip nepagrįsti.
34. Kasatoriai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nuteistosios V. K. kaltę grindė duomenimis apie jos bendravimą internetu su kitais užsienio piliečiais ir daugkartiniais šių asmenų pinigų pervedimais jai, nes šioje byloje jai kaltinimas pareikštas tik dėl sukčiavimo, panaudojant apgaulę prieš vieną nukentėjusįjį – užsienio pilietį R. G.. Iš naujame nuosprendyje atlikto įrodymų vertinimo išplaukia, kad apeliacinės instancijos teismas minėtomis aplinkybėmis vertino V. K. gyvenimo būdą bei elgesį, užmezgant tikslinius santykius, susijusius su pinigų gavimu, su kitais internetiniais draugais. Teismui šios aplinkybės buvo svarbios tikrinant nukentėjusiosios parodymų patikimumą, kitus įrodymus ir formuojant teismo vidinį įsitikinimą, tačiau tai neturėjo lemiamos įrodomosios reikšmės, sprendžiant dėl kasatorės kaltumo.
35. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, nuteistosios V. K. padėtis, priteisiant iš jos ir iš nuteistojo O. E. A. solidariai nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. G. 6000 Eur jo turėtų išlaidų advokato atstovavimui apmokėti, nebuvo pabloginta.
36. BPK 320 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai; nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde.
37. Baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo O. E. A. gynėjo ir prokurorės apeliacinius skundus. Prokurorė apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį dėl V. K., priimti jai apkaltinamąjį nuosprendį ir paskirti jai laisvės atėmimo bausmę. Taigi, prokurorės apeliacinis skundas buvo pateiktas išteisintosios padėtį bloginančiais pagrindais ir jį apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas iš prokurorės apeliacinio skundo ribų, t. y. laikydamasis BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatų, tenkino, dėl išteisintosios V. K. priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, 307 straipsnio 1, 6 dalis, 331 straipsnio 1, 2 dalis, teismas, priėmęs nuosprendį, privalo išspręsti ir kitus su nuosprendžio priėmimu susijusius klausimus, tarp jų ir dėl proceso išlaidų atlyginimo. Šio klausimo išsprendimas yra tiesiogiai susijęs su naujo nuosprendžio priėmimo faktu. Be to, priešingai nei teigia kasatoriai, prašymas priteisti nukentėjusiojo patirtas atstovavimo išlaidas buvo pareikštas pirmosios instancijos teismo posėdyje nukentėjusiojo atstovo advokato baigiamosios kalbos metu, dėl kurio pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, apskritai nepasisakė.
38. Kasatoriai nesutinka ir su apeliacinės instancijos teismo priteistu nukentėjusiojo atstovavimo išlaidų dydžiu, tačiau teisinių argumentų, kaip tai susiję su baudžiamojo ar baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimais, nenurodė. Kaip minėta, kasacinės instancijos teismas priimtus teismų sprendimus, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu, todėl šis prieštaravimas dėl išlaidų dydžio, remiantis BPK 368 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nenagrinėtinas.
39. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas kasatorių nurodomų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, dėl kurių būtų suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamosios teisės ar kurie būtų sukliudę šiam teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, nepadarė.
Dėl proceso išlaidų
40. Bylą nagrinėjant kasacine tvarka, nukentėjusiojo R. G. įgaliotasis atstovas advokatas K. Kvainauskas prašė priteisti nukentėjusiojo patirtas išlaidas už jo atstovavimą kasacinės instancijos teisme (2000 Eur) ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus.
41. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir kasacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019).
42. Ši baudžiamoji byla nagrinėta žodinio proceso tvarka pagal nuteistosios ir jos gynėjo kasacinį skundą, kuris pripažintinas nepagrįstu ir atmestinas. Nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavo nukentėjusiojo įgaliotasis atstovas advokatas, kuris, atstovaudamas nukentėjusiojo interesams, pateikė savo nuomonę dėl nuteistosios ir jos gynėjo kasacinio skundo argumentų pagrįstumo. Taigi viena iš nukentėjusiojo dalyvavimo savo teisių gynimo kasaciniame procese formų yra atstovo advokato dalyvavimas kasacinės instancijos teismo posėdyje. Dėl to nukentėjusiojo turėtos išlaidos dėl atstovo advokato dalyvavimo kasacinės instancijos teismo posėdyje turi būti apmokėtos.
43. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018).
44. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio skundo apimtį ir turinį dėl teisės taikymo byloje, kasacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą, bylos sudėtingumą, kasacinės instancijos teismo posėdžio trukmę, protingumo ir sąžiningumo principus, daro išvadą, kad prašoma priteisti išlaidų suma nelaikytina proporcinga, todėl mažintina iki 500 Eur.
45. Remiantis tuo, kas pirmiau išdėstyta, atsižvelgiant į paduoto kasacinio skundo nagrinėjimo ribas, kasacine tvarka skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalies, susijusios su V. K. pripažinimu kalta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, turinys neduoda pagrindo įžvelgti esminių BPK nuostatų pažeidimų ar netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, dėl kurių šią teismo nuosprendžio dalį reikėtų naikinti.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistosios V. K. ir jos gynėjo advokato Georgijaus Zavtrakovo kasacinį skundą atmesti.
Iš nuteistosios V. K. nukentėjusiajam R. G. priteisti 500 Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Teisėjai Olegas Fedosiukas
Pranas Kuconis
Tomas Šeškauskas
