M. A., N. Š. ir K. A. pagal BK 140 str., 369 str., 368 str., 376 str., 367 str., 382 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-3735/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43694-2018-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. liepos 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Albino Antanaičio ir Tomo Šeškausko, susipažinusi su nuteistojo M. A. gynėjo advokato Mariaus Kuzminovo kasaciniu skundu dėl Telšių apylinkės teismo 2022 m. sausio 27 d. nuosprendžio bei Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 26 d. nutarties, prašymu sustabdyti skundžiamo nuosprendžio vykdymą ir baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistojo M. A. gynėjas prašo pakeisti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Netenkinus šio prašymo ir pripažinus, kad M. A. kaltas padaręs nusikalstamą veiką, nurodytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis BK 37 straipsniu, prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir padaryta esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų. Teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 1, 3, 5 dalių, BPK 305 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų reikalavimus, nesivadovavo in dubio pro reo principu bei teismų praktika. Kasatoriaus nuomone, teismai įrodymus vertino tik iš kaltinimui palankios pusės, nes neatsižvelgė į nuteistųjų ir liudytojų parodymus, ekspertizės aktų išvadas, nepašalino esančių prieštaravimų, o abejones aiškino ne nuteistojo naudai. Todėl nepagrįstai M. A. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas bei nustatyta, kad veika padaryta tyčia ir priežastinis ryšys tarp nuteistojo veiksmų bei nukentėjusiajai konstatuoto sveikatos sutrikdymo. Pažymima, kad teismų išvada dėl mažametės nukentėjusiosios N. Š. nežymaus sveikatos sutrikdymo paremta iš esmės tik abejotinais ir bylos baigtimi suinteresuotomis nukentėjusiosios ir jos motinos liudytojos K. A. parodymais, neatsižvelgiant į ekspertų iš esmės pripažintą aplinkybę, jog nukentėjusioji gali meluoti, taip pat neįvertinus 2020 m. rugsėjo 22 d. VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvados, kitos rašytinės bylos medžiagos (nukentėjusiosios charakteristikos) bei tai, kad 2018 m. rugsėjo 9 d. pokalbiu buvo siekta išvengti didesnio pavojaus nukentėjusiosios saugumui ir jai išaiškinti, jog vogti yra negerai. Teismai taip pat nevertino, ar nuteistojo M. A. padaryta veika yra tokia pavojinga, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę, padaryta žala nebuvo tokia didelė, kad negalėtų būti taikomas BK 37 straipsnis.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalis, BPK 376 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą ir kasacinės instancijos teismo praktiką šis teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-148-719/2020, 2K-75-511/2022). Kasacinės instancijos teismas gali tik tikrinti, ar žemesnės instancijos teismas įrodymus vertino laikydamasis įstatymo nustatytų taisyklių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-2/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-2/2007">2K-7-2/2007</a>).

Taigi nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir asmuo nuteistas pagrįstai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. Be to, BPK reikalavimų pažeidimai vertinant įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad, prašydamas pakeisti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, gynėjas nurodo, jog teismai pažeidė BPK nuostatas, tačiau iš esmės tik ginčija teismų atliktą, jo nuomone, neteisingą įrodymų (nukentėjusiosios N. Š., liudytojos K. A. ir kitų liudytojų parodymų, ekspertizės aktų, specialistų išvados, kitų rašytinių bylos įrodymų) vertinimą, kartu pateikia ir savą šių įrodymų vertinimą. Minėta, kad klausimą, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas nėra trečioji teismų instancija, iš naujo nustatanti aplinkybes, vertinanti bylos įrodymus jų pakankamumo ir patikimumo aspektais. Kasacinis skundas, kuriame kaip kasacinis pagrindas nurodomas BPK 20 straipsnio pažeidimas, turi būti grindžiami ne nuomone, kad teismai turėjo kitaip įvertinti įrodymus ir priimti kitokį sprendimą, bet argumentais dėl padarytų teisės taikymo klaidų teismui vertinat įrodymus. Šiuo atveju, kasatoriaus paduoto kasacinio skundo teiginiai dėl BPK pažeidimų yra susiję iš esmės tik su nesutikimu su teismų atliktu įrodymų vertinimu ir tuo pagrindu padarytomis išvadomis, todėl nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyko. Kasaciniame skunde taip pat nepateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių galimai padarytą teisės aiškinimo ir taikymo klaidą, M. A. pripažįstant kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo ir kvalifikuojant šią veiką pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Atkreiptinas kasatoriaus dėmesys ir į tai, kad pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl BK 37 straipsnio nuostatų nepritaikymo. Tačiau iš apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad apeliaciniame skunde šiuo teisės taikymo aspektu toks klausimas nebuvo nagrinėtas, o apeliacinės instancijos teisme BK 37 straipsnio nuostatų taikymo galimybė nebuvo kelta ir nagrinėjama, dėl to pagal minėtas BPK 367 straipsnio 3 dalies nuostatas, tai nesudaro kasacinio apskundimo pagrindo.

Pažymėtina ir tai, kad pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį vienas iš reikalavimų kasacinio skundo formai yra kasatoriaus prašymas, kuris turi atitikti bent vieną iš BPK 382 straipsnio 2–6 punktuose nurodytų kasacinės instancijos teismo įgaliojimų. Skunde išdėstytas alternatyvus kasatoriaus prašymas – pakeisti nutartį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį – neatitinka BPK 382 straipsnio nuostatų, nes kasacinės instancijos teismas priima tik nutartis, o ne nuosprendžius, ir gali nutraukti bylą, o ne išteisinti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų bei BPK 367 straipsnio 3 dalies nuostatų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 2, 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti skundžiamo nuosprendžio vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 2, 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo M. A. gynėjo advokato Mariaus Kuzminovo kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Albinas Antanaitis

Tomas Šeškauskas