Civilinė byla Nr. e3K-3-198-701/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14184-2022-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.1.2.4; 3.3.3.9
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. spalio 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė), Antano Simniškio (pranešėjas) ir Egidijos Tamošiūnienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kyla saulė“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kyla saulė“ ieškinį atsakovėms akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“, uždarajai akcinei bendrovei „Evecon“, uždarajai akcinei bendrovei „GG LTU S10“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir įpareigojimo sudaryti viešąją sutartį, tretieji asmenys atsakovės pusėje, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Zarasų rajono savivaldybės administracija, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, uždaroji akcinė bendrovė „Vėjo pašvaistė“, uždaroji akcinė bendrovė „Solar PV“, akcinė bendrovė „LITGRID“
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių dalyvaujančio byloje asmens teisę kasaciniu skundu ginčyti teismų procesinių sprendimų dalis, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė:
2.1. pripažinti negaliojančiu atsakovių AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ir operatorė, ESO) ir UAB „Evecon“ sudarytą ketinimų protokolą Nr. 22-17078 nuo jo sudarymo momento;
2.2. pripažinti negaliojančiu atsakovių ESO ir UAB „GG LTU S10“ sudarytą ketinimų protokolą Nr. 22-09289 nuo jo sudarymo momento;
2.3. įpareigoti ESO pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – ir Taryba) 2020 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. O3E-289 „Dėl AB „Energijos skirstymo operatorius“ elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros skirstomaisiais tinklais tvarkos aprašo derinimo“ 4 priede patvirtintą formą sudaryti ketinimų protokolą su ieškove pagal jos 2022 m. kovo 23 d. prašyme pasirašyti ketinimų protokolą nurodytus duomenis 12 MW atskirų įrenginių suminės nominalios galios parametrams pagal ESO 2022 m. kovo 15 d. patvirtintas išankstines sąlygas Nr. ITS22-13643, ieškovei nesiekiant pasinaudoti skatinimo kvota ir neketinant dalyvauti skatinimo kvotų paskirstymo aukcione bei įsipareigojant per 36 mėn. nuo ketinimų protokolo pasirašymo dienos pastatyti elektrinę, baigti savo elektros tinklų dalyje susijusius darbus ir pateikti Tarybai reikalingus dokumentus leidimui gaminti elektros energiją gauti.
3. Ieškovė nurodė, kad vykdo atsinaujinančiosios elektros energijos objektų plėtros projektus Zarasų rajone. Turėdama visus ketinimų protokolui sudaryti būtinus dokumentus, ji 2022 m. kovo 23 d. kreipėsi į ESO, prašydama pasirašyti ketinimų protokolą, kuriuo įsipareigotų atlikti savo 12 MW atskirų įrenginių suminės nominalios galios saulės elektrinės statybos darbus pagal ESO 2022 m. kovo 15 d. patvirtintas išankstines sąlygas. ESO 2022 m. kovo 29 d. atsisakė sudaryti su ieškove ketinimų protokolą, elektros tinkle nesant laisvos galios (pralaidumo), nes jame anksčiau ketinimų protokolus pasirašiusių klientų buvo rezervuota laisva generuoti galia.
4. Ieškovės teigimu, ginčijami atsakovių sudaryti ketinimų protokolai yra niekiniai ir negaliojantys kaip tariamieji, viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantys sandoriai. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, atsakovės UAB „Evecon“ ir UAB „GG LTU S10“, sudariusios ketinimų protokolus, privalėjo kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvados pateikimo, tačiau jos to nėra padariusios, todėl negalėjo pateikti Tarybai pagrįsto prašymo dėl leidimo išdavimo, o iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad atsakovėms leidimai neišduoti. Atsakovės UAB „Evecon“ ir UAB „GG LTU S10“ kreipėsi į ESO dėl ketinimų protokolų sudarymo, neturėdamos ketinimų juos vykdyti, o siekė rezervuoti elektros tinklų galią, iki pasikeis teisės aktų nuostatos. Elektros tinklų galios rezervavimas ketinimų protokolu, kuris ateityje nustos galioti, yra laikytinas elgesiu, sukeliančiu tretiesiems asmenims žalą, nes tokiu elgesiu užkertamas kelias visus leidimui išduoti reikalingus dokumentus turintiems asmenims, kad šie sudarytų ketinimų protokolus, o ilgainiui – ir prijungimo paslaugų sutartis. Atsakovės UAB „Evecon“ ir UAB „GG LTU S10“ neturėjo teisių į nurodytus žemės sklypus, kuriuose ketino statyti elektrinę, jų nurodytų žemės sklypų plotas neatitiko planuojamos statyti elektrinės galios, jos perleido projektavimo sąlygas, nesikreipė per vieną mėnesį į Tarybą dėl leidimo plėtoti elektros energijos pajėgumus išdavimo. Ieškovė teigia, kad, pripažinus atsakovių sudarytus ketinimų protokolus negaliojančiais, ji turi teisę sudaryti ketinimų protokolą su operatore, kadangi turi visus dokumentus, reikalingus leidimui gauti, įskaitant poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvadą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Pasisakydamas dėl ketinimų protokolų negaliojimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.81, 1.86 ir 1.80 straipsniuose nustatytais pagrindais, teismas nurodė, kad ketinimų protokolus pripažinti prieštaraujančiais viešajai tvarkai ar gerai moralei būtų pagrindas, jei būtų nustatyta abiejų šalių valia ginčijamais sandoriais siekti priešingų viešajai tvarkai ar gerai moralei tikslų, o tariamaisiais – tada, jei būtų abiejų šalių valia tokius sandorius sudaryti tik formaliai, nesiekiant jais sukuriamų teisinių pasekmių. Teismas, įvertinęs įrodymus, nustatė, kad atsakovių sudaryti ketinimų protokolai yra vykdomi ir juose nustatytas tikslas įgyvendinamas, todėl padarė išvadą, kad laikyti juos apsimestiniais sandoriais, nesukuriančiais teisinių pasekmių, nėra pagrindo. Teismas nurodė, kad, ieškovei neginčijant ketinimų protokolų vykdymo metu priimtų administracinių aktų (Tarybos nutarimų dėl leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimo ir kt.), ketinimų protokolų pripažinimas negaliojančiais ieškovei nesukels teisinių pasekmių, nes atsakovėms ketinimų protokoluose nurodytas elektros energijos tinklo galios pralaidumų rezervavimas nebus panaikintas ir padėtis skirstomuosiuose tinkluose nepasikeis taip, kad atsirastų pakankamai ieškovės elektrinei prijungti reikalingos galios pralaidumų.
7. Pasisakydamas dėl žemės sklypo, kuriame planuojama statyti elektrinę, ploto ir elektrinės pajėgumo santykio vertinimo, teisės perleisti išankstines prisijungimo sąlygas ir ketinimų protokolą, teismas nurodė, kad pasirašant ginčijamus protokolus galiojusi Lietuvos Respublikos elektros energijos įstatymo (toliau – EEĮ) 22 straipsnio redakcija nenustatė gamintojo pareigos pateikti operatoriui dokumentus, pagrindžiančius, jog žemės sklypo plotas pakankamas siekiamos įrengtosios galios ir (ar) kitų techninių parametrų ir technologijos elektrinei plėtoti. Tokia nuostata įsigaliojo tik nuo 2022 m. liepos 8 d. Iki minėto įstatymo pakeitimo įsigaliojimo operatorius neturėjo pareigos, pasirašydamas ketinimų protokolus, vertinti žemės sklypo ploto ir planuojamos statyti elektrinės galios pajėgumo atitikimo. Analogiškos nuostatos taikomos ir gamintojo teisei perleisti išankstines prisijungimo sąlygas.
8. Teismas nusprendė, kad aplinkybė, jog ketinimų protokolų sudarymo metu galioję teisės aktai tiesiogiai nenustatė leidimo perleisti išankstines projektavimo sąlygas, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad toks perleidimas negalimas. Pagal ketinimų protokolų sudarymo metu galiojusius EEĮ ir Tarybos 2020 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. O3E-289 patvirtintą Elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros skirstomaisiais tinklais tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas Nr. O3E-289), nebuvo draudimo perleisti išankstines projektavimo sąlygas. Jis atsirado tik nuo 2022 m. birželio 4 d. Įvertinęs tai, kad atsakovės ketinimų protokolus sudarė iki 2022 m. birželio 4 d., teismas nusprendė, kad joms netaikomi nustatyti apribojimai perleisti išankstines projektavimo sąlygas bei ketinimų protokoluose nustatytas teises.
9. Teismas kaip nepagrįstą ir neatitinkantį teisės aktais nustatytos tvarkos bei sąlygų įvertino ieškovės argumentą, jog išduodant išankstines prisijungimo sąlygas ir sudarant ketinimų protokolą operatorė turėjo vertinti atsakovių valdomo žemės sklypo plotą, valdymo teisės turinį teisės statyti kontekste.
10. Pasisakydamas dėl EEĮ 22 straipsnio 9 dalies 3 punkte nustatyto vieno mėnesio termino gamintojui pateikti Tarybai prašymą išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nesilaikymo teisinių pasekmių, teismas nurodė, kad nors ketinimų protokolui būdingi viešosios sutarties požymiai, tačiau ne visos viešųjų sutarčių sąlygos yra imperatyvaus pobūdžio. Ketinimų protokolas, kaip veikos elektros energetikos sistemoje sandoris, yra susijęs su viešuoju interesu (EEĮ 2 straipsnio 109 punktas), tačiau iš esmės reguliuoja privačių elektros energijos gamintojų teisių ir pareigų įgyvendinimą. EEĮ 22 straipsnio 10 punktas nustato, kad šio straipsnio 9 dalies 2 punkte įtvirtintas terminas, per kurį gamintojas įsipareigoja pastatyti elektrinę, baigti savo elektros tinklų dalyje susijusius darbus ir pateikti reikalingus dokumentus Tarybai leidimui gaminti elektros energiją gauti, pratęsiamas dėl šioje dalyje nurodytų priežasčių, tačiau laikotarpis, kuriam pratęsiamas nurodytas terminas, neturi viršyti leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo termino. Aplinkybė, jog įstatymas nustato galimybę pratęsti terminą, per kurį gamintojas įsipareigoja pastatyti elektrinę ir gauti leidimą elektros energijai gaminti, tačiau atskirai nereglamentuoja prašymo leidimui plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus gauti pateikimo termino pratęsimo tvarkos, sudaro pagrindą įstatymo reikalavimus, nustatančius pastarąjį terminą, laikyti neturinčiais imperatyvaus pobūdžio ir suteikiančiais sandorio šalims teisę spręsti dėl šio termino pratęsimo ta apimtimi, kiek tai nepažeidžia ketinimų protokole nustatyto bendro gamintojo elektros įrenginių prijungimo prie energijos tinklų operatoriaus valdomų elektros tinklų termino. Įstatymas minėto termino taip pat neapibrėžia kaip naikinamojo, t. y. šio termino pasibaigimo nesieja su atitinkamos subjekto teisės įgyvendinimo pasibaigimu. Minėto vieno mėnesio nuo ketinimų protokolo pasirašymo termino kreiptis dėl leidimo išdavimo pažeidimo reikšmingumas vertintinas taip pat pagal EEĮ normas, reglamentuojančias pagrindus pasinaudoti gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimo garantija (EEĮ 211 straipsnis). Tarp EEĮ 211 straipsnyje nurodytų pagrindų pasinaudoti gamintojo garantija gamintojo įsipareigojimo per vieną mėnesį Tarybai pateikti prašymą išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus pažeidimas nenustatytas. Teismas padarė išvadą, kad minėto termino pažeidimas netraktuotinas kaip esminis gamintojo prievolių pažeidimas, darantis įtaką ketinimų protokolo galiojimui.
11. Teismas pripažino nepagrįstais ieškovės argumentus, kad ginčijami ketinimų protokolai sudaryti nesilaikant tipinės formos, nes į ketinimų protokolus neįtraukta nuostata, jog protokolas negalioja, jei gamintojas per vieną mėnesį nuo protokolų pasirašymo nepateikia prašymo dėl leidimo išdavimo. Teismas nurodė, kad Elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolų pavyzdinė forma patvirtinta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (nuo 2019 m. liepos 1 d. reorganizuota į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą) 2011 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. O3-163 „Dėl Elektros gamybos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolo pavyzdinės formos patvirtinimo“ (paskutinė redakcija, įsigaliojusi nuo 2019 m. gegužės 1 d.). Tipinėje ketinimų protokolo formoje nenustatyta sąlyga, jog ketinimų protokolas negalioja, gamintojui praleidus vieno mėnesio terminą paduoti prašymą Tarybai išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus. Sąlyga, kad elektros tinklų galios ir pralaidumų rezervavimas ir ketinimų protokolas netenka galios, kai gamintojas, pasirašęs ketinimų protokolą, per vieną mėnesį nesikreipia į Tarybą su prašymu išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, buvo įtvirtinta ginčijamų protokolų pasirašymo metu galiojusio Aprašo Nr. O3E-289 37.2 punkte. Aprašu Nr. O3E-289 patvirtintos ketinimų protokolo formos 5.2.2.2 punkte yra nustatyta, kad protokolas nustoja galioti neįvykdžius bent vieno iš protokolo 2.8, 2.4, 2.6, 2.7 papunkčiuose prisiimtų įsipareigojimų ir dėl to netekus elektros tinklų galios ir pralaidumų rezervavimo, t. y. Aprašo Nr. O3E-289 37.2 punktas kaip ketinimų protokolo negaliojimo sąlyga tipinėje formoje nenurodytas.
12. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo teisės ginčyti su atsakovėmis UAB „Evecon“ ir UAB „GG LTU S10“ sudarytus ketinimų protokolus, pažymėjo, kad pagrindai, kuriais ieškovė ginčija ketinimų protokolų galiojimą, neegzistavo protokolų sudarymo metu, o atsirado po jų sudarymo (termino kreiptis į Tarybą dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus praleidimas, žemės sklypo vietos pakeitimas). Ieškinio pareiškimo metu 2022 m. birželio 28 d. buvo atlikti ketinimų protokolų vykdymo veiksmai, jų teisėtumo ieškovė neginčija. Taryba 2022 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. O3E-689 išdavė UAB „Evecon“ leidimą plėtoti elektros energijos pajėgumus L-5699. UAB „Evecon“ 2022 m. gegužės 31 d. pateikė ESO elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų paraišką prijungimo sąlygoms gauti Nr. 22-55031. Taryba iš UAB „GG LTU S10“ 2022 m. birželio 1 d. gavo prašymą išduoti leidimą dėl 14 999 kW galios saulės energijos elektrinės Utenos r. sav., Jotaučių k., žemės sklypo kadastro Nr. 8214/0003:28. UAB „GG LTU S11“ 2022 m. gegužės 30 d. pateikė Tarybai raštą Nr. ZBIO-S22-14 „Patvirtinimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai“. Teismas padarė išvadą, kad, pagal CK 1.78 straipsnio 1 ir 2 dalyse pateikiamą niekinio ir nuginčijamo sandorių apibrėžimą, ketinimų protokolai laikytini nuginčijamais sandoriais, nes ieškovė šių sandorių negaliojimą grindžia jų vykdymo pažeidimais. Pažymėjęs, jog CK 1.78 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti tik įstatymuose nurodyti asmenys, teismas nurodė, jog tuo atveju, jeigu ieškovės nurodyti pažeidimai sudarant ir vykdant atsakovių sudarytus ketinimų protokolus suponuoja viešojo intereso pažeidimą, ieškovė neturi teisės šiuo pagrindu jų ginčyti. Teismas konstatavo, kad vien ketinimų protokolų negaliojimas nesukels ieškovei ieškiniu reikalaujamų teisinių pasekmių, t. y. neatlaisvins ieškovei reikalingos elektros energijos galios pralaidumų, nes tuo atveju, jeigu tokie pralaidumai atsilaisvintų, prašymą sudaryti ketinimų protokolą dėl prijungimo prie to paties tinklo anksčiau už ieškovę yra pateikusi kita gamintoja – UAB „Vėjo pašvaistė“ – dėl viso likusio laisvo energijos pralaidumų kiekio, ir ji turėtų pirmenybės teisę prieš ieškovę sudaryti ketinimų protokolą. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė savo teisių pažeidimo ginčijamais ketinimų protokolais, taip pat savo pirmenybės teisės prieš atsakoves UAB „Evecon“ ir UAB „GG LTU S10“ sudaryti ketinimų protokolus ir rezervuoti elektros galios pralaidumus tame pačiame tinkle. Teismas konstatavo, kad ketinimų protokolų pripažinimas negaliojančiais ieškovei jokių teisinių pasekmių nesukels, o ginčyti sandorius kitų asmenų interesais ieškovė neturi teisės, ieškovės nurodyti pažeidimai, sudarant ketinimų protokolus, ir jų įtaka šių sandorių galiojimui neįrodyti.
13. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2024 m. vasario 9 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 10 d. sprendimą paliko nepakeistą.
14. Kolegija pažymėjo, kad, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, bylos duomenys patvirtina, jog atsakovių sudaryti ketinimų protokolai yra vykdomi, jokių šią išvadą paneigiančių duomenų apeliaciniame skunde nepateikta. Kolegija nurodė, jog nustačius, kad ketinimų protokolai yra vykdomi, nėra pagrindo konstatuoti, jog nurodytais ketinimų protokolais nebuvo siekiama sukurti teisinių pasekmių, todėl atsakovių sudaryti sandoriai nelaikytini tariamaisiais sandoriais.
15. Kolegija pripažino nepagrįstais ieškovės argumentus, kad atsakovių UAB „Evecon“ ir UAB „GG LTU S10“ pradiniai žemės sklypai ginčo ketinimų protokolų pasirašymo momentu buvo objektyviai netinkami saulės elektrinių veiklai vykdyti, taip pat kad atsakovė UAB „GG LTU S10“ neturėjo teisės perimti išankstinių prijungimo sąlygų iš kito subjekto. Kolegija nurodė, kad ginčo ketinimų protokolą su operatore atsakovė UAB „Evecon“ sudarė 2022 m. kovo 29 d., o atsakovė UAB „GG LTU S10“ – 2022 m. balandžio 20 d. Nuostata, kad gamintojas privalo pateikti operatoriui dokumentus, pagrindžiančius, jog žemės sklypo plotas pakankamas siekiamos įrengtosios galios ir (ar) kitų techninių parametrų ir technologijos elektrinei plėtoti (EEĮ 22 straipsnio 9 dalies 12 punktas), buvo įtvirtinta po ginčo ketinimų protokolų sudarymo dienos, t. y. nuo 2022 m. liepos 8 d. įsigaliojus Elektros energijos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 6, 9, 16, 17, 20, 211, 22, 222 23, 31, 39, 41, 411, 482, 483, 484, 49, 58, 59, 67, 711, 72, 74 straipsnių pakeitimo ir papildymo 201, 732 straipsniais įstatymui. Nurodytais pakeitimais buvo įtvirtintas ir ieškovės nurodytas EEĮ 22 straipsnio 92 dalyje nustatytas apribojimas perleisti išankstines prisijungimo sąlygas ir ketinimų protokolą bei reikalavimas pasirašyti ketinimų protokolą tik su tuo asmeniu, kuriam išduotos prisijungimo sąlygos. Pasirašant ginčo ketinimų protokolus Aprašas Nr. O3E-289 taip pat nenustatė ieškovės paminėtų apribojimų. Konstatavusi, kad sudarant ginčo ketinimų protokolus teisės aktai nenustatė pareigos operatorei vertinti žemės sklypo ploto, taip pat nebuvo įtvirtintas draudimas perleisti išankstines prisijungimo sąlygas, kolegija pripažino nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus dėl nurodytų aplinkybių reikšmės ginčo ketinimų protokolų sudarymo procese.
16. Kolegija vertino, kad aplinkybės, jog atsakovės UAB „Evecon“ ir UAB „GG LTU S10“ saulės elektrinių veiklą vykdys kituose žemės sklypuose, dėl kurių su ESO susitarė sudarydamos ginčo ketinimų protokolus, šiuo atveju nepagrindžia nesąžiningų atsakovių tikslų sudarant ketinimų protokolus, juolab siekio išvengti poveikio aplinkai vertinimo procedūrų ar pareigos pateikti didesnį prievolių užtikrinimą. Kolegija nurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusiuose teisės aktuose nebuvo įtvirtintas draudimas vėlesniuose etapuose keisti ketinimų protokolų sudarymo metu nurodytų žemės sklypų, priešingą išvadą patvirtinančių argumentų apeliaciniame skunde nepateikiama. Pagal ketinimų protokolų sudarymo metu galiojusį EEĮ 17 straipsnio 51 punktą (kuris galioja ir šiuo metu), teritorija, nurodyta išduotame leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, gali būti keičiama nekeičiant numatomo elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų taško.
17. Vertindama ieškovės teiginius, kad atsakovės UAB „Evecon“ ir UAB „GG LTU S10“ nesąžiningai siekė sudaryti ketinimų protokolus, kol įsigalios Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimai (2022 m. liepos 8 d.) ir nurodytos atsakovės leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galės gauti neatlikdamos poveikio aplinkai vertinimo atrankos, taip pat išvengti nuo 2022 m. liepos 1 d. įsigaliojusių EEĮ 211 straipsnio 1 dalies pakeitimų, kuriais buvo padidintas gamintojo, pasirašiusio ketinimų protokolą, prievolių užtikrinimo dydis, taikymo, kolegija pažymėjo, kad šie pakeitimai Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje buvo užregistruoti vėliau, nei atsakovės pateikė prašymus ESO dėl ketinimų protokolų pasirašymo. Kolegijos vertinimu, šios aplinkybės paneigia ieškovės argumentus dėl nesąžiningų ginčijamus ketinimų protokolus sudariusių šalių tikslų, siekiant išvengti teisės aktų pakeitimais įtvirtinamų reikalavimų. Kolegija nurodė, kad, ieškovei neįrodžius paminėtų nesąžiningų tikslų, nėra pagrindo ginčo ketinimų protokolus vertinti kaip viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujančius sandorius.
18. Kolegija nepripažino pagrįstais ieškovės argumentų, kad ESO ir atsakovės UAB „GG LTU S10“ sudarytas ketinimų protokolas negalioja ir dėl to, jog atsakovė UAB „GG LTU S10“ prašymą išduoti leidimą pateikė nesilaikydama Aprašo Nr. O3E-289 37.2 punkte ir EEĮ 22 straipsnio 9 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino pateikti Tarybai prašymą išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus. Kolegija nurodė, kad EEĮ 22 straipsnio 9 dalyje buvo nustatyta, jog ketinimų protokole taip pat turi būti nurodytas gamintojo įsipareigojimas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo ketinimų protokolo pasirašymo dienos Tarybai pateikti prašymą išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus arba pateikti prašymą dalyvauti skatinimo kvotų paskirstymo aukcione. Aprašo Nr. O3E-289 37.2 punkte buvo nustatyta, jog elektros tinklų galios ir pralaidumų rezervavimas ir ketinimų protokolas netenka galios, kai gamintojas, pasirašęs ketinimų protokolą, per vieną mėnesį nesikreipia į Tarybą su prašymu išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad reikalavimai, kurie nustato paminėtą terminą pateikti Tarybai prašymą išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, nėra imperatyvūs ir suteikia sandorio šalims teisę spręsti dėl šio termino pratęsimo ta apimtimi, kiek tai nepažeidžia ketinimų protokole nustatyto bendro gamintojo elektros įrenginių prijungimo prie energijos tinklų operatoriaus valdomų elektros tinklų termino.
19. Kolegija nurodė, kad, pagal ginčui aktualios redakcijos EEĮ 22 straipsnio 10 punktą, EEĮ 9 straipsnio 2 punkte įtvirtintas terminas, per kurį gamintojas įsipareigoja pastatyti elektrinę, baigti savo elektros tinklų dalyje susijusius darbus ir pateikti reikalingus dokumentus Tarybai leidimui gaminti elektros energiją gauti, pratęsiamas dėl šioje dalyje nurodytų priežasčių, tačiau laikotarpis, kuriam pratęsiamas nurodytas terminas, neturi viršyti leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo termino. EEĮ įtvirtina galimybę pratęsti terminą, per kurį gamintojas įsipareigoja pastatyti elektrinę ir gauti leidimą elektros energijai gaminti, tačiau atskirai nereglamentuoja prašymo leidimui plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus gauti pateikimo termino pratęsimo tvarkos. Atsižvelgdama į EEĮ 2 straipsnio 55 punkte įtvirtintą ketinimų protokolo sąvoką, kolegija padarė išvadą, kad esmine ketinimų protokolo sąlyga laikytinas terminas, per kurį tinklų naudotojas privalo parengti savo elektros įrenginius prijungti prie elektros tinklų. Kolegija pažymėjo, jog Tarnybos 2023 m. sausio 20 d. išaiškinime nurodyta, kad EEĮ nėra įtvirtinta, jog prašymo leidimui plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus gauti pateikimo termino nesilaikymas lemtų sudaryto ketinimų protokolo negaliojimą. Šio termino pažeidimas nenurodytas ir tarp EEĮ 211 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, leidžiančių operatoriui pasinaudoti gamintojo pateiktu prievolių įvykdymo užtikrinimu.
20. Kolegija nurodė, kad, nors ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Aprašo Nr. O3E-289 37.2 punkte buvo įtvirtinta nuostata, jog elektros tinklų galios ir pralaidumų rezervavimas ir ketinimų protokolas netenka galios, kai gamintojas, pasirašęs ketinimų protokolą, per vieną mėnesį nesikreipia į Tarybą su prašymu išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, tačiau nurodytu Aprašu Nr. O3E-289 patvirtintos ketinimų protokolo formos 5.2.2.2 punkte ši sąlyga nebuvo nustatyta kaip ketinimų protokolo negaliojimo pagrindas. Ši aplinkybė, vertinama kartu su paminėtomis EEĮ nuostatomis, kolegijos teigimu, leidžia pagrįstai manyti, kad nurodyto termino pažeidimas šiuo atveju negali būti laikomas esminiu, savaime nulemiančiu ketinimų protokolo negaliojimą, jeigu nebuvo pažeistas ketinimų protokole įtvirtintas gamintojo elektros įrenginių prijungimo prie energijos tinklų operatoriaus valdomų elektros tinklų terminas. Kolegija pažymėjo, kad atsakovė UAB „GG LTU S10“ terminą praleido nežymiai – ketinimų protokolas su UAB „GG LTU S10“ buvo pasirašytas 2022 m. balandžio 20 d., o prašymas Tarybai išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus pateiktas 2022 m. birželio 1 d.
21. Kolegija nurodė, kad ketinimų protokolas atsakovei UAB „GG LTU S10“ išduotas 36 mėnesių terminui, nurodyta atsakovė vykdo ketinimų protokole prisiimtus įsipareigojimus, todėl, vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, kad tais atvejais, kai šalių sudarytas susitarimas nėra absoliučiai negaliojantis ir egzistuoja teisinė galimybė jį išsaugoti, jis turi būti išsaugomas siekiant civilinių santykių pastovumo, teisinio tikrumo ir apibrėžtumo bei laikantis sutarties stabilumo (lot. favor contractus) principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-2/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-2/2013">3K-7-2/2013</a>), pirmenybė turėtų būti teikiama ketinimų protokolo išsaugojimui, o ne jo pripažinimui negaliojančiu, vien remiantis formalaus pobūdžio nežymiu termino kreiptis į Tarybą su prašymu išduoti leidimą plėtoti elektros energijos pajėgumus pažeidimu.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
22. Kasaciniu skundu ieškovė prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 9 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti iš dalies: pripažinti negaliojančiu AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir UAB „GG LTU S10“ sudarytą ketinimų protokolą Nr. 22-09289 nuo jo sudarymo momento; įpareigoti AB „Energijos skirstymo operatorius“ pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2020 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. O3E-289 „Dėl AB „Energijos skirstymo operatorius“ elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros skirstomaisiais tinklais tvarkos aprašo derinimo“ 4 priede patvirtintą formą sudaryti su ieškove ketinimų protokolą pagal ieškovės 2022 m. kovo 23 d. prašyme pasirašyti ketinimų protokolą nurodytus duomenis; 2) jeigu pirmiau nurodytas reikalavimas nebūtų tenkinamas, tai panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 9 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 10 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Teismai pažeidė CK 6.3 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą bendrąjį principą impossibilium nulla obligatio est (susitarus dėl to, kas neįmanoma, prievolė negalioja). 2022 m. balandžio 20 d. ketinimų protokolą atsakovė UAB „GG LTU S10“ sudarė žinodama, kad 14 999 kW įrengtosios galios saulės elektrinės pastatyti ir prijungti prie elektros tinklų žemės sklype, nurodytame ketinimų protokole, neturės galimybės dėl per mažo tokio žemės sklypo ploto. Tokią pačią informaciją žinojo (turėjo žinoti) ir atsakovė ESO. Teismai įteisino taisyklę, kad ketinimų protokolo sudarymo metu ūkio subjektai gali nurodyti tokį veiklos žemės sklypą, kuriame atsinaujinančiųjų išteklių energetikos veiklos vykdyti objektyviai būtų neįmanoma. CK komentare nurodoma, kad jeigu skolininkas privalo atlikti neįmanomus veiksmus, tai prievolės nėra. Šis reikalavimas grindžiamas protingumo kriterijumi, nes asmens negalima įpareigoti atlikti tai, kas neįmanoma. Nepriklausomai nuo to, ar ūkio subjekto ir operatoriaus ketinimų protokolo pasirašymo momentu operatorius turi įstatyme nustatytą pareigą tikrinti aplinkybę dėl realaus įmanomumo konkrečiame žemės sklype statyti elektrines, ar ūkio subjektas turi galimybę po ketinimų protokolo pasirašymo pakeisti veiklos teritoriją į kitą, visais atvejais tiek pirminis, tiek vėlesnis žemės sklypas privalo būti tinkamas veiklai vykdyti realiai. Teismai nepagrįstai prievolės įmanomumą įvykdyti siejo tik su operatorės įstatyme įtvirtintomis pareigomis – pareigos sudarant ketinimų protokolą tikrinti žemės sklypo, kuriame planuojama vykdyti veikla, pakankamumą (pagal plotą) nebuvimu. Reikalavimas tikrinti ketinimų protokoluose nurodytų žemės sklypų plotą visada galiojo, o teisiniame reguliavime formaliai buvo įtvirtintas kaip principo, kad negalima susitarti dėl to, kas objektyviai yra neįmanoma, išraiška.
22.2. Teismai netinkamai aiškino ir taikė Aprašo Nr. O3E-289 37.2 punktą bei EEĮ 22 straipsnio 9 dalies 3 punktą. Teismai įtvirtino taisyklę, kad, net ir praleidus terminą kreiptis į Tarybą dėl leidimo išdavimo, ketinimų protokolas galioja. Aprašo Nr. O3E-289 37.2 punkte yra nustatyta, kad elektros tinklų galios ir pralaidumų rezervavimas ir ketinimų protokolas netenka galios, kai gamintojas, pasirašęs ketinimų protokolą, per vieną mėnesį nesikreipia į Tarybą su prašymu išduoti leidimą. EEĮ 22 straipsnio 9 dalies 3 punkte nustatyta, kad ketinimų protokole pateikiamas gamintojo įsipareigojimas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo ketinimų protokolo pasirašymo dienos Tarybai pateikti prašymą išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus. Atsakovė UAB „GG LTU S10“ per vieną mėnesį nuo ketinimų protokolo pasirašymo į Tarybą nesikreipė. Nurodytos Aprašo Nr. O3E-289 ir įstatymo normos yra imperatyvios, todėl negali būti susitarimu keičiamos ir (ar) negali susidaryti situacija, kai tokių imperatyvų gali būti nepaisoma. Tiek Aprašo Nr. O3E-289 37.2 punkte, tiek ir EEĮ 22 straipsnio 9 dalies 3 punkte aiškiai įtvirtinti įsakmaus pobūdžio paliepimai: „netenka galios“, „įsipareigojimas“, „ne vėliau kaip per“. Šių teisės normų imperatyvumą patvirtina ir bendras atsinaujinančiųjų išteklių reguliavimas. Teismai, laikydami Aprašo Nr. O3E-289 37.2 punktą ir EEĮ 22 straipsnio 9 dalies 3 punktą ne imperatyviomis teisės normomis, padarė netinkamas išvadas.
22.3. Šiuo metu galiojančio Aprašo (redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. kovo 4 d., Nr. O3E-252) 89.4 punkte įtvirtinta, kad elektros tinklų galios ir pralaidumų rezervavimas ir ketinimų protokolas nutraukiamas (netenka galios), o operatorius netenka prievolės prijungti asmens planuojamas statyti ar įrengti elektrines, kai statyti ar įrengti elektrinę planuojantis asmuo neįvykdo EEĮ 22 straipsnio 9 dalies 3, 5 ir 6 punktuose nustatytų esminių ketinimo protokolo vykdymo sąlygų. Naujos EEĮ redakcijos 22 straipsnio 9 dalies 3 punkte yra nurodyta, kad gamintojas įsipareigoja į Tarybą kreiptis per vieno mėnesio terminą. Taigi, tiek 2022 m. balandžio mėn., tiek šiuo metu galioja tos pačios taisyklės dėl kreipimosi į Tarybą leidimui gauti bei teisinių pasekmių to neatlikus per vieną mėnesį.
22.4. Ginčijamo ketinimų protokolo pasirašymo metu galiojusioje Aprašu Nr. O3E-289 patvirtintos ketinimų protokolo pasirašymo pavyzdinės formos (4 priedas) 5.2.2.2 punkte taip pat buvo nustatyta, kad protokolas nustoja galioti neįvykdžius bent vieno iš jo 2.8, 2.4, 2.6, 2.7 punktuose prisiimtų įsipareigojimų. Ieškovės įsitikinimu, šia nuostata siekta nukreipti ne į 2.8 punktą, o į (chronologiškai) 2.3 punktą, įtvirtinantį, kad gamintojas įsipareigoja per vieną mėnesį nuo protokolo pasirašymo dienos pateikti Tarybai prašymą išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus. Teikiant nuorodą į 2.8 punktą, o ne 2.3 punktą, buvo padaryta rašybos klaida. 2.8 punktas neįtvirtina jokio įpareigojimo, kuris lemtų ketinimų protokolų negaliojimą, todėl tiek chronologiškai, tiek pagal prasmę šis punktas visai netinka 5.2.2.2 punktui.
22.5. Teismui nesutinkant su nurodytu ketinimų protokolo tipinės formos 5.2.2.2 punkto aiškinimu (kad šiame punkte, nukreipiant į 2.8 punktą, vietoje 2.3 punkto buvo padaryta rašybos klaida), yra pagrindas vadovautis Aprašo Nr. O3E-289 4 priedo 2.4 punktu, į kurį 5.2.2.2 punktas taip pat nukreipia, nustatydamas ketinimų protokolų negaliojimo pagrindus. Aprašo Nr. O3E-289 4 priedo 2.4 punkte yra nustatyta, kad gamintojas, pasirašydamas ketinimų protokolą, įsipareigoja EEĮ nustatyta tvarka gauti leidimą. Aprašas, priimtas įgyvendinant EEĮ nuostatas, yra viešosios teisės dalis. Viešojoje teisėje galioja principas, kad draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama, todėl, įstatyme (poįstatyminiuose teisės aktuose) nesant aiškių leidimų pratęsti vieno mėnesio terminą kreiptis į Tarybą dėl leidimo, jo pratęsti (keisti) negalima. Jeigu būtų vadovaujamasi teismų procesiniais sprendimais, dalis gamintojų neturėtų galimybės dalyvauti rinkoje. Jeigu kiti gamintojai galėtų neribotą terminą naudotis ketinimų protokolais rezervuotais elektros energijos pajėgumais, tačiau laiku neteiktų prašymų leidimams gauti, tai sugriautų visą elektros rinką, nes galia būtų rezervuota, bet faktiškai niekas tokios elektros energijos negamintų.
23. Atsakovė UAB „GG LTU S10“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
23.1. CK 6.3 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas principas nebuvo pažeistas. EEĮ 17 straipsnio 51 dalyje nustatyta, kad teritorija, nurodyta išduotame leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, gali būti keičiama nekeičiant numatomo elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų taško. Taigi, teisinis reguliavimas leido keisti, jungti žemės sklypus, nurodytus ketinimų protokoluose, todėl atsakovės ketinimų protokolo įvykdymas buvo įmanomas jau jo sudarymo metu, nepriklausomai nuo jame nurodyto žemės sklypo. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad atsakovė jau daugiau nei dvejus metus sėkmingai vykdo ketinimų protokolu prisiimtus įsipareigojimus.
23.2. Teikiant prašymą sudaryti ketinimų protokolą ir jį pasirašant, jokie teisės aktai nenustatė reikalavimo žemės sklypo dydžiui. Pasirašant ketinimų protokolą galiojo Aprašas Nr. O3E-289 bei EEĮ (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gegužės 15 d.). Šie teisės aktai nenustatė pareigos atsakovei įrodyti, o ESO – patikrinti, kad prašyme sudaryti ketinimų protokolą nurodytas žemės sklypas bus pakankamas planuojamai saulės elektrinei plėtoti.
23.3. Pasirašant ketinimų protokolą galiojusi EEĮ 22 straipsnio 9 dalis neįtvirtino reikalavimų žemės sklypų dydžiui. Toks reikalavimas buvo įtvirtintas tik EEĮ pakeitimo įstatymu, kuris įsigaliojo 2022 m. liepos 8 d. EEĮ pakeitimo įstatymu EEĮ 22 straipsnis buvo papildytas 12 punktu, įtvirtinančiu pareigą gamintojui pateikti dokumentus, pagrindžiančius, kad žemės sklypo plotas yra pakankamas siekiamos įrengtosios galios ir (ar) kitų techninių parametrų ir technologijos elektrinei plėtoti. Vis dėlto EEĮ pakeitimo įstatymas negali būti taikomas ketinimų protokolo sudarymui, nes teisės aktai neturi grįžtamosios galios (lot. lex retro non agit).
23.4. Ieškovės teiginys, kad reikalavimas tikrinti ketinimų protokoluose nurodytų žemės sklypų plotą visada galiojo, prieštarauja teisinės valstybės principui. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad negalima iš asmens reikalauti laikytis taisyklių, kurių jo veiklos metu nebuvo ir todėl jis negalėjo žinoti būsimų reikalavimų (Konstitucinio Teismo 1994 m. kovo 16 d. nutarimas; 2001 m. lapkričio 29 d. nutarimas). Ketinimų protokolo pasirašymo metu (2022 m. balandžio 20 d.) galiojęs teisinis reguliavimas (Aprašas Nr. O3E-289 bei EEĮ) neįtvirtino reikalavimo gamintojui įrodyti, o operatoriui – tikrinti žemės sklypo ploto pakankamumo ketinamam vykdyti elektrinės projektui. Todėl ketinimų protokolo pasirašymo metu atsakovė negalėjo numanyti, kad teisinis reguliavimas pasikeis, ir neturėjo pagrindo tikėtis, kad jai bus taikomas vėlesnis teisinis reguliavimas.
23.5. Aprašo Nr. O3E-289 4 priedo ketinimų protokolo 2.1 punkte nurodytas reikalavimas įvardyti žemės sklypą, kuriame planuojama statyti elektros gamybos įrenginius, neįtvirtina imperatyvios pareigos patvirtinti, kad žemės sklypo plotas bus tinkamas konkrečiam elektros gamybos įrenginiui pastatyti. Šiame punkte įtvirtinta, kad reikia nurodyti vietovę, kurioje gamintojas planuoja statyti elektros gamybos įrenginius, bet nenurodyta, kad būtina įvardyti konkretų tokios vietovės sklypą, jo plotą ar juo labiau kad sklypo plotas bus pakankamas elektros gamybos įrenginiui pastatyti. Aprašo Nr. O3E-289 4 priedo 3.5 punktas reikalavo pateikti savivaldybės, kurioje numatoma statyti ir įrengti elektrinę, patvirtinimą, kad ketinimų protokolo 2.1 punkte nurodytos galios ir tipo elektrinės statyba pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus yra galima. Teisės aktuose nebuvo įtvirtinta savivaldybių pareiga tikrinti žemės sklypų ploto tinkamumo elektros energijos gamybos įrenginių statybai. Be to, žemės sklypų, kuriuose ketinama statyti elektros gamybos įrenginius, plotas nebuvo esminė ketinimų protokolo sąlyga. EEĮ 22 straipsnio 9 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gegužės 16 d.) nenustatyti reikalavimai gamintojams nurodyti elektros energijos tinklų operatoriams žemės sklypų plotą.
23.6. Teismai pagrįstai nusprendė, kad reikalavimas pateikti prašymą išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus per vieną mėnesį nuo ketinimų protokolo pasirašymo dienos nėra imperatyvus. Aprašo Nr. O3E-289 37.2 punktas ir EEĮ 22 straipsnio 9 dalies 3 punktas, nustatantys, kad prašymas išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus paduodamas per vieną mėnesį nuo ketinimų protokolo pasirašymo dienos, yra dispozityvūs. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad, per vieną mėnesį nuo ketinimų protokolo pasirašymo dienos nesikreipus į Tarybą su prašymu išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, ketinimų protokolas turėtų nustoti galioti. Ketinimų protokolo 2.1 punktu atsakovė įsipareigojo per 36 mėnesius pastatyti 14 999 kW įrengtosios galios saulės elektrinę ir prijungti ją prie ESO elektros tinklų. Vos 11 dienų termino pateikti prašymą Tarybai praleidimas yra mažareikšmis, atsižvelgiant į 36 mėnesių terminą projektui išplėtoti, ir neturėtų lemti projekto sužlugdymo.
23.7. EEĮ 22 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 9 dalies 2 punkte nurodytas terminas pratęsiamas dėl šioje dalyje nurodytų priežasčių, tačiau laikotarpis, kuriam pratęsiamas nurodytas terminas, neturi viršyti leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo termino. Taigi, EEĮ 22 straipsnio 10 dalis leidžia pratęsti terminą, per kurį gamintojas įsipareigoja pastatyti elektrinę ir gauti leidimą elektros energijai gaminti, tačiau atskirai nereglamentuoja prašymo pateikimo terminui pratęsti tvarkos. Tai leidžia EEĮ reikalavimus, nustatančius terminą prašymui dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus pateikti, laikyti dispozityviais ta apimtimi, kiek tai nepažeidžia ketinimų protokole įtvirtinto bendro gamintojo elektros įrenginių prijungimo prie energijos tinklų operatoriaus valdomų elektros tinklų termino. Be to, Taryba raštu išaiškino, jog tiek EEĮ 22 straipsnio 9 dalies 3 punktas, tiek Aprašo Nr. O3E-289 37.2 punktas yra dispozityvios nuostatos.
23.8. Ketinimų protokolui turi būti taikomas favor contractus principas. Atsakovės ketinimų protokolas sudarytas 36 mėnesiams, per kuriuos atsakovė privalo pastatyti elektrinę ir gauti leidimą gaminti elektros energiją. Ketinimų protokolas įpareigojo atsakovę gauti ne tik leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, bet ir leidimą gaminti elektros energiją. Atsižvelgiant į favor contractus principą, vieno mėnesio termino nuo ketinimų protokolo pasirašymo kreiptis dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus praleidimas nelemia ketinimų protokolo negaliojimo. Įvertinus ketinimų protokolo esmę, juo prisiimamus gamintojo įsipareigojimus, nežymiai (vos 11 dienų) praleidus vieno mėnesio terminą pirmenybė turi būti teikiama ketinimų protokolo išsaugojimui.
23.9. Ieškovė neturi materialinio suinteresuotumo bylos baigtimi, o tai reiškia, kad ieškovės reikalavimas negali būti tenkinamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnio 1 dalis). Ieškovei palanki bylos baigtis neturėtų įtakos jos teisėms ir pareigoms. Prieš ieškovę pirmenybę sudaryti ketinimų protokolą turi UAB „Vėjo pašvaistė“, nes ji anksčiau už ieškovę pateikė tokį prašymą. Net jeigu ieškovė nuginčytų ketinimų protokolą, pirmoji eilėje sudaryti ketinimų protokolą dėl tų pačių pajėgumų būtų UAB „Vėjo pašvaistė“. Bylos baigtis nepakeistų ieškovės teisių ir (ar) pareigų, todėl ieškovė nelaikytina suinteresuotu asmeniu byloje. Tai paneigia ieškovės kasacinio skundo argumentą, kad, panaikinus ketinimų protokolą, ieškovė galėtų statyti savo planuojamą saulės elektrinę. Ieškovės turimos išankstinio prisijungimo sąlygos nebegalioja, todėl ESO su ja negalėtų sudaryti ketinimų protokolo. Be to, ieškovė neginčijo 2022 m. kovo 29 d. ESO sprendimo atsisakyti su ieškove sudaryti ketinimų protokolą, todėl ieškovės reikalavimas sudaryti ketinimų protokolą negali būti tenkinamas ir dėl šios priežasties. Ieškovė neginčijo ir atsakovei Tarybos išduoto leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, todėl net jei sprendimas ir būtų ieškovei palankus, atsakovė galėtų plėtoti savo elektrinės projektą.
24. Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
24.1. Ieškovė nepagrįstai sutapatina EEĮ 22 straipsnio 9 dalies 3 punktą (ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 31 d.) ir Aprašo Nr. O3E-289, kuris neteko galios 2022 m. birželio 4 d., 37.2 punktą. Šios nuostatos nėra tapačios. EEĮ 22 straipsnio 9 dalies 3 punkte nustatyta tik gamintojo pareiga per vieną mėnesį nuo ketinimų protokolo pasirašymo dienos Tarybai pateikti prašymą išduoti leidimą plėtrai. Aprašo Nr. O3E-289 37.2 punkte yra įtvirtintos galimos termino kreiptis į Tarybą dėl leidimo plėtrai praleidimo pasekmės – ketinimų protokolo negaliojimas. Apibrėžęs pasinaudojimo prievolių įvykdymo užtikrinimu atvejus, įstatymų leidėjas nustatė, kas laikytina reikšmingais ketinimų protokolu gamintojo prisiimtų įsipareigojimų pažeidimais. Tarp EEĮ nustatytų atvejų ieškovės minimas gamintojo įsipareigojimas per vieną mėnesį Tarybai pateikti prašymą išduoti leidimą plėtrai pažeidimas nebuvo nurodytas. Taigi tokių ketinimų protokolo negaliojimo sąlygų šiam ginčui galiojusių aktualių redakcijų metu įstatymai neįtvirtino. Tik nuo 2022 m. liepos 8 d. įsigaliojus EEĮ pakeitimams (22 straipsnio 92 dalis) buvo įtvirtinta, kad gamintojo įsipareigojimas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo ketinimų protokolo pasirašymo dienos Tarybai pateikti prašymą išduoti leidimą plėtrai, yra esminė sąlyga. Iki minėto pakeitimo sudarytiems ketinimų protokolams ESO neturėjo įstatymu reglamentuoto pagrindo, gamintojui praleidus terminą per vieną mėnesį kreiptis į Tarybą dėl leidimo plėtrai išdavimo, pripažinti ketinimų protokolą negaliojančiu.
24.2. Ieškovės nurodyti argumentai, kad Aprašu Nr. O3E-289 patvirtintoje ketinimų protokolo pasirašymo pavyzdinėje formoje buvo padaryta klaida, nes 2.3 punkto nuostata į šią formą turėjo būti įtraukta, yra tik prielaidomis pagrįstas teiginys. Aprašas Nr. O3E-289 ir jo priedai buvo suderinti su Taryba, o tai reiškia, kad Aprašas Nr. O3E-289 ir jo priedai buvo suderinti su Taryba tokie, kokie ir turėjo būti. Tai patvirtina ir Tarybos 2023 m. sausio 20 d. rašte Nr. R2-(E)-557 pateiktas Tarybos išaiškinimas, kad Aprašas Nr. O3E-289 buvo patvirtintas toks, kokį Tarybai pateikė jo rengėjas ESO.
24.3. ESO ir atsakovės UAB „GG LTU S10“ sudarytas ketinimų protokolas atitinka imperatyvų įstatymo reguliavimą. ESO ir atsakovė UAB „GG LTU S10“ ketinimų protokolo 5 punktu aiškiai nustatė pagrindus, kai ketinimų protokolas nustoja galioti. Todėl pareigos per vieną mėnesį nuo Ketinimų protokolo pasirašymo dienos pateikti Tarybai prašymą išduoti leidimą plėtrai neįvykdymas nustatytu terminu savaime nereiškė, kad ketinimų protokolas netenka galios. Tokia ketinimų protokolo negaliojimo nuostata nebuvo įtvirtinta įstatymuose, t. y. minėto įsipareigojimo pažeidimas nebuvo laikomas esminiu pažeidimu ir ketinimų protokolo negaliojimo pagrindu. ESO neturėjo pagrindo nutraukti ketinimų protokolo su atsakove, jai dėl leidimo plėtrai išdavimo į Tarybą kreipusis ne per vieną mėnesį, o per 42 dienas. Teismai priėjo prie pagrįstos išvados, kad aplinkybės, jog atsakovė kreipėsi į Tarybą dėl leidimo plėtrai išdavimo kiek praleidusi terminą, negali nulemti ketinimų protokolo negaliojimo.
24.4. Ieškovė neturi teisinio pagrindo ginčyti ketinimų protokolo vykdymo. Ketinimų protokolu prisiimtos teisės ir pareigos, jų tinkamas įgyvendinimas yra sutarties šalių reikalas. Net pripažįstant, kad atsakovės UAB „GG LTU S10“ praleistas vieno mėnesio terminas kreiptis į Tarybą dėl leidimo plėtrai išdavimo laikytinas esminiu ketinimų protokolo pažeidimu, tai nebūtų pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą įpareigoti sudaryti ketinimų protokolą su ESO pagal jos pateiktą prašymą. Tokiu atveju, kaip ir kitais tokiais atvejais, po ketinimų protokolų nutrūkimo atsiradusi laisva galia tinkle būtų rezervuojama sudarant naujus ketinimų protokolus, teisės aktų nustatyta galiojančia bendra tvarka gamintojams teikiant prašymus sudaryti ketinimų protokolus.
24.5. Nepagrįstas ieškovės argumentas, kad sudarant ketinimų protokolą buvo pažeistas CK 6.3 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas principas impossibilium nulla obligatio est. Ketinimų protokolas buvo sudarytas įstatymų nustatyta tvarka, laikantis teisės aktų reikalavimų. Pagal CK 6.3 straipsnio 4 dalį, prievolės dalyku negali būti tai, kas neįvykdoma. Vadovaujantis CK komentaru, ši nuostata aiškintina taip, kad turima omenyje tik visiškas, t. y. objektyvus, negalėjimas įvykdyti prievolės, kai niekas negali atlikti veiksmų. ESO neturi duomenų, kurie leistų spręsti, kad atsakovė UAB „GG LTU S10“ neketintų pastatyti ketinimų protokole nurodytos galios elektrinės, kuriai rezervuotas pralaidumas tinkle, ji realiai vykdo prisiimtus įsipareigojimus, teritoriją, kurioje stato saulės elektrinę, pakeitė teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. nekeisdama prijungimo taško.
24.6. Informacija apie pakankamą žemės plotą bei jį pagrindžiantys dokumentai, tokios informacijos faktinis patikrinimas nebuvo nurodyti tarp ketinimų protokolams sudaryti nustatytų reikalavimų (EEĮ 22 straipsnio 9 dalis, Aprašo Nr. O3E-289 19 punktas). Papildomų nenustatytų dokumentų kaip žemės sklypo plotų pagrindimo iš gamintojų reikalavimas bei gamintojų prašymų atitikties tokiems teisės aktuose neegzistavusiems reikalavimams vertinimas būtų neatitikę nei EEĮ, nei Aprašo Nr. O3E-289 nuostatų. Pagal galiojusius teisės aktus turėjo būti pateiktas tik savivaldybės, kurioje ketinama statyti ar įrengti elektrinę, administracijos patvirtinimas, kad planuojamos nurodytos galios ir tipo elektrinės įrengimas ar statyba pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus yra galimi. 2022 m. liepos 8 d. įsigaliojo nauja EEĮ redakcija ir tik nuo šios datos operatoriai gavo įgaliojimus prašyti gamintojų pateikti žemės plotą pagrindžiančius dokumentus ir juos vertinti. Įstatymų leidėjas aiškiai nustatė, kad minėta naujai atsiradusi EEĮ 22 straipsnio 9 dalies 12 punkto nuostata taikoma tik ketinimų protokolams, sudarytiems po šio įstatymo įsigaliojimo.
25. Trečiasis asmuo AB „LITGRID“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
25.1. Teismai nustatė, kad atsakovių su ESO sudaryti ketinimų protokolai yra vykdomi, todėl nėra pagrindo teigti, kad ketinimų protokolais prisiimtų įsipareigojimų nėra įmanoma įvykdyti.
25.2. EEĮ 22 straipsnio 9 dalies 9 punktas įpareigoja gamintojus kartu su prašymu sudaryti ketinimų protokolą teikti savivaldybių administracijų, kurių teritorijose atitinkami gamintojai planuoja statyti elektros energijos gamybos įrenginius, raštus, kuriais patvirtinama, jog planuojamos nurodytos galios ir tipo elektrinės įrengimas ar statyba pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus yra galima. Jokie kiti reikalavimai ketinimų protokolo sudarymui ginčui aktualioje įstatymo redakcijoje įtvirtinti nebuvo. ESO, būdama skirstomojo tinklo operatorė ir tam tikra apimtimi vykdydama viešąją funkciją, neturi teisės savo iniciatyva plėsti įstatymo taikymo srities ir reikalauti iš rinkos dalyvių daugiau, negu nustato teisės aktai. Priešingas operatorės elgesys būtų nesuderinamas su teisinės valstybės principu.
25.3. Leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus atsakovei buvo tinkamai išduotas ir šios bylos nagrinėjimo metu yra galiojantis. Taryba, įvertinusi galimą vėlavimą, nutarė išduoti atsakovei leidimą ir pažeidimų nenustatė. Ieškovė šio leidimo neginčijo, todėl, nenuginčijusi išduoto leidimo, inegali reikalauti ketinimų protokolo nutraukimo nurodytu pagrindu. Teismas pagrįstai vadovavosi favor contractus principu, nes daugiau kaip dvejus metus realiai plėtojamo projekto sužlugdymas, remiantis vien tik mažareikšmiu formaliu neatitikimu, būtų nesuderinamas ne tik su minėtu favor contractus principu, bet ir su viešuoju interesu.
26. Atsakovė UAB „Evecon“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti ieškovės kasacinio skundo reikalavimą panaikinti teismų procesinius sprendimus ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismui iš naujo. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
26.1. Nors ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad dėl UAB „Evecon“ ketinimų protokolo pripažinimo negaliojančiu yra sudaryta taikos sutartis, tačiau, nepaisydama to, reiškia reikalavimą panaikinti teismų procesinius sprendimus. Tokiu reikalavimu ieškovė pažeidžia 2024 m. kovo 6 d. šalių susitarimą, kuriuo šalys įsipareigojo užbaigti tarp jų kilusius teisminius ginčus. Jeigu kasacinis teismas nuspręstų tenkinti ieškovės reikalavimą, šis galėtų būti tenkinamas tik dėl atsakovei UAB „GG LTU S10“ pareikštų reikalavimų. Be to, kasaciniame skunde nėra pateikiama jokių argumentų dėl teismo sprendimo atmesti ieškinio reikalavimus UAB „Evecon“ nepagrįstumo ir pagrindo tokį teismo sprendimą naikinti.
26.2. Kasacinis skundas grindžiamas ydinga prielaida, kad elektrinės adreso nurodymas yra būtina ketinimų protokolo sąlyga. EEĮ redakcijos, galiojusios atitinkamo prašymo pateikimo ir UAB „Evecon“ protokolo sudarymo metu, 22 straipsnio 8, 9 dalyse elektrinės žemės sklypo vieta (adresas) apskritai nėra ketinimų protokolo prievolės dalykas, todėl ieškovės teiginiai dėl CK 6.3 straipsnio 4 dalies pažeidimo neturi pagrindo ir bylai nėra aktualūs.
26.3. Nuostata, kad gamintojas privalo pateikti operatoriui dokumentus, pagrindžiančius, jog žemės sklypo plotas pakankamas siekiamos įrengtosios galios ir (ar) kitų techninių parametrų ir technologijos elektrinei plėtoti (EEĮ 22 straipsnio 9 dalies 12 punktas), buvo įtvirtinta po ginčo ketinimų protokolų sudarymo dienos, t. y. nuo 2022 m. liepos 8 d. Ieškovė siekia įrodyti, kad įstatymas turėtų būti taikomas atgaline tvarka, tačiau tokia ieškovės pozicija yra nepagrįsta. Sudarant ginčo ketinimų protokolą teisės aktai nenustatė pareigos operatorei vertinti žemės sklypo ploto, nebuvo įtvirtintas draudimas perleisti išankstines prisijungimo sąlygas, todėl ieškovės argumentai dėl nurodytų aplinkybių reikšmės ginčo ketinimų protokolų sudarymo procese laikytini nepagrįstais.
26.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ketinimų protokolų pripažinimas negaliojančiais ieškovei nesukels teisinių pasekmių, t. y. neatlaisvins ieškovei reikalingos elektros energijos galios pralaidumų, o ginčyti sandorius kitų asmenų interesais ieškovė neturi teisės. Nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada nėra panaikinta apeliacinės instancijos teismo, o tai reiškia, kad ieškovė neturi materialinio teisinio suinteresuotumo reikšti ieškinio reikalavimus, kadangi jais niekaip nebūtų apgintos tariamai pažeistos ieškovės teisės (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Prašymai sudaryti ketinimų protokolus yra nagrinėjami pagal jų pateikimo chronologiją. Anksčiau už ieškovę maksimaliai tinklo galiai prašymą sudaryti ketinimų protokolą pateikė UAB „Vėjo pašvaistė“. Ieškovė, siekdama ginti savo teises, turėtų ginčyti UAB „Vėjo pašvaistė“ sudarytą ketinimų protokolą, tačiau dėl to paties akcininko, ieškovės ir UAB „Vėjo pašvaistė“ savininko, to nedaro. Didžiausia laisva generuoti į tinklą galia aptariamoje linijoje pateikiant prašymus buvo 60MW. Tai reiškia, kad ieškovė, kreipdamasi 1 min. vėliau nei tos pačios grupės įmonė „Vėjo pašvaistė“, kuri teikė prašymą sudaryti ketinimų protokolą dėl 60 MW galios elektrinės įrengimo, suprato arba privalėjo suprasti, kad jai pagal laisvos generuoti į tinklą galios resursus apskritai nelieka galimybės tokį ketinimų protokolą pasirašyti. Ieškovė tokiu atveju negalėjo turėti teisėto lūkesčio sudaryti ketinimų protokolą, todėl neturi ir materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti net ne UAB „Vėjo pašvaistė“ sudarytą ketinimų protokolą, bet anksčiau atsakovių sudarytus ketinimų protokolus. Kasacinis skundas negali būti tenkinamas ipso iure (dėl įstatymo).
27. Kitų atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnio nustatyta tvarka negauta.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl ieškovės teisės kasaciniu skundu ginčyti teismų procesinių sprendimų dalis nagrinėjamoje byloje
28. Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė prašė pripažinti negaliojančiais atsakovių sudarytus ketinimų protokolus ir įpareigoti atsakovę ESO sudaryti ketinimų protokolą su ieškove.
29. Pirmosios instancijos teismas, apskųstu sprendimu atmesdamas ieškovės ieškinį, konstatavo, kad ieškovė neįrodė ginčijamų ketinimų protokolų negaliojimo pagrindų egzistavimo, taip pat konstatavo, kad ketinimų protokolų pripažinimas negaliojančiais ieškovei jokių teisinių pasekmių nesukels, o ginčyti sandorius kitų asmenų interesais ji neturi teisės.
30. Apeliacinės instancijos teismas, apskųsta nutartimi palikdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, įvertinęs ieškovės apeliacinio skundo argumentus, susijusius su ginčijamų ketinimų protokolų negaliojimu, konstatavo, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo padaryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė nepagrįstai. Pažymėjęs, kad į esminius ieškovės apeliacinio skundo argumentus atsakyta, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nurodė, kad dėl kitų ieškovės apeliacinio skundo argumentų plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
31. Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovės ieškinys yra atmestas dviem savarankiškais pagrindais, t. y., pirma, kaip nepagrįstas pagal ginčui išspręsti taikytinas materialiosios teisės normas ir, antra, kaip pareikštas asmens, neturinčio materialinio teisinio suinteresuotumo bei reikalavimo teisės dėl ginčijamų ketinimų protokolų pripažinimo negaliojančiais. Nors apeliacinės instancijos teismas, pagal ieškovės apeliacinį skundą tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apskųstoje nutartyje detaliai pasisakė tik dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pirmuoju iš nurodytų ieškinio atmetimo pagrindų, o dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su antruoju iš jų, plačiau nepasisakė, juos įvertinęs kaip neesminius ir nelemiančius skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, pažymėtina, kad, apskųsta apeliacinės instancijos teismo nutartimi palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, byloje yra susiklosčiusi teisinė situacija, jog priimtais įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais yra, be kita ko, konstatuota, kad šioje byloje ieškinys pareikštas asmens, neturinčio materialinio teisinio suinteresuotumo dėl ginčijamų ketinimų protokolų pripažinimo negaliojančiais.
32. Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad jos ieškinyje pareikštas reikalavimas pripažinti negaliojančiu atsakovių ESO ir UAB „Evecon“ sudarytą ketinimų protokolą yra neaktualus, nes dėl jo yra sudaryta taikos sutartis.
33. Ieškovės kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: teismai pažeidė CK 6.3 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą bendrąjį principą impossibilium nulla obligatio est (susitarus dėl to, kas neįmanoma, prievolė negalioja), nes, ieškovės teigimu, 2022 m. balandžio 20 d. ketinimų protokolo tarp atsakovių ESO ir UAB „GG LTU S10“ sudarymo metu jame buvo nurodytas žemės sklypas, kuriame fiziškai neįmanoma statyti nurodyto galingumo saulės elektrinės; esant nustatytai aplinkybei, kad atsakovė UAB „GG LTU S10“ per vieną mėnesį nuo ketinimų protokolo pasirašymo į Tarybą nesikreipė, teismai netinkamai aiškino ir taikė Aprašo Nr. O3E-289 37.2 punktą bei EEĮ 22 straipsnio 9 dalies 3 punktą, padarė netinkamas išvadas, laikydami šias teisės normas ne imperatyviomis teisės normomis.
34. CPK 353 straipsnyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai; apie ketinimą peržengti kasacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims.
35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad toks bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų (ir kartu kasacinio proceso paskirties) apibrėžimas įstatyme reiškia, jog kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, be to, tik tokius klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-916/2019, 36 punktas). Kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasatoriaus kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai, taip pat atsiliepime į kasacinį skundą nurodyti teisiniai argumentai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjI0LTgyMy8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-224-823/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-224-823/2022">e3K-3-224-823/2022</a> 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinio teismo teisėjų atrankos kolegijos padarytas kasacinio skundo apibendrintas vertinimas (kaip atitinkančio įstatymo reikalavimus) ne visada reiškia, kad kiekvienas skundo argumentas ar jų grupė atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus – suformuluoja kasacinio nagrinėjimo dalyką. Detalų skundo argumentų vertinimą atlieka bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzMvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-373/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-373/2013">3K-3-373/2013</a>). Kasacijos objektas yra ta apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo (sprendimo ar nutarties) dalis, dėl kurios kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNjMtNDAzLzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-63-403/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-63-403/2023">e3K-3-63-403/2023</a>, 32 punktas).
36. Atsižvelgdama į ieškovės kasaciniame skunde nurodytas aplinkybes ir motyvuotus kasacijos pagrindus, kuriais ieškovė aiškiai ir konkrečiai apibrėžė bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas, teisėjų kolegija padaro išvadas, kad ieškovė kasaciniu skundu: neskundžia teismų procesinių sprendimų dalių, kuriomis atmestas jos reikalavimas pripažinti negaliojančiu atsakovių ESO ir UAB „Evecon“ sudarytą ketinimų protokolą; ginčija teismų procesinių sprendimų dalis, kuriomis teismų konstatuota, kad ieškovė neįrodė atsakovių ESO ir UAB „GG LTU S10“ sudaryto ketinimų protokolo negaliojimo pagrindų egzistavimo; nekvestionuoja teismų procesinių sprendimų dalių, kuriomis teismų konstatuota, kad ieškovė neturi materialinio teisinio suinteresuotumo dėl atsakovių ESO ir UAB „GG LTU S10“ sudaryto ketinimų protokolo pripažinimo negaliojančiu. Padariusi nurodytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad: pirma, peržiūrėjimo kasacine tvarka pagal ieškovės kasacinį skundą objektu galėtų būti apskųstų teismų procesinių sprendimų dalys, kuriomis teismų konstatuota, kad ieškovė neįrodė atsakovių ESO ir UAB „GG LTU S10“ sudaryto ketinimų protokolo negaliojimo pagrindų egzistavimo; antra, kitos dvi iš nurodytųjų teismų procesinių sprendimų dalys, nenustačius pagrindo dėl jų peržengti ieškovės kasacinio skundo ribų, nėra peržiūrėjimo kasacine tvarka pagal ieškovės kasacinį skundą objektas (CPK 353 straipsnis).
37.
38. Atsakovė UAB „Evecon“ atsiliepime į kasacinį skundą, be kita ko, teigia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ketinimų protokolų pripažinimas negaliojančiais ieškovei nesukels teisinių pasekmių, t. y. neatlaisvins ieškovei reikalingos elektros energijos galios pralaidumų, o ginčyti sandorius kitų asmenų interesais ieškovė neturi teisės. Nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada nėra panaikinta apeliacinės instancijos teismo, o tai reiškia, kad ieškovė neturi materialinio teisinio suinteresuotumo reikšti ieškinio reikalavimus, kadangi jais niekaip nebūtų apgintos tariamai pažeistos ieškovės teisės (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Atsakovės teigimu, kasacinis skundas negali būti tenkinamas ipso iure.
39. Teisėjų kolegija šiuos atsakovių atsiliepimų į ieškovės kasacinį skundą argumentus pripažįsta teisiškai reikšmingais ir sprendžia dėl ieškovės teisės kasacine tvarka kvestionuoti tik apskųstų teismų procesinių sprendimų dalis, kuriomis teismų konstatuota, kad ieškovė neįrodė atsakovių ESO ir UAB „GG LTU S10“ sudaryto ketinimų protokolo negaliojimo pagrindų egzistavimo, kai kitomis tų pačių teismų procesinių sprendimų dalimis yra konstatuotas ieškovės neturėjimas materialinio teisinio suinteresuotumo dėl atsakovių ESO ir UAB „GG LTU S10“ sudaryto ketinimų protokolo pripažinimo negaliojančiu ir pastarosios teismų procesinių sprendimų dalys nėra peržiūrėjimo kasacine tvarka pagal ieškovės kasacinį skundą objektas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės ieškinio reikalavimai atsakovėms UAB „GG LTU S10“ ir ESO teismų procesiniais sprendimais yra atmesti dviem savarankiškais teisiniais pagrindais, kurių kiekvienas atskirai vertintinas kaip pagrindžiantis ieškovės teisės į ieškinio reikalavimų šioms atsakovėms patenkinimą nebuvimą.
40. CPK 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas – asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Kreiptis į teismą dėl kitų asmenų teisių gynimo galima tik įstatymų nustatytais atvejais (CPK 5 straipsnio 3 dalis).
41. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį, teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Joje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy00MDQvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-404/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-404/2011">3K-7-404/2011</a>; 2019 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTczLTcwMS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-173-701/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-173-701/2019">e3K-3-173-701/2019</a> 23 punktą). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODUvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-485/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-485/2008">3K-3-485/2008</a>; 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjU5LTk2OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-259-969/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-259-969/2019">e3K-3-259-969/2019</a> 41 punktą). Kreipimasis į teismą nėra savitikslis, tokiu kreipimusi yra siekiama apginti galimai pažeistas teises. Dėl to bylą pagal asmens reikalavimą (prašymą) nagrinėjantis teismas nustato to besikreipusio į teismą asmens suinteresuotumo egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzI2LTcwMS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-326-701/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-326-701/2021">e3K-3-326-701/2021</a>, 29 punktas).
42. Kasacinio teismo konstatuota, kad, pagal CPK 2, 5 straipsnius, teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, kad jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjEvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-361/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-361/2006">3K-3-361/2006</a>; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-365/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-365/2009">3K-3-365/2009</a>). Kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), išskyrus įstatymuose aiškiai nustatytus atvejus. Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTMvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-453/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-453/2013">3K-3-453/2013</a>; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzI2LTcwMS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-326-701/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-326-701/2021">e3K-3-326-701/2021</a>, 30 punktas).
43. Pagal CPK 342 straipsnį, kasacinį skundą gali paduoti byloje dalyvaujantys asmenys. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog kasacinį skundą paduodantis asmuo turi būti teisiškai suinteresuotas, kad būtų pakeistas ar panaikintas skundžiamas teismo sprendimas. Tai reiškia, kad kasacinį skundą gali paduoti tas dalyvaujantis byloje asmuo, kuriam skundžiamas teismo sprendimas yra nepalankus – varžo jo teises ar nustato papildomas pareigas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTctMzc4LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-17-378/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-17-378/2020">e3K-3-17-378/2020</a> 33 punktą; 2023 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-378/2023 65 punktą).
44. Nagrinėjamu atveju ieškovė kasaciniu skundu skundžia tik teismų procesinių sprendimų dalis, kuriomis teismų konstatuota, kad ieškovė neįrodė atsakovių ESO ir UAB „GG LTU S10“ sudaryto ketinimų protokolo negaliojimo pagrindų egzistavimo. Tačiau kitomis tų pačių teismų procesinių sprendimų dalimis, kurių ieškovė kasaciniu skundu neskundžia, yra konstatuotas ieškovės neturėjimas materialinio teisinio suinteresuotumo dėl atsakovių ESO ir UAB „GG LTU S10“ sudaryto ketinimų protokolo pripažinimo negaliojančiu ir pastarosios teismų procesinių sprendimų dalys nėra peržiūrėjimo kasacine tvarka pagal ieškovės kasacinį skundą objektas. Pastarosioms teismų procesinių sprendimų dalimis esant ieškovės skundu nekvestionuojamoms ir galiojančiomis, teisėjų kolegija vertina, kad nėra pagrindo pripažinti, jog teismų procesinių sprendimų dalys, kuriomis teismų konstatuota, kad ieškovė neįrodė atsakovių ESO ir UAB „GG LTU S10“ sudaryto ketinimų protokolo negaliojimo pagrindų egzistavimo, yra nepalankios ieškovei, suvaržo jos teises ar nustato papildomas pareigas. Kasaciniu skundu ieškovės skundžiamos teismų procesinių sprendimų dalys vertintinos kaip neutralios ieškovei, nes, ieškovei neturint materialinio teisinio suinteresuotumo dėl atsakovių ESO ir UAB „GG LTU S10“ sudaryto ketinimų protokolo pripažinimo negaliojančiu, šio ketinimų protokolo (ne)pripažinimo negaliojančiu atveju ieškovei nekyla materialiojo teisinio pobūdžio pasekmių, t. y. nemodifikuojamos (nesukuriamos, nepanaikinamos, nepakeičiamos) jos subjektinės teisės ar pareigos. Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, jog ieškovė, nors ir būdama kasacinį procesą galintis inicijuoti subjektas (CPK 342 straipsnis), nagrinėjamoje byloje neturi teisės kasaciniu skundu ginčyti teismų procesinių sprendimų dalių, kuriomis teismų konstatuota, kad ieškovė neįrodė atsakovių ESO ir UAB „GG LTU S10“ sudaryto ketinimų protokolo negaliojimo pagrindų egzistavimo (CPK 5 straipsnis).
45. Padarius išvadą, jog ieškovė nagrinėjamoje byloje neturi teisės kasaciniu skundu ginčyti teismų procesinių sprendimų dalių, kuriomis teismų konstatuota, kad ji neįrodė atsakovių ESO ir UAB „GG LTU S10“ sudaryto ketinimų protokolo negaliojimo pagrindų, konstatuotina, jog nurodytos apskųstų teismų procesinių sprendimų dalys negali būti ir nėra peržiūrėjimo kasacine tvarka pagal ieškovės kasacinį skundą objektas.
46. Išimtiniais atvejais teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Tokių aplinkybių, teikiančių pagrindą išeiti už kasacinio skundo ribų, teisėjų kolegija nenustatė. Dėl to teismų procesinių sprendimų dalių, kuriomis teismų konstatuota, kad ieškovė neįrodė atsakovių ESO ir UAB „GG LTU S10“ sudaryto ketinimų protokolo negaliojimo pagrindų, teisėtumas, joms nesant kasacinio peržiūrėjimo objektu, kasacine tvarka neperžiūrimas.
47. Pagal CPK 350 straipsnio 2 dalies 5 punktą, kasacinį skundą atsisakoma priimti, jeigu jis paduotas asmens, neturinčio teisės inicijuoti kasacinį procesą. CPK 356 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme metu nustačius, jog yra CPK 350 straipsnio 2 dalyje (išskyrus 3 punktą) nustatyti pagrindai atsisakyti priimti kasacinį skundą, kasacinis procesas nutraukiamas.
48. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad ieškovės kasacinį skundą turėjo būti atsisakoma priimti CPK 350 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, nes jis pateiktas asmens, kuris nagrinėjamoje byloje neturi teisės kasaciniu skundu ginčyti teismų procesinių sprendimų dalių, kuriomis teismų konstatuota, kad ieškovė neįrodė atsakovių ESO ir UAB „GG LTU S10“ sudaryto ketinimų protokolo negaliojimo pagrindų egzistavimo. Šiai aplinkybei paaiškėjus po to, kai kasacinis skundas buvo priimtas, konstatuotina, kad priimti ieškovės kasacinį skundą nebuvo teisinio pagrindo. Nesant galimybės nurodytų teismų procesinių sprendimų dalių peržiūrėti kasacine tvarka, kasacinė byla Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nenagrinėtina. Kadangi ieškovės pateiktą kasacinį skundą dalį turėjo būti atsisakoma priimti, tačiau jis vis dėlto buvo priimtas, kasacinis procesas, vadovaujantis CPK 356 straipsnio 6 dalimi, nebegali būti tęsiamas ir yra nutrauktinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
49. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
50. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
51. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bylos ar jos dalies nutraukimas vertinamas kaip bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Tokiu atveju, sprendžiant dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, taikytinos CPK 93 straipsnio 4 dalies, 94 straipsnio 1 dalies bei 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. turi būti atsižvelgiama tiek į šalių procesinio elgesio tinkamumą bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tiek ir į bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02NDctMjQ4LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-647-248/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-647-248/2015">3K-3-647-248/2015</a>; 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMjEyLTQ2OS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-212-469/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-212-469/2021">e3K-7-212-469/2021</a>, 53 punktas).
52. Pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 10 punktą, tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės ne dėl ieškovo kaltės, sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad, po kasacinio skundo priėmimo išaiškėjus teisiniam pagrindui skundą atsisakyti priimti ir dėl to teismui nusprendus kasacinį procesą nutraukti, kasacinis procesas baigiamas ne dėl šalių (ieškovo ar atsakovų) kaltės nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 65 punktas).
53. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas; 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMjEyLTQ2OS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-212-469/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-212-469/2021">e3K-7-212-469/2021</a>, 54 punktas).
54. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad turėjo būti atsisakoma priimti ieškovės kasacinį skundą CPK 350 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, ieškovei grąžintinas 493,50 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už paduotą kasacinį skundą (CPK 87 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
55. Nagrinėjamoje byloje išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, buvo patirtos dėl ieškovės inicijuoto kasacinio proceso, kuris, kaip nustatyta, buvo pradėtas ieškovei neturint teisės kasaciniu skundu ginčyti teismų procesinių sprendimų dalių, kuriomis teismų konstatuota, kad ieškovė neįrodė atsakovių ESO ir UAB „GG LTU S10“ sudaryto ketinimų protokolo negaliojimo pagrindų, todėl konstatuotina, kad tokios išlaidos byloje patirtos dėl ieškovės veiksmų ir ieškovei kyla pareiga jas atlyginti, o jos pačios patirtos tokio pobūdžio išlaidos jai neatlygintinos.
56. Atsakovė UAB „GG LTU S10“ prašo priteisti iš ieškovės 3998,57 Eur išlaidų, patirtų advokatų teisinei pagalbai apmokėti, atlyginimą, prie prašymo priteisti nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pridėjo atliktų darbų išklotinę, PVM sąskaitą faktūrą ir jos apmokėjimą patvirtinantį banko sąskaitos išrašą. Šios atsakovės prašomas priteisti išlaidų, patirtų advokatų teisinei pagalbai apmokėti, atlyginimo dydis viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 7, 8.14 punktuose nustatytą už šias advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojamą priteisti maksimalaus užmokesčio dydį, todėl atsakovei UAB „GG LTU S10“ iš ieškovės priteistinas pagal nurodytas teisės normas nustatytas 3673,70 Eur dydžio šių išlaidų atlyginimas (CPK 98 straipsnis).
57. Kasaciniame teisme nepatirta išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 356 straipsnio 6 dalimi, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Nutraukti kasacinį procesą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 9 d. nutarties dalies, kuria konstatuota, kad ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Kyla saulė“ neįrodė atsakovių akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ir uždarosios akcinės bendrovės „GG LTU S10“ sudaryto ketinimų protokolo Nr. 22-17078 negaliojimo pagrindų egzistavimo.
Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kyla saulė“ (j. a. k. 305999191) 2024 m. gegužės 9 d. mokėjimo nurodymu Nr. 12 akcinėje bendrovėje „Swedbank“ už kasacinį skundą sumokėtą 493,50 Eur (keturių šimtų devyniasdešimt trijų Eur 50 ct) žyminį mokestį ir išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šia nutartimi.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „GG LTU S10“ (j. a. k. 304095721) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kyla saulė“ (j. a. k. 305999191) 3673,70 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt tris Eur 70 ct) išlaidų advokatų pagalbai apmokėti atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Antanas Simniškis
Egidija Tamošiūnienė
