Dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarties peržiūrėjimo

Nr. DOK-6400 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00665-2020-2

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. gruodžio 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Andžej Maciejevski,

susipažinusi su 2021 m. gruodžio 16 d. paduotu ieškovo K. A. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartimi paliko nepakeistą Tauragės apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. sprendimą, kuriuo ieškinys dėl atšaukimo iš uždarosios akcinės bendrovės vadovo pareigų pripažinimo neteisėtu ir grąžinimo į pareigas, negautų pajamų, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

Kasaciniu skundu ieškovas K. A. prašo panaikinti nurodytus teismų sprendimą ir nutartį, ir priimti naują sprendimą, kuriuo tenkinti ieškinį.

Kasacinis skundas grindžiamas pagrindais, remiantis CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktu – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat remiantis CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktu – skundžiamuose teismų sprendime ir nutartyje nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovo K. A. kasaciniame skunde išdėstyti esminiai argumentai:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neįvertino ieškovo įrodinėjamų atsakovės UAB,,Šilalės šilumos tinklai“, kurios steigėja yra Šilalės rajono savivaldybė, viešojo intereso požymius ir paskyrimo į tokios bendrovės vadovaujančias pareigas specifiką. UAB,,Šilalės šilumos tinklai” vykdomos veiklos tikslas ir efektyvumas yra viešasis interesas, užtikrinant nenutrūkstamą centralizuotą šilumos bei kitų paslaugų teikimą gyventojams ir viešiesiems bei privatiems juridiniams asmenims, todėl ir tokios įmonės vadovo paskyrimas ir atleidimas taip pat yra viešasis interesas. Teismai nepasisakė dėl konkurso ir viešojo intereso reikšmės skiriant vadovą į savivaldybės valdomą uždarąją akcinę bendrovę, o rėmėsi vadovo absoliutaus atšaukimo instituto taisykle, kaip tai nustatyta Akcinių bendrovių įstatyme. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų, kad sprendžiant dėl konkretaus juridinio asmens vadovo atleidimo iš darbo pagrindų, būtina įvertinti to juridinio asmens teisinį statusą sudarančių ypatumų visumą, bendrųjų ir specialiųjų teisės aktų nuostatas, susijusias su šio klausimo reglamentavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-326/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-326/2010">3K-3-326/2010</a> ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taip pat turėtų būti vertinama, ar savivaldybės įsteigtos uždarosios akcinės bendrovės veikloje egzistuoja toks viešasis interesas, kuris lemtų vadovo atšaukimo ribojimus ir vadovo atšaukimo klausimo sprendimą kitaip nei kitų privačių bendrovių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjktMjQ4LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-169-248/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-169-248/2021">3K-3-169-248/2021</a>, 37 punktas).

2. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Šilalės rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančių UAB,,Šilalės šilumos tinklai” akcijų suteikiamas turtines ir neturtines teises įgyvendinanti institucija yra būtent Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktorius ir, kad tokie įgaliojimai buvo perduoti ir suteikti Šilalės rajono savivaldybės tarybos sprendimo pagrindu. Vadovaujantis Juridinių asmenų registro UAB,,Šilalės šilumos tinklai“ išplėstinio išrašo 6.2 punktu, akcininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija yra nurodoma Šilalės rajono savivaldybės taryba. Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktorius įsakymu atšaukti ieškovą iš pareigų viršijo įgaliojimus, kadangi tokie įgaliojimai Šilalės rajono savivaldybės tarybos sprendimu jam nebuvo perduoti.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti, ar kad teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Gražina Davidonienė