Dėl tikslingumo projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas“

Nr. DOK-6397 (S)

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02126-2019-6

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. gruodžio 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Andžej Maciejevski,

susipažinusi su 2021 m. gruodžio 16 d. paduotu trečiojo asmens V. R. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 24 d. sprendimą, kuriuo ieškinys dėl Nacionalinės žemės tarnybos įsakymo ir sprendimo panaikinimo ir žemės sklypų teisinės registracijos Nekilnojamojo turto registre panaikinimo atmestas.

Kasaciniu skundu trečiasis asmuo V. R. prašo panaikinti nurodytus teismų sprendimą ir nutartį, ir priimti naują sprendimą, kuriuo tenkinti ieškinį.

Kasacinis skundas grindžiamas pagrindais, remiantis CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktu – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Trečiojo asmens V. R. kasaciniame skunde išdėstyti esminiai argumentai:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai sprendimu ir nutartimi pažeidė ieškovės ir jos sutuoktinio trečiojo asmens nuosavybės teises, įskaitant teisę naudoti žemės sklypą ir juo disponuoti pagal nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką, tiek naudoti ir disponuoti bendrosios nuosavybės teisės objektu bendraturčių sutarimu arba teismo sprendimu. Šioje byloje ieškovė ir trečiasis asmuo nurodė, kad nesutinka su įvykdytu padalijimu ne tik dėl to, kad jis buvo įvykdytas be jų valios ir žinios, bet ir dėl to, kad padalijimas neatitinka 2007 m. spalio 25 d. pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytos žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Apeliacinės instancijos teismo nutarties išvados negali paneigti Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 66 punkto nuostatos, kad,,parengtam projektui turi raštiškai pritarti projekto iniciatorius (-iai), žemės sklypo (-ų) savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai). Tuo atveju, kai nėra visų šių asmenų raštiškų pritarimų, projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas“.

2. Pagal Žemės įstatymo 30 straipsnio 3 dalį, žemės sklypai sujungiami, padalijami, atidalijami ar atliekamas jų perdalijimas sudarant notariškai tvirtinamą sutartį, išskyrus atvejus, kai pertvarkomas vienam asmeniui priklausantis žemės sklypas (sklypai), laikantis Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų reikalavimų ir apribojimų. Paminėta Žemės įstatymo nuostata turėtų būti aiškinama ir taikoma sistemiškai su CK 4.47 straipsniu, reglamentuojančiu nuosavybės teisės įgijimo pagrindus, 4.75 straipsniu, reglamentuojančiu bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą, ir 4.80 straipsniu, reglamentuojančiu atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės. Žemės sklypas galėjo būti padalytas ir suformuotas atskirais žemės sklypais tik po to, kai žemės sklypo bendraturčiai dėl sklypo padalijimo sudarys atitinkamą notariškai tvirtinamą sutartį, tačiau tokia sutartis nesudaryta. Todėl atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba, ginčijamais įsakymu ir sprendimu suformuodama atskirus žemės sklypus bei nustatydama jų kadastro duomenis, ir atsakovė VĮ Registrų centras, įregistruodama Nekilnojamojo turto kadastre ir registre atskirus žemės sklypus bei nuosavybės teises į juos, pažeidė Žemės įstatymo 30 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Be to, už kasacinį skundą nesumokėtas 125 Eur žyminis mokestis ir nepridėti sumokėjimą patvirtinantys įrodymai. Pagal CPK 80 straipsnio 4 dalį už kasacinį skundą mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, kaip ir už ieškinį. Nurodyto dydžio žyminis mokestis sumokėtas už ieškinį šioje byloje.

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Gražina Davidonienė