Nr. DOK-4823
Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01153-2023-3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2023 m. lapkričio 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko,
susipažinusi su 2023 m. lapkričio 6 d. pateiktu ieškovo V. Š. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. spalio 25 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. spalio 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovams akcinei bendrovei „ORLEN Lietuva“, uždarajai akcinei bendrovei „Orlen Apsauga“, uždarajai akcinei bendrovei „ORLEN Service Lietuva, dalyvaujant tretiesiems asmenims N. G., G. E. ir T. T., dėl juridinio asmens sprendimų pripažinimo negaliojančiais, neteisėto atleidimo iš darbo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Pagal kasacinio skundo turinį jis paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Nr. DOK-4823
Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01153-2023-3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2023 m. lapkričio 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko,
susipažinusi su 2023 m. lapkričio 6 d. pateiktu ieškovo V. Š. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. spalio 25 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. spalio 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovams akcinei bendrovei „ORLEN Lietuva“, uždarajai akcinei bendrovei „Orlen Apsauga“, uždarajai akcinei bendrovei „ORLEN Service Lietuva, dalyvaujant tretiesiems asmenims N. G., G. E. ir T. T., dėl juridinio asmens sprendimų pripažinimo negaliojančiais, neteisėto atleidimo iš darbo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Pagal kasacinio skundo turinį jis paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Ieškovas kasaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai jo patikslintą ieškinį paliko nenagrinėtą, nes pradinio ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimai yra susiję, todėl turėtų būti nagrinėjami vienoje byloje (CPK 43 straipsnio 1 dalis). Ieškovas patikslintame ieškinyje nekeitė nei ieškinio dalyko, nei jo pagrindo, o padidino ieškinio reikalavimus (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Ieškovo nuomone, teismas turėjo taikyti CPK 24 straipsnio 1 dalį, pagal kurią visi tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių nors vienas yra priskirtas teismui, turi būti nagrinėjami teisme, nežiūrint į tai, kad vienam ar kitam reikalavimui įstatyme gali būti numatyta išankstinio ginčų sprendimo tvarka (pvz. Darbo ginčų komisijoje). Teismas pažeidė CPK 24 straipsnio 2 dalį, pagal kurią jeigu iškyla abejonių ar galiojančių įstatymų kolizija dėl konkretaus ginčo priskyrimo teismui ar kitai institucijai, ginčas turi būti nagrinėjamas teisme. Ieškovo nuomone, teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, formuojamos šiuo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-248/2020).
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai dėl proceso teisės normų taikymo nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, t. y. kad egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.
Atrankos kolegija konstatuoja, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atrankos kolegija atkreipia dėmesį, kad su kasaciniu skundu nepateikta ieškovo su advokatu pasirašyta atstovavimo sutartis (CPK 57 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju konstatavus kasacinio skundo neatitikimą CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimams, terminas atstovavimo sutarčiai pateikti ieškovui nenustatytinas.
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Gražina Davidonienė
Algirdas Taminskas