Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių tėvystės nuginčijimo pagrindus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.150 straipsnio 1 dalis), taip pat kreipimosi į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo ieškinio senaties terminą (CK 3.152 straipsnio 1 dalis), aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-252-378/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16089-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.2;

2.3.3.5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Tamošiūnienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui A. K. (A. K.) dėl tėvystės nuginčijimo

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių tėvystės nuginčijimo pagrindus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.150 straipsnio 1 dalis), taip pat kreipimosi į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo ieškinio senaties terminą (CK 3.152 straipsnio 1 dalis), aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovė 2021 m. birželio 4 d. teismui pateiktu ieškiniu prašė teismo nustatyti, kad atsakovas nėra ieškovės tėvas, ir pripažinti negaliojančiais Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašo Nr. 2896 grafoje „Duomenys apie tėvą“ įrašytus duomenis, kad ieškovės tėvas yra atsakovas A. K.

3. Ieškovė nurodė, kad jos tėvai A. K. ir R. K. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, ši Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2003 m. gruodžio 24 d. sprendimu buvo nutraukta, patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje ieškovės, gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina, iš atsakovo priteistas išlaikymas ieškovei, nustatyta atsakovo su ieškove bendravimo tvarka. Ieškovės teigimu, nors atsakovas yra ieškovės biologinis tėvas, tačiau su atsakovu ji nuo 2011 metų nepalaiko jokių ryšių, nebendrauja, nematė jo daugiau kaip dešimt metų, atsakovas neteikė ieškovei išlaikymo, nesirūpino jos poreikiais, buitimi, nesveikino su gimtadieniais, nedalyvavo ieškovės gyvenime ir neįgyvendino tėvo teisių ir pareigų. Ieškovė nuo 2008 metų kartu su motina gyvena Italijos Respublikoje. Ieškovės motina (duomenys neskelbtini) Italijoje sudarė santuoką su (duomenys neskelbtini), jų santuoka buvo įtraukta į apskaitą (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną su atsakovo sutikimu ieškovės pavardė „K.“ buvo pakeista į motinos pavardę „K.“. Ieškovę sieja šeiminiai ryšiai su motina bei jos sutuoktiniu ir šio šeima. Ieškovė Italijoje lanko mokyklą, puikiai kalba italų kalba, ten yra susiformavę ieškovės socialiniai ryšiai. Dėl to, kad ieškovė su Lietuva ir atsakovu nepalaiko jokių ryšių, atsakovas 2017 m. balandžio 24 d. sutiko, kad ieškovės pavardė „K.“ būtų pakeista į motinos sutuoktinio pavardę „D. B.“. Ieškovės socialinės tėvystės santykiai susiklostė būtent su motinos sutuoktiniu, šį ieškovė laiko savo tėvu, nes jis ieškovę augino nuo 6 metų, aktyviai ir visapusiškai įgyvendino tėvo valdžią ilgą laikotarpį. Ieškovės teigimu, tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis yra ne tik vadinamosios biologinės tiesos konstatavimas, todėl kiekvienu atveju vaiko santykis su tėvu, biologiniu tėvu ir jų požiūris vienas į kitą yra vertinamas individualiai. Dėl šios priežasties yra pagrindas nuginčyti tėvystę ir nustatyti, kad atsakovas nėra ieškovės tėvas.

4. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, tačiau 2021 m. liepos 8 d. pateikė teismui el. laišką, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo ginčijama atsakovo biologinė tėvystė, atsakovas bylos nagrinėjimo metu neginčijo ieškinyje nurodytų aplinkybių, palaikė ieškinio reikalavimus, neprašė skirti DNR ekspertizės tėvystei nuginčyti, tokių reikalavimų nereiškė ir pati ieškovė. Ieškovė byloje neįrodinėjo aplinkybės, kad atsakovas nėra jos biologinis tėvas, taip pat neįrodinėjo aplinkybės, jog atsakovas negali būti jos biologinis tėvas. Priešingai, ji laiko jį biologiniu savo tėvu, bendravo su juo iki 2011 metų, tačiau pagal CK 3.150 straipsnio 1 dalį nuginčyti tėvystę leidžiama tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas.

7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė įrodinėjo socialinę tėvystę, susiklosčiusius tėvystės santykius su motinos sutuoktiniu, kurį laiko savo tėvu, o biologinė tėvystė praradusi aktualumą, svarbesnis tapo prisirišimas ir jausmai motinos sutuoktiniui. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė, būdama pilnametė, gali pripažinti savo socialinę tėvystę F. D. B., puoselėti gražius santykius su juo, tačiau CK 3.150 straipsnyje nenustatyta pagrindo ginčyti biologinę tėvystę, remiantis tarp pilnamečio vaiko ir motinos sutuoktinio susiklosčiusiais socialiniais tėvystės santykiais.

8. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas senaties termino klausimą, nurodė, kad ieškovė nepasisakė dėl vienerių metų ieškinio senaties termino tėvystei nuginčyti, tačiau iš ieškinio turinio ir byloje pateiktų rašytinių įrodymų (bendravimo su atsakovu iki 2011 metų, ieškovės pavardės keitimo liudijimo ir atsakovo notarinio sutikimo dėl ieškovės pavardės pakeitimo į D. B.) nustatė, kad šis terminas akivaizdžiai praleistas, nes ieškovė visą laiką žinojo apie atsakovo biologinę tėvystę ir neginčijo jos nuo pilnametystės per vienerių metų terminą

9. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2022 m. sausio 11 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą.

10. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas ieškinio senaties termino klausimą, nustatė, kad ieškovė su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo į teismą kreipėsi 2021 m. birželio 4 d., ji atsakovo tėvystę pripažįsta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė ieškinio senaties terminą praleido, nes ji visą laiką žinojo apie atsakovo biologinę tėvystę ir jos neginčijo per vienerių metų terminą nuo savo pilnametystės momento.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas ištyrus ir įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovė neįrodinėjo aplinkybės, jog atsakovas nėra jos biologinis tėvas, taip pat neįrodinėjo aplinkybės, jog atsakovas negali būti jos biologinis tėvas, o pagal CK 3.150 straipsnio 1 dalį nuginčyti tėvystę leidžiama tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas.

12. Priešingai, nagrinėjamu atveju ieškovė pripažino, kad atsakovas yra jos biologinis tėvas. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu taip pat neginčijo ieškinyje nurodytų aplinkybių, palaikė ieškinio reikalavimus, neprašė skirti DNR ekspertizės tėvystei nuginčyti. Tokių reikalavimų nereiškė ir pati ieškovė. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovės argumentai dėl biologinės tėvystės neaktualumo ir susiklosčiusių socialinės tėvystės santykių su F. D. B. nėra pagrindas nuginčyti atsakovo biologinę tėvystę, nes šie duomenys yra teisingi.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

13. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 11 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, spręsdami tėvystės nuginčijimo klausimą pilnamečiam asmeniui, nenustatė ir nevertino esamų atsakovo ir ieškovės ryšių, neatsižvelgė į jų nebuvimą, todėl netinkamai aiškino ir taikė CK 3.150 straipsnio nuostatas bei neatskleidė bylos esmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tėvystė neapsiriboja vien tik biologinės tėvystės konstatavimu, teisinės tėvystės sampratai yra prilyginama ir socialinė tėvystė. Bylą nagrinėję teismai neįvertino pačios biologinės tėvystės instituto reikšmės, kad vaikui svarbesnis emocinis ryšys su asmeniu, kurį jis laiko tėvu, nei kraujo ryšys. Teismai neįvertino, kad atsakovas su ieškove nepalaiko jokių ryšių, jie visiškai nebendrauja, nepažįsta vienas kito, nėra matę vienas kito daugiau kaip penkiolika metų, atsakovas neteikė ieškovei išlaikymo, nesirūpino ja, jos poreikiais, užimtumu, buitimi, lavinimu, sveikata, ugdymu, dukters neaugino, nesveikino per gimtadienius, kitas šventes, nedalyvavo vaiko gyvenime ir neįgyvendino tėvo valdžios. Ieškovė nelaiko atsakovo tėvu, o atsakovas jos – savo dukterimi ir neketina atkurti tarpusavio ryšio. Pažymėtina, kad atsakovas nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios sutiko su ieškinio reikalavimais.

13.2. Bylą nagrinėję teismai, spręsdami tėvystės nuginčijimo klausimą pilnamečiam asmeniui, netinkamai aiškino ir taikė ieškinio senaties taikymo nuostatas ir, spręsdami dėl ieškinio senaties taikymo, neatsižvelgė į tai, kad ieškinio senatis taikoma tik dėl tų reikalavimų, kuriems ieškinio senatį taikyti yra prašoma ir kurie nukreipti prieš prašančios taikyti ieškinio senatį ginčo šalies interesus.

13.3. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė proceso teisės normas dėl įrodymų vertinimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 177, 185 straipsnius), netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos bylose dėl tėvystės nuginčijimo, neįvertino aplinkybės, kad tėvystę prašo nuginčyti pilnametis asmuo, kuriam jau nėra svarbus nei finansinės paramos gavimas, nei socialinis ar biologinis ryšys. Ieškovė nurodė, kad ji yra pilnametė, veiksni bei pasirengusi priimti socialiai reikšmingus savo gyvenimo sprendimus, žino visą tiesą apie savo ir šeimos šaknis, jos teisė pažinoti savo biologinį tėvą nėra pažeista, todėl byloje nebuvo objektyvių aplinkybių, kodėl turėjo būti ginamas tik biologinės tėvystės institutas.

13.4. Atsakovui teismo posėdyje išreiškus abejonę dėl biologinės tėvystės, teismas nevertino, kad ginčo šalys nepageidavo, jog būtų atliktas DNR testas tėvystei nuginčyti, todėl tai lėmė teismo nešališkumo principo pažeidimą (CPK 21, 66 straipsniai).

14. CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka atsiliepimas į kasacinį skundą nepateiktas.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo

15. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6, 13 straipsniuose). Šią teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos, besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu, jo pažeistos teisės.

16. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Konstitucijos nuostatų (be kita ko, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą) kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą.

17. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje, aiškinant nagrinėjamu atveju aktualią Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, nurodyta, kad vienas iš teisės į teisingą bylos nagrinėjimą aspektų – kiekvieno asmens galimybė kreiptis į teismą dėl civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimo išnagrinėjimo (pvz., 2000 m. birželio 29 d. sprendimas byloje Garcia Manibardo prieš Ispaniją, par. 36, 39; 2001 m. liepos 31 d. sprendimas byloje Mortier prieš Prancūziją, par. 33), tačiau pagal EŽTT jurisprudenciją teisė į teismą taip pat nėra absoliuti – galimi tam tikri šios teisės apribojimai, kurie turi atitikti teisėtą tikslą ir turi egzistuoti pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (2015 m. gegužės 21 d. sprendimas byloje Zavodnik prieš Slovėniją; 2017 m. vasario 16 d. sprendimas byloje Karakutsya prieš Ukrainą).

18. CPK 5

19. Civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisėms apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012).

20. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021, 24 punktas). Nurodant ieškinio dalyką kiekviename ieškinyje turėtų būti aiškiai nurodyta asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos, į teismą besikreipiančio asmens nuomone, reikėtų ginti. Be to, ieškinyje būtina nurodyti asmens pageidaujamą ir teismo prašomą pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2021, 20 punktas).

21. Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą turi būti pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-969/2019, 41 punktas). Taigi, kreipimasis į teismą nėra savitikslis, tokiu kreipimusi yra siekiama apginti galimai pažeistas teises. Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).

22. Ieškovė šioje byloje prašė teismo nustatyti, kad atsakovas nėra ieškovės tėvas, ir pripažinti negaliojančiais Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašo Nr. 2896 grafoje „Duomenys apie tėvą“ įrašytus duomenis.

23. Pagal Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalį sudaryti civilinės būklės aktų įrašai gali būti taisomi, keičiami, papildomi, atkuriami ar anuliuojami šio įstatymo VIII skyriuje nustatytais pagrindais. Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 13 straipsnyje nurodyta, kad civilinės metrikacijos įstaiga tėvystės (motinystės) nuginčijimą registruoja savo iniciatyva (lot. ex officio), remdamasi teismo sprendimu. Nurodyto įstatymo 25 straipsnyje, įtvirtinančiame civilinės būklės aktų įrašų keitimo, taisymo, papildymo, atkūrimo ir anuliavimo tvarką ir pagrindus, nurodyta, kad civilinės būklės aktų įrašus keičia, taiso, papildo, atkuria ar anuliuoja civilinės metrikacijos įstaiga asmens, kurio civilinės būklės aktas įregistruotas, prašymu, suinteresuoto asmens prašymu arba savo iniciatyva (ex officio) Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse nustatyta tvarka (1 dalis); civilinės būklės aktų įrašai taisomi, kai: 1) civilinės būklės akto įraše yra rašybos klaidų ar apsirikta; 2) buvo klaidų dokumente, kuriuo remiantis buvo įregistruotas civilinės būklės aktas, ir klaidingi duomenys tame dokumente yra ištaisyti (3 dalis); civilinės būklės akto įrašas anuliuojamas, kai įsiteisėja teismo sprendimas dėl civilinės būklės akto įrašo neteisingumo ar dėl teismo sprendimo, kuriuo remiantis įregistruotas civilinės būklės aktas, panaikinimo (4 dalies 3 punktas). Pažymėtina, kad civilinės metrikacijos įstaigos atsisakymas pakeisti, papildyti, ištaisyti, atkurti ar anuliuoti civilinės būklės akto įrašą gali būti skundžiamas CPK nustatyta tvarka (Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 25 straipsnio 6 dalis).

24. Remiantis pirmiau aptartų teisės normų analize, darytina išvada, kad pakeičiami ir registruojami tik neteisingi ar netikslūs civilinės būklės akto įraše esantys duomenys.

25. Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ieškinio netenkino. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas ištyrus ir įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovė neįrodinėjo aplinkybės, jog atsakovas nėra jos biologinis tėvas, taip pat neįrodinėjo aplinkybės, jog atsakovas negali būti jos biologinis tėvas, o pagal CK 3.150 straipsnio 1 dalį nuginčyti tėvystę leidžiama tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Priešingai, nagrinėjamu atveju ieškovė pripažino, kad atsakovas yra jos biologinis tėvas. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu taip pat neginčijo ieškinyje nurodytų aplinkybių, palaikė ieškinio reikalavimus, neprašė skirti DNR ekspertizės tėvystei nuginčyti. Tokių reikalavimų nereiškė ir pati ieškovė. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovės argumentai dėl biologinės tėvystės neaktualumo ir susiklosčiusių socialinės tėvystės santykių su F. D. B. nėra pagrindas nuginčyti atsakovo biologinę tėvystę, nes šie duomenys yra teisingi.

26. Pagal bendrą taisyklę, kai asmuo kreipiasi į teismą su ieškiniu gindamas jam pačiam priklausančią teisę arba interesą, tai jis privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-370-248/2019 48 punktą).

27. Kadangi bylos iškėlimo stadijoje nėra tikrinama, ar asmuo turi teisę į teisminę gynybą (teisę į ieškinį) materialiąja prasme, tai materialinį teisinį suinteresuotumą bei savo pažeistą teisę ieškovė turėjo teisę ir pareigą pagal CPK 12, 177 straipsnių reikalavimus įrodyti šios civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės teisme metu. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia (be kita ko), turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. formuluojant ieškinio dalyką kiekviename ieškinyje turėtų būti aiškiai nurodyta asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos, į teismą besikreipiančio asmens nuomone, reikėtų ginti. Be to, ieškinyje būtina nurodyti asmens pageidaujamą ir teismo prašomą pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis).

28. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, šioje byloje teismų, be kita ko, nustatyta, kad ieškovė nagrinėjamu atveju pripažino, jog atsakovas yra jos biologinis tėvas, atsakovas teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu tėvystės fakto neginčijo, skirti DNR ekspertizę bylos šalys nematė būtinumo, tačiau nagrinėjamu atveju byloje teismai nesprendė dėl ieškovės teisės reikšti ieškinį prielaidų, nenagrinėjo, kokius teisinius padarinius ieškovei sukels teismo sprendimas pripažinti negaliojančiais Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašo Nr. 2896 grafoje „Duomenys apie tėvą“ įrašytus duomenis. Negana to, byloje teismai netyrė aplinkybių, susijusių tuo, kokius nepatogumus ar realias teisines pasekmes dėl įrašo nepanaikinimo ieškovė patyrė siekdama įteisinti socialinę tėvystę Italijoje (byloje nebuvo aiškintasi, ar ir kokius konkrečius veiksmus atliko ieškovė), ar buvo pažeistos jos teisės dėl to, kad atsakovas Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įraše įrašytas kaip jos tėvas. Teismai nevertino, ar ieškovė, reikšdama ieškinį šioje byloje, turėjo konkretų materialinį teisinį suinteresuotumą ir ar pateikė argumentų, kaip ginčijamo civilinės būklės akto įrašo nepanaikinimas paveikė jos interesus ir pažeidė jos teises.

Dėl tėvystės nuginčijimo teisinių padarinių

29. CK 3.149 straipsnio, reglamentuojančio tėvystės (motinystės) nuginčijimo sąlygas, 1 dalyje nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. CK 3.150 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas.

30. Pirmiau nurodytos teisės normos patvirtina, kad teismas turi prerogatyvą spręsti tėvystės (motinystės) nuginčijimo klausimus, o tėvystės (motinystės) nuginčijimo pagrindas – teismo įsitikinimas, kad asmuo, kurio tėvystė ginčijama, nėra vaiko biologinis tėvas.

31. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį, imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

32. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tėvystės nuginčijimo, yra išaiškinęs, kad tėvystės nuginčijimas galimas tik esant svariam pagrindui, įvertinus jo galimą poveikį vaiko interesams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018 7 punktą; 2018 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018 7 punktą). Taip pat tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik tiesos dėl biologinės kilmės konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Dėl to ginčijant tėvystę kartu turėtų būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę, nes tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtODQtMzc4LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-84-378/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-84-378/2021">e3K-3-84-378/2021</a>, 25 punktas; 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-168-781/2022, 31 punktas).

33. EŽTT praktikoje nuosekliai laikomasi vertinimo, kad bylos dėl tėvystės nustatymo (nuginčijimo) yra neatsiejamai susijusios su Konvencijos 8 straipsnyje užtikrinama asmens teise į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, kuri apima svarbius asmens tapatybės aspektus (žr., pvz., 2018 m. birželio 7 d. sprendimą byloje Novotn? prieš Čekijos Respubliką, peticijos Nr. 16314/13; 2018 m. balandžio 5 d. sprendimą byloje Doktorov prieš Bulgariją, peticijos Nr. 15074/08; 2017 m. kovo 7 d. sprendimą byloje R. L. ir kiti prieš Daniją, peticijos Nr. 52629/11; 2014 m. vasario 18 d. sprendimą byloje A. L. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 28609/08, ir kt.). Teisė į privataus gyvenimo gerbimą, be kita ko, apima asmens teisę nustatyti santykius su kitais žmonėmis. EŽTT taip pat yra konstatavęs, kad ši teisė apima ir reikalavimą gerbti asmens sprendimą tapti ar netapti tėvu (žr. 2007 m. balandžio 10 d. sprendimą byloje Evans prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 6339/05).

34. Ginčuose dėl vaiko kilmės Konvencijos 8 straipsnio aspektu susiduria keli svarbūs interesai – vaiko, tėvystės nuginčijimo siekiančio asmens, spėjamo vaiko tėvo, vaiko motinos, tarp kurių būtina nustatyti teisingą pusiausvyrą. Šio pobūdžio bylose EŽTT taiko tokią tėvystės nuginčijimo siekiančio asmens teisės į privataus gyvenimo gerbimą ribojimo pagrįstumo įvertinimo schemą: teisės į privataus gyvenimo gerbimą suvaržymas turi būti atliktas „pagal įstatymą“, jis turi turėti teisėtą tikslą (pvz., užtikrinti teisinį tikrumą (apibrėžtumą), šeiminių santykių saugumą ar pan.), ribojimas taip pat turi būti „būtinas demokratinėje visuomenėje“ – reikia pateikti svarbias ir pakankamas priežastis (motyvus) suvaržymui pagrįsti (žr., pvz., EŽTT 2014 m. vasario 18 d. sprendimo byloje A. L. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 28609/08) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTEtMTA3NS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-111-1075/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-111-1075/2021">3K-3-111-1075/2021</a> 18–19 punktus).

35. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, jau būdama pilnametė, prašė teismo nustatyti, kad atsakovas nėra jos tėvas, ir pripažinti negaliojančiais Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašo Nr. 2896 grafoje „Duomenys apie tėvą“ įrašytus duomenis. Ieškovės teigimu, nors atsakovas yra ieškovės biologinis tėvas, tačiau su atsakovu ji nuo 2011 m. nepalaiko jokių ryšių, nebendrauja, nematė jo daugiau kaip dešimt metų, atsakovas neteikė ieškovei išlaikymo, nesirūpino jos poreikiais, buitimi, nesveikino su gimtadieniais, nedalyvavo ieškovės gyvenime ir neįgyvendino tėvo teisių ir pareigų. Ieškovė nuo 2008 m. kartu su motina gyvena Italijos Respublikoje. Ieškovės motina (duomenys neskelbtini) Italijoje sudarė santuoką su kitu asmeniu (F. D. B.), jų santuoka buvo įtraukta į apskaitą (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną su atsakovo sutikimu ieškovės pavardė buvo pakeista į motinos pavardę. Ieškovę sieja šeiminiai ryšiai su motina bei jos sutuoktiniu ir jo šeima. Ieškovė Italijoje lanko mokyklą, puikiai kalba italų kalba, ten yra susiformavę ieškovės socialiniai ryšiai. Dėl to, kad ieškovė su Lietuva ir atsakovu nepalaiko jokių ryšių, atsakovas 2017 m. balandžio 24 d. sutiko, kad ieškovės pavardė būtų pakeista į motinos sutuoktinio pavardę. Ieškovės socialinės tėvystės santykiai susiklostė būtent su motinos sutuoktiniu, šį ieškovė laiko savo tėvu, nes jis ieškovę augino nuo 6 metų, aktyviai ir visapusiškai įgyvendino tėvo valdžią ilgą laikotarpį. Ieškovė teigia, kad ji yra pilnametė, veiksni, pasirengusi priimti socialiai reikšmingus savo gyvenimo sprendimus, žino visą tiesą apie savo ir šeimos šaknis, jos teisė žinoti savo biologinį tėvą nėra pažeista, tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis yra ne tik vadinamosios biologinės tiesos konstatavimas, todėl yra pagrindas nuginčyti tėvystę ir nustatyti, kad atsakovas nėra ieškovės tėvas.

36. Bylą nagrinėję teismai nusprendė, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo ginčijama atsakovo biologinė tėvystė ieškovei, atsakovas palaikė ieškinio reikalavimus, neprašė skirti DNR ekspertizės tėvystei nuginčyti, ieškovė neįrodinėjo aplinkybės, jog atsakovas nėra jos biologinis tėvas, todėl ieškinio reikalavimus atmetė.

37. Ieškovė kasaciniame skunde teigia, kad ji nori nuginčyti biologinę tėvystę tuo tikslu, kad jos motinos sutuoktinis Italijoje siekia pripažinti tėvystę ieškovei, įgyti visas socialines ir teisines tėvo teises ir pareigas.

38. EŽTT 2016 m. sausio 14 d. priėmė sprendimą byloje Mandet prieš Prancūziją, peticijos Nr. 30955/12, susijusioje su tėvystės pripažinimo panaikinimu biologinio vaiko tėvo prašymu be vaiko sutikimo, kai byloje preziumuojamas biologinis tėvas siekė ir jam pavyko pripažinti savo tėvystę vaikui, kuris jau turėjo socialinį ir teisinį tėvą ir šis buvo pripažinęs tėvystę, o vaikas prašė nekeisti susiklosčiusių šeimos ryšių, tačiau biologinis vaiko tėvas kreipėsi į nacionalinius teismus su prašymu panaikinti socialinio tėvo tėvystės pripažinimą ir teismai tenkino šį prašymą. EŽTT nurodė, kad nacionaliniai teismai, panaikindami teisinį tėvo ir vaiko santykį tarp pareiškėjo ir vaiko, pakeitė teisiniu požiūriu svarbų elementą šeimos struktūroje kitu teisiniu tėvo ir vaiko ryšiu ir tai sudarė vaiko teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą apribojimą. Pažymėtina, kad apribojimas atitiko nacionalinių teisės aktų nuostatas ir turėjo teisėtą tikslą – apsaugoti kitų asmenų (biologinio tėvo) teises. Analizuodamas, ar ribojimas buvo „būtinas demokratinėje visuomenėje“, EŽTT priminė svarbų principą, kad sprendžiant vaiko teisinio statuso klausimus valstybės vertinimo laisvės ribos turėtų būti platesnės nei, pavyzdžiui, sprendžiant bendravimo su vaiku, informacijos teikimo apie jį klausimus, taip pat akcentavo svarbiausią geriausių vaiko interesų principą. EŽTT laikėsi pozicijos, kad nacionaliniai teismai tinkamai įvertino geriausią vaiko interesą ir nustatė, kad nors vaikas ir laikė pareiškėją tėvu, jo pirmutinis interesas buvo žinoti tiesą apie savo kilmę; nacionaliniai teismai tik laikė, kad geriausi vaiko interesai nebūtinai yra tokie, kokius juos suvokia vaikas (vaiko ir tėvo teisinio ryšio išlaikymas, emocinio stabilumo užtikrinimas), bet ir tikrosios tėvystės išsiaiškinimas. EŽTT nemanė, kad nacionalinių teismų sprendimai prilygo neteisingam pirmenybės biologinio tėvo interesams prieš vaiko interesus suteikimui; vaiko ir biologinio tėvo interesai iš dalies sutapo. Be to, nacionaliniai teismai, pripažindami tėvystės pareigas motinai ir suteikdami vaikui motinos pavardę, neužkirto kelio vaikui toliau būti pareiškėjų šeimos dalimi, kaip jis ir pageidavo. Pažeidimo nebuvo nustatyta.

39. Biologinės tiesos, biologinės vaiko kilmės reikšmingumo aspektas taip pat atsispindi surogatinės motinystės bylose. Pavyzdžiui, 2021 m. gegužės 18 d. sprendime Vald?s Fjölnisdóttir prieš Islandiją, peticijos Nr. 71552/17, nenustatyta Konvencijos 8 straipsnio pažeidimo, kai nebuvo teisiškai pripažintas pareiškėjų (tos pačios lyties asmenų) tėvystės ryšys (pareiškėjai neregistruoti kaip vaiko tėvai) su jų vaiku, pagimdytu užsienyje surogatinės motinos, tačiau buvo išsaugotas šeimos ryšys pareiškėjams suteikus vaiko globos teises. EŽTT atkreipė dėmesį į tai, kad Islandijos teisėje nebuvo įtvirtinta aiškios teisinės nuostatos, kuri įtvirtintų bendrą taisyklę, kaip nustatyti, kas laikoma vaiko motina. Vis dėlto kasacinio teismo sprendime buvo išsamiai motyvuota, kodėl teismas laiko, kad pagal Islandijos teisę bendra taisyklė yra ta, kad vaiką pagimdžiusi moteris laikoma jo motina. Vidaus teisės aiškinimas nebuvo nei savavališkas, nei akivaizdžiai nepagrįstas. Taigi „kišimasis“ į šeimos gyvenimą turėjo pakankamą teisinį pagrindą. Analizuodamas antrąją ribojimo pagrįstumo vertinimo sąlygą, EŽTT pažymėjo, kad surogatinės motinystės draudimas buvo skirtas apsaugoti moterų, kurios gali būti išnaudojamos arba gali patirti spaudimą šiame kontekste, interesams, taip pat vaikų teisei žinoti savo biologinius tėvus. Todėl atsisakymu pripažinti pareiškėjas tėvais buvo siekiama teisėto tikslo ginti kitų asmenų teises ir laisves.

40. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad atsakovas iš esmės sutiko su ieškinio reikalavimu, nepateikė atsiliepimo į ieškinį, 2021 m. liepos 8 d. pateikė teismui el. laišką, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka.

41. Ginčo nebuvimo aspektas tėvystės teisinių santykių kontekste taip pat gali būti reikšmingas ir teismų svarstytinas teisingos visų susikirtusių interesų pusiausvyros nustatymo požiūriu. Pvz., byla Ostace prieš Rumuniją (2014 m. vasario 25 d. sprendimas, peticijos Nr. 12547/06), susijusi su pareiškėjo neturėjimu galimybės atnaujinti proceso, kuriame anksčiau buvo nustatyta jo tėvystė vaikui, nepaisant dabar egzistuojančio mokslinio įrodymo, patvirtinančio, kad jis nėra vaiko tėvas (suaugęs vaikas sutiko atlikti naują medicininį tyrimą). Pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą buvo atmestas, pripažinus, kad pateikta medicininė išvada nėra dokumentas, egzistavęs 1981 m. teismo sprendimo priėmimo metu, apie kurį šalys nežinojo. Šioje byloje EŽTT nustatė Konvencijos 8 straipsnio pažeidimą. Nors EŽTT sutiko, kad šis pareiškėjo negalėjimas nuginčyti tėvystės gali būti paaiškinamas teisėtu interesu užtikrinti viešąjį saugumą, šeimos santykių stabilumą ir apsaugoti vaiko interesus, tačiau laikėsi nuomonės, kad valdžios institucijos, pripažindamos nepriimtinu pareiškėjo prašymą iš naujo nagrinėti bylą dėl tėvystės, nors atrodė, kad visos proceso šalys pritarė tiesos dėl vaiko kilmės nustatymui (iš esmės visos šalys siekė to paties rezultato procese), nenustatė teisingos susidūrusių interesų pusiausvyros.

42. Ieškovė ieškinyje pabrėžė, kad ji ketina dabartinę pavardę pakeisti į motinos sutuoktinio pavardę Italijoje, todėl nagrinėjamu atveju teisingos interesų pusiausvyros nustatymo (įskaitant ir poreikį įvertinti ginčo situaciją) kontekste liko neįvertinta, kaip dabartinis nacionalinių teismų sprendimas galėtų apsunkinti ieškovės teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą įgyvendinimą Italijoje.

43. Dėl galimybės naudotis šeimos bendra pavarde EŽTT yra pasisakęs byloje Henry Kismoun prieš Prancūziją (2013 m. gruodžio 5 d. sprendimas, peticijos Nr. 32265/10): pareiškėjas, turintis skirtingas pavardes dviejose valstybėse, reikalavo palikti tik vieną (tikrosios jo šeimos, t. y. tėvo) pavardę. Šioje byloje EŽTT pakartojo bendrąjį principą, kad valstybės Konvencijos dalyvės naudojasi plačiomis vertinimo laisvės ribomis, reglamentuodamos asmens vardo keitimo klausimus. Vis dėlto EŽTT laikėsi pozicijos, kad valdžios institucijos nesugebėjo nustatyti pusiausvyros tarp susidūrusių svarbių interesų, t. y. pareiškėjų privataus intereso pakeisti savo pavardę ir visuomenės intereso reguliuoti vardo pasirinkimo klausimą. EŽTT nurodė, kad fizinių asmenų pavardžių ir vardų pasirinkimo ar keitimo klausimai patenka į Konvencijos 8 straipsnio taikymo sritį. Be to, EŽTT pažymėjo, kad skundžiamas ribojimas susijęs ne su valstybės „kišimosi“, bet pozityviųjų pareigų klausimu. EŽTT pabrėžė, kad pavardė, kaip pagrindinė asmens identifikavimo visuomenėje priemonė, sudaro esminių svarstymų, susijusių su teise į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, dalį, ir atkreipė dėmesį į vienos pavardės turėjimo svarbą.

44. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pripažino, kad ieškovė turi teisę netrukdomai plėtoti savo šeimos gyvenimą su savo „socialine“ šeima Italijoje, tačiau byloje liko neištirta ne tik F. D. B. pozicija dėl socialinės tėvystės pripažinimo, šis asmuo nebuvo įtrauktas į bylą tiek dėl savo nuomonės pareiškimo, tiek dėl jo informavimo apie kitoje valstybėje pradėtą teismo procesą, kuris gali sukelti teisinius padarinius šiam asmeniui. Nors ieškovė pabrėžė, kad ji yra pilnametė, veiksni, pasirengusi priimti socialiai reikšmingus savo gyvenimo sprendimus, žino visą tiesą apie savo ir šeimos šaknis, ketina dabartinę pavardę pakeisti į motinos sutuoktinio pavardę Italijoje, tačiau byloje liko netirtas klausimas dėl ieškovės galimybių, nepanaikinus atitinkamo įrašo Lietuvoje, naudotis vienoda šeimos pavarde Italijoje. Teismų nustatyta aplinkybė, kad ieškovė nebendrauja su biologiniu tėvu, yra nutrūkę socialiniai ieškovės ir atsakovo ryšiai, nesudaro pagrindo panaikinti teisingus civilinės metrikacijos duomenis, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad klausimas dėl tokių duomenų panaikinimo gali būti svarstomas, ieškovei įrodžius, kokių teisinių padarinių ji siekia reikšdama šį ieškinį ar kokios realios jos teisės buvo pažeistos.

Dėl senaties termino taikymo

45. Įstatymo leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžtumą, nustatė trumpą ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senatį. CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atnaujintas, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

46. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad ieškinio senaties termino pradžios momento konkrečiu atveju nustatymas yra fakto klausimas, kurio kasacinis teismas nenagrinėja (CPK 353 straipsnio 1 dalis), tačiau, remdamasis teismų nustatytomis aplinkybėmis, turinčiomis reikšmės ieškinio senaties termino pradžios nustatymui, teisės taikymo aspektu patikrina, ar bylą nagrinėję teismai teisingai taikė ir aiškino ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-686/2016 35 punktą).

47. Pažymėtina, kad Konvencijos 8 straipsnis taip pat apima procesinių saugiklių užtikrinimą ir šis klausimas patenka į tyrimo dėl teisingos interesų pusiausvyros nustatymo apimtį. Nagrinėjamu atveju svarbus keltinas klausimas yra tai, ar pirmosios ir apeliacinės teismai teisingai skaičiavo ieškinio senaties terminą, o tokio termino praleidimo atveju EŽTT nagrinėja, kaip teismai vertino jo praleidimo pagrįstumo klausimą (žr., pvz., mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) 2021 m. spalio 19 d. sprendimą byloje Lavanchy prieš Šveicariją, peticijos Nr. 69997/17).

48. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovė praleido įstatymo nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl tėvystės nuginčijimo. Byloje nustatyta, kad ieškovė su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo į teismą kreipėsi 2021 m. birželio 4 d. Pirmosios instancijos teismas iš ieškinio turinio ir byloje pateiktų rašytinių įrodymų nusprendė, kad ieškinio senaties terminas akivaizdžiai praleistas, nes ieškovė visą laiką žinojo apie atsakovo biologinę tėvystę ir neginčijo jos nuo pilnametystės per vienerių metų terminą (CK 3.152 straipsnio 1, 2 dalys).

49. CK 2.5 straipsnyje nurodyta, kad fizinio asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas (civilinis veiksnumas) atsiranda visiškai, kai asmuo sulaukia pilnametystės, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų.

50. Iš byloje pateiktų dokumentų nustatyta, kad ieškovė gimė (duomenys neskelbtini), pilnametė ji tapo (duomenys neskelbtini) ir nuo šios datos skaičiuotinas vienerių metų ieškinio senaties termino eigos pradžios momentas. Taigi ieškinį, vadovaujantis pirmiau nurodyta CK 3.152 straipsnio 1 dalimi, ieškovė turėjo teisę pareikšti iki (duomenys neskelbtini), t. y. kol jai sueis 19 metų. Byloje nustatyta, kad ieškinys buvo pareikštas 2021 m. birželio 4 d.

51. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje teismai netinkamai skaičiavo ieškinio senaties terminą.

Dėl bylos procesinės baigties

52. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje būtina aiškintis daug reikšmingų faktinių aplinkybių, dėl to buvo neatskleista bylos esmė. Faktinių aplinkybių nustatymas ir ištyrimas atliekamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Kasacinis teismas sprendžia teisės klausimus ir yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai procesinių sprendimų išvadų nepagrindė, tinkamai nemotyvavo priimtų sprendimų, t. y. jų nepagrindė faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai). Dėl ydingo proceso, bylos esmės neatskleidimo konstatuojami esminiai proceso teisės normų pažeidimai, kurie negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra pagrindas panaikinti apeliacinės ir pirmosios instancijos teismų procesinius sprendimus ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

53. Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 8 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 4,83 Eur tokio pobūdžio bylinėjimosi išlaidų.

54. Kadangi byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 360 ir 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 11 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjos Goda Ambrasaitė-Balynienė

Gražina Davidonienė

Egidija Tamošiūnienė