Nr. DOK-1851
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-04701-2017-4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. balandžio 7 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė), Andžej Maciejevski ir Algirdo Taminsko,
susipažinusi su 2022 m. balandžio 1 d. paduotu bankrutuojančių fizinių asmenų K. V. ir A. V. bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Admivira“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 13 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Bankrutuojančių fizinių asmenų K. V. ir A. V. bankroto administratorė UAB „Admivira“ padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal šios bankroto administratorės skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo; į bankroto bylą įtraukti suinteresuoti asmenys K. V. ir A. V., akcinė bendrovė „Swedbank“, antstolis Vytautas Mitkus, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Kasacine tvarka skundžiama nutartimi palikta nepakeista Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutartis atmesti bankroto administratorės skundą dėl kreditorių 2021 m. birželio 22 d. susirinkimo nutarimo, kuriuo nuspręsta pritarti AB „Swedbank“ siūlymui dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo lėšų, sudarančių 110 342,42 Eur sumą, išmokėjimo hipotekos kreditorei AB „Swedbank“.
Nr. DOK-1851
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-04701-2017-4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. balandžio 7 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė), Andžej Maciejevski ir Algirdo Taminsko,
susipažinusi su 2022 m. balandžio 1 d. paduotu bankrutuojančių fizinių asmenų K. V. ir A. V. bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Admivira“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 13 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Bankrutuojančių fizinių asmenų K. V. ir A. V. bankroto administratorė UAB „Admivira“ padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal šios bankroto administratorės skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo; į bankroto bylą įtraukti suinteresuoti asmenys K. V. ir A. V., akcinė bendrovė „Swedbank“, antstolis Vytautas Mitkus, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Kasacine tvarka skundžiama nutartimi palikta nepakeista Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutartis atmesti bankroto administratorės skundą dėl kreditorių 2021 m. birželio 22 d. susirinkimo nutarimo, kuriuo nuspręsta pritarti AB „Swedbank“ siūlymui dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo lėšų, sudarančių 110 342,42 Eur sumą, išmokėjimo hipotekos kreditorei AB „Swedbank“.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad lėšos, gautos pardavus turtą, galėjo būti išmokamos hipotekos kreditorei, nes į tų lėšų dalį (6000 Eur) pretenduojanti bankroto administratorė neįrodė bei nepagrindė 6000 Eur administravimo išlaidų, susijusių su nekilnojamojo turto pardavimu, sumos, o įrodė ir pagrindė 557,58 Eur išlaidų, susijusių su turto pardavimu, būtinumą, jų patyrimo faktą. Administratorė neįrodė 6000 Eur išlaidų būtinumo, realaus patyrimo fakto ir dydžio, taip pat neinformavo kreditorių apie pasitelktą turto pardavimui organizuoti trečiąjį asmenį UAB „Miesto istorijos“.
Bankroto administratorė UAB „Admivira“ kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartį ir arba išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti kreditorių 2021 m. birželio 22 d. susirinkimo nutarimą, arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.
Kasacinis skundas grindžiamas pagrindais, remiantis CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktu – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat remiantis CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktu – skundžiamuose teismų sprendime ir nutartyje nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Bankroto administratorės kasaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl pardavus turtą gautų lėšų paskirstymo. Administratorė nurodo, kad administratorė negali įgyvendinti priimto kreditorių susirinkimo nutarimo, nes visos lėšos, kurios gautos už turto pardavimą, jau yra paskirstytos, iš kurių 104 342,42 Eur pervesta hipotekos kreditorei dar iki priimto ginčijamo nutarimo, taigi antrą kartą lėšos negali būti skirstomos, nes jų tiesiog nėra. Teismai nepagrįstai nesirėmė Mokumo atkūrimo plane nurodytu 6 proc. nuo parduoto turto kainos administratorės išlaidų kompensavimo dydžiu. Bankroto administratorė 6000 Eur išlaidas grindė PVM sąskaita faktūra ir kasos pajamų orderiu, išrašytais UAB „Miesto istorijos“ už parduodamo turto pardavimo organizavimą, apžiūrą. Teismai netinkamai įvertino paminėtus įrodymus. Toks teismų vertinimas prieštarauja Fizinių asmenų bankroto įstatymo (FABĮ) 22 straipsnio 1 daliai, kurioje nustatyta, kad administravimo išlaidos yra išlaidos bankroto procedūroms atlikti (turto pardavimo, saugojimo, transporto, ryšių, kanceliarinės ir kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos) ir atlyginimas bankroto administratoriui.
Bankroto administratorės kasaciniame skunde taip pat nurodyta, kad remiantis FABĮ 22 straipsnio 5 dalimi, pardavus ar perdavus įkeistą turtą, bankroto administravimo išlaidos apmokamos pirmiausia. Turtas kuris buvo parduodamas bankroto proceso metu buvo nepaklausus rinkoje ir pirmosiose trijose varžytynėse nebuvo parduotas, nes varžytynėse nedalyvavo nei vienas pirkėjas, pateisina trečiojo asmens UAB „Miesto istorijos“ pasitelkimą turto pardavimo procese. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinta, kad teismo nemokumo procesą reglamentuojantys teisės aktai nedraudžia pasitelkti kitus asmenis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjU0OC00OTIvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2548-492/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2548-492/2021">eA-2548-492/2021</a>). Teismai nesilaikė ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų, kad administratorius turi pagrįsti prašomų administravimo išlaidų dydį, vėliau pateikti kreditorių susirinkimui patirtas išlaidas patvirtinančius ir finansinės atskaitomybės dokumentams keliamus reikalavimus atitinkančius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTczLTY5MC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-173-690/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-173-690/2018">e3K-3-173-690/2018</a>). Būtent tai ir padarė administratorė, pateikdama kreditorių susirinkimui finansinės atskaitomybės dokumentus, patvirtinančius patirtų išlaidų dydį.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl nurodytų teisės normų pažeidimo. Kasacinio skundo argumentais apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiama teismo nutartimi bei nepagrindžiama, kad bylą išnagrinėjęs teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti bankroto administratorei UAB „Admivira“ (j. a. k. 302675832) 45 (keturiasdešimt penkis) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2022 m. balandžio 1 d. AB „Swedbank“, mokėjimo nurodymo Nr. 330.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Andžej Maciejevski
Algirdas Taminskas
