I. L. pagal BK 182 str., 222 str., 369 str., 368 str., 376 str., 2 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-3184/2023

Teisminio proceso Nr. 1-02-6-00062-2020-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. liepos 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Albino Antanaičio ir Olego Fedosiuko, spręsdama nuteistojo I. L. (I. L.) kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 16 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistasis I. L. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 16 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, t. y. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2 straipsnis, nes nuteistojo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties, be to, teismas neatskleidė visų būtinųjų BK 182 ir BK 222 straipsniuose įtvirtintų nusikalstamų veikų sudėčių požymių. Kasatoriaus manymu, teismas padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias ir joms prieštaraujančias išvadas, jas iš esmės grindė prielaidomis, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimus. Taip pat kasatorius mano, kad apeliacinis skundas nebuvo tinkamai išnagrinėtas, kad teismas pažeidė nuosprendžio surašymo taisykles, kad buvo pažeista teisė į gynybą ir į teisingą teisminį procesą. Kasatorius teigia, kad jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 182 straipsnį, nurodo kasacinės instancijos teismo praktiką, pažymėdamas, kad jis neturėjo tikslo sukčiauti ir neatliko neteisėtų veiksmų. Pasak kasatoriaus, byloje nėra duomenų, kad jis, vykdydamas verslą, panaudojo apgaulę, o iš bylos duomenų matyti, kad jokios neteisėtos turtinės naudos negavo. Kasatoriaus manymu, teismas ignoravo byloje esančius įrodymus (nuteistojo ir liudytojų parodymus), apeliaciniame skunde nurodytus motyvus, nevertino specialisto išvados ir ją pateikusio specialisto paaiškinimų. Kasatorius pateikia argumentus dėl įmonės ir neatsiskleidusio tarpininko veiklos, analizuoja byloje surinktus duomenis, teigdamas, kad buvo būtina paskirti naują ekspertinį tyrimą. Kartu kasatorius nesutinka, kad veikė bendrininkų grupe, nurodydamas, kad nuosprendyje nėra nurodyti įrodymai dėl susitarimo tarp jo ir A. L. dėl nusikalstamų veikų padarymo, kad tariamas bendrininkavimas grindžiamas telefoninių pokalbių tarp dviejų brolių interpretacijomis, kurias pateikė pokalbius išklausę pareigūnai, kad A. L. neatliko jokių veiksmų kaip vykdytojas. Teismas nepagrįstai nuteistojo veiksmus kvalifikavo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nes nebuvo nustatyta, kur, kokioje vietoje, kokiu būdu kasatorius ar kartu su A. L. paslėpė dviejų įmonių buhalterinius dokumentus. Be to, nebuvo nagrinėta ir nepaneigta neatsargios veikos – buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimo – galimybė. Teismo nuosprendyje nenurodyti konkretūs ir abejonių nekeliantys motyvai dėl kasatoriaus kaltės. Teigiama, kad teismas nepagrįstai nusprendė tenkinti Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį, nes išteisinus kasatorių pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl apgaulingo UAB „A.“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, nebeliko teisinio pagrindo tenkinti civilinį ieškinį. Kartu nurodoma, kad teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.247 straipsnį, BPK 109 straipsnį ir BPK 115 straipsnio 1 dalį. Kasatoriaus manymu, teismas nevertino baudžiamojo proceso trukmės, todėl tai turėjo įtakos bausmės skyrimui. Nagrinėdami bylą, abiejų instancijų teismai nepakankamai atsižvelgė į aplinkybę, kad nuosprendis buvo priimtas, praėjus beveik devyniems metams nuo pranešimo apie įtarimą įteikimo.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

BPK 369 straipsnyje yra nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų). Pripažįstama, kad buvo padaryti esminiai BPK nuostatų pažeidimai tais atvejais, kai dėl jų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Be to, kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas. Ši norma reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-148-719/2020, 2K-75-511/2022).

Kasaciniame skunde nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, šį nesutikimą grindžiant sava faktinių veikos aplinkybių interpretacija dėl, pasak kasatoriaus, įmonės realiai vykdytos veiklos, dėl neišsaugotų buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl bendrininkų grupės nebuvimo, siekiant pakeisti teismo išvadas savu įrodymų vertinimu, kartu analizuojant gynybos iniciatyva į bylą pateiktą konsultacinę išvadą ir nesutinkant su teismo motyvais dėl šios išvados vertinimo. Tačiau tokie teiginiai, kuriais tik nesutinkama su teismų išvadomis dėl įrodymų vertinimo ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, pateikiant subjektyvų bylos įrodymų ir situacijos vertinimą, nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Kasatorius nesutikimą su apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, be kita ko, grindžia, kaip pats nurodo, savo manymu apie netinkamai pritaikytą baudžiamąjį įstatymą ir padarytus esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, t. y. kasacinis skundas grindžiamas deklaratyviais argumentais, išvardijant įstatymų nuostatas ir cituojant kasacinės instancijos teismo praktiką. Kasatoriaus teiginiai dėl jo teisių į gynybą ir teisingą teisminį procesą pažeidimą yra nepagrįsti jokiais teisiniais argumentais. Vien deklaratyvus įstatymų straipsnių ir teisių įvardijimas, manant, kad jos yra pažeistos, nėra teisinis argumentas, sudarantis kasacijos pagrindą.

Kartu pažymėtina, kad kasatorius nenurodo, į kokius apeliacinio skundo argumentus nebuvo atsakyta apeliacinės instancijos teisme, šis teiginys iš esmės grindžiamas tik nesutikimu su apeliacinės instancijos teismui pateiktos konsultacinės išvados vertinimu. Kita vertus, pastebėtina, kad apeliacinės instancijos teismas privalo atsakyti tik į esminius argumentus, o esminiai argumentai yra nustatomi pagal kiekvieną konkretų atvejį. Kasatoriaus argumentai dėl civilinio ieškinio ir per ilgos proceso trukmės yra grįsti nesutikimu su teismo išvadomis ir savaip vertinamos teismų praktikos analize. Tai, kad kasatoriaus netenkina jam nepalankus apeliacinės instancijos teismo nuosprendis, savaime nereiškia, kad šis teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir esmingai pažeidė BPK nuostatas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nuteistojo I. L. kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo I. L. (I. L.) kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alenas Piesliakas

Albinas Antanaitis

Olegas Fedosiukas