I. L. pagal BK 222 str., 369 str., 368 str., 376 str., 25 str., 2 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-3863/2023

Teisminio proceso Nr. 1-02-6-00062-2020-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. rugpjūčio 31 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Pažarskio ir Rimos Ažubalytės, spręsdama nuteistojo I. L. (I. L.) kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 16 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistasis I. L. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 16 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė kasatoriaus teisę į gynybą ir teisingą teismo procesą, padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nebuvo laikomasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo reikalavimų, buvo pažeistos BPK 305 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuosprendžio surašymo taisyklės. Skundžiamame nuosprendyje apygardos teismas nepateikė išsamių, abejonių nekeliančių kasatoriaus kaltę patvirtinančių motyvų. Šis teismas padarė faktinėms bylos aplinkybėms neatitinkančias ir joms prieštaraujančias išvadas, netinkamai vertindamas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, jas iš esmės grindė prielaidomis. Be to, apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo apeliacinio skundo argumentų dėl veikų kvalifikavimo, ignoravo skundo argumentus ir nevertino UAB „V“ specialisto išvados bei šią išvadą pateikusio specialisto (nepriklausomo auditoriaus) paaiškinimų.

Byloje esant dviem tarpusavyje prieštaraujančioms specialisto išvadoms, apeliacinės instancijos teismas privalėjo prieštaravimus pašalinti, apklausiant jas pateikusius specialistus, ir tik tada priimti sprendimą, tačiau to nepadarė. UAB „V“ specialisto išvada bei ją pateikusio specialisto paaiškinimai paneigia ikiteisminio tyrimo metu atlikto tyrimo išvadas ir įrodo, kad UAB „G“ vykdė realią pirkimų-pardavimų veiklą, kuri priskirtina Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme įtvirtintą sąvoką atitinkančiai neatsiskleidusio tarpininko veiklai. Kiti byloje esantys įrodymai ne tik neprieštarauja, bet ir patvirtina šią aplinkybę. Teismas, konstatuodamas, kad UAB „G“ visiškai nevykdė realios veiklos, nepasisakė (nutylėjo) apie prekių tiekimu, deklaravimu, Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) priešpriešinio patikrinimo duomenimis nustatytas aplinkybes dėl UAB „G“ realių pirkimų iš Europos Sąjungos, t. y. teismas, neturėdamas specialių žinių, prisiėmė sau specialisto funkcijas. Esant prieštaravimui tarp dviejų specialisto išvadų, turėjo būti paskirta ekonominė ekspertizė, tačiau tai nebuvo padaryta ir tai lėmė netinkamą bylos aplinkybių ištyrimą. Teismas neatskleidė bylos esmės, nes privalėjo tiksliai nustatyti, kokios sumos UAB „G“ nedeklaravo, parduodant prekes UAB „A“.

Skundžiamame nuosprendyje būtinasis bendrininkavimo požymis – kasatoriaus ir A. L. susitarimas dėl konkrečių nusikalstamų veikų darymo, grindžiamas pareigūno pateiktomis dviejų brolių telefoninių pokalbių interpretacijomis. Tačiau byloje nebuvo sprendžiamas šių pokalbių leistinumo klausimas, nebuvo išklausyti visi telefoniniai pokalbiai, todėl nėra aišku, ar byloje pateikti visi pokalbiai, ar tik selektyviai atrinkti, „ištraukti“ iš konteksto. Be to, kasatoriui inkriminuota bendrininkavimo forma reikalauja bent dviejų vykdytojų, tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad A. L. neatliko jokių vykdytojui priskirtinų veiksmų. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad buvo grubiai pažeistos, be kita ko, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio nuostatos.

Pirmosios instancijos teismo išvada, kad kasatoriaus (ir kaltinamojo A. L.) nusikalstamą veikimą UAB „A“ naudai bei turtinės žalos valstybei atsiradimą sieja priežastinis ryšys, prieštarauja šio teismo sprendimui kasatorių išteisinti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl apgaulingo UAB „A“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. BPK 109 straipsnis civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje sieja tik su kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, o kasatorių išteisinus, nebelieka pagrindo tenkinti civilinį ieškinį. Taigi, byloje buvo netinkamai išspręstas VMI civilinis ieškinys, pažeistos BPK 109 straipsnio, 115 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.247 straipsnio nuostatos.

Žemesniųjų instancijų teismai nesilaikė ir Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimų dėl pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės įtakos bausmės skyrimui, kurie akcentuojami ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje. Teismai, skirdami kasatoriui bausmę, neatsižvelgė į tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis byloje buvo priimtas praėjus beveik devyniems metams po pranešimo apie įtarimą jam įteikimo, nors byla nėra nei sudėtinga, nei didelės apimties, o procesas užtruko ne dėl kasatoriaus kaltės.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas bylą kasacine tvarka, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų nuosprendžių ir nutarčių teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, tikrina ir sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-402/2010, 2K-358-942/2017).

Šioje baudžiamojoje byloje nuteistasis I. L. kasacinį skundą paduoda antrą kartą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2023 m. liepos 13 d. nutartimi atsisakė priimti ankstesnį nuteistojo paduotą kasacinį skundą, konstatavusi, kad jis neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai). Iš naujai paduoto kasacinio skundo turinio matyti, kad jo esmė yra tapati pirmiau paduoto kasacinio skundo esmei, t. y. naujai paduotame kasaciniame skunde, kiek sutrumpinus (pašalinus argumentus dėl netinkamo BK 2 straipsnio ir kartu BK 182, 222 straipsnių taikymo (inkriminuotų veikų būtinųjų sudėties požymių (ne)nustatymo)) ir perdėliojus, iš esmės pažodžiui pakartoti ankstesnio nuteistojo kasacinio skundo argumentai.

Pirmiau paduoto kasacinio skundo priėmimo klausimą nagrinėjusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija kasacinio skundo argumentus, kuriais kritikuojamas apeliacinės instancijos teismo, kartu ir pirmosios instancijos teismo, atliktas įrodymų vertinimas ir faktinių bylos aplinkybių nustatymas, pateikiant savą selektyvų įrodymų, be kita ko, ir savo iniciatyva byloje pateiktos specialisto išvados, vertinimą bei bylos aplinkybių interpretavimą; kaip ir deklaratyvaus pobūdžio argumentus dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo bei padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų nepripažino tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą. Be to, naujai paduotame kasaciniame skunde pakartoti ankstesnio kasacinio skundo argumentai dėl UAB „V“ specialisto išvados ir ją pateikusio specialisto paaiškinimų, byloje esančių telefoninių pokalbių leistinumo bei patikimumo aspektais vertinimo, baudžiamojo proceso trukmės, skiriant nuteistajam bausmę, vertinimo yra klaidinantys ir prieštarauja skundžiamo nuosprendžio turiniui. Naujų teisinių argumentų, leidžiančių spręsti apie bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą, antrą kartą nuteistojo paduotame kasaciniame skunde nepateikta. BPK 372 straipsnio 4 dalies 6 punkte nustatyta, kad kasacinį skundą atsisakoma priimti, jeigu jis yra pakartotinis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad antrasis nuteistojo I. L. paduotas kasacinis skundas yra pakartotinis, neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nurodytų bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų, todėl jį atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4, 6 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4, 6 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo I. L. (I. L.) kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Audronė Kartanienė

Artūras Pažarskis

Rima Ažubalytė