Civilinė byla Nr. e3K-3-21-781/2025
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18456-2019-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6.2; 2.3.2.8; 3.2.4.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. sausio 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Jūratės Varanauskaitės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. B. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 31 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. B. ieškinį atsakovei L. J. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo bei atsakovės L. J. priešieškinį ieškovui L. B. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo; išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinio pareigą kitam sutuoktiniui kompensuoti už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą ir įrodinėjimo pareigos paskirstymą tokiose bylose, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas santuokos nutraukimo byloje prašė priteisti iš atsakovės 33 508,25 Eur kompensaciją dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimo.
3. Ieškovas nurodė, kad atsakovė bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.109 straipsnyje nustatytų prievolių vykdymu. Ieškovas rėmėsi prezumpcija, kad visos sutuoktinio gaunamos pajamos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o atsakovė 33 508,25 Eur iš savo sąskaitos pervedė tretiesiems asmenims.
4. Atsakovė priešieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės; priteisti 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; pripažinti ieškovo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą bendrąja jungtine šalių nuosavybe ir padalyti šį turtą; priteisti 17 456,83 Eur kompensaciją už sąskaitoje esančias lėšas, pasisavintas lėšas, vertybinius popierius ir jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą.
5. Dėl ieškovo reikalavimo priteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą atsakovė nurodė, kad didžioji į jos sąskaitą įneštų lėšų dalis priklausė tretiesiems asmenims, nes jie, neturėdami banko sąskaitos, negalėdavo atlikti įvairių mokėjimų, atsakovė taip pat nupirkdavo gintaro asmenims iš Kinijos, o jei įsipareigojimų neįvykdydavo, – pinigus grąžindavo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2024 m. sausio 22 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: nutraukė šalių santuoką dėl ieškovo kaltės; priteisė atsakovei iš ieškovo 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 15 900 Eur kompensaciją už sumažintą bendrąją jungtinę nuosavybę.
7. Iš atsakovės banko sąskaitų teismas nustatė, jog ji į banko sąskaitą nuolatos įnešdavo skirtingo dydžio sumas, taip pat įvairaus dydžio sumas gaudavo ir iš trečiųjų asmenų, atlikdavo įvairaus dydžio pavedimus skirtingiems tretiesiems asmenims kaip paskolas, taip pat už studijas, už bilietus, pragyvenimo mokesčius ir kt., kaip nurodyta mokėjimo paskirtyse. Iš viso tretiesiems asmenims pervedė 43 916,50 Eur tikslais, nesusijusiais su CK 3.109 straipsnyje nustatytų prievolių vykdymu. Įvertinęs atsakovės nurodytas aplinkybes, kad į banko sąskaitą ji įnešdavo tretiesiems asmenims priklausančias lėšas, o vėliau atlikdavo mokėjimus trečiųjų asmenų interesais arba lėšas grąžindavo, ir tai, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti nors tikėtiną išvadą, kad atsakovė šias lėšas uždirbo, teismas, remdamasis tikėtinumo taisykle, nusprendė, jog labiau tikėtina, kad atsakovė į savo sąskaitą įnešė trečiųjų asmenų lėšas ir jas mokėjimo nurodymais pervedė į kitų asmenų sąskaitas. Dėl to teismas nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo už šių lėšų pervedimą priteisti iš atsakovės ieškovo naudai kompensaciją.
8. Be to, iš atsakovės sąskaitų išrašų teismas nustatė, kad atsakovė iš asmeninių banko sąskaitų išsigrynino 31 220 Eur. Byloje nesant įrodymų, kad šios lėšos buvo panaudotos ne šeimos interesams tenkinti, teismas nenustatė teisinio pagrindo iš atsakovės ieškovo naudai priteisti pusę išgrynintų lėšų.
9. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2024 m. gegužės 31 d. nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą: santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, panaikino teismo sprendimo dalį, pagal kurią atsakovei iš ieškovo priteistas 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, perskirstė bylinėjimosi išlaidas.
10. Kolegija pabrėžė, kad atsakovė byloje nuosekliai įrodinėjo, jog į jos sąskaitą buvo įneštos tretiesiems asmenims priklausančios lėšos, jos buvo panaudotos (pervedamos ar būdavo panaudojamos iš sąskaitos išgrynintos lėšos) šių trečiųjų asmenų naudai arba jiems grąžintos. Dėl to, kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovui, pareiškusiam reikalavimą CK 3.98 straipsnio 3 dalies pagrindu, teko pareiga įrodyti, kad lėšas, kurias laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 26 d. iki 2019 m. rugsėjo 6 d. atsakovė pervedė tretiesiems asmenims (43 916,50 Eur) ir iš jai priklausiusios banko sąskaitos išgrynino (23 100 Eur), atsakovė buvo įgijusi (gavusi kaip pajamas, vaisius, dividendus, pensiją, pašalpą bei kitokias išmokas ar pan.) (CK 3.88 straipsnio 1 dalis). Ieškovas jokių įrodymų, patvirtinančių aptartų lėšų įgijimą atsakovės vardu, nėra pateikęs (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 178 straipsniai). Todėl, kolegijos vertinimu, atsakovei nekilo pareiga paneigti turto bendrumo prezumpciją (CK 3.88 straipsnio 2 dalis) ir (ar) įrodyti, kad lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti.
11. Iš atsakovės banko sąskaitos išrašo kolegija nustatė, kad dalies jos laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 6 d. iki 2018 m. vasario 27 d. atliktų pinigų pervedimų asmenims C. C., J. L., B. X., W. D., X. L. paskirtyje buvo nurodoma, kad tai paskola. Atsakovės procesiniuose dokumentuose bei rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad ji su sutuoktinio sutikimu buvo paskolinusi pinigų draugams bei studentams, kurie gyveno ir studijavo Lietuvoje, paskolos buvo grąžintos. Ieškovas priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų nėra pateikęs.
12. Kolegija pažymėjo, kad abu sutuoktiniai panašiu laikotarpiu pavedimais iš savo banko sąskaitų skolino lėšų užsieniečiams.
13. Kolegija padarė išvadą, kad ieškovė savo tautiečiams paskolas buvo suteikusi turėdama tam sutuoktinio pritarimą, todėl jų suteikimo nelaikė bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimu CK 3.98 straipsnio 3 dalies prasme.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
14. Ieškovas kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 22 d. sprendimo dalis, kuriomis buvo atmestas jo reikalavimas priteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 31 d. nutarties dalis, kuriomis pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl šio ieškovo reikalavimo palikta nepakeista ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Kasacinis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:
Ieškovas šioje byloje neįrodinėjo ir, vadovaudamasis CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija, manė neturįs pareigos įrodinėti, kad atsakovės santuokos metu įgytas turtas, panaudotas tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje nustatytų prievolių vykdymu, buvo bendras. Teismai nusprendė esant priešingai ir konstatavo, kad ieškovas turėjo pareigą įrodyti nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu tikslams atsakovės panaudoto turto bendrumą kaip CK 3.98 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygą. Kadangi sutuoktinių turto bendrumo aplinkybė yra preziumuojama, o apeliacinės instancijos teismas nustatė ieškovui pareigą ją įrodyti ir visiškai nemotyvavo tokios pareigos nustatymo, nors ieškovas savo apeliacinį skundą ginčo klausimo aspektu grindė būtent neteisėtu pareigos įrodyti preziumuojamą aplinkybę nustatymu, apeliacinės instancijos teismo nutartis buvo priimta teismui pažeidus CK 3.98 straipsnio 3 dalį, taip pat ir iš CPK 331 straipsnio 4 dalies kylantį imperatyvą motyvuoti savo sprendimus (nutartis). CK 3.98 straipsnio 3 dalis joje nurodytų juridinių faktų įrodinėjimo naštos paskirstymo aspektu yra išaiškintina taip: kompensacijos reikalaujantis sutuoktinis turi pareigą įrodyti sutuoktinių santuokos metu įgyto turto panaudojimo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje nustatytų prievolių vykdymu, faktą, o pareiga įrodyti, kad panaudotas turtas nepriklausė sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise arba kad bendras sutuoktinių turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti, tenka nuo tokio reikalavimo besiginančiam sutuoktiniui.
15. Atsiliepimo į kasacinį skundą negauta.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo sprendžiant dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą
16. Sutuoktinių lygiateisiškumo principas, įtvirtintas CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, reikalauja, kad visi šeimos gyvenimo klausimai (šeimos lėšų naudojimas, šeimos namų ūkio tvarkymas, daiktų įsigijimas) būtų sprendžiami ne vienašališkai, o abipusiu sutuoktinių susitarimu. Lygiateisiškumas kartu reiškia ir pareigų bei atsakomybės už šeimos reikalų tvarkymą ir jos prievoles lygybę. Tais atvejais, kai vieno iš sutuoktinių veiksmai prieštarauja lygiateisiškumo principui, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs atitinkamus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDcvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-207/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-207/2009">3K-3-207/2009</a>). CK 3.98 straipsnio 3 dalyje nustatyta kiekvieno sutuoktinio pareiga kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje nustatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti.
17. Bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimo vieno sutuoktinio veiksmais kito sąskaita atvejus ir iš to kylančius teisinius padarinius taip pat reglamentuoja CK 3.115 straipsnio 2 dalis ir 3.123 straipsnio 3 dalis. Aptariamose CK teisės normose reglamentuojama, kad jeigu sandoris buvo sudarytas tik vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti ir įvykdytas pasinaudojant turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tai tas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą; jeigu ne daugiau kaip prieš metus iki turto padalijimo bylos iškėlimo vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo sumažino turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, vertę, dalį jo padovanodamas arba juo padidindamas savo asmeninę nuosavybę, tai, nustatant sutuoktinių bendro turto dalis, tokio sutuoktinio dalis gali būti mažinama prarasto bendro turto verte.
18. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimo, įrodinėjimo našta tenka asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011), t. y. nagrinėjamoje byloje ieškovas, teigdamas, kad atsakovė be jo sutikimo panaudojo dalį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto (lėšų) ne pagal paskirtį ir taip sumažino bendrąją nuosavybę, turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog turtas atsakovės panaudotas be jo sutikimo ir tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje nustatytų prievolių, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, vykdymu.
19. Aplinkybė, kad po santuokos sudarymo sutuoktinių įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, yra preziumuojama (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Ši sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija turi svarbią reikšmę tiek materialiosios, tiek proceso teisės atžvilgiu. Visų pirma, ji reiškia, kad sutuoktinis, teigiantis, jog tam tikras turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes jis yra įgytas sudarius santuoką, neprivalo šio teiginio įrodinėti, kadangi ši aplinkybė preziumuojama pagal įstatymą. Antra, sutuoktinis, teigiantis, kad tam tikras turtas, įgytas sudarius santuoką, nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, privalo šį teiginį įrodyti (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Sutuoktinių turto pripažinimo jų bendrąja jungtine nuosavybe prezumpcija yra nuginčijama, tačiau ją galima ginčyti tik leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-701/2021, 21 punktas).
20. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant.
21. CPK 182 straipsnyje reglamentuojamos aplinkybės, kurių nereikia įrodinėti. Pagal šio straipsnio 4 punktą, nereikia įrodinėti aplinkybių, preziumuojamų pagal įstatymus ir nepaneigtų bendra tvarka. Įstatymuose nustatytos prezumpcijos paprastai yra susietos su tam tikromis aplinkybėmis, kurioms esant preziumuojami faktai pripažįstami egzistuojančiais tikrovėje. Kokiomis aplinkybėmis vieni ar kiti faktai preziumuojami, paprastai nurodoma materialiosios teisės normose. Šalis neprivalo įrodinėti pagal įstatymus preziumuojamų faktų, kuriais grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, bet privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis tokie faktai pripažįstami egzistuojančiais. Kita vertus, šaliai, kuri remiasi preziumuojamais faktais, nėra draudžiama įrodinėti įstatymų preziumuojamas aplinkybes, pateikti įrodymų, patvirtinančių preziumuojamų faktų egzistavimą. Šalis, prieš kurią naudojama prezumpcija, gali ją, išskyrus nenuginčijamas prezumpcijas, nuginčyti, pateikdama paneigiančius įrodymus. Prezumpcija lemia įrodinėjimo naštos perskirstymą – faktinės aplinkybės, sudarančios prezumpcijos turinį, laikomos nustatytomis, nebent šalis, prieš kurią naudojama prezumpcija, jas paneigia įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-701/2023, 65–66 punktai).
22. Bylą nagrinėję teismai padarė išvadą, kad ginčo lėšos, atsakovės iš banko sąskaitos panaudotos tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje nustatytų prievolių vykdymu, priklausė ne jai ar abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o tretiesiems asmenims ir buvo panaudotos jų interesais (įvykdant jų prievoles). Šią išvadą bylą nagrinėję teismai motyvavo tuo, kad atsakovė byloje nuosekliai įrodinėjo, jog į jos sąskaitą buvo įneštos tretiesiems asmenims priklausančios lėšos ir šios lėšos buvo panaudotos (pervedamos ar būdavo panaudojamos iš sąskaitos išgrynintos lėšos) šių trečiųjų asmenų naudai arba jiems grąžintos.
23. Iš į bylą pateiktų atsakovės sąskaitų išrašų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 43 916,50 Eur panaudota ne bendriems šeimos, o trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti. Teismas sprendime detaliai išvardijo visus atsakovės atliktus pavedimus, tačiau apie atsakovės gautas lėšas nurodė glaustai, kad atsakovė į banko sąskaitą nuolatos įnešdavo skirtingo dydžio sumas, taip pat įvairaus dydžio sumas gaudavo ir iš trečiųjų asmenų. Įvertinęs atsakovės nurodytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad ji į savo sąskaitą įnešė trečiųjų asmenų lėšas ir jas mokėjimo nurodymais pervedė į kitų asmenų sąskaitas.
24. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovui teko pareiga įrodyti, kad lėšas, kurias laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 26 d. iki 2019 m. rugsėjo 6 d. atsakovė pervedė tretiesiems asmenims (43 916,50 Eur) ir iš jai priklausiusios banko sąskaitos išgrynino (23 100 Eur), atsakovė buvo įgijusi (gavusi kaip pajamas, vaisius, dividendus, pensiją, pašalpą bei kitokias išmokas ar pan.) (CK 3.88 straipsnio 1 dalis), tačiau ieškovas jokių įrodymų, patvirtinančių aptartų lėšų įgijimą atsakovės vardu, nėra pateikęs (CPK 12, 178 straipsniai), todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovei nekilo pareiga paneigti turto bendrumo prezumpciją (CK 3.88 straipsnio 2 dalis) ir (ar) įrodyti, kad šios lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti. Be to, dėl dalies atsakovės išlaidų (skundžiamoje nutartyje suma nenurodyta) apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad atsakovė buvo suteikusi paskolas savo tautiečiams, turėdama tam sutuoktinio pritarimą.
25. Atsižvelgdama į pirmiau aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovės banko sąskaitoje santuokos metu buvusios lėšos pripažintinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kol atsakovė neįrodė priešingai ir nepaneigė šios prezumpcijos. Taigi, priešingai nei nurodė apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, ne ieškovas turėjo įrodinėti atsakovės išleistų lėšų kilmę, o atsakovė, siekdama paneigti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją, turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad jos gautos ir išleistos lėšos neatitinka CK 3.88 straipsnio 1 dalyje išvardytų kriterijų. Šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje sudaro bylos esmę ir įrodinėjimo dalyką.
26. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai). CPK 331 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas. Motyvuojamosios apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) dalies paskirtis – pagrįsti apeliacinės instancijos teismo išvadas, išdėstytas rezoliucinėje apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) dalyje.
27. Tinkamo teismo sprendimo motyvavimo, kaip vieno iš teisės į teisingą teismą elementų, svarba yra pabrėžiama ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje. EŽTT šiuo aspektu yra išaiškinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nacionalinius teismus įpareigoja išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. EŽTT savo jurisprudencijoje taip pat yra nurodęs, kad teismų ir tribunolų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti; sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (pvz., EŽTT 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99). Nacionalinių teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami, kad atsakytų į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (pvz., EŽTT 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91).
28. Teismo pareiga tinkamai motyvuoti ir pagrįsti priimtą procesinį sprendimą yra neatsiejamai susijusi su pareiga tinkamai įvertinti byloje pateiktus įrodymus. Teismo funkcija yra tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDgtNjg3LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-408-687/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-408-687/2018">3K-3-408-687/2018</a>, 42 punktas). Civiliniame procese galiojančios bendrosios taisyklės įpareigoja teismą, vertinantį įrodymus, patikrinti kiekvieno jų sąsajumą, leistinumą, ryšį su kitais įrodymais, taip pat tai, ar nėra tarp jų prieštaravimų; teismas privalo įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai patikimi. Teismai turi vertinti įrodymus, vadovaudamiesi nurodytomis įrodinėjimo taisyklėmis ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzAwLTgyMy8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-300-823/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-300-823/2022">e3K-3-300-823/2022</a>, 52 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismo atliktas įrodymų vertinimas turi atsispindėti jo priimtame procesiniame sprendime, kuriame teismas turi motyvuotai pagrįsti, kokiais įrodymais rėmėsi priimdamas sprendimą, kokius įrodymus laikė nepatikimais ir dėl kokių priežasčių, kokie yra prieštaravimai tarp byloje pateiktų įrodymų ir kaip jie pašalinti, kt.
29. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinio proceso metu gali būti tikrinamas tiek pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas, tiek ir jo pagrįstumas (teismo sprendimas gali būti peržiūrimas tiek teisiniu, tiek faktiniu aspektu), kasacinio teismo praktikoje akcentuojama apeliacinės instancijos teismo teisė, o kai apeliacinis skundas grindžiamas pirmosios instancijos teismo padaryta fakto klaida, – ir pareiga iš naujo tirti ir vertinti byloje esančius įrodymus, analizuoti faktines bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTgvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-418/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-418/2007">3K-3-418/2007</a>; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTIvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-112/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-112/2009">3K-3-112/2009</a>). Įvertinęs įrodymus, apeliacinės instancijos teismas gali tam tikras aplinkybes pripažinti nustatytomis, nors pirmosios instancijos teismas jas laikė nenustatytomis arba dėl jų buvimo ar nebuvimo iš viso nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo ribas, privalo pats įvertinti, ar faktinės bylos aplinkybės, kurios tirtos pirmosios instancijos teisme, nustatytos nepažeidžiant įrodinėjimo taisyklių (CPK 320 straipsnis). Padaręs išvadą, kad byloje esančių įrodymų nepakanka, ar tirtinomis pripažinęs tik apeliacinės instancijos teisme ieškovo nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas turi pasiūlyti šalims pateikti naujus įrodymus arba juos rinkti savo iniciatyva tik CPK ir kitų įstatymų nustatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODQvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-484/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-484/2010">3K-3-484/2010</a>). Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, turi pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų, kurie patenka į bylos nagrinėjimo dalyką, atskleidžia ginčo esmę ir yra reikšmingi bylos teisiniam rezultatui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODQvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-484/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-484/2013">3K-3-484/2013</a>; 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTk2LTQyMS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-196-421/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-196-421/2020">e3K-3-196-421/2020</a>, 39 punktas; 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023, 43 punktas).
30. Taigi, ieškovui apeliacinį skundą, be kita ko, grindžiant pirmosios instancijos teismo padaryta įrodinėjimo pareigos paskirstymo ir atitinkamai įrodymų vertinimo klaida, apeliacinės instancijos teismas turėjo pareigą iš naujo tirti ir vertinti byloje esančius įrodymus, taip pat pareigą, jog jo atliktas įrodymų vertinimas ir šalių reikalavimų bei atsikirtimų pagrindą sudarančios nustatytos faktinės aplinkybės atsispindėtų priimtame procesiniame sprendime, kuriame būtų motyvuotai pagrįsta, kokiais įrodymais jis rėmėsi, nustatydamas faktines bylos aplinkybes ir priimdamas sprendimą, kokius įrodymus laikė nepatikimais ir dėl kokių priežasčių, kokie yra prieštaravimai tarp byloje pateiktų įrodymų ir kaip jie pašalinti, kodėl atmeta kaip nepagrįstus šalių nurodytus argumentus, kt.
31. Apeliacinės instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje darydamas išvadą apie atsakovės išleistų lėšų priklausymą tretiesiems asmenims, nenurodė konkrečių tai pagrindžiančių įrodymų, apsiribojęs konstatavimu, kad atsakovė į banko sąskaitą nuolat įnešdavo skirtingo dydžio sumas, taip pat įvairaus dydžio sumas gaudavo ir iš trečiųjų asmenų. Konkrečių sumų, taip pat ir jų gavimo pagrindo apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neaptarė. Be to, dėl dalies atsakovės išlaidų (kurių suma skundžiamoje nutartyje nenurodyta) apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad atsakovė buvo suteikusi paskolas savo tautiečiams, turėdama tam sutuoktinio pritarimą.
32. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas padarė CK 3.88 straipsnio 2 dalies neatitinkančią išvadą dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo, skundžiamoje nutartyje tinkamai neįvertino byloje pateiktų įrodymų ir tinkamai, vadovaudamasis įstatyme nustatytais reikalavimais, nemotyvavo savo priimto procesinio sprendimo. Spręsdamas, kad nėra pagrindo priteisti ieškovui iš atsakovės kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, apeliacinės instancijos teismas turėjo paskirstyti įrodinėjimo naštą, atsižvelgdamas į CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją, analizuoti faktinius bylos duomenis ir nustatyti CK 3.98 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų sąlygų visetą šiai normai taikyti, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio ir faktinių bylos duomenų, jų neanalizavo ir savo išvadų nepagrindė bylos įrodymais.
33. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamosios dalies 58–61 punktuose nurodytos aplinkybės ir išvados yra nustatytos bei padarytos netinkamai pritaikius materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę ir teisę į kompensaciją už jos sumažinimą, taip pat įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.
34. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl atsakovės išsigrynintų lėšų pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nėra įrodymų, jog šios lėšos buvo panaudotos ne šeimos interesams tenkinti, apeliacinės instancijos teismas dėl šių pirmosios instancijos teismo išvadų nepasisakė, ieškovas kasaciniame skunde dėl šios teismų procesinių sprendimų dalies teisėtumo argumentų nepateikė, dėl to teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo spręsti dėl jos teisėtumo (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
35. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytas pagrindas naikinti apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovės 21 958,25 Eur kompensaciją. Ją panaikinus, bylos dalis dėl nurodyto reikalavimo perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka apeliacinės instancijos teismui, nes kasacinis teismas negali pašalinti nustatytų pažeidimų, jiems pašalinti būtina analizuoti ir vertinti įrodymus bei nustatyti turinčias reikšmės bylai išspręsti faktines aplinkybes.
36. Kadangi bylos dalis grąžinama nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, šalių kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas, jis paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą (CPK 93, 98 straipsniai). Pažymėtina, kad ieškovas kasaciniam teismui pateikė dokumentus, patvirtinančius turėtas 1500 Eur išlaidas advokato pagalbai surašant kasacinį skundą, taip pat sumokėjo 728 Eur žyminio mokesčio. Kasaciniame teisme išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatirta.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 31 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis atmesti ieškovo reikalavimą priteisti 21 958,25 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjos Goda Ambrasaitė-Balynienė
Sigita Rudėnaitė
Jūratė Varanauskaitė
