Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių materialinį teisinį besikreipiančio į teismą asmens suinteresuotumą, byloje priimtų procesinių sprendimų peržiūrėjimą kasacine tvarka, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-27-916/2025

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07071-2023-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Egidijos Tamošiūnienės ir Dalios Vasarienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. M. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Timber construction group“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Admivista“, patikslintą ieškinį atsakovams A. M. ir A. M. dėl nepagrįstai gautų lėšų grąžinimo ar žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių materialinį teisinį besikreipiančio į teismą asmens suinteresuotumą, byloje priimtų procesinių sprendimų peržiūrėjimą kasacine tvarka, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovė likviduojama dėl bankroto UAB „Timber construction group“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Admivista“, patikslintu ieškiniu prašė teismo: priteisti iš atsakovės 3197,95 Eur kaip be pagrindo gautas lėšas, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo arba priteisti solidariai iš atsakovų ieškovei 3197,95 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3. Ieškovė nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi jai iškėlė bankroto bylą. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. kovo 23 d. įsiteisėjusia nutartimi bankrotą pripažino tyčiniu. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu iš buvusio ieškovės vadovo atsakovo priteisė 3565,96 Eur žalai dėl neperduoto dalies įmonės turto atlyginti. Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi buvo patvirtinti ieškovės kreditorių reikalavimai. Tarp įmonės kreditorių buvo ir atsakovė su 741,59 Eur reikalavimu ir jos sutuoktinis (buvęs ieškovės vadovas) atsakovas su 3197,95 Eur reikalavimu. 2022 m. balandžio 14 d. nemokumo administratorė elektroniniu laišku pranešė buvusiam vadovui (atsakovui), kad nurodytų banko sąskaitos rekvizitus mokėjimui atlikti. Atsakovas 2022 m. balandžio 14 d. atsiuntė sąskaitos numerį – (duomenys neskelbtini). 2022 m. balandžio 14 d. į nurodytą banko sąskaitą buvo pervesta 3197,95 Eur suma, t. y. atsakovo, kaip kreditoriaus, reikalavimo suma. Vėliau paaiškėjo, kad minėta suma buvo pervesta ne į atsakovui, o į atsakovei priklausančią sąskaitą, todėl atsakovė nepagrįstai praturtėjo.

4. Atsakovė atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nustatant, kad išlaidos atlyginamos iš bankroto administravimo lėšų. Nurodė, kad nemokumo administratorė kreditoriaus reikalavimus tiek atsakovei, tiek jos sutuoktiniui atsakovui patenkino pervedant reikalavimų sumas į atsakovės sąskaitą. Atsakovė paaiškino, kad kartu su atsakovu augina nepilnametę dukterį, veda bendrą buitį. Nurodė, kad pervestos lėšos buvo perduotos atsakovui, panaudotos jo asmeniniams ir šeimos poreikiams tenkinti, nepilnametei dukteriai išlaikyti. Atsakovės nuomone, patenkintas kreditoriaus reikalavimas iš darbo santykių yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

5. Atsakovas atsiliepimu prašė atmesti patikslintą ieškinį. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju negali būti taikomos nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo instituto nuostatos, nes ieškovė turėjo pareigą atsiskaityti su atsakovu ir tai tinkamai įvykdė, pervesdama lėšas. Paaiškino, kad atsakovė, gavusi pinigus į savo banko sąskaitą, perdavė jam lėšas ir šios buvo išleistos šeimos poreikiams tenkinti. Atsakovai neatliko neteisėtų veiksmų, ieškovė žalos nepatyrė, nes turėjo teisinį pagrindą pervesti atsakovui 3197,95 Eur sumą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2024 m. kovo 27 d. sprendimu tenkino patikslintą ieškinį – priteisė ieškovei iš atsakovės 3197,95 Eur kaip be pagrindo gautas lėšas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. birželio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1710 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, valstybei 72 Eur žyminį mokestį ir 29,14 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, atlyginimą.

7. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1986-221/2017 iškėlė bankroto bylą ieškovei. Kauno apygardos teismas 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-806-221/2018 patvirtino ieškovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų, įskaitant 3197,95 Eur reikalavimą atsakovui ir 741,59 Eur reikalavimą atsakovei, sąrašą. Ieškovė 2018 m. rugsėjo 25 d. pervedė atsakovei 694,17 Eur. Kauno apygardos teismas 2018 m. spalio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-806-221/2018 patikslino kreditorius ir jų sąrašą, įskaitant atsakovės kreditoriaus reikalavimą – 47,42 Eur, ir 2022 m. balandžio 13 d. ieškovė pervedė atsakovei 47,42 Eur. 2022 m. balandžio 13–14 d. ieškovės atstovas užklausė atsakovo duomenų apie pirmos eilės kreditorių rekvizitus. Atsakovas 2022 m. balandžio 14 d. nurodė sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2022 m. balandžio 14 d. pervedė į atsakovo nurodytą sąskaitą 3197,95 Eur. Minėta sąskaita priklauso atsakovei. 2022 m. gegužės 20 d. nemokumo administratorė paprašė bankroto bylą nagrinėjančio teismo išbraukti iš kreditorių sąrašo atsakovus, nes su jais buvo atsiskaityta. Kauno apygardos teismas 2022 m. gegužės 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-38-638/2022 išbraukė atsakovus iš pirmos eilės kreditorių sąrašo.

8. Teismas, spręsdamas dėl nepagrįsto praturtėjimo, vertino, kad byloje yra nustatytos visos nepagrįstam praturtėjimui taikytinos sąlygos, t. y. atsakovė praturtėjo 3197,95 Eur suma, nemokumo administratorei pervedus atsakovui skirtus pinigus, tai atitinkamai lėmė ieškovės turto sumažėjimą. Teismas pažymėjo, kad atsakovė, gavusi ne jai skirtas lėšas, jų negrąžino, todėl nustatytinas priežastinis ryšys tarp ieškovės turto sumažėjimo ir atsakovės praturtėjimo. Teismas sutiko su ieškovės atstovės argumentais, kad atsakovų nurodomas pripažinimas, jog atsakovė atidavė atsakovui pervestus pinigus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 187 straipsnio 1 dalimi, negali būti laikomas šalies pripažintu faktu. Teismas pažymėjo, kad atsakovė turėjo ieškovei iš darbo teisinių santykių kylantį 741,59 Eur reikalavimą, šis buvo įvykdytas dviem mokėjimo pavedimais (694,17 Eur ir 47,42 Eur). Todėl ieškovė daugiau neturėjo pagrindo nei pagal sutartį, nei pagal įstatymą pervesti lėšas atsakovei. Kai nemokumo administratorė visiškai atsiskaitė su atsakove, ši be jokio teisinio pagrindo gavo 3197,95 Eur sumą. Teismas vertino, jog atsakovas, žinodamas, kad jo sąskaitos yra areštuotos, siekdamas, kad iš jam pervestų lėšų nebūtų atskaitomi jo įsipareigojimai kreditoriams, tyčia nurodė ne savo, o atsakovės sąskaitą. Teismas, tenkinęs ieškovės pirmąjį reikalavimą, nepasisakė dėl alternatyvaus reikalavimo (ne)pagrįstumo.

9. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2024 m. liepos 30 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą.

10. Teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovė pervedė 3197,95 Eur sumą, siekdama atsiskaityti su atsakovu, o ne su atsakove. Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad ta aplinkybė, jog atsakovai yra sudarę santuoką, patvirtina, jog atsakovė turėjo teisę gauti pinigus į savo sąskaitą. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas buvo įgaliojęs atsakovę savo nuožiūra valdyti, naudoti turtą, kuris yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, ar disponuoti tokiu turtu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.94 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju teismui buvo labiau tikėtina, kad atsakovas sąmoningai nurodė ieškovei atsakovės, o ne savo banko sąskaitą, kad išvengtų įsipareigojimų kreditoriams vykdymo iš jam pervedamų lėšų.

11. Apeliacinės instancijos teismas priėjo išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą (CK 6.242 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog šiuo atveju yra pagrindas ieškovei iš atsakovės priteisti 3197,95 Eur kaip be pagrindo įgytą turtą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 30 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Kasaciniame skunde keliami teisės klausimai dėl sutuoktinio teisės gauti kito sutuoktinio pajamas iš darbo santykių, taip pat valdyti, naudoti sutuoktinių jungtine nuosavybės teise gautas pajamas iš darbo santykių, jomis disponuoti nesant kito sutuoktinio įgaliojimo.

12.2. Mokėjimo paskirtyje buvo nurodyta, kam skirtos lėšos (A. M.), jos perduotos bendru sutuoktinių sutarimu atsakovui, tai lėmė, kad atsakovė grąžino lėšas asmeniui, kuriam jos priklausė ir kurio sąskaita tai buvo įgyta. Atsakovas byloje pripažino pinigų gavimo faktą. Taip pat, 2022 m. gegužės 23 d. Kauno apygardos teismui priėmus skundžiamą nutartį dėl atsakovo išbraukimo iš BUAB „Timber construction group“ kreditorių sąrašo, nei ieškovė, nei atsakovas nutarties neskundė.

12.3. Nemokumo administratorei patenkinus atsakovo kreditorinį reikalavimą pervedus reikalavimo sumą į sutuoktinės vardu atidarytą kredito įstaigoje sąskaitą įmonės turtas nesumažėjo, nes tokios apimties įsipareigojimų juridinis asmuo turėjo atsakovui ir jam lėšos buvo perduotos, taigi praturtėjimas neegzistavo ieškinio pateikimo metu.

12.4. Teismai nevertino, kad galioja įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, atsakovo gautas kreditoriaus reikalavimas iš darbo santykių yra jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalis), o lėšomis – turtu, sutuoktiniai naudojasi, disponuoja, jas valdo bendru sutarimu. Atsakovo kreditoriaus reikalavimą (iš darbo santykių) bankroto byloje patenkinus, t. y. pervedus lėšas į sutuoktinės sąskaitą, šios lėšos tapo bendrąja jungtine nuosavybe. Abiem sutuoktiniams susitarus dėl lėšų naudojimo ir disponavimo jomis atskiras atsakovo įgaliojimas ir (ar) sutikimas nebuvo būtinas. Atsakovas savo nuožiūra bankroto administratorei nurodė, į kokią banko sąskaitą pervesti lėšas, ieškovė pavedimą atliko įstatymo nustatytu pagrindu – atsiskaitydama su kreditoriumi.

13. Ieškovė atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Teismai aiškiai ir motyvuotai nurodė, kodėl atsisakė remtis atsakovų pripažintu faktu ir nusprendė, kad atsakovės nepagrįstai į sąskaitą gauti pinigai nebuvo perduoti. Teismai teisingai nustatė, kad pagal teisinį reglamentavimą galima pripažinti priešingą interesą turinčios šalies nurodytus faktus (atsakovai galėtų pripažinti ieškovės nurodomus faktus, bet negali pripažinti savo sugalvotų faktų), teismas taip pat teisingai nustatė, kad pačios atsakovės pozicija yra prieštaringa, o tai irgi leidžia manyti, kad tokiu būdu siekiama nuslėpti tiesą. Viena vertus, atsakovė nurodė, kad yra susituokusi su atsakovu, veda bendrą ūkį, kita vertus, pateikia teismui duomenis, kad vykdo priverstinį išieškojimą iš atsakovo.

13.2. Teismams patenkinus šį ieškinį, atsakovas 2024 m. rugpjūčio 2 d. pateikė prašymą įtraukti jį į kreditorių sąrašą su 3197,95 Eur reikalavimu. Kauno apygardos teismas 2024 m. spalio 15 d. nutartimi tokį prašymą tenkino ir 2024 m. spalio 27 d. reikalavimas atsakovui buvo įvykdytas, lėšas pervedant jau į antstolio nurodytą atsakovui priklausančią banko sąskaitą. 2024 m. spalio 29 d. nutartimi kreditorių sąrašas patikslintas, atsakovas išbrauktas iš kreditorių sąrašo, atsiskaičius su juo. Atsakovo veiksmai 2024 m. rugpjūčio 2 d. reikalaujant patvirtinti jo 3197,95 Eur reikalavimą tik dar kartą patvirtino, kad gautų lėšų atsakovė jam neperdavė. Tai paaiškina, kodėl atsakovai į bylą nepateikė perdavimą pagrindžiančių įrodymų, rėmėsi faktų pripažinimu. Šią dieną su atsakovu yra visiškai atsiskaityta, pinigai pervesti į jo sąskaitą, o atsakovė, kaip pagrįstai nusprendė abiejų instancijų teismai, nepagrįstai gautas lėšas turi grąžinti.

13.3. Atsakovui suklaidinus nemokumo administratorę (sąmoningai nurodžius sutuoktinės banko sąskaitos numerį pavedimui atlikti) ir tokiu būdu siekiant išvengti atsiskaitymo su bankrutuojančios įmonės kreditoriais (siekiant išvengti sprendimo atlyginti priteistą žalą įvykdymo), mokėjimas buvo įvykdytas teisės gauti pinigus neturinčiai atsakovei, o atsakovas šių lėšų nebuvo gavęs, todėl jis ieškinio pareiškimo metu turėjo galiojančią reikalavimo teisę į ieškovę, šią teisę jis įgyvendino 2024 m. rugpjūčio 2 d. pareikalaudamas patvirtinti reikalavimą, o ieškovė atitinkamai turėjo pareigą šį reikalavimą patenkinti. Šią dieną su atsakovu yra visiškai atsiskaityta, o atsakovė 3197,95 Eur sumą gavo nepagrįstai. Nepagrįstai sumokėjus lėšas į atsakovės sąskaitą ieškovės turtas sumažėjo, o atsakovė praturtėjo ieškovės sąskaita.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl kasatoriaus materialinio teisinio suinteresuotumo (ne)buvimo

14. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

15. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė nustato dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei – teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos: tai būtent besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzcwLTI0OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-370-248/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-370-248/2019">e3K-3-370-248/2019</a>, 43 punktas).

16. Teismų praktikoje ieškovo suinteresuotumas kaip teisės kreiptis į teismą prielaida yra aiškinamas kaip materialinis teisinis suinteresuotumas. Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą turi būti pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODUvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-485/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-485/2008">3K-3-485/2008</a>; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-241/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-241/2013">3K-3-241/2013</a>; 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjU5LTk2OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-259-969/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-259-969/2019">e3K-3-259-969/2019</a>, 41 punktas).

17. Taigi, kreipimasis į teismą nėra savitikslis, tokiu kreipimusi turi būti siekiama apginti galimai pažeistas teises. Dėl to bylą pagal asmens reikalavimą (prašymą) nagrinėjantis teismas turi nustatyti besikreipusio į teismą asmens teisinio suinteresuotumo egzistavimą. Tokio teisinio suinteresuotumo egzistavimas turi būti vertinamas ne tik ieškinio priėmimo stadijoje, bet ir vėlesnėse civilinio proceso stadijose, taip pat ir kasaciniame procese.

18. Asmuo, reiškiantis reikalavimą teisme, privalo pagrįsti savo teisės kreiptis į teismą turėjimą, nurodydamas turimą teisinį suinteresuotumą bylos išnagrinėjimo rezultatu. Tokios teisės nepagrindus arba tokiai teisei pasibaigus (išnykus), teismas turi pagrindą spręsti, kad besikreipiantis asmuo neturi teisės kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, vadinasi, negali turėti (įgyti) civilinių procesinių teisių ir pareigų (neturi civilinio procesinio teisnumo), todėl tokio subjekto pareikštas reikalavimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, o teisei pasibaigus po civilinės bylos iškėlimo civilinė byla turi būti nutraukiama CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjY3LTYxMS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-267-611/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-267-611/2019">e3K-3-267-611/2019</a>, 21 punktas). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).

19. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad byla nutraukiama tais atvejais, kai ji būna iškelta neteisėtai, nesant teisės kreiptis į teismą prielaidų, arba teisėtai pradėtame procese atsiradus aplinkybių, dėl kurių apskritai negalima užbaigti bylos priimant teismo sprendimą dėl ginčo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020, 15 punktas). Taigi tuo atveju, kai aplinkybės dėl vienos iš proceso šalių teisinio suinteresuotumo praradimo paaiškėja bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, taip pat turi būti vertinama, ar toks procesas turi būti tęsiamas, ar egzistuoja pagrindas jį nutraukti.

20. Ieškovė 2023 m. birželio 27 d. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 3197,95 Eur kaip be pagrindo gautas lėšas. Ieškinyje nurodė, kad atsakovė, su kuria BUAB „Timber construction group“ 2022 m. balandžio 13 d. buvo visiškai atsiskaičiusi, 2022 m. balandžio 14 d. gavo į savo banko sąskaitą 3197,95 Eur sumą, kuri jai nepriklauso. Atsakovė A. M. šios sumos nemokumo administratorei negrąžino, todėl ieškovė pareiškė ieškinį dėl nepagrįstai gautų lėšų priteisimo.

21. Bylą nagrinėję teismai nustatė, jog Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1986-221/2017 iškėlė ieškovei bankroto bylą. Kauno apygardos teismas 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-806-221/2018 patvirtino ieškovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, be kita ko, 3197,95 Eur sumą atsakovui, o 741,59 Eur – atsakovei. 2022 m. balandžio 13–14 d. ieškovės atstovas užklausė atsakovo duomenų apie pirmos eilės kreditorių rekvizitus. Atsakovas 2022 m. balandžio 14 d. nurodė sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2022 m. balandžio 14 d. pervedė į atsakovo nurodytą sąskaitą 3197,95 Eur. Gavėju nurodytas A. M.. Nustatyta, kad minėta sąskaita priklauso atsakovei. 2022 m. gegužės 20 d. nemokumo administratorė paprašė bankroto bylą nagrinėjančio teismo išbraukti iš kreditorių sąrašo atsakovus, nes su jais buvo atsiskaityta. Kauno apygardos teismas 2022 m. gegužės 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-38-638/2022 išbraukė atsakovus iš pirmos eilės kreditorių sąrašo. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, išnagrinėję bylą ir patenkinę ieškinį, priėjo išvadą, kad yra nustatytos visos sąlygos taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą (CK 6.242 straipsnis).

22. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatyta, kad po to, kai atsakovo kasacinis skundas 2024 m. spalio 8 d. buvo priimtas, atsakovas Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje ieškovės bankroto byloje Nr. B2-15-638/2024 pateikė 2024 m. rugpjūčio 2 d. prašymą įtraukti jį į kreditorių sąrašą su 3197,95 Eur kreditoriaus reikalavimu. Kauno apygardos teismas 2024 m. spalio 15 d. nutartimi tokį prašymą tenkino. Ieškovės nemokumo administratoriaus įgaliotas asmuo 2024 m. spalio 28 d. prašyme dėl kreditorių sąrašo tikslinimo nurodė, kad 2024 m. spalio 27 d. reikalavimas atsakovui buvo įvykdytas lėšas pervedant jau į antstolio nurodytą A. M. priklausančią banko sąskaitą. Kauno apygardos teismas 2024 m. spalio 29 d. nutartimi, konstatavęs, kad nemokumo administratorė pateikė įrodymus (AB Šiaulių banko sąskaitos išrašo kopiją), jog pirmosios eilės kreditoriui atsakovui 2024 m. spalio 27 d. buvo pervesta 3197,95 Eur ir jo reikalavimas yra patenkintas, patikslino kreditorių sąrašą ir atsakovą išbraukė iš kreditorių sąrašo, atsiskaičius su juo.

23. Nepaisant pirmiau nurodytos aplinkybės, kad atsakovas inicijavo kreditoriaus reikalavimo, kildinamo iš tos pačios prievolės, susijusios su atsakovo darbo santykiais BUAB „Timber construction group“, įgyvendinimą ir toks jo piniginis reikalavimas yra visiškai patenkintas, atsakovas 2024 m. rugsėjo 25 d. yra padavęs kasacinį skundą, kuriuo siekia, kad Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 30 d. nutartis būtų panaikinta ir priimtas naujas sprendimas – ieškinį atmesti. Jei byloje toks kasacinis skundas būtų patenkintas, atsakovo reikalavimai BUAB „Timber construction group“ būtų patenkinti dvigubai.

24. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju byloje susiklostė faktinė situacija, kai kasatorius skundu nesutinka su apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu, tačiau iš esmės yra praradęs materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Atsakovė kasacinio skundo neteikia ir neginčija skundžiamos teismo nutarties teisėtumo. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad atsakovas, atlikęs šios nutarties 22 punkte nurodytus veiksmus, savo iniciatyva prarado materialinį teisinį suinteresuotumą kasaciniame procese, o kasacinio skundo nagrinėjimas būtų betikslis ir jo išsprendimas jį padavusiam asmeniui (atsakovui) nesukeltų jokių teisinių padarinių.

25. Teisės kreiptis į teismą prigimtis, tikslai bei civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas lemia, kad tiek teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas, tiek ir procesinių teisių įgyvendinimas priklauso ginčo šalims. Tačiau teismo pareiga yra užtikrinti, kad būtų laikomasi procesinių nuostatų bei atsižvelgiama į teismų kompetencijos ribas. Tai lemia, jog, vertinant kasaciniame skunde keliamus teisės klausimus, taip pat būtina atsižvelgti į procesines bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjctMTA3NS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-267-1075/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-267-1075/2021">3K-3-267-1075/2021</a>, 30 punktas).

26. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad teismas, vykdydamas jam priskirtą konstitucinę teisingumo vykdymo funkciją, aiškina ir taiko teisę konkrečiu atveju kiekvienoje konkrečioje byloje spręsdamas konkretų ginčą. Tai, kaip teismas išaiškina teisę prieš ją pritaikydamas, tampa turiniu, kuris lemia atitinkamus teisinius padarinius. Taigi, teismas aiškina ir taiko teisę ne abstrakčiai ar hipotetiškai, bet kiekvienoje konkrečioje byloje nagrinėdamas ir spręsdamas klausimus dėl asmenų pažeistų ar ginčijamų teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimo. Tas pats yra taikoma ir kasaciniam teismui vykdant jam priskirtą teismų praktikos formavimo vienodinimo funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzUtMTA3NS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-175-1075/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-175-1075/2020">3K-3-175-1075/2020</a>, 32 punktas).

27. Byloje nustačiusi reikšmingą faktinę aplinkybę, jog atsakovo reikalavimo teisė BUAB „Timber construction group“ yra įgyvendinta po bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas spręsti, jog atsakovui neliko materialinio teisinio suinteresuotumo dalyvauti ginče dėl pirmiau įvykdyto atsakovo kreditoriaus reikalavimo sumos pervedimo į atsakovės sąskaitą. Skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl atsakovės pripažinimo nepagrįstai praturtėjusia, nebesukelia atsakovui realių teisinių padarinių.

28. Teismo įgaliojimas aiškinti ir taikyti teisę kiekvienoje konkrečioje byloje reiškia teisės taikymą ir aiškinimą pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, kai toks aiškinimas lemia toje byloje konkrečius teisinius padarinius. Teisės aiškinimas ginčo objektui ir (ar) kasatoriaus materialiniam teisiniam suinteresuotumui išnykus lemtų teisės aiškinimą nesukuriant joje jokių teisinių padarinių, todėl toks aiškinimas reikštų abstraktųjį teisės aiškinimą, o ne teisės aiškinimą ir taikymą kiekvienoje konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjctMTA3NS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-267-1075/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-267-1075/2021">3K-3-267-1075/2021</a>, 22 punktas).

29. CPK III dalies XVII skyriaus normos nereglamentuoja kasacinio proceso eigos tokiu atveju, kai nutartis, dėl kurios kasacinis skundas kasacinio teismo yra priimamas ir įrašomas į kasacine tvarka nagrinėtinų bylų sąrašą, neturi teisinio aktualumo ir nesukelia teisinių pasekmių. Vadovaujantis nuoseklia kasacinio teismo praktika, tokiais atvejais kasacinis procesas turi būti nutraukiamas nelikus kasacijos objekto ir (ar) kasatoriaus materialinio teisinio suinteresuotumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTQyLTQ2OS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-142-469/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-142-469/2021">e3K-3-142-469/2021</a> 20 punktą; 2021 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjctMTA3NS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-267-1075/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-267-1075/2021">3K-3-267-1075/2021</a> 23 ir 24 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

30. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, išnykus kasatoriaus materialiniam teisiniam suinteresuotumui, tolesnis kasacinis procesas negalimas, todėl jis nutrauktinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtinta, kad nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleidžiamas juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurio bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šioje byloje paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus.

32. Nagrinėjamoje byloje ieškinį pateikė likviduojama dėl bankroto UAB „Timber construction group“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Admivista“. Kasatorius yra dalyvaujantis byloje asmuo – atsakovas, už paduotą kasacinį skundą sumokėjęs 72 Eur žyminį mokestį. Pagal nutarties 31 punkte nurodytą teisinį reglamentavimą, atsakovas yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Teisėjų kolegija nusprendžia grąžinti atsakovui paduodant kasacinį skundą jo sumokėtą žyminį mokestį – 72 Eur.

33. Ieškovė nustatytu terminu ir tvarka nepateikė duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

34. Kasaciniame teisme išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nebuvo patirta (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsniu, 293 straipsnio 1 punktas, 340 straipsnio 5 dalimi, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį procesą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 30 d. nutarties nutraukti.

Grąžinti atsakovui A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 72 Eur (septyniasdešimt du eurus) žyminį mokestį, sumokėtą 2024 m. rugsėjo 24 d. Perlas Finance, kodas ZN55410.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Antanas Simniškis

Egidija Tamošiūnienė

Dalia Vasarienė